VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB ,,Vilaturas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilaturas“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, pareikštą atsakovui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, trečiasis asmuo – UADBB „Perlo draudimo brokeris“ ir

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo draudimo išmoką – 67 663,70 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad draudėjas (ieškovas) ir draudikas (atsakovas) sudarė Krovinių vežimo įmonių atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-704637 (toliau – draudimo sutartis), kurios sudarymą patvirtina draudimo liudijimas Nr. 710-932-704637 (toliau – draudimo liudijimas), kuria laikotarpiui nuo 2022-01-09 iki 2023-01-09 buvo apdraustos šios ieškovo rizikos: 1) atsakomybė už krovinį, finansiniai nuostoliai, gelbėjimo išlaidos; 2) atsakomybė už patikėtą turtą.

3. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu (t. y. 2022-09-27) įvyko draudžiamasis įvykis (gaisras), kurio metu ieškovo transporto priemone (reg. Nr. LBJ093/NM815), vykdomo vežimo iš Italijos į Jungtinę Karalystę metu gabenamas krovinys buvo prarastas dėl puspriekabėje kilusio gaisro Prancūzijoje, patirtos gelbėjimo darbų išlaidos. Dėl įvykusio įvykio ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, 2022-10-17 ir 2022-12-07 sprendimuose nurodydamas, kad „Pagal Draudimo liudijimo Nr. 710-932-704637 sąlygas, draudimo apsaugos galiojimo teritorija yra Europa, išskyrus Jungtinę Karalystę, pietų Italiją žemiau Romos, NVS šalis. Pagal Krovinių vežimo įmonių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 (patvirtintos ERGO valdybos sprendimu, įsigaliojo nuo 2020-07-16) (toliau – taisyklės) 3.1 punkto nuostatas „draudimo apsauga galioja draudimo teritorijoje, nurodytoje draudimo sutartyje. Tuo atveju, jei krovinio pakrovimo ir/ar iškrovimo vieta arba draudžiamojo įvykio vieta yra už draudimo sutartyje nurodytos teritorijos ribų, draudimo apsauga negalioja visam vežimui“. Ieškovo gabento krovinio iškrovimo vieta numatyta Jungtinėje Karalystėje, todėl draudimo apsauga negalioja visam vežimui.“ Atsakovas 2022-12-07 sprendime taip pat pažymėjo, kad draudimo liudijime yra numatyta, jog „UAB „Vilaturas“, sumokėdamas draudimo įmoką (ar pirmąją jos dalį) patvirtina, jog 1) yra supažindintas (-a) su ERGO Krovinių vežimo įmonių atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 019 (patvirtintos ERGO valdybos sprendimu, įsigaliojo nuo 2020-07-16) ir yra įteikta jų kopija; šių taisyklių sąlygos yra suprantamai išaiškintos ir/ar draudėjas informuotas apie galimybę dėl draudimo sutarties sąlygų papildomai konsultuotis telefonu 1887; (2) prieš sudarant draudimo sutartį, ieškovo pateiktos informacijos pagrindu buvo tiksliai nustatyti jo reikalavimai ir poreikiai bei suprantamai pateikta objektyvi informacija apie draudimo produktą, kuria remdamasis ieškovas (draudėjas) priėmė sprendimą sudaryti šią draudimo sutartį“.

4. Ieškovo teigimu, atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką prieštarauja individualioms draudimo sutarties sąlygoms, numatytoms draudimo liudijime. Draudimo liudijime aiškiai įtvirtinta, kad „draudimo apsaugos galiojimo teritorija: Europa, išskyrus Jungtinę Karalystę, Pietų Italiją žemiau Romos, NVS šalis.“ Kitų draudimo apsaugos galiojimo teritorijos apribojimų draudimo sutarties – draudimo liudijimo individualiose sąlygose nėra. Prancūzija, kurioje įvykio draudžiamasis įvykis, yra Europos šalis. Tai, atitinkamai reiškia, kad draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos galiojimo teritorijoje – Europoje. Tą, be kita ko, patvirtina ir individuali draudimo sutarties sąlyga įtvirtinta draudimo liudijime, kurioje kaip išimtys yra nurodytos tik Jungtinė Karalystė, Pietų Italija žemiau Romos, NVS šalys (taigi, Prancūzija nepatenka į šių šalių sąrašą). 

