Civilinė byla Nr. e2A-852-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00426-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.3; 2.6.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,SKDR“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,SKDR“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mitnija“ dėl sulaikytų lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,SKDR“, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. gegužės 12 d. (civilinės bylos Nr. eB2-1666-861/2022), buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Mitnija“ jos sulaikytus 41 348,68 Eur už atliktus statybos darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. su atsakove sudarė statybos subrangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo subrangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti objekto „Administracinės paskirties statiniai, (duomenys neskelbtini)“ lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus, o atsakovė – priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei sumokėti už juos 739 648,35 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Šalių susitarimu atsakovė galėjo sulaikyti 7 procentus nuo mokėtinos už darbus sumos, kurią ji įsipareigojo išmokėti ieškovei užbaigus darbus. Ir nors ieškovė jau yra atlikusi visus statybos rangos darbus, atsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti galutinį darbų perdavimo aktą, iš esmės kvestionuodama savo pareigą apmokėti už papildomai ieškovės atliktus darbus, ir, remdamasi vien formaliais pagrindais, atsisako išmokėti ieškovei sulaikytą 41 348,68 Eur sumą, kurią ieškovė ir prašė  priteisti kartu su procesinėmis palūkanomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) ,,SKDR“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB ,,Mitnija“ 4 168,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 745 Eur žyminį mokestį, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

4.       Teismas nustatė, kad tarp ieškovės RUAB „SKDR“ ir atsakovės UAB „Mitnija“ 2019 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. SR099, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo subrangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti objekto „Administracinės paskirties statiniai, (duomenys neskelbtini)“, lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus (subrangos sutarties 1.1 punktas), kurių užsakovė buvo UAB „Vastint Lithuania“, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir sumokėti už juos nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė viso objekto atžvilgiu buvo generalinė rangovė.

5.       Subrangos sutarties 2.8.2 punkte buvo įtvirtinta nuostata dėl sulaikomų sumų dydžio ir išmokėjimo tvarkos. Šalys susitarė, kad sulaikoma suma yra 7 procentai nuo darbų kainos (be PVM). Sulaikytą sumą generalinė rangovė sumoka subrangovei per 30 dienų po to, kai įvyksta visos toliau nurodytos sąlygos: (1) 2 procentų atliktų darbų kainos dydžio sumą – per 5 darbo dienas po galutinio darbų perdavimo akto pasirašymo dienos; (2) 2 procentų atliktų darbų kainos dydžio sumą – praėjus 12 mėnesių nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos; (3) 2 procentų atliktų darbų kainos dydžio sumą – praėjus 24 mėnesiams nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos; (4) 1 procento atliktų darbų kainos dydžio sumą – praėjus 36 mėnesiams nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos; arba, alternatyviai, pagal sutartį sulaikytą 7 procentų darbų kainos (be PVM) sumą generalinė rangovė sumoka subrangovei per 30 dienų po to, kai įvyksta visos toliau nurodytos sąlygos: (1) pasirašytas statybos užbaigimo aktas; (2) šalys pasirašo sutarties 6.6 punkte numatytą galutinį darbų perdavimo aktą; (3) subrangovė pateikia 10 procentų atliktų darbų kainos (be PVM) dydžio generalinei rangovei priimtinos draudimo kompanijos (nurodytos sutarties 5.2. punkte) garantinio laikotarpio draudimą (kartu su draudimo poliso kopija) arba banko besąlyginę neatšaukiamą garantiją, galiojančius 3 metus nuo baigiamojo objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovui akto pasirašymo dienos, kurių tekstas iš anksto raštu turi būti suderintas su generaliniu rangovu, kartu pateikiant apmokėjimą už draudimą ar garantiją patvirtinančius dokumentus; (4) užsakovė visiškai atsiskaito su generaline rangove už atliktus darbus.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimų negrindžia tokiomis aplinkybėmis, jog atsakovė nevykdo minėtame sutarties punkte jai įtvirtintos prievolės dėl sulaikytų sumų išmokėjimo subrangos sutartyje nustatytu kalendoriniu grafiku. Juo labiau kad iš į bylą pateiktų mokėjimo pavedimų teismas nustatė, jog 2 procentų (iš sulaikytos 7 procentų) sumos dalis už atliktus darbus ieškovei buvo išmokėta per 5 darbo dienas po galutinio darbų perdavimo akto pasirašymo dienos (2020 m. gruodžio 4 d. atliktas 22 000 Eur mokėjimas) ir 2 procentai sulaikytos sumos jai išmokėti praėjus 12 mėnesių nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos (2022 m. balandžio 8 d. atliktas 13 832,53 Eur mokėjimas). Tai lėmė teismo išvadą, kad atsakovė vykdo 2.8.2 punkte nurodytus sulaikytos kainos atitinkamų dalių mokėjimus pagal kalendorinį grafiką.

