Civilinė byla Nr. 2A-74-273/2016

teisminio proceso Nr. 3-62-3-00525-2013-2

procesinio dokumento kategorijos: 2.2.2.3.1., 2.2.2.3.1.10

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mindaugo Šimonio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės “Namų priežiūros centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“, uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-251-214/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo (tretieji asmenys: City Service AS, JA, uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“ , uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno komunalinis ir butų ūkis“),

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje (t. 2, b. l.5–10, t. 6, b. l. 145–149) prašė panaikinti: 1) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos”; 2) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. A-1497 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ galiojimo“. Ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-4866 nustatydamas Kauno miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių teisę vykdyti administravimo veiklą, nediferencijuojant esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai CK 4.84 straipsnio 7 daliai ir nustatydamas maksimalų paskirtų Kauno miesto gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d., pažeidė CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį; CK 4.84 straipsnio 7 dalį; Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 6 straipsnio 4 dalį; Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. A-4866 keisdamas įsakymu Nr. A-1497, taip pat pažeidė pirmiau nurodytas teisės normas. Ieškovė 2013 m. kovo 29 d. teikimu Nr. 7-4 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlė svarstyti 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 panaikinimo klausimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A-1036 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pakeitimo“ pakeitė 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 1 punktą - jį išdėstė nauja redakcija, o po šio pakeitimo liko galioti 2012 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. A-4866 preambulė, 2 punktas, nurodantis, kad „šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.“, ir 3 punktas, kuriame nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Ieškovė 2013 m. balandžio 22 d. teikimu Nr. 7-5 pasiūlė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pačiam panaikinti tiek 2013 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. A-1036, tiek 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. A-4866, kurio likęs galioti 2 punktas netenka bet kokios prasmės. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. A-1261 atsižvelgė į Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2013 m. balandžio 22 d. teikimą Nr. 7-5 ir pripažino netekusiu galios 2013 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. A-1036 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pakeitimo“. Kadangi 2013 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A-1036 padarytas 2012 m. gruodžio 31d. įsakymo 1 punkto pakeitimas išdėstant jį nauja redakcija, kartu reiškia ir 2012 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. A-4866 1 punkto panaikinimą (t. y. išdėsčius nauja redakcija netenka teisinės galios iki jos buvusioji teisės norma), o vėliau 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. A-1261 panaikinus visą 2013 m. balandžio 3 d. įsakymą, susidaro teisinė situacija, kai galioja tik 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 4866 preambulė, 2 punktas „jog šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.” ir jo 3 punkte nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Vyriausybės atstovui Kauno apskrityje 2013 m. gegužės 2 d. buvo įteiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-05-02 raštas Nr. (33.193)R-2065 „Dėl 2013 m. balandžio 22 d. teikimo Nr. 7-5“, kuriame išdėstyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus argumentai dėl nesutikimo su 2013 m. balandžio 22 d. teikimo Nr. 7-5 motyvais. Įvertinus juos buvo padaryta išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius taikys 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. A-4866 visa apimtimi, nors jo 1 punkto galiojimas savaime neatsikūrė, priėmus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. A-1261. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A-1497 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ galiojimo“ nusprendė laikyti galiojančiu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ 1 punktą nuo jo priėmimo dienos. Jokie teisės aktai nenumato Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui teisės atkurti negaliojančių teisės normų galiojimo nuo jų priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu (t. 8, b. l. 79–89) ieškinį tenkino: panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. A-1497 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos galiojimo“. Teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nuo 2013 m. sausio 1 d. neturėjo teisinio pagrindo pratęsti terminuotai paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, nes CK 4.84 straipsnis tokios teisės nesuteikė, o savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu įsakymu nustatydamas paskirtų Kauno miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių teisę vykdyti administravimo veiklą, nediferencijuojant esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai CK 4.84 straipsnio 7 daliai, taip pat nustatydamas maksimalų paskirtų Kauno miesto gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d., pažeidė CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusią CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir viršijo savo įgaliojimus, nes savivaldybės administracijos direktoriui įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu  nebuvo suteikti įgaliojimai priimti įsakymą, prieštaraujantį nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusioms teisės normoms. Atsakovas, priimdamas 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą, kuriuo nustatė administratorių veiklos reglamentavimą, prieštaraujantį nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančio CK nuostatoms, ne tiktai formaliai, bet ir iš esmės pažeidė įstatymo reguliuojamus teisinius santykius. Ginčijamame 2012 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. A-4866 nenurodyta, terminuotai ar neterminuotai paskirtiems administratoriams taikomas šis įsakymas. Teismas nurodė, kad byloje nepateikti duomenys apie tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. , t. y. CK 4.84 straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimo, atsakovas būtų sprendęs klausimus dėl administratorių skyrimo šio įstatymo nustatyta tvarka. CK 1.7 straipsnio 2 dalis nustato, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnį, teisės aktą priėmęs subjektas turi teisę jį sustabdyti, pakeisti arba panaikinti - teisė atstatinėti nebegaliojančio teisės akto galiojimą savivaldybės institucijai nenumatyta, todėl šiame įsakyme nurodytos Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymas negalėjo būti pagrindu priimant minėtą įsakymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

              Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde (t.8, b. l. 100–111) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

              1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas skundžiamus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. A-4866 ir 2013 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. A-1497 viršijo savo įgaliojimus, nesivadovavo įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, kurio 1 punktu nustatė, kad paskirti Kauno miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai turi teisę vykdyti administravimo veiklą iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. Aukščiau nurodyto įsakymo 2 punkte buvo nurodyta, kad įsakymas įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d. Taigi, ginčijamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis jo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais.

              2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-4866 nustatydamas maksimalų paskirtų Kauno miesto gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei nediferencijuodamas esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai CK 4.84 straipsnio 7 daliai, pažeidė CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio CK 4.84 straipsnio 7 dalį, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 6 straipsnio 4 dalį, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad 2012 m. gruodžio 31 d. priimant ginčijamą įsakymą nebuvo paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, o 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios CK nuostatos, reglamentuojančios bendrojo naudojimo objektų administravimą, nenumatė jokių ribojimų savivaldybės vykdomosios institucijos atžvilgiu. CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnyje nepasisakoma dėl terminuotai paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių tolesnės veiklos įsigaliojus aukščiau nurodytiems CK pakeitimams ir nenurodyta aiški bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos tvarka.

              3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. A-4866 nebuvo išskirti esami bendrojo naudojimo objektų administratoriai pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai CK 4.84 straipsnio 7 daliai, kurioje numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą. CK 4.84 straipsnio 7 dalies nuostata tik iš dalies įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui. Tai patvirtina šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose numatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Taigi, jei Kauno miesto savivaldybėje bendrojo naudojimo objektų administratoriai būtų paskirti neterminuotai, pagal minėto įstatymo nuostatas, veiklą galėjo vykdyti iki 2014 m. liepos 1 d. ir lygiai taip pat jiems nebūtų buvę taikomi CK 4.84 straipsnio 7 dalyje nustatyti draudimai, o ieškinio pagrįstumo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik po 2014 m. liepos 1 d. Net sprendžiant, jog CK 4.84 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos terminuotai paskirtiems daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriams, pažymėtina, kad ši, kaip ir kitos teisės aktų nuostatos, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriams taikomos tiesiogiai, ir administratoriai juos, kaip ir kitus teisės aktus, privalo vykdyti bei teisės aktų nustatyta tvarka atsako už jų nevykdymą.

              4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įstatymų leidėjas nuo 2013 m. sausio 1 d. panaikino savivaldybės vykdomosios institucijos teisę pratęsti terminuotai paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos ir skyrimo tvarka nustatoma Vyriausybės, bet ne Savivaldybės tarybos sprendimu, o pasibaigus administratoriaus įgaliojimų terminui tiesiogiai taikomi CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimai. Skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. dar neįsigaliojus CK nuostatoms, tik nustatant vėlesnę jo taikymo datą, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. Taigi, nuo 2013 m. sausio 1 d. pirmosios instancijos teismo nurodytas draudimas pratęsti terminuotai paskirtiems daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriams veiklą, negalėjo būti taikomas 2012 m. gruodžio 31 d. priimtam administraciniam aktui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nuo 2013 m. sausio 1 dienos turi būti tiesiogiai taikomos CK 4.84 straipsnio 7 dalies nuostatos.

              5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. A-4866 keisdamas ir išdėstydamas nauja redakcija, sukūrė situaciją, jog ginčijamas įsakymas be 1 punkto tapo beprasmiu ir negali kelti jokių teisinių pasekmių, kadangi teisės normos panaikinimas savaime neatkuria tos teisės normos galiojimo ir priimdamas šį ginčijamą įsakymą administracijos direktorius viršijo savo įgaliojimus. Priimant ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. A-1497 buvo atkurta padėtis buvusi 2012 m. gruodžio 31 d., ir atkurta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 1 punkto teisinė galia.

