Pirmosios instancijos teismo
teisėja Rita Dambrauskaitė Civilinė
byla Nr. 2A-37-30/2007
Procesinio sprendimo kategorija 121.14; 122.4
(S)
N U T A R T I S
2007 m. kovo 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų Edmundo
Jaro (pranešėjas), Margaritos Dzelzienės,
sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Algimantui Kolpertui,
atsakovui D. A.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovės K. A. atstovo apeliacinį
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui D. A., institucijai duodanti išvadą – Panevėžio miesto
savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai ir atsakovo D. A. priešieškinį K. A. dėl bendravimo
su nepilnamečiais vaikais nustatymo,
n u s t a t ė:
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų H. A., gim. (duomenys
neskelbtini), ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui (kiekvienam) kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis po 250 Lt iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio pareiškimo dienos bei
priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį trejų metų laikotarpį irgi
skaičiuojant po 250 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį, kas sudaro kiekvienam
vaikui po 9000 Lt. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu susituokė 1997-05-24.
Santuokoje gimė vaikai H. ir J. Jos santuoka su atsakovu buvo nutraukta
2003-02-28 teismo sprendimu.Po santuokos nutraukimo atsakovas neteikia vaikams
paramos, o šiuo metu ji augina tris nepilnamečius vaikus (paskutinio vaiko
tėvas nėra atsakovas). Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 130 Lt
maistui, 70 Lt – rūbams, buto nuoma, komunaliniai mokesčiai – 345 Lt, išlaidos
mokslo reikmėms ir laisvalaikiui – 120 Lt, kitos išlaidos – 250 Lt. Ieškovė
mano, kad nepilnamečiams vaikams prašoma priteisti suma nėra per didelė, nes
atsakovas turi pastovų darbą ir pajamas.
Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti bendravimo su
nepilnamečiais vaikais H., gim. (duomenys neskelbtini), ir J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, tai yra nustatyti, kad jis, D. A. su nepilnamečiais vaikais netrukdomai
ir nepertraukiamai bedrauja du kartus per metus, tai yra kiekvienų einamųjų metų
laikotarpiu nuo sausio 5 d. iki sausio 20 d. ir nuo liepos 1 d. iki liepos 15
d. Įpareigoti ieškovę savo lėšomis nepilnamečius vaikus H. ir J. atvežti į
Lietuvą bendravimui su tėvu, ieškovu D. A., ir nekliudyti tėvo ir vaiko bendravimui. Priteisti iš
ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad
2003-02-03 nutraukus santuoką su ieškove, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta
buvo nustatyta su jų motina ieškove K. A., tačiau nebuvo išspręstas bendravimo su nepilnamečiais
vaikais klausimas. 2001 m. ieškovė vaikus išsivežė į užsienį. Ieškovė neleidžia
su vaikais matytis ir bendrauti net tuomet, kai ji grįžta su vaikais į Lietuvą.
Tokiais veiksmais ieškovė pažeidžia atsakovo teisę bendrausti su vaikais ir
dalyvauti jų auklėjime (CK 3.170 str.).
Panevėžio
miesto apylinkės teismas 2006-11-06 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino
iš dalies. Priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų J. A.,
gim. (duomenys neskelbtini), ir H. A., gim. (duomenys
neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų
pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nustatė bendravimo su
nepilnamečiais vaikais J. ir H. tvarką. Nustatė, kad ieškovas su savo
nepilnamečiais vaikais J. ir H. netrukdomai ir nepertraukiamai bendrauja du
kartus per metus, tai yra einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 5 dienos iki
sausio 20 dienos ir laikotarpiu nuo liepos 1 dienos iki liepos 15 dienos.
Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 200 Lt
bylinėjimosi išlaidų bei 144 Lt žyminio mokesčio ir 8,40 Lt išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš ieškovės atsakovui 200
Lt bylinėjimosi išlaidų ir 100 Lt žyminio mokesčio ir 8,40 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Grąžino ieškovei K. A. 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2006-06-15 be
pagrindo. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių
paaiškinimus nustatė, kad nepilnamečių vaikų H. ir J. A. išlaikymui
išleidžiama apie 500–600 Lt per mėnesį. Ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis
panaši. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad augant
nepilnamečių vaikų poreikiai didėja, į tai, kad išlaikymas turi užtikrinti
būtinas vaikų vystymuisi sąlygas, iš atsakovo priteisė išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui
vaikui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo
sprendimo priėmimo dienos. Ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
atmetė, atsižvelgiant į tai, jog nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas
nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, o duomenų apie tai, kad atsakovas būtų
vengęs vykdyti pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus byloje nėra. Teismas
sprendime nurodė, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę
ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti jo auklėjime. Tėvas ar motina, pas
kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku
ir dalyvauti jį auklėjant. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėtų realią
galimybę dalyvauti savo nepilnamečių vaikų aukėjime jiems atvykus į Lietuvą, į
tai, kad tėvui ir nepilnamečiams vaikams turi būti sudarytos sąlygos pakankamai
dažnai ir nekonfliktinėse situacijose matytis ir bendrauti, bendravimo tvarką
su nepilnamečiais nustatė pagal priešieškinį. Nurodė, kad vadovaujantis
teisingumo ir protingumo kriterijais, kelionės išlaidos, pristatant
nepilnamečius vaikus į Lietuvą, turėtų tekti abiems šalims, todėl priešieškinis
šioje dalyje atmestinas.