7.       Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad egzistuoja sutarties 2.8.2 punkte numatytas kitas, alternatyvus pagrindas, kuriam esant atsakovė iš karto privalo jai sumokėti visą 7 procentų darbų kainos sumą. Teismas konstatavo, kad ieškovė visų būtinų tokiam mokėjimui atlikti sąlygų buvimo neįrodė. Sulaikytos sumos išmokėjimas buvo siejamas su papildomomis sąlygomis, t. y. su statybos užbaigimo akto pasirašymu ir sutartyje nustatytu kalendoriniu grafiku (terminais) darbų kokybės garantijos iš atsakovei priimtinos draudimo bendrovės pateikimu. Ir kol visos aplinkybės, įtvirtintos sutarties 2.8.2 punkte, dar nėra atsiradusios, ieškovė negali reikalauti jai išmokėti 7 procentų darbų kainos dalies.

8.       Teismas pažymėjo, kad ir pati ieškovė pripažįsta nepateikusi atsakovei priimtinos draudimo kompanijos garantinio laikotarpio draudimo poliso arba banko besąlyginės neatšaukiamos garantijos, galiojančių 3 metus nuo baigiamojo objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovei akto pasirašymo dienos, kurių tekstas iš anksto raštu turi būti suderintas su generaline rangove, kartu pateikiant apmokėjimo už draudimą ar garantiją patvirtinančius dokumentus. Aptartų draudimų ar garantijų pateikimas sutarties 2.8.2 punkte nurodytas kaip viena iš būtinų sąlygų visai sulaikytai sumai išmokėti. 

9.       Teismas pagrįstais pripažino atsakovės atsikirtimų argumentus, kad tiek sudarytos sutarties nuostatos, tiek įstatymai neriboja ieškovės galimybės net ir nesant pasirašyto galutinio darbų perdavimo akto pateikti garantinio laikotarpio draudimą ar garantiją. Be to, ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kad, atsakovei vengiant sudaryti baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą, ieškovė negali pateikti atsakovei priimtinos draudimo kompanijos garantinio laikotarpio draudimo arba banko besąlyginės neatšaukiamos garantijos, neteikia pagrindo išvadai, kad tarp šalių kilus ginčui dėl baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo savaime išnyko ir ieškovės prievolė užtikrinti užsakovės ir atsakovės nuostolių padengimą rangovės (t. y. ieškovės) prievolių netinkamo vykdymo atveju.

10.       Įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas, į bylą pateiktus įrodymus, teismas pripažino, kad  atsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus sutarties pagrindu ir neprivalo ieškovei sumokėti sulaikytos sumos iki pastaroji nepateikė priimtino draudimo kompanijos garantinio laikotarpio draudimo arba banko besąlyginės neatšaukiamos garantijos. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė RUAB ,,SKDR“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti,  priteisti jai iš atsakovės 27 516,15 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo dalį reikalautos priteisti sumos – 2022 m. balandžio 8 d. buvo atliktas 13 832,53 Eur mokėjimas. Liko nepatenkinta 27 516,15 Eur reikalavimo dėl sulaikytų lėšų grąžinimo dalis.    

