Civilinė byla Nr. e2A-245-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00156-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „HSC Baltic“ 368 462,19 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas) dėl, be kita ko, 2 000 000 Eur lėšų skyrimo Lampėdžių irklavimo bazės trasos įrengimo projektui. Siekiant įgyvendinti Nutarimą, tarp Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei ieškovės 2020 m. birželio 4 d. pasirašytas susitarimas (toliau – ir Susitarimas), kuriuo ieškovė įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 3 d. panaudoti 2 000 000 Eur valstybės lėšas, skirtas minėtam projektui.
3. 2020 m. balandžio 9 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) ieškovė paskelbė viešąjį pirkimą „Tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos, sporto paskirties inžinerinio ir kitos paskirties inžinerinių statinių Lampėdžio ežere, Kauno m., statybos darbai“ (bendra projekto vertė – 3 199 989,52 Eur). Viešajame pirkime, be kitų tiekėjų, dalyvavo ir atsakovė, tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas, o pirkimą laimėjo UAB „Hidrum“ ir UAB „Statybų kodas“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, su šiomis tiekėjomis 2020 m. birželio 18 d. turėjo būti pasirašyta rangos darbų sutartis.
4. Pralaimėjusi viešąjį pirkimą, atsakovė UAB „HSC Baltic“ (kitoje byloje – ieškovė) 2020 m. birželio 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (civilinės bylos Nr. e2-1644-924/2020), kuriame prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti ieškovės (kitoje byloje – atsakovės) 2020 m. birželio 9 d. sprendimą atmesti jos pasiūlymą ir įpareigoti ieškovę pripažinti, kad atsakovės pasiūlymas atitinka viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, bei įtraukti jį į pasiūlymų eilę. Ieškinyje atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o viešojo pirkimo sutarčiai esant jau sudarytai, sustabdyti jos vykdymą.
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, todėl ieškovė nebegalėjo iš anksto suplanuotu laiku tęsti viešojo pirkimo procedūrų, t. y. 2020 m. birželio 18 d. pasirašyti rangos sutarties su pirkimo laimėtojomis (rangovėmis), ir pavesti joms vykdyti tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos, sporto paskirties inžinerinio ir kitos paskirties inžinerinių statinių statybos darbus, kurie turėjo būti pradėti dar 2020 m. birželio mėn. Laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tik Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1308-943/2020, patenkinus ieškovės atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu atsakovės ieškinį viešojo pirkimo byloje atmetė. Atsakovė šį teismo sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1167-790/2020 atsakovės apeliacinio skundo netenkino.
6. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė rangos sutartį su rangovėmis UAB „Hidrum“ ir UAB „Statybų kodas“. Pasirašius rangos sutartį, darbai nedelsiant (2020 m. rugsėjo 1 d.) buvo pradėti vykdyti. Darbus faktiškai atliko UAB „Statybų kodas“, ji juos vykdė maksimaliu pajėgumu. Per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. iš viso buvo atlikta 1 631 537,81 Eur vertės darbų. Ieškovė teigė, kad jei UAB „Statybų kodas“ būtų pradėjusi darbus laiku, t. y. 2020 m. birželio mėn., ji iki 2020 m. gruodžio 2 d. būtų atlikusi 2 868 628,60 Eur vertės darbų ir taip ieškovė būtų panaudojusi visą jai skirtą 2 000 000 Eur valstybės dotaciją. Kadangi dėl atsakovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė iki nustatyto jai termino nepanaudojo 368 462,19 Eur valstybės lėšų, šią sumą turės dengti savo biudžeto lėšomis, todėl ši suma, kaip ieškovės patirti nuostoliai, priteistina iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad, viešojo pirkimo byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmetus atsakovės ieškinį, savaime yra pagrindas konstatuoti atsakovės bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Tai reiškia, kad ieškovė pagrindė atsakovės veiksmų neteisėtumą.
9. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė antrosios civilinės atsakomybės sąlygos – tiesioginio ar netiesioginio priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovės nepanaudotos valstybės skirto finansavimo dalies. Aplinkybę, kad ieškovė būtų panaudojusi visą valstybės skirtą 2 000 000 Eur finansavimą, ieškovė grindė rangovės, kuri vykdė statybos darbus, 2021 m. vasario 3 d. pažyma, kurioje išvardyti atlikti darbai bei darbai, kurie galėjo būti atlikti, jeigu nebūtų buvusios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nusprendė, kad toks įrodymas laikytinas nepatikimu, kadangi jame nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų (pirminių šaltinių), kurie pagrįstų šioje pažymoje nurodytus duomenis. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ir rangovė būtų aptarusios darbų atlikimo terminus, jų apimtį, lėšų panaudojimą iki 2020 m. gruodžio 3 d. Šio fakto teismo posėdžio metu neneigė ir pati ieškovė.
10. Anot teismo, byloje esantys pirkimo dokumentai taip pat neįrodo aplinkybės, jog konkrečių darbų atlikimas buvo susietas su ieškovei skirto finansavimo (dotacijos) panaudojimu iki 2020 m. gruodžio 3 d. Pirkimo sąlygose buvo nustatytas bendras pirkimo sutarties terminas – 22 mėn. Pirkimo sutarties projekto 7.6 punkte buvo nustatyta, kad darbų atlikimo terminas – 13 mėn., o pagal 7.8 punktą darbų atlikimo terminas galėjo būti pratęstas vieną kartą ne daugiau kaip 4 mėn. Taigi, pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad iki 2020 m. gruodžio 3 d. pirkimo laimėtojas turės įvykdyti tokią dalį darbų, kuri būtų lygi 2 000 000 Eur.
11. Teismas pažymėjo, kad pagal pirkimo dokumentų (techninio projekto) sąlygas karjero valymo darbai negalėjo būti atliekami žuvų ir varliagyvių neršto ar paukščių perėjimo metu. Žuvų nerštas Lampėdžių karjere, priklausomai nuo gamtinių sąlygų, prasideda kovo mėn. (lydekų neršto pradžia) ir tęsiasi iki birželio mėn. pabaigos (lynų neršto pabaiga). Paukščių perėjimo metas apima kovo–liepos mėn. Pagal techninį projektą karjero tvarkymo darbus rekomenduota pradėti ne anksčiau nei nuo liepos mėn. vidurio ir tęsti iki tol, kol leidžia gamtinės sąlygos. Teismas, įvertinęs pritaikytų suvaržymų galiojimo laiką (laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2020 m. birželio 18 d., o panaikintos 2020 m. rugpjūčio 20 d.) ir ieškovės galimybę realiai pradėti vykdyti karjero valymo darbus, konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neturėjo įtakos darbų atlikimo galimybėms iki 2020 m. gruodžio 3 d., palyginus su bendra pirkimo sutarties vykdymo trukme.
12. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė nuostolių, t. y. toliau vykdydama sutartį darbams atlikti vietoje negautos dotacijos dalies yra skyrusi atitinkamą finansavimą iš savivaldybės biudžeto lėšų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Byloje ieškovė prašė priteisti žalą negautų pajamų forma. Tai, kad ieškovė prašė priteisti negautas pajamas, yra svarbi aplinkybė, nes tai lemia įrodinėjimo proceso specifiką tokio pobūdžio bylose. Ieškovės padėtis šiame įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti kiek konkrečiai, teismas pats nustato nuostolių dydį. Be to, negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Šioje civilinėje byloje ieškovės reikalauta priteisti pinigų suma visiškai atitiko visus šiuos tris požymius.
13.2. Pirma, ieškovė buvo ne tik numačiusi, bet ir užtikrinusi pajamas gauti iš anksto. Valstybės lėšos (dotacija) buvo realiai skirtos, jas tik reikėjo panaudoti iki 2020 m. gruodžio 3 d. Antra, ieškovė pagrįstai tikėjosi 2 000 000 Eur pajamas gauti esant normaliai veiklai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių kliūčių viešojo pirkimo laimėtojui atlikti darbų už šią sumą iki 2020 m. gruodžio 3 d., jei jis būtų darbus pradėjęs taip, kaip buvo suplanuota, t. y. dviem mėnesiais anksčiau. Visos dotacijos ieškovė negavo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriuos nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
13.3. Ieškovės reikalauta priteisti pinigų suma susieta priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtu veikimu. Viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas dviem mėnesiams, kuris įvyko tik dėl atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nulėmė, kad viešojo pirkimo laimėtojos nespėjo iki 2020 m. gruodžio 3 d. atlikti darbų bent už 2 000 000 Eur sumą. Byloje pateiktas įrodymas – viešąjį pirkimą laimėjusios rangovės UAB „Statybų kodas“ pažyma – pagrindžia, kad tuo atveju, jei UAB „Statybų kodas“ būtų pradėjusi darbus 2020 m. birželio 18 d., tai iki 2020 m. gruodžio 2 d. būtų atlikta darbų už 2 868 628,60 Eur. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl viešojo pirkimo laimėtojos, esančios savo srities profesionalės, pažyma yra nepatikimas įrodymas. Atsakovė taip pat nepaneigė UAB „Statybų kodas“ pažymoje esančių duomenų pagrįstumo ir priešingų aplinkybių net neįrodinėjo, todėl nebuvo pagrindo ja nesiremti.
13.4. Tai, kad viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, jog iki 2020 m. gruodžio 3 d. viešojo pirkimo laimėtojas turės įvykdyti tokią dalį darbų, kuri būtų ne mažesnė negu 2 000 000 Eur, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Šiame ginče teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones darbai nevyko du mėnesius. Byloje yra nustatytas faktas, kad viešojo pirkimo laimėtoja per tris mėnesius (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d.) atliko darbų už 1 631 537,81 Eur sumą. Akivaizdu, kad per du papildomus mėnesius darbų būtų atlikta žymiai daugiau.
13.5. Kaip matyti iš atliktų darbų priėmimo aktų, viešojo pirkimo laimėtoja iki 2020 m. gruodžio 2 d. atliko, pavyzdžiui, irklavimo trasos gilinimo darbų už 1 207 687,15 Eur, o visa irklavimo trasos gilinimo darbų vertė siekė 1 470 419,44 Eur. Kadangi nebuvo kitų kliūčių vykdyti (tęsti) irklavimo trasos gilinimo darbus nuo 2020 m. liepos mėn. vidurio, nesuprantama ir nelogiška, kodėl ieškovei nepriteistas bent jau šių sumų skirtumas (262 732,29 Eur). Jei ne atsakovės iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iki 2020 m. gruodžio 2 d. irklavimo trasos gilinimo darbai už 1 470 419,44 Eur sumą būtų buvę visiškai baigti, nes reikiama įranga buvo objekte.
13.6. Pirkimą laimėjusios rangovės pirmiausia turėjo rengti darbo projektą bei atlikti paruošiamuosius darbus, o tik tada galėjo pradėti irklavimo trasos gilinimo darbus. Paruošiamieji darbai truko apie vieną mėnesį. Jeigu ne atsakovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, viešojo pirkimo laimėtojos nuo 2020 m. birželio mėn. antros pusės iki 2020 m. liepos mėn. vidurio būtų atlikusios paruošiamuosius darbus, o 2020 m. liepos mėn. antroje pusėje, kai jau nebetaikomi aplinkosauginiai ribojimai, būtų galėjusios iš karto pradėti vykdyti irklavimo trasos gilinimo darbus. Taigi, būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo vykdomi jokie, įskaitant paruošiamuosius, darbai.
13.7. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo įrodyta ieškovės patirta žala, taip pat yra nepagrįsta. Valstybės biudžetas ir savivaldybės biudžetas yra savarankiški, o valstybės biudžeto dotacijos yra vienas iš savivaldybės pajamų šaltinių. Aptariamas 2 000 000 Eur finansavimas projektui buvo skirtas kaip valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija. Akivaizdu, kad negavusi visų šių pajamų, likusią nepanaudotą 368 462,19 Eur valstybės dotacijos dalį projekto įgyvendinimui turės dengti ieškovė iš savo biudžeto lėšų. Niekas kitas, tik pati ieškovė ir turės pareigą atsiskaityti su rangovėmis pagal rangos sutartį, o tai turės padaryti naudodama savo biudžeto lėšas. Taigi, ieškovė negalėjo būti įpareigota įrodyti tokias aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti, t. y. kad ji nenaudos savo biudžeto, o naudos kažkieno kito lėšas, nes tai reikštų jai reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra.
13.8. Ieškovės biudžetas buvo patvirtintas 2020 m. vasario 25 d. ir jame buvo numatyta skirti lėšas irklavimo trasos gilinimui. Aiškinamajame rašte dėl Kauno miesto savivaldybės 2020 m. biudžeto patvirtinimo buvo nurodyta, kad bus tęsiamas tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos įrengimas Lampėdžio ežere ir šiam projektui bus naudojamos savivaldybės pasiskolintos, t. y. nuosavos lėšos. Vyriausybei skyrus 2 000 000 Eur dotaciją, ieškovės 2020 m. biudžetas buvo pakoreguotas, numatant, kad projektui visgi bus naudojama valstybės dotacija. Taigi, ieškovei skirta dotacija leido jai sutaupyti 2 000 000 Eur, tačiau visa ši dotacija nebuvo panaudota dėl atsakovės veiksmų.
