ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei N. U. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės N. U. 175,92 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 158,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės N. U. 175,92 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 15,83 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (191,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusios ieškinio dalies netenkino.

4.       Atlikęs byloje esančių įrodymų formalų vertinimą, teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko susidarė 175,92 Eur skola. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar atsiskaičiusi su pradine kreditore ar reikalavimą perėmusia ieškove. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos fakto, dydžio ir pagrįstumo neginčijo, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 175,92 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovė, remdamasi sutarties skiltyje „Šalių atsakomybė“ nustatytu šalių susitarimu dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo, prašo priteisti iš atsakovės 158,40 Eur delspinigių. Vadovaudamasis Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta netesybų mažinimo teise (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) ir teismų praktika, teismas sprendė, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita ir, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos.

6.       Atsižvelgęs į nurodytą reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, teismas konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus.

7.       Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (VKĮ) nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje mažino iki 15,83 Eur (175,92 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.). Pažymėjo, kad toks delspinigių sumažinimas nelaikytinas senaties taikymu teismo ex officio, o laikytina delspinigių sumažinimu iki protingo, sąžiningo ir teisingo dydžio, išreikšto sumine išraiška.  

8.       Teismas ieškovei iš atsakovo taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. Apeliacinio skundo esmė

9.       Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės N. U. 158,40 Eur delspinigių, 260 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės N. U. 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1       Teismas, remdamasis VKĮ ir silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino prašomus priteisti delspinigius, todėl juos sumažino nuo prašomų priteisti 158,40 Eur iki 15,83 Eur.

9.2       Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies  4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutartimi pradinis kreditorius ir atsakovė susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas Vartojimo kredito įstatymas.

9.3       Pažymėjo, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi,  tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo  normos.  

9.4       Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 158,40 Eur iki 15,83 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

9.5       Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą laiką, bet už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams.

9.6       Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

9.7       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021 pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Pirmosios instancijos teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

9.8       Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės  prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma.

9.9       Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl turėtų būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ieškovei priteisiant visą prašomą sumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. liepos 31 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-022717 (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį UAB „Be kredito“ nuosavybės teise priklausantį telefoną „Huawei P40 Lite E“, 64 GB, o atsakovė įsipareigojo 12 mėnesių mokėti 21,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį. 2021 m. sausio 28 d. pradinis kreditorius atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pretenziją, kurioje nurodyta, kad pretenzijos išsiuntimo dieną yra susidaręs 204,06 Eur įsiskolinimas, atsakovė informuota, jog, jei per 10 dienų neatsiskaitys, sutartis bus nutraukta. 2021 m. birželio 11 d. tarp UAB ,,Be kredito“ ir UAB ,,Legal Balance“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-06/01 pagrindu UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. informavo atsakovę apie skolos perleidimą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino išnuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, ieškovės nuomone, atsakovė pagal sudarytos sutarties nuostatas ieškovei yra skolinga 175,92 Eur nesumokėtų įmokų pagal sutartį, be to, ieškovė, taikydama sutartyje nustatytą 0,5 proc. delspinigių dydį paskaičiavo atsakovei 158,40  Eur delspinigius už 180 dienų laikotarpį.

13.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertino, kad sutartyje numatyta 0,5 proc. dydžio delspinigių norma yra nesąžininga ir, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, sumažino delspinigių dydį iki 0,05 procentų, vertino, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nurodo, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos aptariamu atveju netaikytinos, kadangi atsakovei sutartimi nebuvo nustatyta pareiga išsipirkti nuomojamą daiktą, be to, sudarydama sutartį atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, taigi kartu sutiko ir su sutartyje numatyta delspinigių norma.

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria nuspręsta netenkinti ieškovės reikalavimo dėl sutartimi numatytų delspinigių priteisimo iš atsakovės nevykdžiusios sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjant apeliacinį skundą, yra būtina ex officio atlikti šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygų, susijusių su netesybomis (delspinigiais), atitikties sąžiningumo kriterijams vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 9 dalis), 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi byloje dalyvaujančius asmenis informavo apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasiūlė jiems pasisakyti dėl nurodytų vartojimo sutarties sąlygų. Šalys papildomų paaiškinimų byloje nepateikė.