11.2.                      Subrangos sutarties 2.8.2 punkte nustatyti du alternatyvūs atvejai, kuomet ieškovė turi teisę reikalauti sulaikytų sumų išmokėjimo. Ieškovė pasirinko antrą pagrindą, pagal kurį ji tokią teisę turi tuo atveju, jeigu yra pasirašytas statybos užbaigimo aktas, galutinis darbų perdavimo aktas, užsakovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakove (generaline rangove), pateiktas garantinio laikotarpio draudimas. Priešingai nei sprendė teismas, visos šios sąlygos yra įvykusios.

11.3.                      Statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t. y. 2021 m. vasario 2 d., atsakovė patvirtino ir tokią aplinkybę, kad užsakovė su ja yra visiškai atsiskaičiusi. Tačiau teismas neteisingai įvertino ieškovės vienašališkai pasirašyto galutinio perdavimo darbų akto galiojimo klausimą. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Ieškovė vienašališkai pasirašė baigiamąjį darbų aktą, todėl jis yra galiojantis ir jo pagrindu ieškovė turi teisę į sulaikytos sumos priteisimą.   

11.4.                      Ieškovė sutartyje nurodyto garantinio laikotarpio draudimo neturi galimybės pateikti, kadangi draudimo bendrovės reikalauja pasirašyto galutinio darbų akto, kurio atsakovė tyčia nepasirašo. Visgi esant vienašališkai ieškovės pasirašytam baigiamajam aktui teismas turėjo patenkinti ieškinį.

2.                      Atsakovė UAB ,,Mitnija“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:     

12.1.                      Galutinį darbų perdavimo aktą ieškovė pateikė tik 2021 m. rugsėjo 6 d., t. y. vos 2 dienos iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo. Galutinis perdavimo aktas turi netikslumų, nes jame nurodyta netiksli darbų kaina – 890 905,51 Eur, o faktiškai ji yra 897 663,83 Eur. Be to, šiame akte nurodyta, kad yra pateikiama ir defektų ištaisymo garantija, nors jos ieškovė atsakovei nėra pateikusi.   

12.2.                      Ieškovė nėra pateikusi draudimo garantijos, kaip to reikalauja sutarties 2.8.2 punktas, todėl neegzistuoja sąlygos sumokėti ir, atitinkamai, priteisti visą sulaikytą sumą.   

12.3.                      Ieškovė neteisingai skaičiuoja likusią sulaikytą sumą, ji yra ne 27 516,15 Eur, o 641,76 Eur mažesnė – 26 874,39 Eur. Ieškovė nepagrįstai į sumų balansą neįtraukė atsakovės jai išrašytų 2020 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 010339 dėl 200 Eur baudos už darbo taisyklių pažeidimą, 2020 m. birželio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 010545 už  241,76 Eur (su PVM) vertės atsakovės jai suteiktas paslaugas pagal sutarties 2.8.3 punktą, 2020 m. liepos 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 010580 dėl 200 Eur baudos už pasikartojančius darbų saugos pažeidimus. Sutarties 7.3 ir 8.19 punktuose tiesiogiai numatyta atsakovės teisė ieškovės mokėtinas atsakovei sumas įskaityti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).   

4.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (lot. pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 52 punktas). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 29 punktas).

5.                      Šalių ginčas kilo dėl jų 2019 m. gegužės 27 d. sudarytos statybos subrangos sutarties, kuri buvo papildyta ir pakeista 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimu (el. b. 1 t., b. l. 9–20, 72–73), 2.8.2 punkto vykdymo, kuriame buvo susitarta dėl sulaikomos sumos procentinio dydžio, šios sumos arba atitinkamų jos dalių išmokėjimo apeliantei RUAB ,,SKDR“ tvarkos bei sąlygų.

