Baudžiamoji byla  Nr. 1A-508/2012

                                                                                        Proceso Nr. 1-01-2-00075-2011-0

                                                                                                    Procesinių sprendimų kategorijos:

           1.2.19.4; 1.2.29.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2

          (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,    

teisėjų: Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui,

nuteistajam A. L.,

gynėjui Ipolitui Nekrošiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d. – 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2011 m. liepos 28 d. dokumento suklastojimo) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2006 m. birželio 27 d. dokumento suklastojimo) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2009 m. vasario 18 d. dokumento suklastojimo) – 20 MGL (2600Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda.

A. L. pagal BK 300 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

A. L. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinės prokuratūros) Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru, nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje, tyčia veikdamas priešingais prokuroro tarnybos ir baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00055-04 tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais prokuroro įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 118 str. 1 d. (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras), procesiniais prokuroro įgaliojimais, numatytais BPK 164 str. 1 d. (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras), išskirtine prokuroro teise, numatyta BPK 172 str. 4 d. 5 p. (tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo), be to, piktnaudžiaudamas procesiniais įgaliojimais, įtvirtintais 2003 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr.1-108 patvirtintų „Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų“ 33 p. (organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, kai nusikalstamą veiką tiria Lietuvos kriminalinės policijos biuro (...) pareigūnai, kai jų tarnybos vieta yra Vilniaus mieste), 2003 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-108 patvirtintų „Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų“ (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-215 redakcija, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 11d. įsakymu Nr. I-8 redakcija) 45 p. (Generalinės prokuratūros prokuroras organizuoja centrinėse ikiteisminio tyrimo įstaigose atliekamą ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja itin svarbiose bylose arba kai būtina formuoti vienodą ikiteisminio tyrimo praktiką), be to, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis bei įgaliojimais, įtvirtintais 2011 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-87 patvirtintų „Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento nuostatų“ 11.3 p. (organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja itin svarbiose bylose, kai tyrimą atlieka Lietuvos Kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padaliniai (...), 20.1 p. (departamento prokuroras, vykdydamas BPK numatytas prokuroro funkcijas turi visas BPK numatytas prokuroro teises ir pareigas (...), 2009 m. kovo 31d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro nurodymo „Dėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų, valstybės tarnautojų darbuotojų veiklos sričių nustatymo 2009 metams“ 9.3 p. (LKPB ONT 4 valdyboje atlieka ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam bei kontrolė) atliko šiuos tyčinius, tęstinius nusikalstamus veiksmus:

nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. organizuodamas ir vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. 38-1-00055-04 ir 2005 m. kovo 10 d. raštu Nr. 8.2-601(12) konstatavęs, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų: A. K., kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 str., 307 str. 1, 2 ir 3 d. padarymo; A. J. kaltę dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 147 str., 294 str. 1 d., 300 str. 1 d., 307 str. 1, 2 ir 3 d., padarymo; D. U. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 str. 1 d., 307 str. 1, 2 ir 3 d., padarymo; E. I. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 147 str., padarymo; Ž. Ž. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 147 str., padarymo; I. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d., 307 str. 2 ir 3 d., padarymo; R. P. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 str., 307 str. 2 ir 3 d., padarymo; R. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 307 str. 2 d., padarymo; R. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 147 str., padarymo; S. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 307 str. 1, 2 ir 3 d. padarymo; S. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 307 str. 2 d., padarymo, bei tuo pačiu 2005 m. kovo 10 d. raštu Nr. 8.2-601(12) davęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos 4-osios valdybos vyriausiajam tyrėjui M. S. pavedimą atlikti BPK 218 str. 1 ir 2 d. numatytus veiksmus, t. y. organizuoti paskelbimą įtariamiesiems ir jų gynėjams apie tai, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, iki 2005 m. balandžio 1 d. ikiteisminio tyrimo pabaigimui gavęs nurodytą 15-os tomų, 2833 lapų baudžiamąją bylą Nr. 38-1-00055-04 su įvykdytu 2005 m. kovo 10 d. pavedimu, jis iki 2011 m. rugpjūčio 18 d., kol Generalinio prokuroro įsakymu Nr. P-601 buvo nušalintas nuo pareigų, kaltinamojo akto nesurašė ir bylos medžiagos neperdavė teismui.

