Pranešėjas A. Žerlauskas                                                                      Civilinė byla Nr. 2S-1024-265/2011

Teisėja D. Žukauskienė                                                                           (Proceso Nr. 2-06-3-01579-2011-7)

         Procesinio sprendimo kategorija: 122.4  

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gegužės 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Eugenijos Morkūnienės,  teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-09 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. R. skundą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl prokurorų nutarimų atsisakyti ginti viešą interesą panaikinimo ir

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010-10-13 nutarimą atsisakyti tenkinti prašymą dėl viešojo intereso gynimo pagal pareiškėjos prašymą, panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-11-24 nutarimą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2010-10-13 sprendimo atsisakyti ginti viešąjį interesą bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą iš naujo spręsti klausimą dėl viešo intereso gynimo pagal pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad atlikusi tyrimą Klaipėdos apygardos prokuratūra, o vėliau ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nustatė eilę teisės aktų pažeidimų, padarytų išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, tačiau šie pažeidimai buvo įvertinti kaip nepakankami viešo intereso pažeidimui ir galimybės jį ginti teismine tvarka nėra pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-09 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad teisė apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo priklauso prokurorui, todėl pareiškėjui nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu jis turi teisę pats kreiptis į teismą su ieškiniu, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Aplinkybė, kad prokuroras atsisakė pareikšti ieškinį ginant viešą interesą, neužkerta kelio Raimundai A. R. pačiai kreiptis į teismą.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010-10-13 nutarimą atsisakyti tenkinti prašymą dėl viešojo intereso gynimo pagal pareiškėjos prašymą, panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-11-24 nutarimą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2010-10-13 sprendimo atsisakyti ginti viešąjį interesą bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą iš naujo spręsti klausimą dėl viešo intereso gynimo pagal pareiškėjos prašymą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų įrodymų, nenustatė bylai reikšmingai aplinkybių. Mano, kad nagrinėjamu atveju nustatyti teisės aktų pažeidimai yra pakankami konstatuoti viešo intereso pažeidimą, nes tai yra viešo administravimo subjekto padaryti šiurkštūs pažeidimai, kai pažeidžiant teisės aktus buvo sudaryta galimybė įsiteisinti savavališkas statybas, o ginčo projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas išduoti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šie pažeidimai, apeliantės manymu, turi visuomeninę reikšmę.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantės skunde išdėstyti argumentai bei aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėja nenurodė, kokie visuotinai svarbūs visuomenės ir valstybės interesai, kuriuos ginti įpareigotas prokuroras, pasitelkęs viešojo gynimo institutą, yra pažeidžiami. Pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, turi teisę pats kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

 Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja nesutinka su ginčijamuose prokuratūros nutarimuose padarytomis išvadomis, jog jos nurodyti ir prokurorų nustatyti teisės aktų pažeidimai, atliekant rekonstrukcijos darbus kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, nėra pakankami viešojo intereso pažeidimui konstatuoti bei inicijuoti viešojo intereso gynimą teisme.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas suteikia prokurorui teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimą teismine tvarka, t.y. prokuroras, nustatęs asmens, visuomenės ar valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos pareiškimą arba savo iniciatyva, gindamas viešąjį interesą turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (LR Prokuratūros įstatymo 19 str.). Prokurorui nenustačius tokio teisės aktų pažeidimo, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turėtų esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudarytų pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, jis nėra įpareigotas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi pareiškėja, nesutikdama su prokurorų priimtais nutarimais, kuriais atsisakyta pagal pareiškėjos prašymą pareikšti ieškinį, ginant viešą interesą, turi teisę pati kreiptis į teismą dėl jos galimai pažeistos teisės gynimo.   

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, reikšmingas konstatuoti viešojo intereso buvimą (nebuvimą) bei galimą jo pažeidimą, atskleidė teismų formuojamą viešojo intereso sampratą bei turinį, prokuroro kompetenciją viešojo intereso gynimo srityje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335?339 straipsniais,

n u t a r i a:

            Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą

Kolegijos pirmininkas                                                                                                       Alvydas Žerlauskas

Kolegijos teisėjai                                                                                                              Aušra Maškevičienė

                                                                                                                                      Eugenija Morkūnienė