Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-37-30-2007].doc
Bylos nr.: 2A-37-30/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

Pirmosios instancijos teismo                          

teisėja Rita Dambrauskaitė                             Civilinė byla Nr. 2A-37-30/2007

Procesinio sprendimo kategorija 121.14; 122.4

 (S)

 

 

 

N U T A R T I S

2007 m. kovo 14 d.

Panevėžys

 

            Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų Edmundo Jaro (pranešėjas), Margaritos Dzelzienės,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Algimantui Kolpertui,

atsakovui D. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. atstovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui D. A., institucijai duodanti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai ir atsakovo D. A. priešieškinį K. A. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų H. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui (kiekvienam) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio  pareiškimo dienos bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį trejų metų laikotarpį irgi skaičiuojant po 250 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį, kas sudaro kiekvienam vaikui po 9000 Lt. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu susituokė 1997-05-24. Santuokoje gimė vaikai H.  ir J. Jos santuoka su atsakovu buvo nutraukta 2003-02-28 teismo sprendimu.Po santuokos nutraukimo atsakovas neteikia vaikams paramos, o šiuo metu ji augina tris nepilnamečius vaikus (paskutinio vaiko tėvas nėra atsakovas). Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 130 Lt maistui, 70 Lt – rūbams, buto nuoma, komunaliniai mokesčiai – 345 Lt, išlaidos mokslo reikmėms ir laisvalaikiui – 120 Lt, kitos išlaidos – 250 Lt. Ieškovė mano, kad nepilnamečiams vaikams prašoma priteisti suma nėra per didelė, nes atsakovas turi pastovų darbą ir pajamas.

Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais H., gim. (duomenys neskelbtini), ir J.,  gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, tai yra nustatyti, kad jis, D. A. su nepilnamečiais vaikais netrukdomai ir nepertraukiamai bedrauja du kartus per metus, tai yra kiekvienų einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 5 d. iki sausio 20 d. ir nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. Įpareigoti ieškovę savo lėšomis nepilnamečius vaikus H.  ir J. atvežti į Lietuvą bendravimui su tėvu, ieškovu D. A., ir nekliudyti tėvo ir vaiko bendravimui. Priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad 2003-02-03 nutraukus santuoką su ieškove, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina ieškove K. A., tačiau nebuvo išspręstas bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimas. 2001 m. ieškovė vaikus išsivežė į užsienį. Ieškovė neleidžia su vaikais matytis ir bendrauti net tuomet, kai ji grįžta su vaikais į Lietuvą. Tokiais veiksmais ieškovė pažeidžia atsakovo teisę bendrausti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime (CK 3.170 str.).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-11-06 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. ir H. tvarką. Nustatė, kad ieškovas su savo nepilnamečiais vaikais J. ir H. netrukdomai ir nepertraukiamai bendrauja du kartus per metus, tai yra einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 5 dienos iki sausio 20 dienos ir laikotarpiu nuo liepos 1 dienos iki liepos 15 dienos. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 144 Lt žyminio mokesčio ir 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš ieškovės atsakovui  200 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 100 Lt žyminio mokesčio ir 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Grąžino ieškovei K. A. 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2006-06-15 be pagrindo. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus nustatė, kad nepilnamečių vaikų H. ir J. A. išlaikymui išleidžiama apie 500–600 Lt per mėnesį. Ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis panaši. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad augant nepilnamečių vaikų poreikiai didėja, į tai, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikų vystymuisi sąlygas, iš atsakovo priteisė išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė, atsižvelgiant į tai, jog nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, o duomenų apie tai, kad atsakovas būtų vengęs vykdyti pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus byloje nėra. Teismas sprendime nurodė, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti jo auklėjime. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėtų realią galimybę dalyvauti savo nepilnamečių vaikų aukėjime jiems atvykus į Lietuvą, į tai, kad tėvui ir nepilnamečiams vaikams turi būti sudarytos sąlygos pakankamai dažnai ir nekonfliktinėse situacijose matytis ir bendrauti, bendravimo tvarką su nepilnamečiais nustatė pagal priešieškinį. Nurodė, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kelionės išlaidos, pristatant nepilnamečius vaikus į Lietuvą, turėtų tekti  abiems šalims, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