13.9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovės neteisėtus ir savanaudiškus veiksmus, t. y. nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą ir rangos darbų vykdymo sustabdymą, iš esmės pateisino ir tokiu būdu sudarė prielaidas plėtotis akivaizdžiai neteisingai praktikai, kai dėl nepagrįstai stabdomų viešųjų pirkimų tiekėjai nesulaukia jokių neigiamų padarinių. Svarbu ir tai, kad atsakovė UAB „HSC Baltic“ neretai taiko nepagrįstų reikalavimų reiškimo prieš perkančiąsias organizacijas taktiką, kuri kelia žalą viešajam interesui. Viešai prieinama informacija apie atsakovės inicijuotas viešųjų pirkimų bylas parodo, kad atsakovė bylas dėl to, kad nėra pripažįstama viešojo pirkimo laimėtoja, inicijuoja ganėtinai dažnai, beveik visada prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neretai tokios bylos baigiasi atsakovės pralaimėjimu.
14. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Įrodinėjimo proceso negautų pajamų bylose specifiškumas pasireiškia tik tuo, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti negautas pajamas, privalo įrodyti aplinkybes, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, t. y. privalo įrodyti negautų pajamų realią gavimo galimybę ir jų dydį. Tačiau tai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nereiškia, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti žalą negautų pajamų forma, neturi įrodyti būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, įskaitant, bet neapsiribojant, žalos fakto ir jos dydžio arba, kitaip tariant, negautų pajamų realios gavimo galimybės ir dydžio, bei priežastinio ryšio tarp negautų pajamų ir atsakovo veiksmų. Šiuo atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė nei priežastinio ryšio, nei patirtos žalos, todėl ieškinį atmetė, o ieškinio atmetimo faktas pats savaime nereiškia, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų dėl įrodinėjimo pareigos negautų pajamų bylose.
14.2. Nors atsakovė neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria buvo konstatuotas jos veiksmų neteisėtumas, tačiau siūlo atsižvelgti ir į tai, kad veiksmingos teisinės gynybos principas viešųjų pirkimų bylose, kurio išraiška yra ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, ypač yra svarbus viešųjų pirkimų bylose. Taigi, atsakovės ieškinio pareiškimas ieškovei ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne bet kokioje, bet būtent viešojo pirkimo byloje, jokiu būdu negalėjo savaime lemti neigiamų padarinių atsakovei, kadangi tai paneigtų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinį teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką.
14.3. Pirkimo procedūrų sustabdymas dviem mėnesiams nelėmė to, kad ieškovė nepanaudojo visos valstybės dotacijos. Kaip matyti iš pirkimo dokumentų, nei bendra darbų atlikimo trukmė, nei konkrečių darbų atlikimo terminas nebuvo susietas su 2020 m. gruodžio 3 d. Kitaip tariant, viešojo pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad iki 2020 m. gruodžio 3 d. pirkimo laimėtojos turės įvykdyti tokią dalį darbų, kurių vertė būtų lygi 2 000 000 Eur. Pirkimo sutarties 7.6 punkte nurodyta, kad darbų atlikimo terminas yra 13 mėn. Jokio pirkimo sutarties pakeitimo, kuriuo pirkimo laimėtojos būtų įsipareigojusius darbus atlikti per trumpesnį terminą ir (ar) tam tikrų darbų dalį iki 2020 m. gruodžio 3 d., ieškovė byloje nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė darbų grafikų, kurie leistų teigti, kad ieškovė planavo, jog didžioji dalis darbų bus padaryta žymiai anksčiau, nei numatyta pirkimo sutartyje.
14.4. Ieškovės pozicija, kad byloje yra svarbu nustatyti, ar pirkimo laimėtojos būtų galėjusios atlikti darbų už 2 000 000 Eur iki 2020 m. gruodžio 3 d., jeigu nebūtų buvusios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir darbai būtų buvę pradėti vykdyti 2020 m. birželio 18 d., neatitinka logikos dėsnių ir suponuoją situaciją, kuomet turėtų būti įvertintos visos teorinės pirkimo laimėtojų galimybės. Kita vertus, tokiu atveju būtina įvertinti ir aplinkybę, kad pati ieškovė turėjo galimybę pirkimą paskelbti ir vykdyti anksčiau. Nors finansavimo sutartį, kurioje buvo numatytas projekto finansavimas ir kurios pagrindu turėjo būti (buvo) vykdomas pirkimas, ieškovė pasirašė 2020 m. kovo 4 d., tačiau apie ketinimą pirkti darbus paskelbė tik 2020 m. kovo 31 d. Atitinkamai, nors finansavimo sutartis su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo pasirašyta dar 2020 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė pirkimą CVP IS paskelbė tik 2020 m. balandžio 9 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jeigu pati ieškovė pirkimą būtų paskelbusi anksčiau, pirkimo laimėtojos teoriškai būtų galėjusios iki 2020 m. gruodžio 3 d. įvykdyti daugiau darbų.
14.5. Pagal techninį projektą darbai dėl aplinkosauginių reikalavimų negalėjo būti vykdomi kovo–liepos mėn. Taigi, ne dėl viešojo pirkimo byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet būtent dėl aplinkosauginių reikalavimų ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, kad darbai faktiškai bus vykdomi birželio–liepos mėn. Tai reiškia, kad dėl viešojo pirkimo byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių faktinis darbų vykdymas buvo negalimas ne du mėnesius, bet mažiau nei mėnesį, t. y. 20 dienų.
14.6. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pirkimo sutartis buvo pasirašyta 2020 m. rugpjūčio 25 d., o tai reiškia, kad galutinis darbų atlikimo terminas turėjo sueiti 2021 m. rugsėjo mėn. Be to, pagal sutarties sąlygas nurodytas terminas galėjo būti vieną kartą pratęstas 4 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio mėn. Taigi, darbus pirkimo laimėtoja, atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus, galėjo vykdyti 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėn. bei 2021 m. rugpjūčio–lapkričio mėn., t. y. 7 mėnesius. Kaip nurodė pati ieškovė, didžioji darbų dalis galėjo būti įvykdyta per 5 mėnesius (2020 m. liepos–lapkričio mėn.), todėl darbai visa apimtimi neabejotinai galėjo būti įvykdyti per 7 mėnesius. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neturėjo įtakos darbų atlikimui, atsižvelgiant į bendrą pirkimo sutarties vykdymo trukmę. Tuo tarpu ieškovė, teigdama priešingai, sąmoningai ignoruoja tiek pirkimo sąlygų, tiek pirkimo sutarties nuostatas.