5. Iešovas laikėsi pozicijos, kad dėl įvykusio draudžiamojo įvykio atsakovas ieškovui turi išmokėti 67 663,70 Eur (68 413,70 - 750) draudimo išmoką, atskaičius 750 Eur draudimo liudijime numatytą išskaitos dydį. Draudžiamojo įvykio metu buvo prarastas ieškovo transporto priemone gabentas krovinys, o būtent įvykusio gaisro metu jis sudegė. Ieškovo transporto priemone gabento krovinio užsakovas Conter S.R.L. pateikė ieškovui pranešimą, kad prarasto krovinio vertė yra 56 947,65 Eur (49 049,46 GBP). Draudimo sutartimi atsakovas apdraudė taip pat riziką – patiriamas gelbėjimosi išlaidas. Draudžiamojo įvykio metu buvo taip pat patirtos 11 466,05 Eur gelbėjimo darbų išlaidos – avarijos likvidavimo išlaidos. Šios išlaidos patenka į draudimo objektą, todėl jos ieškovui turi būti atlygintos. 

6. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas tvirtino, kad ieškovas ignoruoja draudimo sutarties sąlygų sistemiškumą ir bando draudimo sutarties sąlygas aiškinti, suteikdamas joms sau palankią reikšmę, t. y. kad draudimo apsauga ieškinyje aprašytam įvykiui galioja, nepaisant, kad draudimo sutarties šalys susitarė dėl kitokios apimties draudimo apsaugos. Atsiliepime teigiama, kad draudimo sutartis turėtų būti aiškinama, atliekant sisteminę-lingvistinę normų analizę, t. y. draudimo sutartį ir jos sąlygas aiškinant taip, kaip ją suprastų protingas savo srities profesionalas (atsižvelgiant į tai, kad abi bylos šalys yra verslininkai). Pagrindinės draudimo sutarties sąlygos turi būti nurodomos draudimo liudijime (polise), o detalizuojamos jos gali būti atitinkamos draudimo rūšies taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.991 straipsnis ir 6.992 straipsniai). 

7. Atsiliepime nesutinkama, kad draudimo liudijime numatyta sąlyga prieštarauja draudimo sutarties sąlygai, numatytai draudimo produkto informaciniame dokumente (taisyklių 3.1. punkte) draudimo liudijime buvo numatyta draudimo apsaugos galiojimo teritorija: Europa, išskyrus Jungtinę Karalystę, Pietų Italiją žemiau Romos, NVS šalis. Tuo tarpu kartu su draudimo liudijimu išduoto draudimo produkto informacinio dokumento sąlyga (analogiška sąlyga buvo numatyta ir taisyklių 3.1. punkte), jog draudimo apsauga galioja draudimo teritorijoje, kurią pasirenka draudėjas ir ji nurodoma draudimo sutartyje; tuo atveju, jei krovinio pakrovimo ir/ar iškrovimo vieta arba draudžiamojo įvykio vieta yra už draudimo sutartyje nurodytos teritorijos ribų, draudimo apsauga negalioja visam vežimui, buvo apibrėžti krovinių vežimo maršrutai, atsižvelgiant į draudimo apsaugos galiojimo teritoriją, kurių metu jokia draudimo rizika nebuvo apdrausta. Taigi pirmiau minėtomis sąlygomis buvo apibrėžtos skirtingos situacijos: viena sąlyga buvo numatyta draudimo apsaugos galiojimo teritorija (draudimo liudijime), o kita sąlyga, atsižvelgiant į draudimo apsaugos galiojimo teritoriją, buvo apibrėžti krovinių vežimo maršrutai, kurių metu jokia draudimo sutartyje numatyta draudimo rizika nebuvo apdrausta (draudimo produkto informaciniame dokumente ir taisyklių 3.1. punkte). Atsakovo teigimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovas, prieš priimdamas krovinių vežimo užsakymą maršrutu Italija – Jungtinė Karalystė, dėl minėtos sąlygos buvimo draudimo sutartyje turėjo iš anksto žinoti, kad draudimo apsauga šiam maršrutui nebus taikoma. Kitos Lietuvos draudimo įmonės taipogi draudimo taisyklėse yra nustačiusios sąlygas, pagal kurias draudimo apsauga negalioja visam vežimui, jei krovinio pakrovimo ir/ar iškrovimo vieta yra už draudimo sutartyje nurodytos teritorijos ribų. 

8. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko. Pažymėjo, kad ieškovo ginčijama draudimo taisyklių sąlyga buvo pateikta ieškovui kartu su krovinių vežimo įmonių atsakomybės draudimo liudijimu Nr. 710-932-704637, liudijimo neatskiriamame priede – draudimo informaciniame dokumente. Todėl, trečiojo asmens vertinimu, ieškovas su ginčijama draudimo taisyklių išlyga buvo supažindintas tinkamai. Trečiasis asmuo palaiko atsakovo poziciją, kad tarp individualiai susitartų (numatytų draudimo liudijime) ir standartinių (nurodomų produkto informaciniame dokumente bei draudimo taisyklėse) sąlygų prieštaravimo nėra. Atsiliepime analizuojant paties įvykio aplinkybes bei jų suderinamumą su draudimo taisyklėmis, daroma išvada, kad atsakovas vis dėlto dėl šio įvykio atsisako mokėti draudimo išmoką nepagrįstai. Nagrinėjamas įvykis (puspriekabė užsidegė ir sudegė krovinys) įvyko dėl transporto priemonės techninio gedimo – užstrigo puspriekabės ratas. Tiesioginė žalos atsiradimo priežastis – ugnies rizikos pasireiškimas. Teritorinis faktorius ir/ar maršruto pradžios – pabaigos faktorius (bendrai įvardinama – teritorinė rizika) visiškai neturėjo įtakos draudiko pareigai mokėti draudimo išmoką. Teritorinis faktorius (galutinė krovinio pristatymo vieta) neturėjo įtakos draudžiamojo įvykio įvykimui ir/ar galimam nuostolio dydžiui. Pavyzdžiui, krovinys būtų perkrautas Prancūzijoje, tuomet remiantis atsakovo logika, įvykis būtų draudžiamasis (krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietos patektų į draudimo apsaugos galiojimo teritoriją). Trečiasis asmuo mano, kad atsakovas formaliai taiko draudimo taisyklių 3.1 punktą ir nepagrįstai bei formaliai vengia vykdyti draudimo sutartimi prisiimtas prievoles. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-06-30 sprendimu ieškinį atmetė. 

10. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 28 dalimi, 92 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu ir kasacinio teismo išaiškinimais, nustatyta, jog būtent taisyklėse yra numatytos esminės draudimo sutarties sąlygos, o draudimo liudijime (polise) konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys, tarp jų ir individualiai suderėta draudimo apsaugos apimtis, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad esminė sutarties sąlyga dėl draudimo apsaugos, kuomet krovinio pakrovimo ir/ar iškrovimo vieta yra arba draudžiamojo įvykio vieta yra už draudimo sutartyje nurodytos teritorijos ribų, turėjo būti įtraukta į šalių sudarytą draudimo liudijimą, nes visos standartinės esminės draudimo sutarties sąlygos ir yra būtent detalizuojamos draudimo taisyklėse. Draudimo taisyklių 3.1 punkte numatyta sąlyga yra standartinė, dėl kurios ieškovas turėjo galimybę derėtis ir sutarti jos netaikyti, tačiau to nepadarė.

11. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad draudimo liudijimo sąlyga dėl draudimo apsaugos teritorijos galiojimo neprieštarauja taisyklių 3.1 punktui. Kaip minėta, šalių sudaryto draudimo liudijimo Nr. 710-932-704637 sąlygose nurodyta, kad draudimo apsaugos galiojimo teritorija yra Europa, išskyrus Jungtinę Karalystę, pietų Italiją žemiau Romos, NVS šalis. Taisyklių 3.1 punkte įtvirtinta, kad „draudimo apsauga galioja draudimo teritorijoje, nurodytoje draudimo sutartyje. Tuo atveju, jei krovinio pakrovimo ir/ar iškrovimo vieta arba draudžiamojo įvykio vieta yra už draudimo sutartyje nurodytos teritorijos ribų, draudimo apsauga negalioja visam vežimui“. Taigi taisyklės detalizuoja draudimo apsaugos galiojimą. 

12. Sprendime teismas sutiko su atsakovo nurodomu, kad šiuo atveju draudikas suteikė draudimo apsaugą tik tiems vežimams, kurie nuo krovinio priėmimo momento iki jo perdavimo yra vykdomi draudimo apsaugos galiojimo teritorijoje. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 

13. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį visiškai. 

14. Apeliantas nurodo, kad užsakant draudimo paslaugą atsakovui buvo pateikti duomenys, kad draudimo apsauga ieškovui reikalinga Europoje, o Jungtinėje Karalystėje nėra reikalinga. Ieškovui buvo svarbu, kad draudimo apsauga galiotų Europoje (išskyrus Jungtinę Karalystę), jei įvyktų įvykis. Būtent tokiomis sąlygomis buvo sudaryta draudimo sutartis – draudimo liudijime nurodoma, kad draudimo apsauga galioja visoje Europoje, išskyrus Jungtinę Karalystę. Kitaip tariant, ieškovas pasinaudojo savo teise susitarti dėl individualių draudimo sąlygų (apsaugos galiojimo teritorijos) ir tai padarė, o šios sąlygos buvo įrašytos į draudimo liudijimą be jokių papildomų išimčių ir/ar sąlygų panaikinančių draudimo apsaugą. Draudimo apsaugos išimtį (esminę sutarties sąlygą) atsakovas teigia nustatęs standartinėse sąlygose, kurios atskirai su ieškovu nebuvo derinamos. Kadangi būtent dėl šios išimties aiškinimo kilo šalių ginčas, galima spręsti, kad draudimo išimtis suformuluota neaiškiai. Atsakovo pateikta neaiški draudimo išimties formuluotė sukūrė prielaidą atsakovui sau palankai aiškinti draudimo sutartį ir tokiu būdu siekti išvengti draudimo išmokos mokėjimo. 

15. Draudimo liudijime nurodomas atsakovo iš anksto parengtas tekstas, anot kurio, sumokėdamas draudimo įmoką draudėjas patvirtino jo tariamą supažindinimą su draudimo taisyklėmis, tiek teismų praktikoje, tiek Lietuvos banko praktikoje nėra laikomas tinkamu draudikui tenkančios draudėjo supažindinimo su standartinėmis sąlygomis (draudimo taisyklėmis) pareigos įvykdymo patvirtinimu, ir juo labiau draudimo taisyklių įteikimo patvirtinimu kaip tai nustatyta CK 6.992 straipsnio 2 dalyje bei išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. 

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad draudimo liudijime nurodyta sąlyga, kurioje buvo nurodyta draudimo apsaugos galiojimo teritorija, nustatyta pagal ieškovo pateiktus duomenis, buvo detalizuojama taisyklių 3.1. punkte (draudimo produkto informaciniame dokumente), pagal kurį: „draudimo apsauga galioja draudimo teritorijoje, kurią pasirenka draudėjas ir ji nurodoma draudimo sutartyje. Tuo atveju, jei krovinio pakrovimo ir / ar iškrovimo vieta arba draudžiamojo įvykio vieta yra už draudimo sutartyje nurodytos teritorijos ribų, draudimo apsauga negalioja visam vežimui“. Pažymi, kad šios aplinkybės paneigia ieškovo apeliaciniame skunde pateiktą ieškovo draudimo sutarties sąlygų vertinimą, kad draudimo apsaugos teritorijos apibrėžimu nustatyta draudžiamojo įvykio vieta. Draudimo liudijime nurodyta draudimo sutarties sąlyga buvo detalizuojama taisyklių 3.1. punkte (draudimo produkto informaciniame dokumente), todėl draudimo liudijimo ir taisyklių 3.1. punkto sąlygų prieštaravimų, atsakovo manymu, nėra. 