Apeliaciniu skundu ieškovės atstovas  prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-06 dienos sprendimą pakeisti – patenkinti ieškovės ieškinį, priteisiant iš atsakovo išlaikymą kiekvienam iš vaikų po 250 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti įsiskolinimą už praėjusį 3 metų laiką už abu vaikus 18 000 Lt, o teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo priešieškinis atmesti arba šioje dalyje palikti atsakovo priešieškinį nenagrinėtu. Pakeisti ir teismo sprendimu paskirstytas sumas, susijusias su bylinėjimosi išlaidomis ir jas priteisti iš atsakovo. Apeliantė skunde nurodo, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga 500–600 Lt per mėnesį, todėl teismas turėjo priteisti iš atsakovo ieškovės prašomą 250 Lt sumą kiekvienam vaikui kas mėnesį. Apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis yra dar blogesnė nei atsakovo, todėl priteista 200 Lt suma nepatenkins net minimalių vaikų poreikių. Nurodo, kad vaikus augina viena, turi dar vieną mažametį vaiką (šio vaiko tėvas yra ne atsakovas), pati pajamų negauna, turto neturi. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo dydį, kurį ieškovė prašė priteisti. Apylinkės teismas sprendime neteisingai nurodė atsakovo gaunamas pajamas, kurios yra kelis kartus didesnės. Tai, kad atsakovas paėmė kreditą rodo, jog jis yra pajėgus teikti išlaikymą ir grąžinti kreditą. Apeliantė kategoriškai neigia, kad per pastaruosius trejus metus iš atsakovo būtų gavusi bet kokius siuntinius ar pinigus vaikų išlaikymui, todėl jis privalo sumokėti išlaikymo vaikams įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Apeliantė teigia, kad teismas, priteisdamas tik dalį jos prašomo išlaikymo, priteisdamas išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atmesdamas prašymą priteisti išlaikymą už praėjusį laiką, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 dienos nutarimas Nr. 54, LAT 2005-01-12 nutartis civilinėje byloje 3K-3-30/2005; LAT 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje 3K-3-847/2002 m.). Apeliantė nurodo, kad prieštaravo, jog priešieškinis būtų priimtas nagrinėti. Teismas, priimdamas priešieškinį dėl bendravimo su vaikais nustatymo, pažeidė procesines teisės normas, nes, tuo atveju, kai byloje yra tarptautinis elementas, nustatant bylų teismingumą reikia vadovautis dvišalėmis ar daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis. Šiuo metu Europos Sąjungos valstybėse yra taikomas Tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo. 2005 m. balandžio 21 d. įstatymu dėl šio reglamento įgyvendinimo yra išspręsti tam tikri teismingumo klausimai. Teismas nustatė bendravimo tvarką neapklausęs vaikų, pažeisdamas paminėto įstatymo 4 str. reikalavimą. Apeliantė neprieštaravo ir dabar neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais, vaikų gyvenamojoje vietoje atsakovo nurodytu laiku, bet nesutinka ir su teismo sprendimu dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nes, mano, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas Ispanijos teisme.

 Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Jis mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad 200 Lt dydžio periodinės išmokos užtikrins būtinas vaikų vystymuisi sąlygas. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad ji pajamų negauna, kuri ieškinyje  nurodė, kad ieškovės šeimos pajamos yra 3200 Lt, tai yra, keturis kartus didesnės nei atsakovo uždarbis. Atsakovas nurodo, kad jis jokio vertingo turto neturi, augina mažametį sūnų, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, todėl negali teikti dviems savo ir ieškovės nepilnamečiams vaikams išlaikymo po 250 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo, ieškovė atsisakė bet kokios pagalbos išlaikant vaikus. Be to, jis  yra perdavęs pinigų vaikų išlaikymui, dovanų ir maisto. Atsakovas dar nurodo, kad jų santuokos nutraukimo byloje (civilinė byla Nr. 2-585-02-2003) ieškovė reiškė reikalavimą dėl išlaikymo vaikams iš jo priteisimo, tačiau teismas šio reikalavimo netenkino. Tai, kad ieškovė toje byloje teismo sprendimo neskundė, įrodo, jog ji norėjo, jog išlaikymas nebūtų teikiamas. Taigi, teismas pagrįstai nusprendė ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.