Taip pat, jis (A. L.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2006 m. birželio 27 d. surašė, pasirašė ir išsiuntė raštą Nr. 8.2-1719 (12), adresuotą Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus raj. pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos viršininkei E. D., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00055-04 atliekami papildomi tyrimo veiksmai, t. y. vienam iš įtariamųjų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.

Po to jis 2009 m. vasario 18 d. surašė, pasirašė ir išsiuntė raštą Nr. l7.2.-3021, adresuotą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos viršininkui A. G., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00055-04 užtruko dėl objektyvių priežasčių, tuo metu atliekamos vieno iš įtariamųjų pakartotinės psichiatrijos ekspertizės.

Be to, jis ( 2011 m. liepos 28 d. surašė, pasirašė ir išsiuntė raštą Nr.17.2.-14441, adresuotą Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkui V. J., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00055-04 atliekami papildomi tyrimo veiksmai, t. y. vienam iš įtariamųjų paskirta papildoma teismo psichiatrijos ekspertizė.

Jis, 2010 m. gegužės 5 d., 2010 m. gruodžio 6 d., 2011 m. kovo 28 d., pateikdamas duomenis elektroniniu paštu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui A. S., o 2011 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. apie jo, t. y. prokuroro A. L., atliekamus ikiteisminius tyrimus ir tyrimus, kuriuos jis organizuoja bei jiems vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą, melagingai nenurodė ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00055-04.

Šiais savo veiksmais Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. L. pažeidė konstitucinius prokuroro tarnybos principus, numatytus Konstitucijos 118 str. 2 d. – jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, sulaužė Prokuratūros įstatymo 30 str. 1 d. numatytą Lietuvos Respublikos prokuroro priesaiką, kurią Lietuvos valstybei davė 1999 m. gegužės 6 d.; pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d. numatytą prokuroro pareigą užtikrinti teisėtumą; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 4 ir 6 p. numatytas prokuroro pareigas (tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus, laikytis Prokurorų etikos kodekso); pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.4.1 p. įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą (prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi (...); pažeidė BPK 1 str. 1 d. reikalavimą (...) ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (...); pažeidė BPK 2 str. numatytą prokuroro pareigą per trumpiausią laiką atskleisti nusikalstamą veiką (prokuroras (...) kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika); pažeidė BPK 170 str. 4 d. 5 p. numatytą išskirtinę prokuroro teisę (tik prokuroras priima sprendimą dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo); pažeidė BPK 176 str. 1 d. numatytą reikalavimą (ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus (...); pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 218 str. 6 d. numatytą reikalavimą (atlikus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą); 2003 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-47 (2007 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1-179 redakcija) patvirtintų „Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui“ 7 p. reikalavimą (surašyti kaltinamąjį aktą, kai yra atlikti BPK 218 straipsnyje numatyti veiksmai, prokuroras privalo per 5 darbo dienas (...); pažeidė 2011 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-87 patvirtintų „Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento nuostatų“ 19.6 p. iki kiekvieno mėnesio 5 dienos pateikia departamento vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) ataskaitą apie atliktą darbą;

Dėl šių A. L. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškreipta prokuroro tarnybos esmė bei turinys, apsunkintas nusikaltimus padariusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, o įtariamosios A. J. (dabartinė pavardė Petraškienė) patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir įtariamosios D. U. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 str. 1 d. tapo negalimas, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. kovo 29 d. iki 2005 m. balandžio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu, tikslus laikas nenustatytas, adresu A. Smetonos g. 4 Vilniuje, Generalinės prokuratūros patalpose, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

Jis 2006 m. birželio 27 d. Vilniuje, adresu A. Smetonos g. 4, Generalinės prokuratūros patalpose suklastojo tikrą dokumentą ir jį siuntė, o būtent: 2006 m. birželio 23 d. Generalinėje prokuratūroje gavus Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus raj. pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos viršininkės E. D. pasirašytą raštą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00055-04 eigos, A. L. 2006 m. birželio 27 d. surašė, pasirašė ir išsiuntė raštą Nr. 8.2-1719 (12), adresuotą Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus raj. pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos viršininkei E. D., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00055-04 atliekami papildomi tyrimo veiksmai, t. y. vienam iš įtariamųjų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 18 d. Vilniuje, adresu Rinktinės g. 5A, Generalinės prokuratūros patalpose suklastojo tikrą dokumentą ir jį siuntė, o būtent:

Generalinėje prokuratūroje gavus Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos viršininko A. G. pasirašytą raštą dėl procesinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00055-04, A. L. 2009 m. vasario 18 d. surašė, pasirašė ir išsiuntė raštą Nr. 17.2.-3021, adresuotą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos viršininkui A. G., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas Nr.38-1-00055-04 užtruko dėl objektyvių priežasčių, nes yra atliekama vieno iš įtariamųjų pakartotinė psichiatrijos ekspertizė.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 28 d., Vilniuje, adresu Rinktinės g. 5A, Generalinės prokuratūros patalpose, suklastojo tikrą dokumentą ir jį išsiuntė, o būtent:

Jis 2011 m. liepos 28 d. surašė, pasirašė ir išsiuntė raštą Nr. 17.2.-14441, adresuotą Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkui V. J., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00055-04 atliekami papildomi tyrimo veiksmai, t. y. vienam iš įtariamųjų paskirta papildoma teismo psichiatrijos ekspertizė.

A. L. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad iki 2005 m. balandžio 4 d. užpildė 20 statistinių kortelių 11 punktus, melagingai nurodydamas, kad baudžiamoji byla Nr. 38-1-00055-04 perduota Vilniaus apygardos teismui ir šias 8 (aštuonias) suklastotas korteles perdavė tyrėjui M. S., kuris nežinodamas, kad minėti tikri dokumentai yra suklastoti, perdavė juos Lietuvos kriminalinės policijos biuro specialistei A. M., kuri suvedė baudžiamosios bylos Nr.38-1-00055-04 8 (aštuonių) tyrimo rezultatų statistinių kortelių (20 kortelės) duomenis į Nusikalstamų veikų žinybinį registrą, t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje surinkti faktiniai duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog A. L. 2005 m. balandžio 4 d. užpildė statistinių kortelių 11 punktus ir taip  melagingai nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. 38-1-00055-04 perduota Vilniaus apygardos teismui. Todėl teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 5 d. 1 p., A. L., pagal BK 300 str. 1 d. dėl aštuonių 20-tų statistinių kortelių klastojimo, išteisino.

Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti arba, vadovaujantis BK 37 str. nuostatomis, bylą nutraukti, arba sušvelninti jam paskirtą baudą. Skundo autorius mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Aptardamas BK 228 str. 1 d. dispozicijos nuostatas, apeliantas teigia, kad jam inkriminuotos veikos – „sąmoningas bylos vilkinimas“ ir „siekiant tai nuslėpti, tarnybinių raštų suklastojimas“ – neatitinka tikrovės. Skundžiamame nuosprendyje nurodytoje baudžiamojoje byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, tačiau dėl vidinio apelianto įsitikinimo, jog minėtoje byloje dar ne visi procesiniai veiksmai atlikti ir dėl to, bylą perdavus teismui, kils problemų, ji ir nebuvo perduota teismui.

Skundo autorius pažymi ir tai, kad aptariama byla jau beveik metai laiko yra kito prokuroro žinioje ir iki šiol neperduota teismui, nes joje atliekami papil­domi procesiniai veiksmai. Todėl jis teigia, kad byloje buvo ir iki šiol yra objektyvūs veiksniai, trukdantys šią bylą perduoti teismui. Apeliantas sutinka, kad jis nesugebėjo profesionaliai ir operatyviai nustatyti tuos veiksnius – dėl ko ir buvo atleistas iš tarnybos prokuratūroje. Tačiau jis neigia, kad sąmoningai vilkino by­los tyrimą ir siekė žalos valstybei. Juo labiau, kad kol byla neišsiųsta į teismą ir joje nepriimtas sprendimas, dar nėra padaryta ir kokia nors žala.

Piktnaudžiavimas tarnyba, pagal BK 228 str. nuostatas, skiriasi nuo tarnybinio nusižengimo tuo, jog minėta nusikalstama veika (piktnaudžiavimas tarnyba) suponuoja kažkokį savanaudišką pradą. Tačiau apeliantas tvirtina, jog savo pareigų jis neatliko dėl neprofesionalumo ir niekada neturėjo jokių savanaudiškų minčių ar netarnybinių tikslų vilkinti bylą.