              6. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo daugiau nei 2200 daugiabučių gyvenamųjų namų liks be bendrojo naudojimo objektų administratorių, tokiu būdu bus pažeidžiamas ne tik viešasis interesas, bet imperatyvios teisės aktų nuostatos.

              7. Teismas praktiškai nepasisakė ir nenurodė argumentų, kodėl nusprendė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. A-1497 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos galiojimo“.

              Tretieji asmenys UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Žaidas“, UAB „Nemuno būstas“ apeliaciniame skunde (t.8, b.l.122–133) prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-251-214/2015 nagrinėjimą, iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo Nr. 1B-47/2014 ištirti, ar CK 4.84 straipsnio (2012-05-10 redakcija) 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

              1. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino, kokias teisines pasekmes sukels sprendimas administruojamų daugiabučių namų bendraturčiams dėl ieškinio patenkinimo. Visi Kauno miesto daugiabučiai namai liks be administratoriaus priežiūros. Sprendime nepasisakyta, kam bus perkelta atsakomybė už daugiabučių namų priežiūrą, iki savininkai išrinks naują administratorių (civilinė atsakomybė už galimos žalos atsiradimą, pastato neatitikimas privalomiesiems reikalavimams; avarijų lokalizavimas ir likvidavimas; pastato konstrukcijų griūties pavojus ir pan.). Sprendime neatsižvelgta į savininkų tikrąją valią, t. y. ar jie iš viso pageidauja keisti esamą administratorių. Sprendime nepasisakyta, koks subjektas turi skirti lėšas daugiabučio namo administratoriaus pasirinkimo procedūrai įgyvendinti - savininkai ar atsakovas (Kauno miesto savivaldybės biudžete nenumatyta skirti lėšas šiam procesui). Teismas tik formaliai išsprendė bylą, nesigilino į ginčo esmę bei visiškai nenurodė ir nepasisakė, kaip reikėtų šalims įvykdyti šį sprendimą.

              2. Teismas keletą kartų pasisakė dėl teismo sprendimu ginamo viešojo intereso, t. y. Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų interesų, o tai reiškia, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (bendrasavininkių) materialiųjų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo naikinimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Ginčijamas teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką fiziniams ar juridiniams asmenims, o jų pozicija dėl šios civilinės bylos esmės nėra žinoma.

              3. Ginčijami Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai neapribojo butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų bei pareigų, nes jie bet kada galėjo ir gali pasirinkti kitą bendrojo naudojimo objektų administravimo formą arba pakeisti esamą bendrojo naudojimo objektų administratorių kitu.

              4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo įgaliojimų priimti skundžiamus įsakymus, o priimant šiuos ginčijamus įsakymus buvo pažeisti įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Teisės normų (CK 4.84 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 8 dalies 2 punkto) nuostatos patvirtina išimtinę Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją priimti ginčijamus įsakymus, tiek kitus įsakymus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų administravimu, ir kadangi tik šiai institucijai teisės aktai suteikia numatytą kompetenciją skirti bendrojo naudojimo objektų administratorius ir tik savo teisės aktu, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, jis galėjo spręsti dėl kito jo priimto teisės akto galiojimo.

              5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą teismo sprendimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovo veiksmai buvo skirti viešojo intereso užtikrinimui, t. y. daugiabučių gyvenamųjų namų bendrasavininkių teisių ir teisėtų interesų apsaugai užtikrinti. Pažymėtina, kad nors CK normos įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d., o pavedimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pateiktas 2012 m. gegužės 16 d., tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtino Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 buvo priimti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, nors šie poįstatyminiai teisės aktai turėjo būti priimti dar 2013 m. sausio 1 d.. Taigi iš esmės iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. net nebuvo išsamiai teisiškai reglamentuotos teisinės bazės, suderintos su nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CK normų, reglamentuojančių bendrojo naudojimo objektų administravimą, pakeitimais, kurie iš esmės buvo blanketinės normos, iš kurių nebuvo aiškios administratorių atrankos ir skyrimo bei jų veiklą reglamentuojančios procedūros.

              6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovo pareikšto reikalavimo panaikinti 2013 m. gegužės 16 d. Įsakymą Nr. A-1497„Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ galiojimo“.