Nurodo, kad ieškovė nuolat riboja jo, atsakovo, ir vaikų teisę bendrauti, neleidžia jam su vaikais matytis net tuomet, kai jie būna Lietuvoje, buvo būtina nustatyti bendravimo tvarką, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra teisingas ir  nekeistinas. Abu tėvai turi lygias teises bendrauti su vaikais, auklėti juos, o tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.

 

  Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

 

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iš dalies nustatė ir įvertino netinkamai, taip pat iš dalies netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas keistinas apeliacinio skundo motyvais ir argumentais (CK 3.156 str., 3.192 str., CPK 176, 185 str.).

Nors pirmosios instancijos teismas, sprendime išvardijo atitinkamus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių pagrindu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies sprendime nurodytoje apimtyje, remdamasis CK 3.192, 3.170 straipsniais ir kitomis šio kodekso nuostatomis, tačiau tokia teismo išvada ne visiškai atitinka byloje surinktus įrodymus bei tikrąsias (faktines) bylos aplinkybes. Būtent, nepagrįsta išvada, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikams už praėjusius trejus metus iki ieškinio pareiškimo ir kad išlaikymas vaikams priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada dėl kitos sprendimo dalies pagrįstumo, tarp jų, kad šalių turtinė padėtis panaši ir kad vaikų išlaikymui yra priteistas teisingas išlaikymas. Apylinkės teismas sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovo mėnesinis uždarbis yra 420 Lt (b. l. 63) ir ne kitoks, kaip nepagrįstai teigia skunde apeliantės atstovas (tokių įrodymų nepateikia, o esamus įrodymus iškraipo). Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos šeimos pajamos sudaro apie 3200 Lt, bet nenurodo ir neprideda jokių dokumentų, iš ko šios pajamos susidaro. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši atsižvelgiant ir į tai, kad šalys dabar turi dar po vieną ne jų santuokoje gimusį mažametį vaiką, kuriuos jos pačios ir privalo išlaikyti. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovas paėmė kreditą, ir todėl yra pajėgus teikti išlaikymą ir grąžinti kreditą, kuo iškraipoma kredito esmė ir neteisingai vertinama atsakovo turtinė padėtis. Kreditas visada yra įsiskolinimas, kurį privalu grąžinti, o atsakovas šiuo atveju yra paėmęs labai nedidelį, tik 1000 Lt kreditą, kurį jis turi grąžinti iš savo nedidelio uždarbio (jis kitų pajamų ir turto neturi). Tai tik  patvirtina atsakovo netvirtą turtinę padėtį. Todėl apylinkės teismas pagrįstai priteisė po 200 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį ir jį didinti, kaip prašo ieškovė, šiuo metu nėra pagrindo. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas atitinka įstatymus, kaip nustato (CK 3.156 str.), kad tėvai turi lygias teises savo vaikams, todėl jie turi ir lygiai tokią pat pareigą išlaikyti juos, o CK 3.192 str. 3 d. tiesiogiai nustato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), tai yra CK 3.200 straipsnį, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o šioje byloje jis ir turi būti priteistas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2006-06-20 (ieškinio priėmimo teisme diena, b. l. 3), o įsiskolinimas gali būti priteistas už 3 metus atgal. Apylinkės teismo išvada, kad ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkintinas, nenustačius, kad atsakovas būtų vengęs vykdyti savo pareigą teikti išlaikymą vaikams už praėjusį 3 metų laikotarpį, yra nepagrįsta, kurios nepatvirtina jokie įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės. Ieškovė nepripažino, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikams nuo jų santuokos nutraukimo, kuri yra nutraukta teismo sprendimu 2003-02-03,  kas matyti iš prie šios bylos pridėtos Panevėžio miesto  apylinkės teismo civilinės bylos Nr.