6.                      CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos. CK ketvirtosios knygos XIII skyriaus, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutą, 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.

7.                      Sulaikymo institutas gali būti taikomas ir rangos teisiniuose santykiuose, jeigu šalys dėl to susitaria. Vien tai, kad sulaikymo sutartinės sąlygos pagrindinis tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, nurodytų statybos rangos sutartyse, nesudaro prielaidų teigti, kad sulaikymas rangos teisiniuose santykiuose gali būti naudojamas išimtinai tik kaip rangovo garantinių įsipareigojimų užtikrinimo priemonė ir kad rangos sutarties šalių susitarimas šį mechanizmą taikyti kitų rangovo sutartinių prievolių užtikrinimui yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

8.                      Apeliantė, iš esmės nekvestionuodama atsakovės teisės sulaikyti 7 procentus sutarties vykdymo kainos, nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad egzistavo visos sutarties 2.8.2 punkte nustatytos sąlygos, kurioms esant atsakovė UAB ,,Mitnija“ buvo įsipareigojusi iš karto jai sumokėti sulaikytą 7 procentų sumą. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su priešinga atsakovės pozicija, t. y. kad sąlygos visos sulaikytos sumos grąžinimui nebuvo susiklosčiusios, ieškinį atmetė. Apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados dėl ginčo dalyko, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja ir neteikia pagrindo šio ginčo išspręsti kitaip.

9.                      Kaip minėta pirmiau, šalys, sudarydamos 2019 m. gegužės 27 d. statybos subrangos sutartį, kuria apeliantė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti objekto ,,Administracinės paskirties statiniai, (duomenys neskelbtini)“ lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus pagal atsakovės užsakymą, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei sumokėti už juos 894 974,50 Eur kainą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.1, 2.1 punktai), ginčui aktualiame subrangos sutarties 2.8.2 punkte sulygo dėl galimybės sulaikyti mokėjimus subrangovei, kurių sumą yra 7 procentai nuo darbų kainos (be PVM), taip pat dėl dviejų alternatyviai taikytinų sulaikytos sumos išmokėjimo apeliantei būdų.

10.                      Pirmuoju atveju sulaikytą sumą generalinė rangovė (atsakovė) sumoka subrangovei (apeliantei) per 30 darbo dienų po to, kai įvyksta visos toliau nurodytos sąlygos: (i) 2 procentų atliktų darbų kainos dydžio sumą – per 5 darbo dienas po galutinio darbų perdavimo akto pasirašymo dienos; (ii) 2 procentų atliktų darbų kainos dydžio sumą – praėjus 12 mėnesių nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos; (iii) 2 procentų atliktų darbų kainos dydžio sumą – praėjus 24 mėnesiams nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos; (iv) 1 procento atliktų darbų kainos dydžio sumą – praėjus 36 mėnesiams nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. 

11.                      Antruoju atveju pagal sutartį sulaikytą 7 procentų darbų kainos (be PVM) sumą generalinė rangovė (atsakovė) sumoka subrangovei (apeliantei) per 30 darbo dienų po to, kai įvyksta visos toliau nurodytos sąlygos: (i) pasirašytas statybos užbaigimo aktas; (ii) šalys pasirašo sutarties 6.6 punkte numatytą galutinį darbų perdavimo aktą; (iii) subrangovė (apeliantė) pateikia 10 proc. atliktų darbų kainos (be PVM) dydžio generalinei rangovei (atsakovei) priimtinos draudimo kompanijos (pagal sutarties 5.2 punktą – akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė draudimo bendrovė ,,Ergo Lietuva“, UAB ,,If draudimas“) garantinio laikotarpio draudimą (kartu su draudimo poliso kopija) arba banko besąlyginę neatšaukiamą garantiją, galiojančią 3 metus nuo baigiamojo objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovei (atsakovei) pasirašymo dienos, kurių tekstas iš anksto raštu turi būti suderintas su generaline rangove (atsakove), kartu pateikiant apmokėjimą už draudimą arba garantiją patvirtinančius dokumentus; (iv) užsakovė (UAB ,,Vastint Lithuania“) visiškai atsiskaito su generaline rangove (atsakove) už atliktus darbus.        