              Šioje byloje nagrinėjama, ar Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai taikė CK 4.84 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl šioje byloje yra labai svarbu išsiaiškinti, ar aukščiau nurodyta teisės norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes nustačius, jog toks prieštaravimas yra, Vyriausybės atstovo ieškinyje dėstomi argumentai bei ginčijamo teismo sprendimo motyvai neteks prasmės, todėl tikslinga stabdyti civilinę bylą, iki bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo Nr. 1B-47/2014 ištirti, ar CK 4.84 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams.

              Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ apeliaciniame skunde (t.8, b.l.148–153) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas visiškai be jokių argumentų ir bylos duomenų analizės konstatavo, jog atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. A-4866 ir nustatydamas maksimalų terminą Kauno miesto savivaldybėje paskirtiems daugiabučių namų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo administratoriams (tretiesiems asmenims) teikti paslaugas pažeidė CK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad ieškovo ginčijamas Įsakymas Nr. A-4866 buvo priimtas 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. dar negaliojant CK pakeitimo įstatymui ir jo nuostatoms dėl CK 4.84 straipsnio pakeitimo. Teismas privalėjo remtis tomis nuostatomis, kurios galiojo ginčijamo įsakymo priėmimo metu. Įsakymo Nr. A-4866 priėmimo metu galiojusios CK 4.84 straipsnio 2 dalies ir 10 dalies nuostatos numatė, kad administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas, o administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais. Iki ginčijamo Įsakymo Nr. A-4866 priėmimo atsakovas administraciniais aktais daugybę kartų pratęsė trečiųjų asmenų įgaliojimus Kauno mieste, pasirašydamas su jais administravimo sutarčių termino pratęsimus. Taigi dažnas bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų termino pratęsimas Kauno miesto savivaldybėje buvo įprasta ir aukštesnės galios teisės aktus atitinkanti praktika ir tokie atsakovo veiksmai nebuvo kvestionuojami teisme.

           2. Skundžiamame sprendime teismas nurodo bylos teisminio nagrinėjimo metu visiškai netirtas aplinkybes, kad atsakovas nediferencijuojant esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai CK 4.84 straipsnio 7 daliai ir tuo pažeidė CK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. Nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad teismas galėtų padaryti tokią kategorišką išvadą, todėl visiškai neaišku, kokiais bylos duomenimis remdamasis teismas konstatuoja tokius faktus. Atsakovas, priimdamas ieškovo ginčijamą Įsakymą Nr. A-4866 elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus ir jam suteiktą diskreciją daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje, atsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės daugiabučių namų gyventojų interesus, kas objektyviai leidžia teigti, jog Įsakymas Nr. A-4866 turi tinkamą teisinį pagrindą ir nėra priimtas atsakovui veikiant ultra vires, o priešinga ir jokiais objektyviais duomenimis neparemta pirmosios instancijos teismo pozicija laikytina neteisėta.

              3. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas, ginčijamu Įsakymu Nr. A-4866 nustatydamas maksimalų paskirtų Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d., pažeidė CK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės nustatyti administravimo teisinių santykių iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad pats termino nustatymas nelaikytinas prieštaraujančiu CK 4.84 straipsnyje numatytai administratorių skyrimo tvarkai, o ir civilinėje teisėje taikomas dispozityvumo principas suponuoja, kad nesant aiškiai išreikšto draudimo atsakovui pratęsti jau paskirtų administratorių įgaliojimų termino, atsakovo priimami sprendimai dėl tokių įgaliojimų pratęsimo laikytini teisėtais.

              4. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog neva ginčijamame Įsakyme Nr. A-4866 nenurodyta, terminuotai ar neterminuotai paskirtiems administratoriams taikomas šis įsakymas, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi Įsakymu Nr. A-4866 paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų terminas buvo nustatytas dviem alternatyvomis: (1) iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, (2) bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šiuo atveju CK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis yra taikoma po šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. po 2013 m. sausio 1 d.) skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams, o neterminuotai paskirtiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams šia nuostata nustatomas jų įgaliojimų terminas – jie savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d.