17. Ieškovui (draudėjui, sudariusiam ieškinyje nurodytą draudimo sutartį), draudimo brokeriui (draudimo rinkos profesionalui, teikusiam ieškovui patarimus dėl draudimo apsaugos apimties ir tarpininkavusio sudarant ginčo draudimo sutartį), kaip draudimo sutartinių santykių dalyviams, turėjo būti žinoma, kad draudimo apsaugos galiojimo teritorija, nenumatant priežastinio ryšio su įvykiu reikalavimo, buvo nustatyta, vertinant draudimo riziką pagal ieškovo pateiktus duomenis prieš sudarant draudimo sutartį (taigi ir prieš įvykstant ieškinyje aprašytam įvykiui) ir atsižvelgiant į tai, buvo apskaičiuota atitinkama mokėtina draudimo įmoka, t. y. už ieškovo sumokėtą draudimo įmoką atsakovas suteikė atitinkamą draudimo apsaugą. Taip pat ir kitų draudimo rinkos dalyvių (draudikų) draudimo sutartyse draudimo apsaugos galiojimo teritorija, kuri yra individualizuojama, priklausomai nuo krovinių vežėjo pateiktų krovinių vežimo maršrutų, yra nustatoma draudimo liudijime ir detalizuojama draudimo sutarties standartinėse sąlygose, nenumatant priežastinio ryšio reikalavimo.

18. Atsakovas pabrėžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo skundžiamo sprendimo 37 pastraipoje, vadovaudamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi (vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą), teisingai nustatė, kad draudikas, suteikė draudimo apsaugą tik dėl tų vežimų, kurie nuo krovinio priėmimo momento iki jo perdavimo yra vykdomi draudimo apsaugos galiojimo teritorijoje.

19. Nepriklausomai nuo to, ar ieškovui buvo išduotos taisyklės, ieškovas buvo informuotas apie draudimo sutarties sąlygas, reguliuojančias draudimo apsaugos galiojimo teritoriją, kurios buvo nustatytos, vadovaujantis ieškovo atsakovui pateikta informacija prašyme sudaryti draudimo sutartį. Minėtos sąlygos aiškiai įvardino, kad ieškovo vykdomas ieškinyje nurodytų krovinių vežimas nebuvo apdraustas ir dėl to atsakovas mano, kad pagrįstai atsisakė sumokėti draudimo išmoką.

20. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teritorinis faktorius (galutinė krovinio atgabenimo vieta) neturėjo įtakos draudžiamojo įvykio įvykimui ir/ar galimam nuostolio dydžiui. Pavyzdžiui, krovinys būtų perkrautas Prancūzijoje, tuomet įvykis būtų draudžiamasis (krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietos patektų į draudimo apsaugos galiojimo teritoriją). Ieškovo manymu,

atsakovas formaliai taiko draudimo taisyklių 3.1 punktą ir nepagrįstai bei formaliai vengia vykdyti draudimo sutartimi prisiimtas prievoles. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Apeliacinis skundas tenkintinas. 

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 

23. Draudimo sutartis sudaroma draudiko parengtų draudimo taisyklių pagrindu (DĮ 2 straipsnio 28 dalis). Draudimo taisyklėse, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas draudimo objektas, draudžiamieji įvykiai, taip pat nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (DĮ 92 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas (DĮ 93 straipsnio 4dalis). 

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime (polise) nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

25. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019 19 punktą). 

26. Esant sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimų, taikytina CK 6.187 straipsnyje nustatyta sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022 38 punktą). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad individuali sutarties sąlyga yra sutarčių laisvės principo išraiška ir yra vykusių šalių derybų rezultatas. Todėl ji nereikalauja tokių apsaugos būdų taikymo kaip standartinės sutarčių sąlygos, kurias iš anksto parengia viena šalis, nederindama su kita šalimi. Kartu pripažįstama, kad galimos situacijos, kai nustatoma, jog draudimo liudijime (polise) įtvirtinta kaip individuali sutarties sąlyga iš tiesų yra standartinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018 36, 38, 39 punktus). 