-58-02/2003 (ji pridėta apygardos teismui pareikalavus bylos). Minėtoje byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, o sprendime konstatuota, kad šalys gyvena skyrium (kartu nebegyvena), o vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pas motiną. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis po santuokos nutraukimo būtų teikęs pastovų, nuolatinį  išlaikymą vaikams, net ir epizodinį, nes ieškovė nurodo, kad ji negavo iš atsakovo nei vieno lito vaikų išlaikymui per paskutinius trejus metus. Tuo iš dalies yra pagrįstas   apeliacinis skundas, kuris atitinkamai tenkinamas, tačiau priteisiant įsiskolinimą už 3 metus atgal, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, o taip pat, kad teismas, šioje byloje taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, priteisė išlaikymą po 125 Lt kas (šios nutarties šalys neskundė), įsiskolinimas kiekvienam vaikui priteisiamas po 125 Lt  kas mėnesį (36 mėn. x 125 Lt), tai yra po 4500 Lt, o visą įsiskolinimą sudaro 9000 Lt. Kolegija neranda pagrindo tenkinti apeliantės skundo dalį dėl bendravimo su vaikais nustatytos tvarkos, kuri atitinka įstatymo nuostatas. Apylinkės teismo sprendimo argumentai ir motyvai  nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką yra pakankamai argumentuoti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė yra nuolatinė kitos valstybės gyventoja, kuri net ieškinyje nurodė savo pirminę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvą ir nepateikė priešingų oficialių įrodymų apie savo deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje atsisakymą (panaikinimą). Dėl nurodytų aplinkybių apylinkės teismas ieškinį priėmė ir bylą išnagrinėjo nepažeisdamas teismingumo taisyklių, o sprendimas iš dalies keistinas. Apeliacinėje instancijoje pakeitus teismo sprendimą atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), tačiau nekeistinos advokatų pagalbos išlaidos. Byloje atsakovo priešieškinis yra patenkintas iš esmės, o taip pat, kad ieškovė pralaimi 20% ieškinio sumos dėl periodinių išmokų vaikų išlaikymui priteisimo ir pralaimi 50% išlaikymo priteistinos sumos už praėjusius 3 metus nuo pareikštų reikalavimų. Ieškovė kėlė reikalavimus  priteisti  po 250 Lt išlaikymą kas mėnesį, o apylinkės teismas ieškinį  patenkino  200,00  Lt, o apygardos teismas tik priteisia papildomai išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus kiekvienam vaikui  po 125, 00 Lt kas mėnesį, todėl žyminis mokestis skaičiuojamas už 1 metų sumas (CPK 80 str. 1 d. 3 p.). Taigi atsižvelgiant į tai, perskaičiuotinas žyminis mokestis, priteisiant valstybei iš atsakovo papildomai 16,20 Lt (200 Lt x 12 mėn. = 2400 Lt x  80% x 3% = 57,60) bei 125 x 12 mėn. = 1500 Lt : 2= 750 Lt x 3% = 22,5 Lt. Šios priteistinos žyminio mokesčio sumos dvigubinamos, nes išlaikymas yra priteistas dviems vaikams, tai yra 57,60 x 2 + 22,5 x 2 = 160,20 Lt, bet ši suma mažinama jau priteistu žyminiu  mokesčiu (160,20 – 144).

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p. kolegija

 

N u t  a r ė:

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo  2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti taip.

Priteistą iš D. A. nepilnamečių vaikų J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės pakeisti ir nustatyti, kad šio dydžio išlaikymas vaikams yra priteisiamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos –2006 m. birželio 20 d.

Priteisti iš  D. A. išlaikymo vaikams  įsiskolinimą 9 000 Lt K. A. naudai.

Priteistą žyminį  mokestį iš D. A. į valstybės biudžetą padidinti  16,20 Lt.

Priteisti iš D. A. 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                            Laimantas  Misiūnas

 

                                                                        Margarita Dzelzienė

 

Edmundas Jaras