              5. Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, kadangi skundžiamame sprendime visiškai nepasisakoma dėl ieškovo pareikšto reikalavimo panaikinti 2013 m. gegužės 16 d. Įsakymą Nr. A-1497„Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ galiojimo.              Ieškovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje atsiliepime į atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t.9, b.l.17-28) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

              1. Atsakovas ginčo įsakymais Nr. A-4866 ir Nr. A-1497 pažeidė CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusią CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir viršijo savo įgaliojimus, nes jokios teisės normos nenustato savivaldybės administracijos direktoriui teisės priimti ginčo įsakymus.

              2. Atsakovo sąmoningu pasirinkimu ginčo įsakymo Nr.  A-4866 įsigaliojimas numatytas 2013 m. sausio 1 d., vadinasi, teisines pasekmes jis sukėlė nuo 2013 m. sausio 1 d., taigi jo teisėtumo vertinimas galimas tik nuo jo įsigaliojimo (teisinių pasekmių kilimo) momento.

              3. Apelianto nuoroda į tai, kad savivaldybės prižiūri bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą bei ją kontroliuoja, visiškai nesusijusi su byla ir joje nagrinėjamu ginču. Savivaldybės funkcija skirti bendrojo naudojimo objektų administratorius ir jų veiklos priežiūra yra dvi atskiros funkcijos. Ginčo įsakymai Nr. A-4866 ir Nr. A-1497 nebuvo priimti vykdant savivaldybės paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą ir kontrolę.

              4. Kauno miesto savivaldybėje bendrojo naudojimo objektų administratoriai iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo (2013-01-01) buvo paskirti neterminuotai ne sutarčių su savivaldybe, bet administracinių aktų – savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų – pagrindu. Šiuose įsakymuose nėra terminų, iki kada skiriamas administratorius, jie ieškovo nėra ginčijami ir jie galioja tol, kol juos panaikins atsakovas po to, kai įvykdys, nors ir vėluodamas, pareigą paskirti CK 4.84 straipsnio reikalavimus atitinkančius bendrojo naudojimo objektų administratorius.

              5. Atsakovas priėmė ginčijamus įsakymus Nr. A-4866 ir Nr. A-1497 ne tam, kad tinkamai vykdytų savo pareigas, o tam, kad atidėtų jų vykdymą iki 2017 m. gruodžio 31 d. Įstatymų leidėjas CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nepanaikino iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos savivaldybių administracijų direktorių įsakymų, kuriais bendrojo naudojimo objektų administratoriai buvo paskirti, nenustačius termino jų įgaliojimams.

              6. Ginčijamų įsakymų priėmimo metu jokių įmonių sąraše negalėjo būti, nes sąrašas sudaromas Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 567 Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo pagrindu, o ginčo įsakymai priimti 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gegužės 16 d. Tai, kad gyventojai bet kada gali nuspręsti pasirinkti kitą administratorių arba esamas administratorius netinkamai vykdo savo funkcijas, yra savarankiški pagrindai atsakovui priimti konkretų įsakymą dėl konkretaus administratoriaus įgaliojimo pasibaigimo. Įstatymų leidėjas tokius pagrindus numatė ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. Apelianto argumentai neturi ryšio su ginčo turiniu.

              7. Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. sausio 1 d. panaikino savivaldybės vykdomosios institucijos teisę pratęsti terminuotai paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą. Nuo 2013 m. sausio 1 d. bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos ir skyrimo tvarka nustatoma Vyriausybės, bet ne savivaldybės tarybos sprendimu, o pasibaigus administratoriaus įgaliojimų terminui tiesiogiai taikomi CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimai.

              Ieškovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje atsiliepime į trečiųjų asmenų UAB “Namų priežiūros centras“, UAB „Žaidas“, UAB „Nemuno būstas“ apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 38-45) prašo apeliacinį skundą ir prašymą sustabdyti bylą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

              1. Nėra pagrindo absoliučiam teismo sprendimo negaliojimui CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes Kauno miesto savivaldybėje esančių administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčiai pasisakys dėl administratoriaus pasirinkimo CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kai spręs administratoriaus pasirinkimo klausimą. Akivaizdu, kad atsakovas tokių sprendimų priėmimą inicijuos tik pasibaigus šiam teisminiam procesui, nes būtent ginčo įsakymai jam leidžia atidėlioti įstatymo vykdymą. Apeliantų keliami klausimai dėl atsakomybės, pinigų, bepriežiūrių namų ir savininkų valios nesusiję su ginčo įsakymų teisėtumu.