14.7. Valstybės dotacijos negavimas ir (ar) praradimas savaime negali būti tapatinamas su žala (t. y. negautomis pajamomis) ir negali būti civilinės teisinės atsakomybės taikymo būtinąja sąlyga. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad 368 462,19 Eur negautos pajamos (negauta valstybės dotacija) atitinka realumo ir neišvengiamumo kriterijus, kaip to reikalaujama teismų praktikoje. Ieškovė byloje nėra pateikusi finansavimo sutarties, todėl nėra žinomos konkrečios jos finansavimo sąlygos. Be to, ieškovė pirmiausia paskelbė pirkimą, kuriame numatė konkrečias sąlygas dėl pirkimo objekto, įskaitant – 13 mėn. bendrąjį darbų atlikimo terminą, o tik jo vykdymo metu buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl finansavimo skyrimo. Atitinkamai ieškovė, 2020 m. birželio 4 d. pasirašydama susitarimą dėl finansavimo, įsipareigojo didžiąją dalį pirkimo objektą sudarančių darbų atlikti iki 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. per 6 mėnesius, nors šio susitarimo pasirašymo dieną jau vyko ikiteisminis ginčas tarp ieškovės ir atsakovės, o pirkimo laimėtojas dar nebuvo išrinktas.
14.8. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek visa 2 000 000 Eur valstybės dotacija, skirta projektui, tiek ieškovės negauta 368 462,19 Eur dotacijos dalis, kai ieškovė prisiėmė įsipareigojimus, kurie objektyviai negalėjo būti laikomi įgyvendinamais dėl pirkimo sąlygų nuostatų, neatitinka netiesioginių nuostolių pagrįstumo realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis kriterijaus ir jau vien dėl to tokia dotacijos dalis negali būti laikoma ieškovės nuostoliais. Nurodyto vertinimo nepaneigia ir faktas, kad dotacija, prisiimant neįgyvendinamus įsipareigojimus, formaliai ieškovei buvo skirta.
14.9. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės ginčų su kitomis perkančiosiomis organizacijomis, kurios nėra šios bylos šalys, neturi teisinės reikšmės, išeina už bylos dalyko ribų, todėl turėtų būti palikti nenagrinėti arba atmesti kaip nepagrįsti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir kasacinio teismo nutarties esmė
15. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino visiškai.
16. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien ieškinio atmetimo faktas civilinėje byloje, kurioje atsakovės iniciatyva Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūros stabdymas, yra pakankamas pagrindas atsakovės veiksmų neteisėtumui konstatuoti.
17. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtos žalos. Laikinosios apsaugos priemonės lėmė ne tik vėlesnę nei numatyta rangos sutarties pasirašymo datą, bet ir vėlesnę šios sutarties vykdymo pradžią. Pagal pasirašytą rangos sutartį iki 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. per 3 mėn., pirkimo laimėtojos atliko iš viso 1 631 537,81 Eur vertės darbų. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi rangos darbus faktiškai vykdžiusios tiekėjos UAB „Statybų kodas“ 2021 m. vasario 3 d. pažyma, kurioje nurodyta ne tik faktiškai atliktų darbų vertė, bet ir apskaičiuota, kad jei minėta bendrovė būtų pradėjusi darbus anksčiau, t. y. 2020 m. birželio 18 d. (laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dieną), ji iki 2020 m. gruodžio 2 d. būtų atlikusi iš viso 2 868 628,60 Eur vertės darbų. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog UAB „Statybų kodas“ būtų suinteresuota šios civilinės bylos baigtimi, dėl ko jos parengtoje pažymoje pateikti skaičiavimai galėtų būti pripažinti subjektyviais ar nepatikimais, o atsakovė jokiais kitais leistinais įrodymais nepaneigė UAB „Statybų kodas“ skaičiavimų, kurių patikimumą, be kita ko, pagrindžia faktiškai šios bendrovės atliekamų darbų vidutinė trukmė ir mastas, t. y. UAB „Statybų kodas“ per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. vidutiniškai per mėnesį atlikdavo 543 845,94 Eur vertės darbų, todėl nėra pagrindo netikėti jos nurodytų skaičiavimų (543 845,94 Eur×5 mėn.=2 719 229,70 Eur) teisingumu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pagal pirkimo dokumentų (techninio projekto) sąlygas karjero valymo darbai negalėjo būti atliekami žuvų ir varliagyvių neršto ar paukščių perėjimo metu, tačiau neįvertino, kad pradiniam rangos darbų etapui aplinkosaugos draudimai neturėjo esminės reikšmės, nes šį etapą sudarė tik paruošiamieji darbai (darbo projekto parengimas ir statybvietės paruošimas), o tokių darbų atlikimas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu buvo galimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš bylos duomenų negalima spręsti, jog ieškovė turėjo galimybę koreguoti galutinę datą, iki kurios jai buvo leista panaudoti visą 2 000 000 Eur valstybės skirtą dotaciją. Be to, pirkimo sąlygos buvo parengtos, o pats viešasis pirkimas paskelbtas (2020 m. balandžio 9 d.) dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo ieškovei buvo paskirta 2 000 000 Eur dotacija, priėmimo, todėl ieškovė neturėjo objektyvios galimybės keisti nei maksimalaus pirkimo sąlygose nustatyto darbų vykdymo termino, nei nustatyti konkrečius darbų etapus, juos siejant su dotacijos panaudojimu.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei kilę neigiami padariniai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėto veiksmo, t. y. egzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys. Atsakovė, būdama verslininkė ir turėdama patirties viešųjų pirkimų ginčuose, atstovaujama profesionalių teisininkų, galėjo ir turėjo numatyti atitinkamas rizikas, t. y. kad viešųjų pirkimo procedūrų jos iniciatyva sustabdymas, labiau tikėtina, lems ieškovei (perkančiajai organizacijai) neigiamų padarinių atsiradimą. Dėl ieškovei galimai kilsiančios žalos atsakovei buvo žinoma ir iš viešųjų pirkimų byloje ieškovės teiktų procesinių dokumentų, kuriuose pastaroji ne kartą įvardijo jai galimas neigiamas pasekmes.
