Administracinė byla Nr. I-6856-473/2014

Proceso Nr. 3-61-3-01382-2014-4

                    Procesinio sprendimo kategorija 28; 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui M. G. ir atsakovo atstovui N. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Trade partner“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos sprendimus Nr. 17R-3737 ir 17R-3742; 2) įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją priimti sprendimus kompensuoti Pareiškėjo patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 24 169,60 Lt. Skundu taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde (t. I, b. l. 1-8) ir patikslintame skunde (t. I, b. l. 74) nurodė bei teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, atsakovė 2014-02-12 priėmė skundžiamus sprendimus nekompensuoti pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal sutartis dėl elektrinių projektų plėtojimo. Pareiškėjas su UAB „Voltaik-Tau“ (toliau – ir Rangovas) sudarė rangos sutartis, kuriomis Rangovas įsipareigojo įrengti pareiškėjui po vieną 30 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę ir gauti leidimus įrengimui bei eksploatavimui. Lietuvos Respublikos Seimui 2013-01-17 priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, 2013-06-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Po teisės aktų pakeitimų pareiškėjas nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos elektrinių projektų. Pareiškėjo išlaidos atitinka visas Apraše ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) nustatytas sąlygas, kurioms esant jos turėtų būti pripažintos kompensuotinomis. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2013-02-04 paskelbė, kad pareiškėjai buvo išduoti leidimai saulės šviesos elektrinių plėtrai. Kiekvienos iš rangos sutarčių 3.2. punktu pareiškėjas įsipareigojo Rangovui sumokėti 12 084,80 Lt (dvylikos tūkstančių aštuoniasdešimt keturių litų 80 ct) avansą per 5 darbo dienas nuo atitinkamos sutarties pasirašymo dienos pagal kiekvieną sutartį, ką pareiškėjas ir padarė – viso apmokėjo 24 169,60 Lt lėšų, kurios laikytinos su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusiomis išlaidomis. Šių avansinių mokėjimų sąlyga buvo ne pareiškėjo teisė, o pareiga, avansiniai mokėjimai atlikti iki 2013-02-01. Pareiškėjas tinkamai pagrindė šias išlaidas, pagal rangos sutarčių 6.5 punktą, jos yra negrąžintinos, neviršija Aprašo 2 priede nustatyto leistino dydžio, todėl nėra teisėto pagrindo avansinių mokėjimų nepripažinti kompensuotinomis išlaidomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas atsakovei nurodė, jog sutartys buvo nutrauktos vienašališkai remiantis CK 6.658 str. 4 d. Rangovui įteiktas pranešimas įrodo pareiškėjo dėtas pastangas sumokėtus avansus susigrąžinti. Po to, kai sužinojo apie priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, pareiškėjas kreipėsi į Rangovą ir informavo apie ketinimą nebevykdyti saulės elektrinių projektų plėtojimo bei nutraukti sutartis. Nepavykus susitarti dėl sumokėtų avansinių mokėjimų grąžinimo, pareiškėjo sumokėti avansiniai mokėjimai liko Rangovui kaip kompensacija už sutarčių vykdymo metu patirtus nuostolius. Rangovo teisė sutarties nutraukimo momentu negrąžinti pareiškėjo už saulės elektrines sumokėto avanso buvo numatyta rangos sutarčių 6.5 punkte, kuriame nurodoma, kad Pareiškėjui vienašališkai nutraukus sutartį pareiškėjas privalo atlyginti visus Rangovo nuostolius. Minimaliais Rangovo nuostoliais šiuo atveju laikoma pareiškėjo sumokėto avansinio mokėjimo suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, dėl ko avansinių mokėjimų nepripažinti kompensuotinais nėra teisėto pagrindo, jie neatitinka Įgyvendinimo įstatyme bei Apraše reglamentuojamos išlaidų pripažinimo kompensuotinomis tvarkos, dėl ko pažeidžia pareiškėjo Įgyvendinimo įstatyme numatytą teisę gauti kompensaciją dėl tiesiogiai su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų, patirtų iki Įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo.

Atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atsiliepime (t. I., b. l. 40-44) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti, pareiškėja nesiėmė realių veiksmų siekiant iš Rangovo susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus. Rangovas nepagrindė, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų, dėl to pareiškėjas nesiėmė visų būtinų priemonių susigrąžinti avansinius mokėjimus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu – šiuo atveju Komisija skundžiamus sprendimus priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją. Priimant skundžiamus sprendimus nebuvo padaryta aiški klaida, nepiktnaudžiauta įgaliojimais, dėl šių priežasčių šie sprendimai yra pagrįsti, teisėti, priimti vadovaujantis Aprašo nuostatomis, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad šiuo metu teisme yra gauti kitų pareiškėjų iš esmės identiški skundai, visų pareiškėjų buveinės registruotos tuo pačiu adresu (Didlaukio g. 80-96), jų direktoriai yra T. B., R. S. Veigel arba A. K.. Teismui pateikė inspekcijoje 2014-04-22 gautą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos prašymą, kuriame nurodyta, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, pasikėsinimo sukčiauti ir prašoma pateikti 53 įmonių (taip pat ir pareiškėjos) prašymus kompensuoti išlaidas, susijusias su saulės šviesos energijos elektrinių plėtojimu bei kitus su jais susijusius dokumentus.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 36-38) nurodė, kad priimdama skundžiamus sprendimus Komisija veikė kompetencijos ribose, vadovavosi jai suteikta diskrecija, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti. Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo, ji turi diskreciją pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Šie Komisijos įgalinimai numatyti Aprašo 18-21 punktuose, jokiems kitiems asmenims, įskaitant ir pareiškėją, Aprašas nesuteikia įgaliojimų vertinti tokių išlaidų pagrįstumo. Atsižvelgiant į susiklosčiusią Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų praktiką, teismo vertinimas šiuo atveju apsiriboja klausimais ar Komisija nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių ir, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Skundžiami sprendimai atitinka šiuos reikalavimus, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-02-12 sprendimų Nr. 17R-3737, 17R-3742 (t. I, b. l. 13-14) kuriais buvo atsisakyta kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas dėl saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimo. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skundo reikalavimuose nurodė kitokią skundžiamų sprendimų priėmimo datą, tačiau nurodė šiuos sprendimų numerius, kitur skunde teikia paaiškinimus būtent dėl šių sprendimų, kartu su skundu pateikė 2014-02-12 priimtus sprendimus, todėl teismas daro išvadą, kad skundo reikalavime klaidingai nurodyta skundžiamų sprendimų priėmimo data dėl rašymo apsirikimo ir laikoma, kad ginčas kilo dėl Komisijos 2014-02-12 sprendimų Nr. 17R-3737, 17R-3742.

2012-10-05 pareiškėjas sudarė rangos sutartį Nr. VT-201210-13 (t. I, b. l. 15-19), 2012-11-05 – rangos sutartį Nr. VT-201211-4 (t. I, b. l. 20-24) su UAB „Voltaik-Tau“, kuriomis Rangovas įsipareigojo įrengti saulės elektrines ir gauti reikiamus leidimus jų eksploatavimui.

2013-08-28 pareiškėjas pateikė Komisijai prašymus kompensuoti 24 169,60 Lt sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (t. I, b. l. 10-11), leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-13987, LP-14245 pagrindu. Kartu pateikė 2012-10-12 kasos pajamų orderio kvitą, serija VTE Nr. 197, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas apmokėjo 12 084,80 Lt dydžio avansinį mokėjimą pagal sutartį Nr. VT-201210-13, 2012-11-05 kasos pajamų orderio kvitą, serija VTE Nr. 235, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas apmokėjo 12 084,80 Lt dydžio avansinį mokėjimą pagal sutartį Nr. VT-201211-4 (t. I, b. l. 25-26).

Atsakydamas į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos prašymą, pareiškėjas pateikė Komisijai 2013-07-25 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo prašė Rangovą grąžinti minėtus avansus (t. I, b. l. 27) bei Rangovo 2013-08-05 atsakymą, kuriame nurodyta, kad šie mokėjimai negrąžinami, o yra įskaitomi minimaliems Rangovo nuostoliams padengti (t. I, b. l. 28).