27. Teismai, esant šalių nesutarimui dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų, nustatančių draudimo apsaugą, jos apimtį, draudiko įsipareigojimus, turinio, aiškindami šias sąlygas, turi vadovautis ne tik bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir bendraisiais teisės principais, bet ir atsižvelgti į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, draudikui tenkančias pareigas šiame procese, kokrečiai sutarčiai sudaryti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti, ar ginčo sąlygos kvalifikuotinos kaip individualios, ar kaip standartinės draudiko parengtos sąlygos, ar jomis nepaneigiama draudimo esmė, tikslas. Draudikas, įrodinėdamas, kad pagal draudimo sutarties sąlygas tam tikros draudimo rizikos jis neprisiėmė ar prisiėmė tik dalį jos, negali remtis jo paties parengtomis standartinėmis sąlygomis, kurios stokoja aiškumo, neatitinka suderinamumo reikalavimo, neatspindi individualaus atvejo ypatumų. Standartinės sąlygos perkėlimas į draudimo polisą savaime nereiškia, kad tokia sąlyga laikytina individualia, šalių laisva valia suderėta sąlyga ir kad ją aiškinant taikytinas mažesnis draudėjo interesų apsaugos standartas. 

28. Ieškovas (draudėjas) laiko, kad draudimo apsaugos teritorija yra nustatyta individualiai šalių aptartose sąlygose – draudimo liudijime, todėl sprendžiant, ar draudžiamasis įvykis patenka į draudimo apimtį, turi būti nustatomos dvi esminės aplinkybės: (i) ar draudžiamasis įvykis įvyko Europoje ir (ii) ar draudžiamasis įvykis neįvyko valstybėje, kuri nurodyta kaip draudimo apsaugos išimtis (Jungtinė Karalystė, Pietų Italija žemiau Romos, NVS šalis). Šio ginčo atveju draudžiamasis įvykis (transporto priemonės gaisras) įvyko Prancūzijoje, kuri yra: (i) Europos šalis ir (ii) nepatenka į draudimo apsaugos išimtį. Todėl, vadovaujantis Draudimo liudijimo sąlygomis (kurios laikytinos specialiosiomis ir individualiai aptartomis prieš draudimo taisyklėse įtvirtintas bendrąsias sąlygas) turi būti laikoma, kad ieškinyje aprašytas įvykis pateko į draudimo apsaugos teritoriją ir atsakovui kyla pareiga ieškovui išmokėti 67 663,70 Eur draudimo išmoką. 

29. Atsakovas (draudikas) laikosi priešingos nuomonės ir draudimo išmoką atsisako išmokėti vien dėl to, kad krovinys buvo vežamas maršrutu Italija – Jungtinė Karalystė (nepaisant to, kad Jungtinė Karalystė nebuvo pasiekta ir gaisras kilo Prancūzijoje). Atsakovas ginčui sureguliuoti taiko ne individualiai aptartas specialiąsias draudimo sąlygas, įtvirtintas draudimo liudijime, bet bendrąsias sąlygas iš draudimo taisyklių (konkrečiai, 3.1 punktą).

30. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus apie tai kad esminė sutarties sąlyga dėl draudimo apsaugos teritorijos ribojimo privalėjo būti įtraukta į šalių sudarytą draudimo liudijimą, nes tai esminė sąlyga. Pasak pirmosios instancijos teismo, visos standartinės esminės draudimo sutarties sąlygos buvo ir gali būti detalizuojamos draudimo taisyklėse, draudimo taisyklių 3.1 punkte numatyta sąlyga yra standartinė, dėl kurios ieškovas turėjo galimybę derėtis ir sutarti jos netaikyti. 