21. Spręsdamas dėl žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad visą 2 000 000 Eur dotaciją ieškovė buvo numačiusi gauti iš anksto (dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir realiai būtų gavusi (tam nebuvo jokių kliūčių, išskyrus atsakovės procesinį elgesį kitoje civilinėje byloje), jeigu iki 2020 m. gruodžio 3 d. būtų įgyvendinusi darbus, kurių vertė būtų atitikusi dotacijos sumą. Šių pajamų realumą pagrindžia tai, kad didžiąją dalį dotacijos (1 631 537,81 Eur) ieškovė iš tiesų gavo, todėl ir likusi mažesnioji dotacijos dalis (368 462,19 Eur), tikėtina, jai būtų buvusi skirta ir išmokėta.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės UAB „HSC Baltic“ kasacinį skundą, 2023 m. sausio 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
23. Kasacinis teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4237 straipsnyje nėra nustatyta išimčių dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies (ne)taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal bendrąją taisyklę tais atvejais, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys viešųjų pirkimų byloje, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, patirtus dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
24. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo yra pagrįsta. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testą šioje byloje turėjo būti nustatyta, ar žala ieškovei būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. ar ieškovė būtų gavusi 368 462,19 Eur valstybės dotacijos dalį, jeigu viešojo pirkimo byloje teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebūtų buvusi sustabdyta viešojo pirkimo procedūra, be kita ko, atsižvelgiant į tai, ar rangovė turėjo pareigą atlikti darbus iki nurodyto termino už ieškovės įrodinėjamą ginčo sumą. Anot kasacinio teismo, vien tik aplinkybė, jog atsakovės prašymu kitoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to pirkimo sutartis buvo pasirašyta vėliau, savaime nereiškia, kad ieškovė būtent dėl to nepasinaudojo atitinkama dalimi valstybės dotacijos. Pareiga įrodyti aplinkybes, jog vėlesnis sutarties pasirašymas lėmė konkrečių darbų, kurių apmokėjimui turėjo būti panaudota valstybės dotacija, neatlikimą, tenka ieškovei.
25. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Rangos sutarties 7.7 punkte nurodyta, jog sutartis vykdoma pagal grafiką. Sutarties 43 punkte įtvirtinta, kad rangovas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties įsigaliojimo privalo pateikti užsakovui darbų vykdymo grafiką. Darbų vykdymo metu, neprieštaraujant užsakovui, grafikas gali būti koreguojamas keičiant darbų vykdymo seką, bet nekeičiant darbų atlikimo termino. Teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad toks grafikas byloje pateiktas nebuvo, todėl kvestionuotina, ar rangovė turėjo pareigą atlikti darbus už tam tikrą pinigų sumą iki 2020 m. gruodžio 3 d., jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų buvusios pritaikytos.
26. Kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl priežastinio ryšio nustatymo, aktualu įvertinti, ar viešojo pirkimo dokumentuose (pirkimo sąlygose) buvo tokių duomenų, kurie atsakovei ieškinio byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareiškimo metu, vertinant pagal protingo ir apdairaus asmens elgesio standartą, būtų suteikę galimybę suprasti, jog dėl šių priemonių taikymo ieškovei gali atsirasti tokio pobūdžio žala, kokia yra įrodinėjama. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad sprendžiant dėl ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų realumo ir įrodytumo yra aktualios Susitarimo nuostatos, reglamentuojančios lėšų išmokėjimo ieškovei sąlygas, kurios vertintinos kartu su viešojo pirkimo dokumentų sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos ir priežastinio ryšio, nevertino minėtų įrodymų visumos, iš esmės vadovavosi vieninteliu įrodymu – rangovės, kuri vykdė statybos darbus, 2021 m. vasario 3 d. pažyma, kurioje išvardyti atlikti darbai bei darbai, kurie galėjo būti atlikti, jeigu nebūtų buvusios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau neįvertino, ar rangovė pagal pirkimo dokumentus turėjo pareigą iki 2021 m. gruodžio 3 d. atlikti darbus už 2 000 000 Eur, nustatytu terminu panaudojant valstybės dotaciją, todėl yra pagrindas pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl šalių rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
27. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi, kuria buvo išspręstas šalių rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų, pateiktų nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka iš naujo, (ne)priėmimo klausimas, taip pat buvo nustatytas terminas atsakovei iki 2023 m. vasario 13 d. pateikti papildomus procesinius prašymus, o ieškovei pasiūlyta pateikti 2020 m. rugpjūčio 25 d. rangos sutarties 7.7 ir 43 punktuose nurodytą Darbų vykdymo grafiką, taip pat atsakovės 2023 m. vasario 7 d. prašyme nurodytus dokumentus.
28. Ieškovė pateikė prašymą priimti papildomus rašytinius įrodymus – 2020 m. kovo 4 d. finansavimo sutartį, 2020 m. gruodžio 31 d. Pavedimo įvykdymo ataskaitą, Savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus 2022 m. liepos 25 d. raštą, UAB „Statybų kodas“ darbų vykdymo grafiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos naujus įrodymus, kurie gali turėti reikšmės siekiant teisingai išspręsti ginčą ir kuriuos ieškovei buvo pasiūlyta pateikti, priima (išskyrus 2020 m. gruodžio 31 d. Pavedimo įvykdymo ataskaitą, kuri jau buvo pateikta su ieškiniu).
29. Atsakovė 2023 m. vasario 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti, taip pat prašo priimti pridedamus naujus įrodymus, t. y. Kauno apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-915-894/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir rangovių UAB „Statybų kodas“ bei UAB „Hidrum“, medžiagą, su kuria atsakovė anksčiau negalėjo susipažinti ir kuri, anot atsakovės, patvirtina šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų nepagrįstumą; UAB „Jaraks“ pažymą, kuri, anot atsakovės, paneigia ieškovės pateikto naujo įrodymo – UAB „Statybų vizija“ 2023 m. vasario 3 d. atsakymo į paklausimą pagrįstumą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis), šiuos atsakovės rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus taip pat priima.
Dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
30. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama atsižvelgiant į apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat į kasacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties išaiškinimus, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 320 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).
31. Kasacinis teismas grąžino bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos ir priežastinio ryšio, netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles. Taigi, byloje ginčas kilęs dėl minėtų dviejų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nustatymo. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, ginčas jau galutinai išspręstas minėta kasacinio teismo nutartimi (žr. šio sprendimo 24 punktą), todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, šiuo aspektu daugiau nepasisako.
Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti tiek faktinį priežastinį ryšį (kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo), tiek teisinį priežastinį ryšį (kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo).
33. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo, neturi būti apsiribojama tik tiesioginio priežastinio ryšio taisykle. Kadangi analizuojamas delikto atvejis yra specialusis, o jį įtvirtinanti teisė norma nenustato kitokių sąlygų, tai tokiu atveju negali būti taikomas kitoks priežastinis ryšys nei taikomas kitais deliktų atvejais. CK 6.247 straipsnyje apibūdintas priežastinis ryšys taikytinas ir tada, kai asmens elgesys gali būti ne vienintelė priežastis žalai atsirasti, tačiau pakankama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).
34. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020 85 punktą).
35. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1644-924/2020 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo šiek tiek daugiau nei du mėnesius, t. y. iki Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1308-943/2020 jas panaikino; laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos po viešojo pirkimo laimėtojo paskelbimo, prieš pirkimo sutarties pasirašymą. Tai lėmė ne tik vėlesnę, iš anksto nustatytą viešojo pirkimo – rangos sutarties pasirašymo datą (byloje esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2020 m. birželio 10 d. protokolas patvirtina, kad sutartį buvo numatyta sudaryti 2020 m. birželio 18 d.), bet ir vėlesnę šios sutarties vykdymo pradžią. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei ieškovės 2020 m. birželio 4 d. pasirašytą susitarimą ieškovė įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 3 d. panaudoti 2 000 000 Eur valstybės lėšų, skirtų minėtam projektui. Po laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo panaikinimo, 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo – rangos sutartis su konkursą laimėjusiomis tiekėjomis UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Hidrum“, veikiančiomis jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Byloje esanti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 31 d. Pavedimo įvykdymo ataskaita patvirtina, kad pagal minėtą rangos sutartį atliktiems darbams finansuoti iki 2020 m. gruodžio 3 d. buvo panaudota 1 631 537,81 Eur valstybės lėšų, nepanaudotų lėšų likutis – 368 462,19 Eur.
36. Rangos sutartyje nustatyta, kad darbų atlikimo terminas – 13 mėnesių nuo statybos darbų pradžios (sutarties 7.6, 41 punktai). Pagal Rangos sutarties 7.8 punktą darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas vieną kartą, ne daugiau kaip 4 mėnesius. Rangos sutarties 7.7 punkte nustatyta, kad sutartis vykdoma pagal grafiką. Pagal Rangos sutarties 43 punktą rangovas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties įsigaliojimo privalo pateikti užsakovui darbų vykdymo grafiką; darbų vykdymo metu, neprieštaraujant užsakovui, grafikas gali būti koreguojamas keičiant darbų vykdymo seką, bet nekeičiant darbų atlikimo termino.
37. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, byloje pateiktas rangovės UAB „Statybų kodas“ atstovo pasirašytas darbų vykdymo grafikas, iš kurio matyti, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėn. buvo numatyta pradėti darbo projekto parengimo darbus, o nuo 2020 m. spalio mėn. – irklavimo trasos gilinimo darbus. Visų kitų darbų pradžia pagal grafiką buvo numatyta atitinkamai nuo 2021 m. balandžio–spalio mėn. Iš byloje pateiktų rangovės pažymų apie atliktus darbus ir rangos sutarties šalių pasirašytų Atliktų darbų priėmimo aktų nustatyta, kad darbo projekto parengimo darbai, kurių sutartinė vertė 140 000 Eur (be PVM), iki 2020 m. gruodžio 2 d. atlikti visa apimtimi, o irklavimo trasos gilinimo darbų, kurių sutartinė vertė 1 470 419,44 Eur (be PVM), iki 2020 m. gruodžio 2 d. atlikta už 1 207 687,15 Eur sumą (be PVM). Iš viso iki 2020 m. gruodžio 2 d. rangovės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Hidrum“ atliko darbų už 1 347 687,15 Eur (140 000 Eur+1 207 687,15 Eur) be PVM, o su PVM – 1 630 701,45 Eur. Be to, pagal 2020 m. gruodžio 2 d. Atliktų darbų aktą tiekėja mažoji bendrija „2 passibus anteire“ užsakovei (ieškovei) rangos sutarties vykdymo laikotarpiu suteikė statybos techninės priežiūros paslaugų už 1 641,20 Eur. Iš rangovės UAB „Statybų kodas“ 2021 m. sausio 12 d., 2021 m. kovo 12 d. ir 2021 m. balandžio 6 d. pranešimų Kauno miesto savivaldybės administracijai ir pastarosios 2021 m. sausio 13 d. bei 2021 m. kovo 15 d. atsakymų į minėtus pranešimus nustatyta, kad dėl užšalusio Lampėdžio ežero darbai pagal rangos sutartį buvo sustabdyti nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. UAB „Statybų kodas“ 2021 m. vasario 3 d. pažymoje nurodyta, kad jeigu rangovė būtų pradėjusi darbus 2020 m. birželio 18 d., t. y. kai turėjo būti pasirašyta rangos sutartis, tačiau nebuvo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, iki 2020 m. gruodžio 2 d. būtų atlikta darbų už 2 868 628,60 Eur (2 370 767,44 Eur + PVM 497 861,16 Eur). Į šią sumą, be kita ko, įskaičiuoti irklavimo trasos gilinimo darbai visa apimtimi, t. y. 1 470 419,44 Eur (be PVM).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau aptartus įrodymus, labiau tikėtina, kad sudarius rangos sutartį numatytą dieną, t. y. 2020 m. birželio 18 d., iki 2020 m. gruodžio 2 d. darbų būtų buvę atlikta bent tiek, kad apeliantė būtų galėjusi panaudoti visas valstybės skirtos dotacijos lėšas (2 mln. Eur). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad rangovės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Hidrum“ per tris mėnesius atliko didžiąją dalį (virš 82 proc.) irklavimo trasos gilinimo darbų, todėl nėra pagrindo manyti, kad per papildomus du mėnesius šie darbai, kurių likutis po 2020 m. gruodžio 2 d. buvo 262 732,29 Eur (1 470 419,44 Eur–1 207 687,15 Eur) (be PVM), negalėjo būti užbaigti. Be to, rangovė UAB „Statybų kodas“, žinodama savo galimybes atlikti numatytus darbus per minėtą laikotarpį, 2021 m. vasario 3 d. pažymoje nurodė, kokius konkrečius darbus ir kokia apimtimi būtų galėjusi atlikti, jeigu sutartis būtų buvusi sudaryta anksčiau, t. y. numatytą dieną – 2020 m. birželio 18 d. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, abi bylos šalys pateikė papildomus įrodymus, kuriais siekia pagrįsti rangovo (ne)galėjimą atlikti tokius darbus per ginčo laikotarpį, t. y. ieškovė (apeliantė) pateikė UAB „Statybų vizija“ 2023 m. vasario 3 d. atsakymą į paklausimą, kuriame patvirtinama, kad ši įmonė, susipažinusi su viešojo pirkimo Nr. 481331 dokumentais (techniniu projektu, rangos sutartimi, žiniaraščiais ir kt.), per 5 mėnesių laikotarpį galėtų atlikti panašų kiekį darbų, kaip yra nurodyta UAB „Statybų kodas“ 2021 m. vasario 3 d. pažymoje; atsakovė pateikė UAB „Jaraks“ 2023 m. vasario 13 d. rašytinį patvirtinimą, kad ši įmonė nebūtų suspėjusi atlikti tokios apimties darbų per 5 mėnesius, ir kuriame, be kita ko, nurodyta, jog nelogiška atlikti 89 proc. darbų per 5 mėnesius, kai sutarties terminas yra 13 mėnesių, nes tokiu atveju verslas patirtų papildomų kaštų (darbuotojų darbo užmokesčiui, įrangos kiekiui bei resursų efektyvumui, darbo išteklių neperkėlimo į kitus projektus pasekmes, kt.). Kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai (UAB „Statybų vizija“ 2023 m. vasario 3 d. atsakymas į paklausimą ir UAB „Jaraks“ 2023 m. vasario 13 d. raštas) yra prieštaringi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad įmonių pajėgumai atlikti ginčo darbus gali skirtis, o pati UAB „Statybų kodas“, faktiškai atlikdama darbus pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, kaip šios srities specialistė geriausiai žinojo savo galimybes atlikti tokius darbus, neturi pagrindo atmesti rangovės 2021 m. vasario 3 d. pažymą kaip nepatikimą įrodymą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