Aptardamas teismų praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-263/2010, apeliantas nurodo, kad dėl visų trijų jam inkriminuotų veikų jis pateikė atsakymus į paklausimus tuo pačiu klausimu, t. y. suinteresuotas institucijas informavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota prokuratūrai kaltinamojo akto surašymui. Šioje dalyje tokia informacija pilnai atitiko tikrovę. Neatitiko tikrovės apelianto nurodytos priežastys dėl ko byla dar neišsiųsta į teismą. Tačiau tai suinteresuotų institucijų visiškai nedomino ir nesukėlė joms jokių teisinių pasekmių. Apelianto nuomone, minėtų atsakymų esmė, kuri domino institucijas bei kuri galėjo sukelti kokias nors teisines pasekmes, pilnai atitiko tikrovę. Todėl tokie apelianto atsakymai negali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., dalyku.

Apeliantas sutinka, kad netinkamai atliko savo pareigas, už ką buvo teisingai nubaustas griež­čiausia drausmine nuobauda - atleidimu iš tarnybos prokuratūroje. Tačiau teigia, kad jo padaryta veika kriminalizuota labai formaliai, priskiriant jam, apelianto nuomone, neapčiuopiamos, nejuntamos ir nematomos didelės žalos padarymą valstybei. Jis pažymi, kad iki to vienintelio karto, jis sąžiningai tarnavo valstybei. Skundo autorius, remdamasis teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje Nr. 2K-568/2007, mano, kad toks formalus veikos kriminalizavimas daro šią veiką mažareikšme baudžiamųjų įstatymų prasme. Todėl skunde teigia, kad padarytos veikos, nors ir atitinka požymius veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., tačiau jos yra labai formalios ir mažareikšmės. Jo nuomone, tai yra tik siekis parodyti vidinę prokuratūros sistemos pertvarką. Tačiau tokie parodomieji tikslai jau pasiekti atleidus jį iš tarnybos, sužlugdžius jo karjerą ir sukėlus labai rimtas abejones jo vidiniu idealistiniu pasauliu. Nurodydamas savo gaunamas pajamas, šeimos sudėtį ir jos finansinę padėtį, teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Jis mano, kad atsižvelgus į veikos kriminalizavimo formalumą, jo asmenybę ir nuo­pelnus tarnybai, šeimyninę - finansinę padėtį, jam turėtų būti skirta minimalaus dydžio bauda.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

              Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino A. L. kaltu, o kvalifikuojant įrodytomis pripažintas nuteistojo nusikalstamas veikas, baudžiamuosius įstatymus teismas irgi pritaikė tinkamai. Apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės bei veikų juridinio įvertinimo, nepaneigia.

              Apelianto skunde dėstomi argumentai yra gana prieštaringi. Pats nuteistasis skunde iš esmės neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kita vertus, teigia, kad jis sąmoningai nevilkino bylos išsiuntimo teismui, taip siekdamas padaryti žalą valstybei. Be to, kol ta jo žinioje buvusi byla nebuvo perduota teismui, negalima ir kalbėti apie padarytą žalą. Visi su tuo susiję apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.  