Apeliaciniu skundu ieškovės
atstovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-06 dienos sprendimą
pakeisti – patenkinti ieškovės ieškinį, priteisiant iš atsakovo išlaikymą
kiekvienam iš vaikų po 250 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti
įsiskolinimą už praėjusį 3 metų laiką už abu vaikus 18 000 Lt, o teismo
sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo priešieškinis atmesti arba šioje
dalyje palikti atsakovo priešieškinį nenagrinėtu. Pakeisti ir teismo sprendimu
paskirstytas sumas, susijusias su bylinėjimosi išlaidomis ir jas priteisti iš
atsakovo. Apeliantė skunde nurodo, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga
500–600 Lt per mėnesį, todėl teismas turėjo priteisti iš atsakovo ieškovės
prašomą 250 Lt sumą kiekvienam vaikui kas mėnesį. Apeliantė teigia, kad jos
turtinė padėtis yra dar blogesnė nei atsakovo, todėl priteista 200 Lt suma
nepatenkins net minimalių vaikų poreikių. Nurodo, kad vaikus augina viena, turi
dar vieną mažametį vaiką (šio vaiko tėvas yra ne atsakovas), pati pajamų negauna,
turto neturi. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo dydį,
kurį ieškovė prašė priteisti. Apylinkės teismas sprendime neteisingai nurodė
atsakovo gaunamas pajamas, kurios yra kelis kartus didesnės. Tai, kad atsakovas
paėmė kreditą rodo, jog jis yra pajėgus teikti išlaikymą ir grąžinti kreditą.
Apeliantė kategoriškai neigia, kad per pastaruosius trejus metus iš atsakovo
būtų gavusi bet kokius siuntinius ar pinigus vaikų išlaikymui, todėl jis
privalo sumokėti išlaikymo vaikams įsiskolinimą už praėjusius trejus metus.
Apeliantė teigia, kad teismas,
priteisdamas tik dalį jos prašomo išlaikymo, priteisdamas išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos, atmesdamas prašymą priteisti išlaikymą už praėjusį laiką, akivaizdžiai
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos išlaikymo
priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 dienos nutarimas Nr. 54, LAT
2005-01-12 nutartis civilinėje byloje 3K-3-30/2005; LAT 2002-06-12 nutartis civilinėje
byloje 3K-3-847/2002 m.). Apeliantė nurodo, kad prieštaravo, jog priešieškinis
būtų priimtas nagrinėti. Teismas, priimdamas priešieškinį dėl bendravimo su
vaikais nustatymo, pažeidė procesines teisės normas, nes, tuo atveju, kai byloje yra
tarptautinis elementas, nustatant bylų teismingumą reikia vadovautis dvišalėmis ar
daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis. Šiuo metu Europos Sąjungos valstybėse yra
taikomas Tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 Dėl
jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis,
pripažinimo bei vykdymo.
2005 m. balandžio 21 d. įstatymu dėl šio reglamento įgyvendinimo yra išspręsti tam tikri teismingumo klausimai. Teismas nustatė bendravimo tvarką neapklausęs vaikų,
pažeisdamas paminėto įstatymo 4 str. reikalavimą. Apeliantė neprieštaravo
ir dabar neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais, vaikų gyvenamojoje vietoje atsakovo nurodytu laiku, bet nesutinka
ir su teismo sprendimu dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos
nustatymo, nes, mano, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas Ispanijos
teisme.
Atsakovas atsiliepimu į
apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės
teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi
išlaidas. Jis mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad 200 Lt dydžio
periodinės išmokos užtikrins būtinas vaikų vystymuisi sąlygas. Ieškovė klaidina
teismą, teigdama, kad ji pajamų negauna, kuri ieškinyje nurodė, kad ieškovės šeimos
pajamos yra 3200 Lt, tai yra, keturis kartus didesnės nei atsakovo uždarbis.