              2. Šioje byloje nekvestionuojama savininkų teisė rinktis, kokia forma valdyti bendrąją dalinę nuosavybę. Šioje byloje yra ginčijami du viešojo administravimo subjekto – vykdomosios savivaldybės institucijos priimti teisės aktai įgaliojimų ribų peržengimo pagrindu. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo pagrindas bet kada gali baigtis bendrasavininkiams priėmus atitinkamą sprendimą steigti daugiabučio namo bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Ginčo įsakymai niekaip neįtakoja šių situacijų ir joms nėra skirti.

              3. Ieškovo ginčijami įsakymai buvo priimti siekiant išvengti Vyriausybės nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai yra pretenduojančių administratorių sąraše, nesuprantami jų motyvai tęsti šį teisminį procesą. Bylos esmė – panaikinti neteisėtus administracinius aktus tam, kad savivaldybė organizuotų Vyriausybės nustatyta tvarka gyventojų susirinkimus. Patenkinti paslaugų vartotojai nebūtinai rinksis kitą administratorių. 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-1497 neteisėtumui pripažinti ir panaikinti yra savarankiškas pagrindas, tačiau panaikinus pirminį ginčo įsakymą Nr. A-4866, netenka prasmės ginčo įsakymo Nr. A-1497 galiojimas. Tai, kad teismas pritaria ieškovo pozicijai ir argumentams, nedaro skundžiamo teismo sprendimo neteisėto ir nepagrįsto.

              4. Nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą apeliantų nurodytu pagrindu, nes Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nagrinėjamas klausimas niekaip neįtakos ginčo įsakymų teisėtumo vertinimo. Apeliantų nurodytoje byloje keliamas klausimas absoliučiai neaktualus nagrinėjamai bylai. Konstitucinis Teismas nagrinės CK 4.84 straipsnio 7 dalį asmenų lygybės ir ribojimo proporcingumo aspektu, t. y. ar neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms CK 4.84 straipsnio 7 dalies nuostata, išskirianti savivaldybių teritorijas iki ir daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų (savivaldybėse per 100 tūkst. gyventojų CK 4.84 straipsnio 7 dalies ribojimas taikomas imperatyviai, savivaldybėse iki 100 tūkst. gyventojų – tik savivaldybių tarybų sprendimu). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo teikimuose ir pareiškimo administraciniame teisme bei ieškinio šioje byloje argumentuose CK 4.84 straipsnio 7 dalis minima tik ta apimtimi, kuria ginčo įsakymais vengiama jos atžvilgiu įvertinti skiriamus administratorius, Konstitucinio Teismo nutarimas įtakos teismo sprendimui šioje byloje neturės.

              Ieškovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Būsto valda“ apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 59–61) prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir paliktinas nepakeistas, apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti nei teisės normomis, nei bylos medžiaga, o kai kuriais atvejais visiškai nesusiję su ginčo esme.

              Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiųjų asmenų UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Žaidas“, UAB „Nemuno būstas“, UAB „Būsto valda“ apeliacinius skundus (t. 9, b. l. 46-53, 54–58) nurodo, kad su apeliaciniais skundais sutinka.

              1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingas ir teisės aktams prieštaraujančias išvadas. Teismas nepagrįstai sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialinių teisių ir pareigų, nesuteikdamas jiems teisės išdėstyti savo poziciją dėl bylos ginčo esmės.

              2. CK nuostatos, reglamentuojančios bendrojo naudojimo objektų administravimą, numato galimybę daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bet kada keisti bendrojo naudojimo objektų valdymo formą, todėl pirmosios instancijos teismo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai neapribojo butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų bei pareigų.

              3. Ginčijami administraciniai aktai nėra bendrojo naudojimo objektų paskyrimo dokumentai, o jų priėmimas susijęs su atsakovo vykdoma bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūra ir kontrole. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų bendrojo naudojimo objektų administratoriai Kauno mieste visada buvo paskirti terminuotai, o ginčijamuose įsakymuose numatytas terminas yra pagrįstas ir numatytas taikant įstatymų analogiją.

              4. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. A-4866, kuris buvo priimtas iki CK nuostatų, iš esmės pakeitusių bendrojo naudojimo objektų administravimą reglamentuojančias nuostatas, įsigaliojimo, prieštaravo jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą teismo sprendimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad esant situacijai, kuomet nėra laiku priimti teisės aktai, būtini įstatymo įgyvendinimui, atsakovo veiksmai buvo skirti viešojo intereso užtikrinimui, t. y. daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų apsaugai užtikrinti.