              Pagal jau susiformavusią ir galiojančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-302/2011, 2K-400/2011, Nr. 2K-205/2012 ir kt.) piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnis) yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas; pavojingi padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Piktnaudžiavimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų ir nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis A. L. padarė BK 228 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pats nuteistasis teisme savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad vienuolikos įtariamųjų baudžiamąją bylą Nr. 38-1-00055-04 savo žinioje turėjo nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. Toje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir galima surašyti kaltinamąjį aktą. Jis pavedė vyriausiajam tyrėjui M. S. atlikti BPK 218 str. 1 ir 2 dalyse numatytus proceso veiksmus. Tačiau po šių veiksmų atlikimo iš šio tyrėjo gavęs bylą, kaltinamojo akto nesurašė, nes turėjo pagrindą manyti, kad vienas iš įtariamųjų S. J. gali būti nepakaltinamas. Apygardos teisme dėl šio įtariamojo buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla ir jam buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Siekdamas neapsunkinti teismo darbo šioje jo žinioje buvusioje byloje, jis laukė tos ekspertizės išvadų. Tačiau ir jas gavęs 2007 m. vasario 8 d., vis atidėliojo kaltinamojo akto surašymą. Po to pastebėjo, kad baigėsi kai kuriems įtariamiesiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai. Ta byla taip ir pragulėjo jo seife, nes po to jis jau bijojo to, „kas įvyko“. Teisme nuteistasis aiškino, kad taip atsitiko galbūt dėl tinginystės, nors kitus darbus jis atliko gerai. A. L. taip pat pripažino, kad surašė atsakymus į suinteresuotų institucijų paklausimus dėl ikiteisminio tyrimo eigos. Raštuose nurodė, kad byloje atliekami papildomi tyrimo veiksmai, t. y. teismo psichiatrijos ekspertizė, nors iš tikrųjų toje byloje jokie papildomi tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Nuteistasis pripažino ir tai, kad jo surašytuose ir Vilniaus rajono ir miesto pataisos inspekcijos viršininkei E. D., Lietuvos KPB ONT 4-osios valdybos viršininkui A. G. bei Vilniaus apskrities VPK skyriaus viršininkui V. J. išsiųstuose raštuose jis nurodė melagingą informaciją, nes juose nurodytos žinios neatitiko tikrovės. Tokius raštus jis surašė todėl, kad pateisintų bylos neišsiuntimą į teismą. Taip pat nuteistasis pripažino, kad 2010 m. gegužės 5 d., 2010 m. gruodžio 6 d., 2011 m. kovo 28 d., pateikdamas duomenis elektroniniu paštu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui A. S., o 2011 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. apie savo atliekamus ikiteisminius tyrimus ir tyrimus, kuriuos jis organizuoja bei jiems vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą, nenurodė ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00055-04. Tai padarė tyčia, kadangi ta byla nepatenka nė į vieną kategoriją bylų, apie kurias jam reikėjo pateikti informaciją. Tačiau pripažino, kad jis privalėjo pateikti informaciją ir apie šią bylą.

Įvertinęs nuteistojo, o taip pat ir teisme apklaustų E. D., A. G., V. J., M. S., A. S., I. M. ir kitų liudytojų parodymus bei ištyręs rašytinius bylos įrodymus, teismas padarė pagrįstas išvadas, kad nuteistasis A. L., nesurašęs kaltinamojo akto ir neperdavęs teismui jo žinioje turimos baudžiamosios bylos, piktnaudžiavo prokuroro tarnybine padėtimi bei įgaliojimais ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos siuntė jau paminėtų institucijų vadovams.

Nuteistasis apeliuoja į tai, kad jis sąmoningai bylos nevilkino, pareigų neatliko dėl savo neprofesionalumo, bet ne dėl savanaudiškų tikslų, o tokiais veiksmais nepadarė jokios žalos. Todėl jo veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 228 str. 1 d. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti ir atmetami.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde apeliantas jau kitaip, nei teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, ir gana prieštaringai aiškina savo veiksmų, t. y. bylos vilkinimo ir neperdavimo teismui, motyvus. Jis nurodo, kad „profesionali nuojauta jam kuždėjo“, kad toje byloje yra kažkas negerai, kad jos dar negalima siųsti teismui, kad nebūtų apsunkintas teismo darbas. Tačiau taip pat jis nurodo ir apie tai, kad savo pareigų jis neatliko dėl savo neprofesionalumo. Tokius apelianto argumentus paneigia paties nuteistojo teisme duoti parodymai, kad ir gavęs kitoje byloje atliktos psichiatrijos ekspertizės išvadas, savo žinioje turimos baudžiamosios bylos dar 4 metus neišsiuntė į teismą. Šie jo parodymai kaip tik patvirtina, kad jis bylą vilkino sąmoningai. Tai, kad nuteistojo žinioje buvusi baudžiamoji byla iki šiol neperduota teismui, nuteistojo kaltės irgi nepaneigia. Iš byloje esančio Generalinės prokuratūros rašto (4 t., 94-95 b. l.) matosi, kad ikiteisminis tyrimas toje byloje užtruko dėl objektyvių priežasčių. Tos priežastys yra susijusios būtent su tuo, kad byla savo laiku su kaltinamuoju aktu nebuvo perduota teismui. 