2014-02-12 Komisija priėmė sprendimus Nr. 17R-3737, 17R-3742 (t. I, b. l. 13-14), kuriais pareiškėjo nurodytas išlaidas pripažino nekompensuotinomis.

Nagrinėjamo ginčo santykių teisinis reglamentavimas aiškintinas sistemiškai, atsižvelgiant į kartu priimtas kitų įstatymų nuostatas. Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu (toliau – ir AIEĮ) siekiama užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo principus (AIEĮ 1 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos AIEĮ, akcentavo, kad šiuo įstatymu siekė užtikrinti palankesnes sąlygas subjektams pradėti ir plėtoti ūkinę veiklą (gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.); remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos išteklių eksploatavimą; skatinti smulkaus verslo vystymąsi atsinaujinančių energijos išteklių energetikos srityje, namų ūkių siekius statyti elektrines ir naudoti energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių (žr. 2010 m. vasario 18 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto aiškinamąjį raštą Nr. XIP-1749). Šie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtinus inter alia tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW.

2013-01-17 buvo priimtos AIEĮ pataisos, pagal kurias buvo pakeistas fiksuoto tarifo, už kurį iš elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas (įsigaliojo 2013-02-01). Iki šių pakeitimų galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybą išdavimo šiam subjektui diena (žr. AIEĮ 20 str. 7 d., 2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). 2013-02-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą susiejo su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo šiam subjektui diena – buvo įtvirtinta, kad peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos (žr. AIEĮ 20 str. 6 d., 2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija).

Dėl šitų pakeitimų daliai asmenų, kurie pagal AIEĮ buvo gavę leidimus plėtoti saulės elektros energijos gamybos pajėgumą, pasikeitė šios veiklos sąlygos ir buvo numatyta galimybė asmenims, kurie šios veiklos nebevykdys, kompensuoti patirtas pagrįstas išlaidas.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (kuris buvo priimtas 2013-01-17), 3 straipsnyje numatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo. Šio įstatymo aiškinamajame rašte numatyta, kad jo tikslas – užtikrinti sklandų AIEĮ pakeitimų įgyvendinimą ir darnią tolesnę atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, siekiama sudaryti sąlygas asmenims, turintiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, sudaryti sąlygas užbaigti pradėtus projektus leidimo išdavimo metu galiojusiomis sąlygomis, kaip numato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Asmenys, turintys leidimus ir nepradėję projektų įgyvendinti, šią galimybę prarastų. Tačiau, kaip numato Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis, tokiems asmenims būtų atlyginamos išlaidos, susijusios su elektrinės projekto vystymu. Įgyvendinant šias nuostatas buvo sudaryta Komisija, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-23 nutarimu Nr. 594 patvirtintu Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu.

Aprašo 23 p. numatyta, kad išlaidos, susijusios su elektrinės projekto plėtojimu, pripažįstamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų išlaidomis (toliau – ir VIAP), todėl interpretuojant ginčo santykiams taikytiną reguliavimą, turi būti atsižvelgiama ir į viešąjį interesą, poreikį efektyviai naudoti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas.

Apibendrinant, ginčo teisinius santykius reguliuojančiu teisiniu reglamentavimu yra siekiama inter alia skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Šių tikslų iš esmės neatitiktų išlaidų kompensavimas tokiais atvejais, kada apdairiai, rūpestingai veikiant jų galėjo būti išvengta arba patirtos išlaidos galėjo būti susigrąžintos pasitelkus protingas pastangas. Kadangi šis kompensavimas sietinas su viešuoju interesu, nustatant kompensuotinų išlaidų dydį, inter alia atsižvelgtina į patirtų išlaidų būtinumą ir proporcingumą.

