Byla Nr. 1S-805-810/2017

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. (A. G.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 30 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. G. Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Komisija 2017 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.
3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. G. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
4. Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Nuteistasis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, vertino jo padarytą nusikaltimą, taip pažeidžiant BK 2 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, draudžiančias asmenį bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, kadangi tai jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Be to, teismas vertino ir tai, kad nuteistasis nepripažino kaltės padarius nusikalstamą veiką, nors tai yra ne Bausmių vykdymo kodekso, o Baudžiamojo kodekso vertinimo objektas.
2. Nuteistojo manymu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam klausimą, svarbu įvertinti tai, kad jis anksčiau neteistas, pataisos namuose nusikaltimų nepadarė, padaryti pataisos įstaigos rėžimo reikalavimų pažeidimai nebuvo šiurkštūs, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Be to, nuteistasis pažymi ir tai, jog nesutinka, kad dalyvavimas bado akcijoje yra pažeidimas, kadangi už tai BVK nenumato nuobaudų ar kitokių sankcijų taikymo.
3. Skunde A. G. taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia priverstinį darbą, todėl jis pasirinko nedirbti, o mokytis. Iki šiol pataisos įstaigoje nurodo nedirbęs ir dėl to, jog neturėjo jokios specialybės, be to, pataisos namai negali aprūpinti visų norinčių darbo vietomis.
5. Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti du formalūs bei vienas materialusis pagrindas, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, kuris galimas tik tais atvejais, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnyje numatytą bausmės dalį. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog formaliųjų pagrindų nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl nustačius, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ar tai, jog asmuo nėra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitos aplinkybės, susiję su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, apskritai nevertintinos.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Iš 2017 m. birželio 27 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo skyriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko išvados apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus matyti, jog 2017 m. kovo 20 d. koreguotame nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta: 1) nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų; 2) tęsti mokymąsi ir įgijus specialybę ieškoti galimybės įsidarbinti pataisos namuose; 3) aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Toje pačioje išvadoje nurodoma, jog vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, ką patvirtina ir pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, tačiau 2017 metų birželio 27 d. Skirstymo į būrius komisijos posėdžio metu, jam pasiūlius darbą Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ darbininko pareigose, kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis, baigęs mokslus pataisos įstaigoje (A. G. 2016 m. VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo staliaus specialybę) toliau nesimokė ir atsisakė jam siūlomo darbo pataisos namuose, kas leidžia konstatuoti, jog nuteistasis pilna apimtimi nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Taigi šiuo atveju Komisija pagrįstai atsisakė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kadangi jų vykdymas yra būtina BVK 157 straipsnio taikymo sąlyga.
9. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą dėl nuteistųjų priverstinio darbo draudimo, apygardos teismas pažymi, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje išaiškinama, koks darbas nelaikomas priverstiniu ar privalomu. Šio straipsnio 3 dalies „a“ punkte numatyta, kad tai toks darbas, „kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu“ ir darbas „lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu“. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje „Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio penktosios dalies nuostatą „priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas“. Sutinkamai su tuo, BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teigti, jog Komisija, nutardama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistasis atsisakė jam siūlomo darbo, nėra pagrindo. Kiti nuteistojo skundo argumentai, susiję su jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinimo kriterijais (materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas), nustačius, jog nuteistasis neatitinka formalių įstatymo reikalavimų, paliekami nenagrinėti.
10. Nors Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodė, jog nuteistasis nevykdo visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, tačiau atsisakė tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo nesant materialaus lygtinio paleidimo pagrindo – padarė išvadą, jog nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, kadangi nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nepaisant to, jog žemesnės instancijos teismas šioje byloje nustatė kito lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo nebuvimą nei aukštesnės instancijos teismas, konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo metu A. G. nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti skundžiamą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. G. (A. G.) skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai               Edita Dambrauskienė

              Giedrius Endriukaitis

              Arūnas Paštuolis