39. Atsakovė taip pat remiasi duomenimis iš Kauno apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-915-894/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir rangovių UAB „Statybų kodas“ bei UAB „Hidrum“ dėl tos pačios 2020 m. rugpjūčio 25 d. rangos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos už atliktus darbus priteisimo ir kuri užbaigta Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį (ši nutartis įsiteisėjusi). Toje byloje Kauno miesto savivaldybės administracija pareiškė priešieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. UAB „Hidrum“ objekte pradėjo vykdyti irklavimo trasos gilinimo darbus (priešieškinio 41 punktas), o UAB „Statybų kodas“ pradėjo vykdyti savo darbų dalį 4,5 mėnesio vėliau, nei buvo numatyta grafike (2021 m. rugpjūčio 16 d. vietoj 2021 m. balandžio 1 d.) (priešieškinio 46 punktas). Minėtoje byloje pateikta pažyma už 2021 m. rugpjūčio 26 d.–2021 m. spalio 26 d. atliktus darbus, pasirašyta tik rangovės atstovo bei statinio statybos techninio prižiūrėtojo. Joje nurodyta, kad nuo statybos pradžios, įskaitant ataskaitinį laikotarpį, iš viso atlikta darbų už 2 203 310,76 Eur (be PVM), į šią sumą, be kitų darbų, įskaičiuojant ir irklavimo trasos gilinimo darbus už 1 461 141,40 Eur. Kadangi irklavimo trasos gilinimo darbų sutartinė vertė, kaip minėta, 1 470 419,44 Eur (be PVM), tai, viena vertus, suponuoja išvadą, jog šie darbai iki 2021 m. spalio 26 d. faktiškai nebuvo visiškai užbaigti (t. y. per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. spalio 26 d. šių darbų buvo ar galėjo būti atlikta už 253 454,25 Eur (1 461 141,40 Eur–1 207 687,15 Eur) (be PVM).
40. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad, UAB „Statybų kodas“ nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. spalio 26 d., t. y. per kiek daugiau nei dviejų mėnesių laikotarpį (panašiai tiek, kiek dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nusikėlė rangos sutarties sudarymas ir darbų pradžia) atlikus jai tenkančių darbų dalį, bendra tuo metu atliktų darbų vertė viršijo 2 mln. Eur. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-915-894/2022 įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi rangos sutarties šalys susitarė, jog atliktų darbų sutarta galutinė kaina yra 2 013 782,56 Eur ir PVM 422 894,34 Eur, iš viso – 2 436 676,90 Eur su PVM. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina pirmiau nurodytą išvadą, jog apeliantė būtų galėjusi panaudoti visas šiam projektui įgyvendinti valstybės skirtos dotacijos lėšas, jeigu atsakovė nebūtų reikalavusi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-1644-924/2020.
41. Pažymėtina, kad vėlesnis nei numatyta rangos sutarties pasirašymo momentas galėjo turėti įtakos ir darbų vykdymo grafiko sudarymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad tam tikrų darbų atlikimas priklausė nuo meteorologinių sąlygų šaltuoju metų laiku (žiemą ežeras užšąla). Be to, pagal viešojo pirkimo sąlygas, nurodytas techniniame projekte, karjero tvarkymo darbai negalėjo būti atliekami žuvų ir varliagyvių neršto bei paukščių perėjimo metu, t. y. kovo–liepos mėn. Todėl neatmestina, kad tuo atveju, jeigu rangos sutartis su konkurso laimėtojomis būtų buvusi sudaryta numatytą dieną, t. y. 2020 m. birželio 18 d., darbų vykdymo grafikas galėjo būti sudarytas kitoks, jame numatant iki 2020 m. gruodžio mėn. atlikti daugiau darbų, nei yra numatyta byloje pateiktame darbų vykdymo grafike, kas iš esmės ir nurodoma minėtoje UAB „Statybų kodas“ 2021 m. vasario 3 d. pažymoje.
42. Kasacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl priežastinio ryšio nustatymo, aktualu įvertinti, ar viešojo pirkimo dokumentuose (pirkimo sąlygose) buvo tokių duomenų, kurie atsakovei ieškinio byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareiškimo metu, vertinant pagal protingo ir apdairaus asmens elgesio standartą, būtų suteikę galimybę suprasti, jog dėl šių priemonių taikymo ieškovei gali atsirasti tokio pobūdžio žala, kokia yra įrodinėjama.
43. Pasisakydama šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad dėl tam tikrų perkamų darbų pobūdžio tiekėjams turėjo būti akivaizdu, kad tokių darbų atlikimas, kaip minėta, priklausys nuo meteorologinių sąlygų šaltuoju metų laiku (žiemą ežeras užšąla). Be to, kaip minėta, pagal viešojo pirkimo sąlygas, nurodytas techniniame projekte, karjero tvarkymo darbai negalėjo būti atliekami žuvų ir varliagyvių neršto bei paukščių perėjimo metu, t. y. kovo–liepos mėn. Todėl atsakovė turėjo ir galėjo numatyti, kad viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas turės įtakos darbų vykdymo grafiko sudarymui. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kad dėl aplinkosauginių reikalavimų ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, jog darbai faktiškai bus vykdomi birželio–liepos mėn. Pradiniam rangos darbų etapui aplinkosauginiai draudimai neturėjo esminės reikšmės, nes šį etapą sudarė tik paruošiamieji darbai. Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. Atliktų darbų priėmimo aktų bei pažymos apie atliktus darbus laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. matyti, kad per pirmąjį darbų mėnesį UAB „Statybų kodas“ parengė darbo projektą ir paruošė statybvietę, o pagal techninį projektą trikdžiai faunai ir florai iš esmės susieti tik su karjero valymo darbais (pusiasalio nukasimu), todėl pradinio etapo darbų, t. y. statybos dokumentų rengimo ir statybvietės parengimo darbų atlikimas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu buvo galimas.
44. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo ir tarp Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei apeliantės 2020 m. birželio 4 d. pasirašyto susitarimo nuostatas, apeliantei paskirta dotacija buvo tikslinė, o jos panaudojimo terminas susietas su 2020 m. valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų panaudojimu per einamuosius metus. Pirkimo sąlygos buvo parengtos, o pats viešasis pirkimas paskelbtas (2020 m. balandžio 9 d.) dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo apeliantei buvo paskirta 2 mln. Eur dotacija, priėmimo, todėl apeliantė neturėjo objektyvios galimybės keisti nei maksimalaus pirkimo sąlygose nustatyto darbų vykdymo termino, nei nustatyti konkrečius darbų etapus, juos siejant su dotacijos panaudojimu.
45. Be to, pažymėtina, kad atsakovė ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones Kauno apygardos teismui pateikė 2020 m. birželio 17 d., t. y. jau po to, kai apeliantei buvo paskirta valstybės dotacija Lampėdžių irklavimo bazės trasos įrengimo projekto įgyvendinimui. Todėl atsakovė, būdama verslininkė ir turėdama patirties viešųjų pirkimų ginčuose, be kita ko, atstovaujama profesionalių teisininkų, galėjo ir turėjo numatyti atitinkamas rizikas, t. y. kad viešųjų pirkimo procedūrų jos iniciatyva sustabdymas, labiau tikėtina, lems apeliantei (perkančiajai organizacijai) neigiamų padarinių atsiradimą. Dėl apeliantei galimai kilsiančios žalos atsakovei buvo žinoma ir iš viešųjų pirkimų byloje apeliantės teiktų procesinių dokumentų, kuriuose pastaroji ne kartą nurodė jai galinčius atsirasti neigiamus padarinius – būtent Susitarime nustatytą pareigą grąžinti iki 2020 m. gruodžio 3 d. projekto įgyvendinimui nepanaudotas Nutarimu skirtas lėšas.
46. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių viešojo pirkimo procedūros nepagrįstu sustabdymu, ir ieškovei atsiradusių neigiamų padarinių, t. y. prarastos galimybės panaudoti 2 mln. Eur valstybės skirtą dotaciją visa apimtimi minėtam projektui finansuoti.
Dėl žalos (negautų pajamų)
47. Žala, be kita ko, gali būti negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
48. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, yra suformuluoti kriterijai, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, negautos pajamos turi ir realumo požymių (CK 6.249 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017 36 punktą).
49. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2020 m. kovo 4 d. Finansavimo sutarties, pakeistos 2020 m. birželio 4 d. susitarimu, sąlygų, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsipareigojo tik 2020 m. skirti lėšų Kauno miesto savivaldybės administracijai finansuoti Lampėdžių irklavimo bazės trasos įrengimo darbus, pastarajai pateikus šioje sutartyje nurodytus dokumentus; Kauno miesto savivaldybės administracija įsipareigojo pavedimus įvykdyti iki 2020 m. gruodžio 3 d. Byloje pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 31 d. Pavedimo įvykdymo ataskaita Nr. 4 patvirtina, kad iš minėtam objektui finansuoti skirtų valstybės dotacijos lėšų (2 mln. Eur) nepanaudotų lėšų likutis 368 462,19 Eur. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visą 2 mln. Eur dotaciją apeliantė buvo numačiusi gauti iš anksto (dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir realiai būtų gavusi, jeigu iki 2020 m. gruodžio 3 d. būtų atlikta darbų už sumą, atitikusią dotacijos sumą. Atsakovė byloje nepateikė argumentų ir (ar) įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog apeliantė prašomos priteisti sumos (ar jos dalies) nebūtų galėjusi gauti dėl kitų kliūčių, o ne atsakovės procesinio elgesio kitoje civilinėje byloje. Šių pajamų realumą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad didžiąją dalį dotacijos (1 631 537,81 Eur) apeliantė faktiškai gavo, todėl labiau tikėtina, kad likusi dotacijos dalis (368 462,19 Eur) jai taip pat būtų buvusi išmokėta, jeigu viešojo pirkimo procedūros ir rangos sutarties su konkurso laimėtojomis sudarymas nebūtų buvęs sustabdytas teismui patenkinus atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, apeliantė taip pat pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir Ekonomikos skyriaus 2022 m. liepos 25 d. raštą, kuris patvirtina, kad 2021 m. Tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos įrengimo Lampėdžio ežere projekto įgyvendinimui buvo naudojamos išimtinai savivaldybės biudžeto lėšos.
50. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad apeliantė byloje įrodė žalos, patirtos negautų pajamų forma dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, faktą ir dydį.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus papildomus byloje surinktus įrodymus ir nustačius, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl netinkamai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir dėl šių pažeidimų neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas, apeliantės ieškinį patenkinant visiškai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
54. Pagal byloje pateiktus duomenis apeliantė iš viso patyrė 12 517,96 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias, kaip nurodyta 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 25 d. prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sudaro ieškinio parengimas, dokumentų analizė, įrodymų rinkimas, teisinės konsultacijos, prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo rengimas, atsakovės atsiliepimo į ieškinį analizė, dubliko rengimas.
55. Pažymėtina, kad apeliantė nėra pateikusi bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, iš kurios būtų galima nustatyti, kokią prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro kiekviena teisinė paslauga. Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).
56. Todėl apeliantei kompensuotinų bylinėjimosi išlaidų dydis nustatomas pagal jos pateiktų į nagrinėjamą bylą procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį bei už atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), numatytus maksimalius tokių teisinių paslaugų dydžius.
57. Taigi, apeliantei kompensuotina iš viso 7 163,74 Eur bylinėjimosi išlaidų: už ieškinio parengimą 3 810,50 Eur, už dubliką – 2 286,30 Eur, už prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo – 609,68 Eur, už advokato dalyvavimą 2 val. 33 min. trukmės teismo posėdyje – 457,26 Eur.
58. Apeliantės bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatytą galimą didžiausią jų dydį, todėl jos mažintinos iki rekomenduojamo dydžio, t. y. iki 2 662,88 Eur.
59. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, ieškovė patyrė 11 105,43 Eur išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytą galimą didžiausią jų dydį, todėl jos mažintinos iki rekomenduojamo dydžio, t. y. iki 2 940,83 Eur.
60. Duomenų apie apeliantės patirtas išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš naujo, negauta.
61. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį iš atsakovės valstybei priteistinas 7 478 Eur žyminis mokestis (3 739 Eur už ieškinį ir 3 739 Eur už apeliacinį skundą), nuo kurio mokėjimo apeliantė atleista pagal įstatymą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) 368 462,19 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 19 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 163,74 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) 2 662,88 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir 2 940,83 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) valstybei 7 478 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Antanas Rudzinskas
Vigintas Višinskis