              5. Teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nenurodydamas argumentų, kodėl nusprendė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. A-1497„Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ galiojimo“, t. y. neišsprendė byloje pareikšto reikalavimo.

              6. Tikslinga sustabdyti civilinę bylą, iki bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo Nr. 1B-47/2014 ištirti, ar CK 4.84 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams.

              Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ atsiliepime į atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą (t.9, b.l.12–16) nurodo, kad su atsakovės apeliaciniu skundu sutinka. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

              1. Savivaldybės administracijos direktoriui buvo suteikta išimtinė kompetencija priimti ginčijamus 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m gegužės 16 d. Įsakymus, kadangi tik šiai institucijai teisės aktai suteikia numatytą kompetenciją skirti bendrojo naudojimo objektų administratorius ir tik savo teisės aktu jis galėjo spręsti dėl kito jo priimto teisės akto galiojimo.

              2. Visi Kauno mieste veikiantys administratoriai, buvo paskirti terminuotam laikotarpiui, taigi ši termino nuostata šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nes CK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis apie terminuotai paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimo laiką nepasisako, tačiau šios aplinkybės dėl formalaus teismo požiūrio liko visiškai neįvertintos.

              3. Teisminio bylos nagrinėjimo metu aplinkybės dėl esamų administratorių nediferencijavimo pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai CK 4.84 straipsnio 7 daliai visiškai nebuvo tirtos ir atsakovas dėl jų net nepasisakė.

              4. Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakoma dėl ieškovo pareikšto reikalavimo panaikinti 2013 m. gegužės 16 d. Įsakymą Nr. A-1497 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ galiojimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius 2012-12-31 įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių  gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, 1 p. nustatė, kad paskirti Kauno miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai turi teisę vykdyti administravimo veiklą, iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017-12-31. Antru įsakymo punktu nustatė, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2013-01-01 (I t., b. l. 12).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-03 įsakymu Nr. A-1036 buvo pakeistas minėtas 2012-12-31 įsakymo 1 p. ir nustatyta AB „City Service“, UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Žaidas“, UAB „Būsto valda“, UAB „Nemuno būstas“, UAB „Kauno komunalinis  ir butų ūkis“ administravimo mokesčiai bei nustatyta, kad šie  administratoriai turi teisę vykdyti administravimo veiklą, iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki  2017-12-31 (I t., b. l. 13-14).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. A-1261 buvo pripažintas netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. A-1036 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pakeitimo“.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-05-16  priėmė įsakymą Nr. A-1497, kuriuo  laiko galiojančiu 2012-12-31 įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ 1 punktą nuo  minėto įsakymo priėmimo dienos (VI t., b. l. 13).

Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje 2013-05-20 potvarkiu Nr. 14-5 sustabdė Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-16 įsakymo Nr. A-1497 „Dėl Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-31 įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno m. daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ galiojimo“ vykdymą ir sandorių pasirašymą, taip pat 2013-05-21 teikimu Nr. 7-7 pasiūlė svarstyti 2013-05-16 įsakymo Nr. A-1497 panaikinimo klausimą  (VI t., b. l. 36-38). Kauno m. savivaldybės administracija 2013-05-31 raštu atsakė, kad nesutinka naikinti  minėto įsakymo (VI t. b. l. 49-51).

Byloje kilo ginčas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų įsakymų teisėtumo, jų atitikties galiojantiems teisės aktams.

Savivaldybė pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vykdo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūrą ir kontrolę. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams - seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais - savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p., 29 str. 8 p.).

Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 d. nustatyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, savivaldybės administracijos direktorius yra viešo administravimo subjektas, todėl  savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais (įstatymo 6 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas nustato, kad vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, todėl savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 -12-31  įsakyme Nr. A-4866  nustatė, kad  Kauno miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo  objektų administratoriai, turi teisę vykdyti administravimo veiklą iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai,  bet ne ilgiau kaip iki  2017 m. gruodžio 31 d.

2012 m. gegužės 10 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių apkeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-2005, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d.