16.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, įvertindamas aspektus, dėl kurių šalims buvo nurodyta, jog ketinama peržengti apeliacinio skundo ribas, t. y. dėl šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygų, susijusių su delspinigiais, atitikties sąžiningumo kriterijams.

        Dėl vartojimo sutarčiai taikytinų teisės normų

17.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl 175,92  Eur skolos priteisimo  tenkino, o priteistiną delspinigių sumą sumažino, argumentuodamas tuo, kad orientaciniu dydžiu laiko Vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius.

18.       Apeliaciniu skundu teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti sutartinius delspinigius, ieškovė ginčija, nurodydama, jog teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, be to, teismas neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų, be kita ko, ir netesybų, nustatymą bei į tai, kad atsakovas jau daugiau nei vienerius metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

19.       Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo. Taigi Vartojimo kredito įstatymas taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.

20.       Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

21.       Pažymėtina, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Taigi vartojimo kreditas gali būti suteikiamas tiek pinigine forma, tiek kitu panašiu finansiniu būdu (pvz., prekėmis). Atsižvelgiant į tai, visi paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sandoriai, kurie turi atidėto finansavimo elementą, yra laikytini vartojimo kredito (finansavimo) sutartimis.

22.       Nagrinėjamu atveju ginčo sutartyje buvo numatyta, kad atsakovės įsigyjamo daikto (telefono), kuris perduodamas atsakovei, vertė yra 189 Eur; už daiktą mokėtina suma yra išdėstoma į 12 mokėjimų, kas mėnesį mokant 21,99 Eur įmokas. Šios sutarties sąlygos patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (telefonui) įsigyti. Pažymėtina, kad tinkamai įvykdęs sutartį atsakovas už telefoną viso būtų sumokėjęs 263,88 Eur (21,99 Eur x 12). Sutartyje buvo numatyta, jog tinkamo įvykdymo atveju, atsakovė įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektą – telefoną. Nors ši sutarties formuluotė tiesiogiai neįtvirtina atsakovės pareigos įsigyti sutarties objektą, teismo vertinimu, tokia sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą vartotojui už 1 Eur įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, sudarančias netgi didesnę sumą nei pati daikto vertė, vertintina kaip formali ir numatyta siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytam, įvertinus ginčo sutarties sąlygų visumą, darytina išvada, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo atidėto mokėjimo būdu įsigyti kilnojamąjį daiktą (telefoną) atsakovės nuosavybėn, o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo pasiekti šį tikslą, suteikiant atsakovei galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iš karto.

23.       Atkreiptinas dėmesys ir į ginčo sutarties skiltyje „Turto grąžinimas“ įtvirtintą nuostatą, kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto sutartyje nurodyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip kitą dieną po sutarties pasibaigimo ar sutarties nutraukimo. Sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, kad nuomininkui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovė telefono nėra grąžinusi. Vis dėlto, ieškovė nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą, kaip ji teigia, nuomos tikslu perduotą daiktą grąžinti. Priešingai, ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės pagal sutartį nesumokėtų įmokų sumą. Toks ieškovės elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be kita ko, patvirtina, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo atsakovui mokant kasmėnesines įmokas įsigyti telefoną nuosavybėn, o ne jį valdyti ir juo naudotis, o pradinės kreditorės tikrasis siekis buvo daiktą parduoti, bet ne jį nuomoti. Juo labiau, nurodytoje sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ alternatyviais pažeistų teisių gynimo būdais įvardijamas turto grąžinimas arba reikalavimas sumokėti likusias įmokas, tačiau nuostatų, kad turto įsigijimas priklausytų dar ir nuo papildomos sąlygos – 1 Eur sumokėjimo, nėra numatyta. Tai dar kartą patvirtina išvadą, kad telefono įsigijimas nebuvo siejamas su 1 Eur sumos sumokėjimu, o jo įsigijimą nuosavybėn iš esmės lėmė visų sutartyje numatytų įmokų sumokėjimas.