Byloje esantys įrodymai, o pirmiausia paties nuteistojo parodymai patvirtina, jog A. L. visą laiką žinojo ir suprato, kad jo žinioje esančioje baudžiamojoje byloje vienuolikai asmenų pareikštiems įtarimams pagrįsti faktinių duomenų pakanka. Taip pat jis suprato, kad nesurašius kaltinamojo akto ir neperdavus teismui bylos, laikui bėgant įtariamieji gali likti nenubausti, tačiau tyčia neatliko savo tiesioginių pareigų – nesurašė kaltinamojo akto ir bylos daugiau kaip 6 metus neperdavė teismui. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis buvo suinteresuotas bylos baigtimi ar veikė kitų asmenų interesais. Tačiau atsakydamas į suinteresuotų institucijų užklausimus dėl ikiteisminio tyrimo eigos, A. L. netgi tuo metu, kai jau buvo gavęs visų ekspertizių, atliktų kitoje byloje, išvadas, melagingai nurodydavo apie egzistuojančias objektyvias priežastis, kliudančias užbaigti ikiteisminį tyrimą. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad siekdamas nuslėpti savo darbo trūkumus jis veikė kryptingai. Nusikalstamu neveikimu A. L. savo asmeninius interesus (baime dėl savo veiksmų pasekmių) iškėlė aukščiau už tarnybos ir valstybės. Visa tai rodo, kad nuteistasis, nesurašydamas kaltinamojo akto ir neperduodamas bylos teismui, suprato, jog dėl tokių jo veiksmų gali kilti sunkios pasekmės, t. y. kad kaltininkai nebus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nukentės ne tik prokuratūros prestižas, bet ir valstybės interesai, o tuo pačiu bus padaryta didelė neturtinė žala valstybei. Tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, kad byla kuo greičiau būtų išsiųsta į teismą. Tai rodo, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė tyčia.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad turtinės naudos siekimas, kurį nuteistasis savo apeliaciniame skunde įvardija kaip „savanaudišką pradą“, nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcijos) būtinasis sudėties požymis. Toks požymis nebuvo numatytas ir šio baudžiamojo įstatymo 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijoje. Todėl teigti, jog apelianto nusikalstamos veikos juridinis įvertinimas pagal BK 228 str. 1 d. yra neteisingas, nėra pagrindo.   

Nuteistojo A. L. skundo argumentai, kad jo veiksmais nebuvo padaryta jokia žala, kolegija taip pat atmeta. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-529/2008, 2K-108/2009, 2K-199/2009, Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-305/2011 ir kt.) taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Pagal šį požymį atribojamas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padaro dar ir kitą nusikalstamą veiką, šis faktas suteikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad šiais veiksmais sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas ir padaroma didelė žala valstybei. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. L., piktnaudžiaudamas prokuroro tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, atliko aiškiai neteisėtus veiksmus. Jis buvo ne paprastas valstybės tarnautojas, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras. Nesurašęs kaltinamojo akto ir neperdavęs bylos teismui esant visoms sąlygoms tai padaryti, jis pažeidė nuosprendžio nustatomojoje dalyje išvardintų teisės aktų nuostatas, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus prokuroro tarnybos principus, sulaužė Prokuratūros įstatyme įtvirtintą prokuroro priesaiką, padarė BPK numatytus pažeidimus. Nuteistojo padaryti veiksmai (neveikimas) be abejonės buvo priežastiniame ryšyje su įstatyme numatytais padariniais – didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos padarymu valstybei ir konkrečiai institucijai, nes taip buvo iškreipta prokuroro tarnybos esmė bei tyrinys, apsunkintas nusikaltimus padariusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, o kai kurių įtariamų asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino tapo ir neįmanomas (A. J. (Petraškienės) pagal BK 294 str. 1 d. 300 str. 1 d. bei D. U. pagal BK 294 str. 1 d.). Tokiu būdu buvo pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas.

Dėl išdėstytų motyvų teismo išvados, kad valstybė dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų patyrė didelės neturtinio pobūdžio ir organizacinės žalos, yra visiškai pagrįstos. Esant šiam BK 228 str. 1 d. numatytam požymiui, nepagrįsti yra apelianto argumentai apie tai, kad jis padarė tik drausminį nusižengimą. Būtent pagal šį požymį (didelė žala) atribojamas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad jo surašyti ir suinteresuotoms institucijoms išsiųsti raštai negali būti laikomi BK 300 str. 1 d. dalyku, nes juose nurodyta informacija atitiko tikrovę. Be to, jo suklastoti dokumentai nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Tokie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti ir atmetami.

Nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę, be kita ko, yra ir juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Dokumento suklastojimu pripažįstamas ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą. Melagingi duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės. BK 300 str. saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią teisingą dokumentų apyvartą. Pati teisinė apyvarta suprantama kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose (kasacinės nutartys 2K-426/2006, Nr. 2K-745/2006, Nr. 2K-263/2010).

A. L. nuteistas už tikrų dokumentų suklastojimą ir tų dokumentų panaudojimą, o būtent už tai, kad surašė, pasirašė ir suinteresuotoms institucijoms išsiuntė nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus tris raštus, kuriuose nurodė melagingą informaciją. Pats nuteistasis teisme pripažino visus tuos raštus surašęs, pasirašęs ir išsiuntęs. Jis patvirtino ir tai, kad tuose raštuose jo nurodyta informacija apie atliekamus papildomus tyrimo veiksmus yra melaginga, nes tokie veiksmai byloje nebuvo atliekami. Tą patvirtina ir liudytojų skundžiamame nuosprendyje aptarti parodymai bei teisme ištirti rašytiniai bylos dokumentai. Be to, pats nuteistasis paaiškino, kad tokius raštus jis surašė tyčia, siekdamas išvengti dėl nesurašyto kaltinamojo akto ir teismui neperduotos baudžiamosios bylos jam kilsiančių neigiamų pasekmių. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo surašyti, pasirašyti ir suinteresuotoms institucijoms išsiųsti raštai negali būti laikomi BK 300 str. 1 d. numatytu dalyku. Paties nuteistojo parodymai patvirtina ir tai, kad jis suprato, jog tyčia suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę ir norėjo taip veikti. Tie dokumentai, už kurių suklastojimą nuteistas A. L., be abejo turėjo ir juridinę reikšmę. 2006 m. birželio 17 d. raštu melaginga informacija  buvo suteikta Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijai, kuri organizavo R. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. 2009 m. vasario 18 d. rašto pagrindu melaginga informacija buvo perduota teismui, nagrinėjančiam to paties R. P. kitą baudžiamąją bylą. 2011 m. liepos 28 d. raštu klaidinga informacija buvo pateikta Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriui ir buvo pridėta prie administracinės teisės pažeidimo bylos bei išsiųsta teismui, kuris nagrinėjo administracinę bylą. Tačiau svarbiausia, kad nuteistojo suklastoti dokumentai buvo panaudoti darant kitą nusikalstamą veiką – piktnaudžiavimą tarnyba, kuri sukėlė didelės žalos ne tik valstybės institucijai, bet ir valstybei.

Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje  Nr. 2K-568/2007, apeliantas taip pat nurodo, kad teismas turėjo svarstyti galimybę baudžiamąją bylą nutraukti BK 37 str. pagrindu. Tačiau ir šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, o toks jo prašymas negali būti tenkinamas.

Nuteistojo paminėtos baudžiamosios bylos aplinkybės nėra tokios pačios arba bent labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Todėl precedentas šiuo atveju negali būti taikomas. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. L. dokumentus klastojo siekdamas pateisinti kitus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir tuo pačiu padarė kitą sunkesnį nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 1 d. Nustatyta, kad A. L. nusikalstamos veikos truko daugiau kaip 6 metus. Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad piktnaudžiaudamas tarnyba nuteistasis A. L. padarė valstybei didelę neturtinę žalą, buvo pažemintas bei sumenkintas Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetas ir diskredituotas prokuroro vardas. Dėl šių aplinkybių A. L. padarytas nusikalstamas veikas laikyti mažareikšmėmis ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 37 str. nuostatomis, pagrindo nėra.