Atsakovas nurodo, kad jis jokio vertingo turto neturi, augina mažametį sūnų,
turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, todėl negali teikti dviems savo ir
ieškovės nepilnamečiams vaikams išlaikymo po 250 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad po
santuokos nutraukimo, ieškovė atsisakė bet kokios pagalbos išlaikant vaikus. Be
to, jis yra perdavęs pinigų vaikų išlaikymui, dovanų ir maisto. Atsakovas dar nurodo,
kad jų santuokos nutraukimo byloje (civilinė byla Nr. 2-585-02-2003) ieškovė reiškė
reikalavimą dėl išlaikymo vaikams iš jo priteisimo, tačiau teismas šio
reikalavimo netenkino. Tai, kad ieškovė toje byloje teismo sprendimo neskundė,
įrodo, jog ji norėjo, jog išlaikymas nebūtų
teikiamas. Taigi, teismas pagrįstai nusprendė ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.
Nurodo,
kad ieškovė nuolat riboja jo, atsakovo, ir
vaikų teisę bendrauti, neleidžia jam su vaikais matytis net tuomet, kai jie būna Lietuvoje, buvo būtina nustatyti
bendravimo tvarką, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra teisingas
ir nekeistinas. Abu tėvai turi lygias teises bendrauti su vaikais, auklėti
juos, o tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti
jų auklėjime.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies,
sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas
byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu,
iš dalies nustatė ir įvertino netinkamai, taip pat iš dalies netinkamai
pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas keistinas
apeliacinio skundo motyvais ir argumentais (CK 3.156 str., 3.192 str., CPK 176,
185 str.).
Nors pirmosios instancijos
teismas, sprendime išvardijo atitinkamus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių
pagrindu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies sprendime nurodytoje
apimtyje, remdamasis CK 3.192, 3.170 straipsniais ir kitomis šio kodekso
nuostatomis, tačiau tokia teismo išvada ne visiškai atitinka byloje surinktus
įrodymus bei tikrąsias (faktines) bylos aplinkybes. Būtent, nepagrįsta išvada, kad
atsakovas teikė išlaikymą vaikams už praėjusius trejus metus iki ieškinio
pareiškimo ir kad išlaikymas vaikams priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo
dienos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada dėl kitos sprendimo
dalies pagrįstumo, tarp jų, kad šalių turtinė padėtis panaši ir kad vaikų
išlaikymui yra priteistas teisingas išlaikymas. Apylinkės teismas sprendime
teisingai konstatavo, kad atsakovo mėnesinis uždarbis yra 420 Lt (b. l. 63) ir
ne kitoks, kaip nepagrįstai teigia skunde apeliantės atstovas (tokių įrodymų
nepateikia, o esamus įrodymus iškraipo). Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos
šeimos pajamos sudaro apie 3200 Lt, bet nenurodo ir neprideda jokių dokumentų,
iš ko šios pajamos susidaro. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė
pagrįstą išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši atsižvelgiant ir į tai,
kad šalys dabar turi dar po vieną ne jų santuokoje gimusį mažametį vaiką,
kuriuos jos pačios ir privalo išlaikyti. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad
atsakovas paėmė kreditą, ir todėl yra pajėgus teikti išlaikymą ir grąžinti
kreditą, kuo iškraipoma kredito esmė ir neteisingai vertinama atsakovo turtinė
padėtis. Kreditas visada yra įsiskolinimas, kurį privalu grąžinti, o atsakovas
šiuo atveju yra paėmęs labai nedidelį, tik 1000 Lt kreditą, kurį jis turi
grąžinti iš savo nedidelio uždarbio (jis kitų pajamų ir turto neturi). Tai tik
patvirtina atsakovo netvirtą turtinę padėtį. Todėl apylinkės teismas pagrįstai
priteisė po 200 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį ir jį didinti, kaip
prašo ieškovė, šiuo metu nėra pagrindo. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas
atitinka įstatymus, kaip nustato (CK 3.156 str.), kad tėvai turi lygias teises
savo vaikams, todėl jie turi ir lygiai tokią pat pareigą išlaikyti juos, o CK
3.192 str. 3 d. tiesiogiai nustato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams
vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Pirmosios
instancijos teismas iš dalies netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės
teisės normas (CPK 330 str.), tai yra CK 3.200 straipsnį, kad išlaikymas
priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o šioje byloje jis ir
turi būti priteistas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2006-06-20 (ieškinio