CK 4.84 naujai išdėstyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.  Šio straipsnio 7 d. nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriais  negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą. Šis draudimas bendrojo naudojimo objektų administratoriui netaikomas administruojant turtą, esantį gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 100 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Minėto pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Šiomis įstatyminėmis nuostatomis nustatytas terminas  savivaldybių vykdomosios institucijoms, iki kada jos turi pasiekti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4,85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme įtvirtintą rezultatą: gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas turi teikti asmenys, (1) nesusiję su šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjais, asmenimis, teikiančiais atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kitus asmenis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą; (2) juos, Vyriausybės nustatyta tvarka atrinkus, turi pasirinkti daugiabučių namų bendraturčiai.

2012-12-31 priimtas ginčijamas įsakymas Nr. 4866 buvo paremtas  2012 m. gegužės 10 d. Nr. XI-2005 Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Atsakovė šio įsakymo įsigaliojimą numatė nuo 2013-01-01, vadinasi, teisines pasekmes jis sukėlė nuo 2013-01-01, todėl ir jo teisėtumo vertinimas galimas tik nuo jo įsigaliojimo momento. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius  nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu įsakymu nustatydamas paskirtų Kauno miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių teisę vykdyti administravimo veiklą, nediferencijuojant esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 daliai, taip pat nustatydamas maksimalų paskirtų Kauno miesto gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d., pažeidė Lietuvos Respublikos CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 d., 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusią CK 4.84 straipsnio 7 dalį, ir tokiu sprendimu sudarė sąlygas Kauno miesto savivaldybėje išvengti CK 4.84 straipsnio 7 d. įtvirtinto draudimo, dėl to pirmosios instancijos teismas šį įsakymą panaikino teisėtai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo  sprendimu panaikinti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. A-1497. Jokie teisės aktai nenumato Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui atkurti negaliojančių teisės normų galiojimo nuo jų priėmimo dienos. Pagal visiems subjektams taikomą konstitucinę taisyklę lex retro non agit  teisės aktų galia yra nukreikta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnį teisės aktą priėmęs subjektas turi teisę jį sustabdyti, pakeisti arba panaikinti – teisė atstatinėti negaliojančio teisės akto galiojimą  nenumatyta jokiems savivaldybės viešojo administravimo subjektams. Todėl 2013 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. A-1497 preambulėje nurodyta  Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis negali būti teisiniu pagrindu priimant ginčijamą aktą.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantai nurodo, kad sprendimas, kuris turi tiesioginę įtaką Kauno miesto daugiabučių namų bendraturčių teisėms ir pareigoms, yra priimtas neįtraukus šių asmenų į bylą ir nesuteikus jiems teisės pasisakyti dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad ginčo įsakymų panaikinimu nepanaikinami administraciniai aktai, kuriais tretieji asmenys buvo paskirti daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriais. Kauno miesto savivaldybėje esančių administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčiai įgyvendins savo teises ir pareigas, kai bus sprendžiamas administratoriaus pasirinkimo klausimas CK 4.85 straipsnyje numatyta tvarka, o šioje nagrinėjamojoje byloje bendraturčių valia ginčijant viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus nėra aktuali ir nepažeidžia jų teisų ir pareigų.

Apeliantai prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo Nr. 1B-47/2014 ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio (2012 m. gegužės 10 d. redakcija) 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo, nes Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nagrinėjamas klausimas niekaip neįtakos ginčo įsakymų teisėtumo vertinimo.  Iš pareiškimo teksto, kurio pagrindu užvesta byla Nr. 1B-47/2014, matosi, kad  Konstitucinis teismas nagrinės Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalies asmenų lygybės ir ribojimo proporcingumo aspektu, t. y. ar neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalies nuostata, išskirianti savivaldybės teritorijas iki ir per 100 tūkstančių gyventojų (savivaldybėse per 100 tūkstančių gyventojų  4.84 straipsnio 7 dalies ribojimas taikomas imperatyviai, savivaldybėse iki 100 tūkstančių gyventojų – tik savivaldybių tarybų sprendimu). Atsižvelgiant į tai, kad šioje nagrinėjamojoje byloje ieškinio argumentuose Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalis minima tik ta apimtimi, kuria ginčo įsakymais vengiama įvertinti atsakovo skiriamus administratorius, Konstitucinio Teismo nutarimas įtakos teismo sprendimui neturės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės  reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.  Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008).

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo dalyko yra argumentuotos, šių išvadų pagrindu tinkamai buvo taikytos materialinės bei procesinės teisės normos,  ginčijami įsakymai panaikinti pagrįstai, todėl apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

         Kauno apylinkės teismo  2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

         Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Dalė Burdulienė

Izolda Nėnienė

                                                                      Mindaugas Šimonis