Nuteistasis apeliaciniame skunde išdėstė ir alternatyvų prašymą sumažinti jam paskirtos baudos dydį iki įstatymo numatytos minimalios baudos 1 MGL. Šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, skirdamas A. L. bausmes, įvertino jo padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vadovaudamasis BK 55 str. nuostatomis, teismas pagrįstai nuteistajam parinko įstatymų sankcijose numatytų bausmių rūšį – baudą, nes A. L. teisiamas pirmą kartą ir tik už nesunkius bei apysunkį nusikaltimus. Tačiau nustatydamas baudos dydį teismas, kolegijos nuomone, nepakankamai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir nuteistajam paskyrė neteisingas aiškiai per griežtas bausmes. Todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 54 str. 2 d.) taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matosi, kad nuteistasis A. L. charakterizuojamas tik teigiamai. A. L. ne tik neteistas ir nebaustas administracine tvarka, bet ir yra ne vieną kartą Generalinio prokuroro įsakymais skatintas už pavyzdingą pareigų atlikimą bei už nuolatinį aktyvų bendradarbiavimą stiprinant teisėsaugą, o Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Visos šios aplinkybės parodo nuteistojo teigiamą vertybinę orientaciją ir minimalų jo asmenybės pavojingumo laipsnį. Šios aplinkybės leidžia daryti, kad A. L. padarytos nusikalstamos veikos buvo visiškai atsitiktinės. Tą nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nustatydamas baudos dydį į tai pakankamai neatsižvelgė. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad už neteistus veiksmus (neveikimą) A. L. jau nubaustas griežčiausia tarnybine (drausmine) nuobauda – atleidimu iš valstybės tarnybos. Nors tai nekeičia nuteistojo veiksmų kvalifikacijos, tačiau įvertinus jo asmenybę, kad iki tol jis buvo gerbiamas ir skatinamas už pavyzdingą pareigų atlikimą, atleidimas iš tarnybos jam jau yra didžiulė bausmė. Netekęs tarnybos A. L. ne tik prarado pakankamai gerai apmokamą darbą, reputaciją, bet ir gavo skaudžią pamoką. Nustatant nuteistajam skiriamos baudos dydį turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad jis turi du nepilnamečius vaikus, šiuo metu jo mėnesinis darbo užmokestis yra 1500 Lt. Šeima turi finansinių įsipareigojimų bankui – dvi 30 000 Lt ir 15929 eurų  paskolas. Todėl nuteistajam paskirta 150 MGL dydžio bausmė sukeltų neigiamas pasekmes šeimos socialinei gerovei.

Įvertinusi visas šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nuteistajam pagal BK 228 str. 1 d. paskirtos 150 MGL baudos dydis yra mažintinas iki 50 MGL dydžio. Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas baudas už atskiras BK 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, teismas visiškai nemotyvavo tokio didžiulio baudų dydžio skirtumo. Galima teigti, kad nuteistojo BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika suklastojant 2011 m. liepos 28 d. raštą Nr. 17.2.-14441 ir jo asmenybė yra didesnio pavojingumo laipsnio, nes nuteistasis suklastotą dokumentą su melaginga informacija suinteresuotoms institucijoms siuntė trečią kartą. Tačiau, kolegijos nuomone ir už šią nusikalstamą veiką paskirtos baudos dydis turi būti sumažintas iki 30 MGL dydžio. Skiriant tokias pagal BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. baudas kolegija remiasi ir teismų praktika tokiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2010, Nr. 2K-424/2010, Nr. 2K-334/2011). Kolegijos nuomone, tokios naujai skiriamos bausmės atitinka ir padarytų nusikalstamų veikų bei kaltininko pavojingumą, ir BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, taip pat ir užtikrina teisingumo pricipo įgyvendinimą.

Iš bylos matosi, kad A. L. nuteistas už tris BK 300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, todėl skiriant subendrintą bausmę už šiuos nusikaltimus turi būti taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas. Tačiau nustatyta, kad šiuo atveju visi trys dokumentų klastojimo atvejai ir BK 228 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika (piktnaudžiavimas tarnyba) sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Todėl skiriant nuteistajam galutinę bausmę visos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos vienu etapu taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti.

A. L., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 228 str. 1 d. paskirti 50 MGL dydžio (6500 Lt) baudą; pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2011 m. liepos 28 d. dokumento suklastojimo paskirti 30 MGL dydžio (3900 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., šias, o taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d. už 2006 m. birželio 27 d. bei 2009 m. vasario 18 d. dokumentų suklastojimą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. L. paskirti 50 MGL dydžio (6500 Lt) baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Aloyzas Kruopys

Teisėjai                                                                       Valdimaras Bavėjanas

                                                                      Linas Šiukšta