priėmimo teisme diena, b. l. 3), o įsiskolinimas gali būti priteistas už 3
metus atgal. Apylinkės teismo išvada, kad ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo
priteisimo netenkintinas, nenustačius, kad atsakovas būtų vengęs vykdyti savo
pareigą teikti išlaikymą vaikams už praėjusį 3 metų laikotarpį, yra nepagrįsta,
kurios nepatvirtina jokie įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės. Ieškovė
nepripažino, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikams nuo jų santuokos nutraukimo,
kuri yra nutraukta teismo sprendimu 2003-02-03, kas matyti iš prie šios bylos
pridėtos Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.-58-02/2003 (ji
pridėta apygardos teismui pareikalavus bylos). Minėtoje byloje nebuvo keliamas
reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, o sprendime konstatuota, kad
šalys gyvena skyrium (kartu nebegyvena), o vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pas
motiną. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis po santuokos nutraukimo
būtų teikęs pastovų, nuolatinį išlaikymą vaikams, net ir epizodinį, nes
ieškovė nurodo, kad ji negavo iš atsakovo nei vieno lito vaikų išlaikymui per
paskutinius trejus metus. Tuo iš dalies yra pagrįstas apeliacinis skundas,
kuris atitinkamai tenkinamas, tačiau priteisiant įsiskolinimą už 3 metus atgal,
atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, o taip pat, kad teismas, šioje byloje
taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, priteisė išlaikymą po 125 Lt kas (šios
nutarties šalys neskundė), įsiskolinimas kiekvienam vaikui priteisiamas po 125
Lt kas mėnesį (36 mėn. x 125 Lt), tai yra po 4500 Lt, o visą įsiskolinimą sudaro
9000 Lt. Kolegija neranda pagrindo tenkinti apeliantės skundo dalį dėl
bendravimo su vaikais nustatytos tvarkos, kuri atitinka įstatymo nuostatas. Apylinkės
teismo sprendimo argumentai ir motyvai nustatyti tokią bendravimo su vaikais
tvarką yra pakankamai argumentuoti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė yra
nuolatinė kitos valstybės gyventoja, kuri net ieškinyje nurodė savo pirminę
nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvą ir nepateikė priešingų oficialių įrodymų
apie savo deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje atsisakymą (panaikinimą).
Dėl nurodytų aplinkybių apylinkės teismas ieškinį priėmė ir bylą išnagrinėjo
nepažeisdamas teismingumo taisyklių, o sprendimas iš dalies keistinas.
Apeliacinėje instancijoje pakeitus teismo sprendimą atitinkamai perskirstomos
ir bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), tačiau nekeistinos advokatų
pagalbos išlaidos. Byloje atsakovo priešieškinis yra patenkintas iš esmės, o
taip pat, kad ieškovė pralaimi 20% ieškinio sumos dėl periodinių išmokų vaikų
išlaikymui priteisimo ir pralaimi 50% išlaikymo priteistinos sumos už
praėjusius 3 metus nuo pareikštų reikalavimų. Ieškovė kėlė reikalavimus priteisti
po 250 Lt išlaikymą kas mėnesį, o apylinkės teismas ieškinį patenkino 200,00
Lt, o apygardos teismas tik priteisia papildomai išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus
kiekvienam vaikui po 125, 00 Lt kas mėnesį, todėl žyminis mokestis
skaičiuojamas už 1 metų sumas (CPK 80 str. 1 d. 3 p.). Taigi atsižvelgiant į
tai, perskaičiuotinas žyminis mokestis, priteisiant valstybei iš atsakovo
papildomai 16,20 Lt (200 Lt x 12 mėn. = 2400 Lt x 80% x 3% = 57,60) bei 125 x
12 mėn. = 1500 Lt : 2= 750 Lt x 3% = 22,5 Lt. Šios priteistinos žyminio
mokesčio sumos dvigubinamos, nes išlaikymas yra priteistas dviems vaikams, tai
yra 57,60 x 2 + 22,5 x 2 = 160,20 Lt, bet ši suma mažinama jau priteistu
žyminiu mokesčiu (160,20 – 144).
Vadovaudamasi
CPK 326 str. 1 d. 3 p. kolegija
N
u t a r ė:
Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti taip.
Priteistą
iš D. A. nepilnamečių vaikų J. A.,
gim. (duomenys neskelbtini), ir H. A., gim. (duomenys
neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų
pilnametystės pakeisti ir nustatyti, kad šio dydžio išlaikymas vaikams yra
priteisiamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos –2006 m. birželio 20 d.
Priteisti
iš D. A. išlaikymo vaikams įsiskolinimą 9 000 Lt K. A. naudai.
Priteistą
žyminį mokestį iš D. A. į valstybės biudžetą padidinti 16,20
Lt.
Priteisti
iš D. A. 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Kitoje
dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai
Laimantas Misiūnas
Margarita
Dzelzienė
Edmundas Jaras