25.       Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad 2020 m. liepos 31 d. UAB „Be kredito“ su atsakove sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi Nr. BK-022717 pradinė kreditorė ir atsakovė iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi telefonu, tačiau dėl jo finansavimo sąlygų – tai yra daikto įsigijimo atidėto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas. Todėl nurodyta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos. 

Dėl vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį, atitikties sąžiningumo kriterijams

26.       2020 m. liepos 31 d. UAB „Be kredito“ su atsakove sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje buvo numatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė UAB „Legal Balance“ atsakovei už 180 dienų paskaičiavo 158,40 Eur delspinigių, kuriuos pirmosios instancijos teismas sumažino iki 15,84 Eur (t. y. vietoje 0,5 proc. delspinigių normos, pritaikė 0,05 proc. delspinigių normą), atsižvelgdamas į tai, kad netesybos yra nepagrįstai didelės ir pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą.

27.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

28.       Įvertinus pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą sutartį, darytina išvada, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad sąlyga, numatanti delspinigių dydį, būtų buvusi individualiai aptarta su atsakove ir atsakovė būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį, byloje nėra (6.2284 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).

29.       CK 6.228 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

30.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl šalims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) šias nuostatas įvertinti ir sąžiningumo aspektu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas).

31.       Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams privalomai taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, be kita ko, ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

32.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normą, t. y. dešimt kartų didesnę nei Vartojimo kredito įstatymo įtvirtintas maksimalus galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Taigi nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlyga, numatanti nepagrįstai didelį delspinigių dydį yra nesąžininga (CK 6.228 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228 4 straipsnio 8 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Esant nurodytam, ginčo sutarties sąlyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis).

34.       Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis neįtvirtina vieno galimo taikytino netesybų dydžio, kuris atitiktų sąžiningumo kriterijų ir galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis šalių valią, o tik numato maksimalų galimą taikytinų netesybų dydį (ne daugiau 0,05 proc.). Teismas neturi teisės keisti nesąžiningos sutarties sąlygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų būti vertinama kaip esanti sąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 52 punktas). Todėl teismas, pripažinęs sutarties sąlygą dėl delspinigių kaip nesąžiningą, neturi pagrindo taikyti netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas ir savo iniciatyva spręsti dėl šalių interesus atitinkančio vieno konkretaus delspinigių dydžio, patenkančio į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytos delspinigių normos ribas, t. y. mažinti netesybas iki tokio dydžio, kuris galėtų būti laikomas sąžiningu vartotojo atžvilgiu.

35.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021. 

36.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

37.       Apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje spręsta, kad teismas sumažindamas mokėtinų netesybų dydį nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, buvo priimta 2021 m. rugsėjo 28 d. Vėlesniuose teismų sprendimuose, vertinant nuomos vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį sąžiningumą, kaip ir šioje byloje, buvo nustatyta, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios nuomininkas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas. Teismai, įvertinę sutartimi nustatytą delspinigių dydį, padarę išvadą, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis akivaizdžiai yra per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 228 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

38.       Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, atmetant ieškovės reikalavimą dėl 158,40 Eur delspinigių iš atsakovės priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

40.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 260 Eur bylinėjimosi išlaidų (18 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur teisinei pagalbai apmokėti). Atmetus ieškovės reikalavimą priteisti 158,40 Eur delspinigių, konstatuotina, kad byloje buvo patenkinta 52,62 proc. ieškovės reikalavimų. Esant nurodytam, ieškovei iš atsakovo priteistina 136,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinio skundo netenkinti.

Pripažinti 2020 m. liepos 31 d. UAB „Be kredito“ su atsakove N. U. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022717 sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175,92 Eur (vieno šimto

septyniasdešimt penkių eurų 92 centų) nesumokėtas nuomos įmokas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (175,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,81  Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.“

Teisėja              Irena Stasiūnienė