Pažymėtina, kad AIEĮ pakeitimai Lietuvos Respublikos Seime inicijuoti 2012 m. gruodžio mėnesį. Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto 2012-12-05 posėdyje (protokolo Nr. 107-P-46(3)) buvo svarstytas klausimas dėl elektros energijos, pagamintos naudojant saulės energiją supirkimo tarifų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų tikslinio naudojimo bei atsinaujinančių išteklių energetikos įtakos elektros energijos kainai. Šiuo klausimu nutarta pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei artimiausiu metu pateikti Seimui svarstyti AIEĮ projektą, kuriame būtų patikslintos įstatymo nuostatos, dėl kurių iškilo problemos jo įgyvendinimo metu. Po derinimo Vyriausybėje, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Seime buvo pateiktas 2013-01-15, o priimtas – 2013-01-17.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo avansiniai mokėjimai negrąžintini, kadangi jais yra atlyginami rangovo patirti nuostoliai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 str. nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taip pat CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Pareiškėjas yra komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam taikomi šie aukštesni apdairumo standartai. Laikydamasis šių principų, o ypač, vykdydamas prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą, veikdamas rūpestingai, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas galėjo ir turėjo imtis priemonių, kad sutarties šalys patirtų kuo mažesnius nuostolius. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos elektrinių projektų atsižvelgęs į minėtus 2013-01-17 priimtus pakeitimus. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nuo šių pakeitimo rengimo, svarstymo ar priėmimo, iki pranešimo apie sutarčių nutraukimą 2013-07-25 (t. I, b. l. 27) būtų ėmęsis veiksmų, siekdamas, kad dėl sutarčių nutraukimo nebūtų patirta nuostolių ir, atitinkamai, avansiniai mokėjimai galėtų būti grąžinami. Be to, kad Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėjo protingai intensyvias pastangas susigražinti ginčo išlaidas, taip pat reikšminga, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė šių išlaidų, kadangi nenurodė kaip pasireiškė rangovo patirti nuostoliai ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas Komisijai nepateikė įrodymų apie įvykdytą prekių, įrangos įsigijimą, kad buvo realiai atlikti rangos sutartyse numatyti darbai ar proporcinga jų dalis.

Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vien AIEĮ pakeitimais, dėl kurių yra numatyta kompensavimo galimybė, nebuvo visiškai atimta galimybė gauti finansavimą. Kaip buvo minėta, dėl šių  pakeitimų pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iš elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas – jis susietas su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo šiam subjektui diena – buvo įtvirtinta, kad peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos (žr. AIEĮ 20 str. 6 d. (2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija). Gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas iki šių tarifų įsigaliojimo dienos, taikomas 2012-02-06 VKEKK nutarimu Nr. 03-23 nustatytas 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas. 2013-02-28 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-58 nustatytas 0,69 Lt (be PVM) tarifas. Kadangi pareiškėjas nebuvo gavęs leidimo gaminti elektros energiją iki nustatyto termino, jo pagamintai energijai nebegalėjo būti taikomas iki šios dienos priimtas didesnis 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas, tačiau elektros energija iš jo vis tiek galėjo būti superkama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismo kompetencija nepriskirtina vertinti ginčijamų administracinių aktų bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčo sprendimas. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja pagrindas pripažinti skundžiamų aktų neatitikimą šiems reikalavimams ir juos panaikinti.

Apibendrinant, šioje byloje reikšminga tai, kad ginčo santykių reglamentavimo tikslai yra skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą, kartu užtikrinant viešuosius interesus atitinkančių poreikių lėšų panaudojimo efektyvumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė prašomų kompensuoti išlaidų, neįrodė, kad jos buvo būtinos, proporcingos, nesiėmė protingų priemonių užtikrinti, kad jų būtų išvengta. Skundžiamuose aktuose pareiškėjo nurodytos išlaidos pagrįstai pripažintos nekompensuotinomis, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių juose nustatytų aplinkybių teisingumą, Komisija veikė savo diskrecijos ribose, jos veikla iš esmės atitiko jos veiklos principus. Pareiškėjas teismui nenurodė duomenų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių kad priimant skundžiamus sprendimus Komisija būtų veikusi nusižengdama jai suteiktiems įgaliojimams ar diskrecijai, skundžiami sprendimai priimti laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti Komisiją kompensuoti neatlygintą patirtų išlaidų dalies tenkinimas neatitiktų ginčo teisinių santykių reguliavimo tikslų.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 p., 127 str., teismas

n u s p r e n d ė :

pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                        Violeta Balčytienė

Bronius Januška

Liudmila Zaborovska