12.                      Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys leidžia įsitikinti, kad atsakovė savo prievolę grąžinti apeliantei sulaikytą (jai neišmokėtą) sumą vykdė nepažeisdama susitarimo, t. y. pirmuoju alternatyviu būdu (atitinkamomis procentinėmis dalimis bei terminais; žr. šios nutarties 20 punktą). Nors apeliantė savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovė sulaikytą 7 procentų darbų kainos sumą privalėjusi sumokėti iš karto, o ne dalimis, nes egzistuoja šios nutarties 21 punkte aptartos keturios kumuliatyvios sąlygos sulaikytai sumai sumokėti iš karto, tokie jos teiginiai nepagrindžiami jokiais leistinais įrodymais.

13.                      Dvi iš keturių pirmiau aptartų sąlygų yra įgyvendintos, t. y. pasirašytas statybos užbaigimo aktas ((i) sąlyga) bei užsakovė UAB ,,Vastint Lithuania“ yra visiškai atsiskaičiusi su generaline rangove (atsakove) ((iv) sąlyga), dėl to ginčo nėra. Apeliantės vertinimu, yra įgyvendinta ir (ii) sąlyga – egzistuoja jos vienašališkai pasirašytas 2021 m. vasario 11 d. galutinis darbų perdavimo aktas, turintis tokią pačią juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių, kuris atsakovei elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2021 m. rugsėjo 6 d. (el. b. 1 t., b. l . 41–43). Tačiau tokia apeliantės pozicija, grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007 ir 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009 pateiktais išaiškinimais dėl vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės, stokoja pagrįstumo.  

14.                      Pirma, nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų), bet konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Todėl aukštesnės instancijos teismo konkrečioje byloje suformuluoti ratio decidendi (sprendimo motyvai) turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas aukštesnės instancijos teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006). Apeliantės nurodytose kasacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-17/2007 ir Nr. 3K-3-504/2009 išaiškinimai dėl vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo akto juridinės galios ir tokio akto sukeliamų teisinių padarinių yra pateikti kitų nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste. Tose kasacinio teismo nagrinėtose civilinėse bylose buvo sprendžiami užmokesčio už atliktus statybos darbus sumokėjimo klausimai, konstatuojant, kad vien užsakovo atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktą neatleidžia jo nuo pareigos atsiskaityti už darbus, nebent jis įrodytų tokio atsisakymo pagrįstumą; rangovas tokiu atveju savo pažeistas teises gali ginti teisme, reikšdamas reikalavimą dėl užmokesčio už atliktus darbus priteisimo. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su apeliante už atliktus darbus buvimo ar nebuvimo, priešingai, atsakovė tokios savo pareigos nė neginčija, tik ją vykdo sutartyje nurodytomis sąlygomis, todėl kasacinio teismo išaiškinimai dėl vienašališkai pasirašyto akto galios neturi precedentinės reikšmės.   