31. Įrašai draudimo liudijime Nr. 710-932-704637 skiriasi nuo įrašų atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse Nr. 019. Draudimo liudijime draudimo apsaugos teritorija apibrėžta aiškiai, pateikiant tiek šalis, kurios patenka į tą teritoriją (Europos šalys), tiek pateikiant išimtis, kurios šalys į šią teritoriją nepatenka (Jungtinė Karalystė, Pietų Italija žemiau Romos, NVS šalis). Iš šios Draudimo liudijimo dalies yra aišku, kad jei draudžiamasis įvykis įvyks Europoje, išskyrus numatytas valstybes ar jų teritorijų dalis, tokiu atveju bus laikoma, kad draudžiamasis įvykis įvyko teritorijoje, kuri patenka į draudimo apsaugą. Tuo tarpu taisyklių 3.1 punkte pateiktos priešingos nuostatos ir draudimo apsaugos teritorija susiaurinta ne tik numatant valstybes, kuriose netaikoma draudimo apsauga (Jungtinė Karalystė, Pietų Italija žemiau Romos, NVS šalys) bet kartu numatant, kad draudimo apsauga negalioja, jei krovinio pakrovimo ir/ar iškrovimo vieta yra šiose valstybės (jų dalyse). Kitaip tariant draudimo apsaugos teritorija tampa ne draudžiamojo įvykio konkreti vieta, o vieta/teritorija, kurioje įvykis neįvyko, tačiau joje buvo suplanuotas krovinio išsikrovimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pagal draudimo liudijimo sąlygas laikoma, kad įvykis Prancūzijoje patenka į draudimo apsaugą, nepaisant to, kad krovinys buvo vežamas maršrutu Italija – Jungtinė Karalystė. 

32. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas, gavęs draudimo sutarties dokumentus ir susipažinęs su jais, net ir tuo atveju, jeigu nebuvo supažindintas su taisyklėmis, turėjo suvokti, kad draudimo apsaugos galiojimo apimtis teritoriniu aspektu bus nustatyta remiantis: a) draudimo liudijime apibrėžta teritorija, kuri buvo nustatyta, vadovaujantis ieškovo pateikta informacija (kroviniai nebus vežami į/iš Jungtinės Karalystės), ir b) draudimo produkto informaciniame dokumente pateikiama informacija, kad draudimo apsauga negalioja visam krovinio vežimui, jeigu krovinio iškrovimo vieta yra už draudimo liudijime nurodytos teritorijos ribų.

33. Draudikas privalo užtikrinti draudimo sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, draudimo taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise (liudijime). Pažymėtina, kad draudimo liudijimas laikytinas nestandartinėmis draudimo sutarties sąlygomis, o taisyklės – standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis. Jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms (CK 6.187 straipsnis). Todėl reikia remtis draudimo liudijimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pagal įrašo liudijime prasmę turėjo pagrindą tikėtis, kad draudžiamojo įvykio vietoje (Prancūzijoje) jo krovinio draudimo apsauga galiojo, nepaisant to, kad krovinio iškrovimo vieta buvo Jungtinė Karalystė. 

Dėl bylos procesinės baigties.

34. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl šių normų taikymo bei netinkamai aiškino standartinių ir nestandartinių sąlygų reikšmę ir jų koliziją ginčo atveju, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo draudimo išmoką. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

35. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

36. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškovo reikalavimus, priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 3 127,60 Eur (1 240 Eur žyminis mokestis, 1 887,60 Eur už teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3 127,60 Eur. 

37. Taip pat valstybei atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su šios bylos procesinių dokumentų įteikimu – 13,28 Eur (CPK 92 straipsnis).

38. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį – 1 240 Eur, tad ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 1 240 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai). 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Visiškai patenkinti ieškovo UAB „Vilaturas“, j. a. k. 302812715, ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, pareikštą atsakovui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, trečiasis asmuo – UADBB „Perlo draudimo brokeris“, j. a. k. 302919813.

Priteisti ieškovui UAB ,,Vilaturas“, j. a. k. 302812715, iš atsakovo Ergo Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, nuostolių atlyginimą 67 663,70 Eur (šešiasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 70 ct), 6 proc. metines palūkanas už priteistą (67 663,70 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 3 127,60 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 60 ct).

Priteisti valstybei iš atsakovo Ergo Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Priteisti ieškovui UAB ,,Vilaturas“, j. a. k. 302812715, iš atsakovo Ergo Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 1 240 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų).

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.