Baudžiamoji byla Nr. 1-2651-1181/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32464-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.2.14.1.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,
sekretoriaujant Gustei Ruibytei,
dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei (nuotoliniu būdu),
kaltinamajam T. G.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G. (T. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, paskutinį kartą Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį 60 parų arešto bausme, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.
Teismas
nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. G. 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 12.53 val., Vilniuje, Ukmergės g. 282, parduotuvėje „Maxima“, pagrobė svetimą – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Maxima LT“ priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. iš prie atsiskaitymo kasos esančio momentinės loterijos bilietų stovo paėmęs 7 vnt. momentinės loterijos bilietų „Teleloto“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendros 35 Eur vertės, 10 vnt. momentinės loterijos bilietų „Deimantai“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendros 50 Eur vertės, 8 vnt. momentinės loterijos bilietų „Mega“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendros 40 Eur vertės, 7 vnt. momentinės loterijos bilietų „Magiškas perlas“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendros 35 Eur vertės, laikydamas bilietus rankoje, išėjo pro kasas nepateikęs loterijos bilietų apmokėjimui, tuo UAB „Maxima LT“ padarydamas bendrą 160 Eur vertės žalą. Šiais savo veiksmais T. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamasis T. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu vartojo narkotines medžiagas, buvo susipykęs su žmona, išėjęs iš namų, neturėjo kur gyventi, todėl, pragyvenimui ir narkotinėms medžiagoms įsigyti reikiant pinigų, įvykdė nusikalstamą veiką. Įėjęs į parduotuvę pamatė, kad kasoje nėra kasininkės, atidarė loterijos bilietų lentynėlę ir iš jos išėmė ten buvusius loterijos bilietus. Šiuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, savo poelgį vertina labai blogai, labai dėl jo gailisi. Pripažįsta padarytą turtinę žalą, civilinį ieškinį planuoja atlyginti, sutinka su jo dydžiu.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Iš UAB „MAXIMA LT“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 12.53 val., parduotuvėje Maxima, Ukmergės g. 282, Vilnius, vyras, paėmęs momentinius loterijos bilietus, iš parduotuvės išėjo nesumokėjęs. UAB „Maxima LT“ padaryta 160 Eur žala (b. l. 1).
5. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 12.53 val., parduotuvėje Maxima, esančioje adresu Ukmergės g. 282, Vilnius, pilietis(ė) prekybos salėje pasiėmė prekių ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs (b. l. 2–3).
6. Iš 2022 m. rugpjūčio 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „Maxima LT“ pateiktas vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „04 (04-08-22 12'53'43)“, matomos parduotuvės Maxima patalpos, jose esantys žmonės, kasos. Vaizdo įrašas yra spalvotas, jame data ir laikas nefiksuojami. Vaizdo įrašas trunka 22 sekundes. Vaizdo įraše matomas maždaug 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų rudos spalvos plaukų vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos sportinį džemperį su baltos spalvos detalėmis ant rankų, juodos spalvos kelnes, avi juodos ir pilkos spalvų sportinius batelius. Minėtas vyras atėjęs į kasą, pažymėtą Nr. 1, iš kasos prekystalio pasiima nenustatytą kiekį loterijos bilietų ir pasišalina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro (b. l. 10–11).
7. Iš UAB „Maxima Lt“ 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškimo dėl civilinio ieškinio matyti, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 12.53 val., iš parduotuvės Maxima įvykdytos vagystės UAB „Maxima LT“ patyrė 160 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš vagystę įvykdžiusio asmens. Prie pareiškimo pridėti inventorizacijos duomenys (b. l. 19, 20).
8. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, kuris galbūt padarė nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdą su T. G., gimusio (duomenys neskelbtini) CDB nuotraukomis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galbūt padarė T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).
III. Teismo argumentai ir išvados
9. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).
10. BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
11. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
12. Kaltinamajam T. G. kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma (vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, UAB „Maxima LT“ pareiškimai, BIRT ataskaitų žiūryklės išraše pateikti duomenys, tarnybinio pranešimo turinys). Minėta, teisiamojo posėdžio metu T. G. nurodė, kad, neturėdamas kur gyventi, iš ko įsigyti maisto ir narkotinių medžiagų, kurias tuo metu vartojo, jis, nuėjęs į parduotuvę ir pamatęs, kad kasoje nėra kasininkės ir nebus sudėtinga iš prie kasos esančio stovo paimti loterijos bilietus, paėmė iš stovo jame buvusius loterijos bilietus, už kuriuos nesumokėjęs, išėjo iš parduotuvės. Kad vagystę įvykdė būtent T. G. patvirtina baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas. UAB „Maxima LT“ padarytą jos pareiškime nurodytą žalą patvirtina UAB „Maxima LT“ pareiškimai ir prie 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškimo pridėti inventorizacijos duomenys.
13. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotą vagystę, suprato, kad grobia svetimą turtą, kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad T. G. pagrobto turto vertė yra 160 Eur, t. y. viršija 3, bet neviršija 5 MGL, konstatuotina, kad T. G. pagrobė nedidelės vertės turtą.
IV. Dėl T. G. skirtinos bausmės
14. Teismas, skirdamas bausmę T. G., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
15. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
16. Kaltinamojo T. G. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
17. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: nors teistumo neturi, tačiau anksčiau ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse (b. l. 63–80), be kita ko, daug kartų teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 51–62), administracine tvarka taip pat ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, nukreiptus į kitų asmenų nuosavybę, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nusikaltimais padaryta turtinė žala, kuri, nors ir nėra didelė, tačiau neatlyginta, šiuo metu, paties teigimu, reabilitacijos centre gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nustatyta viena T. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
18. Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje T. G. jau yra baustas ir baudomis, ir areštu, ir terminuotu laisvės atėmimu, tačiau šios bausmės teigiamos įtakos asmens elgesiui nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas. Šiuo metu dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš kitų asmenų nuosavybę, jo paties teigimu, yra atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, taip pat nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikaltimus, yra pavojingas visuomenei, neturi darbo ir legalių pajamų, todėl, siekdamas gauti pinigų pragyvenimui, daro nusikalstamas veikas ir tai yra vienas iš jo pagrindinių pragyvenimo šaltinių. Teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, kad ateityje jis darys naujas nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslai bus įgyvendinti T. G. už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus griežčiausią minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų šios bausmės terminą – 45 paras (BK 49 straipsnio3 dalis). Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
19. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
20. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė UAB „Maxima LT“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 160 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 4 d. įvykdytos loterijos bilietų vagystės, atlikus inventorizaciją, nustatytas 160 Eur žalos dydis (b. l. 1, 19, 20).
21. Pareikštas ieškinys pagrįstas, kadangi žala UAB „Maxima LT“ buvo padaryta kaltinamojo veiksmais, t. y. kaltinamajam pagrobus iš UAB „Maxima LT“ parduotuvės „Maxima“ prekių (loterijos bilietų), kurių bendra vertė yra 160 Eur. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neginčijo civilinio ieškinio ir jo dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir UAB „Maxima LT“ iš kaltinamojo T. G. priteistina 160 Eur.
22. Kaltinamajam T. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38–39) – nekeistina, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–305, 307, 308 ir 313 straipsniais,
nusprendžia:
T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 30 parų arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę panaikinti.
Uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš T. G. priteisti 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti T. G., kad:
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.
2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.
3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėja Zina Vilnienė