15.                      Antra, nors sutarties 2.8.2 punkte yra nuoroda į sutarties 6.6 punkte numatyto galutinio darbų perdavimo akto pasirašymą, tačiau sutarties 6.6 punkte yra aptariama kito – tarpinio atliktų darbų akto pasirašymo tvarka, o galutinio darbų perdavimo akto pasirašymo tvarka ir sąlygos faktiškai yra aptartos sutarties 6.7 punkte. Kaip matyti iš sutarties 6.7 punkto nuostatų, galutinis darbų perdavimo aktas pasirašomas tik subrangovei (apeliantei) tinkamai ir pilnai atlikus visus sutartyje numatytus darbus ir tinkamai įvykdžius kitus savo įsipareigojimus, t. y. atlikus reikalingus bandymus, kontrolinius matavimus, ištaisius visus defektus, tinkamai įforminus ir perdavus generalinei rangovei (atsakovei) visus pagal šią sutartį ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus būtinus atlikti darbų dokumentus lietuvių ir anglų kalbomis. Laikoma, kad darbai yra priimti tik tada, kai generalinė rangovė (atsakovė) be pastabų pasirašo galutinį darbų perdavimo aktą. Taigi, šalys visiškai aiškiai yra pasisakiusios, kad atsakovės parašas yra būtinas galutinio darbų perdavimo akto elementas. Todėl dar ir šiuo aspektu įvertinus apeliacinio skundo argumentus dėl vienos šalies parašo pakankamumo, jie pripažintini nepagrįstais ir neatitinkančiais pačių šalių valios, užfiksuotos pasirašant sutartį.

16.                      Trečia, sutarties 7.3 punkte šalys susitarė, kad sulaikytos sumos yra skirtos užtikrinti subrangovės (apeliantės) prievolių, susijusių su atliktų darbų kokybe, ir kitų jos prievolių, nustatytų sutartyje ar kylančių iš sutarties ar įstatymo, tinkamą vykdymą sutarties galiojimo ir garantijų laikotarpiu. Todėl dar ir dėl šios priežasties apeliantės interpretacijos, kad atsakovės valios priimti darbus išreiškimas visiškai nėra būtinas tam, jog atsirastų pagrindas sulaikytoms sumoms išmokėti, yra visiškai nesuderinamos su lėšų sulaikymo instituto paskirtimi bei jo esme.

17.                      Aiškiai stokoja pagrįstumo ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė negalėjo įvykdyti paskutinės sąlygos – pateikti atsakovei draudimo kompanijos garantinio laikotarpio draudimo arba banko besąlyginės neatšaukiamos garantijos, galiojančios 3 metus nuo baigiamojo darbų akto pasirašymo ((iii) sąlyga), nes atsakovė atsisakė pasirašyti galutinį atliktų darbų aktą, kurio pasirašymas, apeliantės teigimu, yra būtina sąlyga draudimo ar garantijos išdavimui. Tokie argumentai, viena vertus, yra prieštaringi, paneigiantys pačios apeliantės teiginius, kad vienašalis galutinių darbų priėmimo aktas turi tokią pačią juridinę galią bei sukelia tuos pačius teisinius padarinius, kaip ir abiejų šalių pasirašytas toks aktas.  

18.                      Kita vertus, pirmiau jau įvardytame sutarties 7.3 punkte yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu šia sutartimi subrangovė (apeliantė) įsipareigoja pateikti garantinio laikotarpio draudimą ar garantiją, siekiant gauti sulaikytas sumas, tačiau jos nepateikia, generalinė rangovė (atsakovė) turi teisę 7 procentus darbų kainos dydžio sumą sulaikyti iki termino, nurodyto sutarties 2.8.2 punkte, pabaigos ir naudoti jas pagal paskirtį. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, garantijos ar draudimo pateikimo aplinkybė yra neatsiejamai susijusi su sulaikytų sumų išmokėjimo tvarkos parinkimu, kitaip tariant, bent vienos jų nepateikus, atsakovė grąžina sulaikytą sumą atitinkamomis dalimis ir terminais (t. y. pirmuoju sutartyje nurodytu būdu; žr. šios nutarties 20 punktą).

19.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą aptartų faktinių aplinkybių, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė neįrodė sąlygų, kurioms esant atsakovė įsipareigojo jai sumokėti visą sulaikytą sumą, viseto, todėl jos ieškinys pagrįstai buvo atmestas kaip neįrodytas. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

20.                      Šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nekyla, kadangi jas patvirtinančių įrodymų šalys į bylą nepateikė.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                Dalia Kačinskienė

                                                Neringa Švedienė

                                                Agnė Tikniūtė