Civilinė byla Nr. e2A-2397-560/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12683-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.1.7.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo ir trečiųjų asmenų A. V., A. Č., D. Č., E. V., R. V., L. V., E. P., I. P. pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avion Express“ dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. V., A. Č., D. Č., E. V., R. V., L. V., E. P., I. P..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skycop.com“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinusi, prašė priteisti jos naudai iš atsakovės 3 200 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių (trečiųjų asmenų) skrydžio atžvilgiu, sutrikdytas (atidėtas) buvo skrydis Vilnius – Antalija 2022-04-16 Nr. X9 8523, atstumas 2 022,40 km, keleiviai skrydžio tikslą (Antaliją) pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. Kiekvienas iš keleivių (trečiųjų asmenų) A. V., A. Č., D. Č., E. V., R. V., L. V., E. P., I. P., K. B. dėl sutrikdyto skrydžio pagal Reglamentą Nr.261/2004 turi teisę į 400 Eur kompensaciją, bendra kompensacijos suma 3 600 Eur.
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad priešingai, nei teigia ieškovė, patys keleiviai iki reikalavimų perleidimo sutarčių sudarymo kreipėsi su pretenzijomis į atsakovę ir absoliuti jų dauguma (išskyrus K. B.) sudarė visų su skydžiu susijusių pretenzijų sureguliavimo susitarimus / patvirtinimus, kuriuose būtent UAB „Avion Express“ nurodė, jog duoda sutikimą, kad jiems skirta kompensacija būtų pervesta į nurodytą banko sąskaitą ir patvirtino, kad pateikta informacija yra teisinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 200 Eur kompensaciją, 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (3 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė, jog 2022 m. balandžio 16 d. buvo sutrikdytas trečiųjų asmenų (keleivių) skrydis Vilnius – Antalija Nr. X9 8523, atstumas 2 022,40 km, keleiviai skrydžio tikslą (Antaliją) pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių (trečiųjų asmenų) skrydžio atžvilgiu, todėl keleiviai turi teisę į kompensaciją pagal. Visi keleiviai 2022 m. balandžio 16 d. (skrydžio dieną) kreipėsi su pretenzijomis tiesiogiai į oro paslaugas teikusį vežėją UAB „Avion Express“, tačiau nesulaukę galutinių pretenzijų sureguliavimo susitarimų, laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 27 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove. Keleiviai (tretieji asmenys) sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perleido ieškovei UAB „Skycop.com“ reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Avion Express“ dėl minėto sutrikdyto skrydžio.
6. Ieškovė UAB „Skycop.com“ kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo minėtų keleivių (trečiųjų asmenų) atžvilgiu, tačiau atsakovė 2022 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, jog keleiviai (tretieji asmenys) vėlesne data kreipėsi tiesiogiai į UAB „Avion Express“ dėl to paties objekto, todėl tolimesnė komunikacija bus vykdoma tiesiogiai su keleiviais. Ieškovė, apsiribodama atsakovės gautu pranešimu apie komunikaciją tiesiogiai su keleiviais, 2022 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 minėtų keleivių atžvilgiu priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei pateikus įrodymus (mokėjimo pavedimą), kad 400 Eur kompensacija už keleivį K. B. ieškovei 2022 m. birželio 14 d. (iki ieškinio atsakovei įteikimo) buvo sumokėta, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 3 200 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikotarpyje nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2022 m. liepos 29 d. išmokėjo keleiviams (tretiesiems asmenims) sutarto dydžio kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004.
7. Perleistas reikalavimas nėra neatsiejamai susijęs su jį perleidusiu asmeniu. Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtinta keleivių teisė į kompensaciją yra universali (Reglamento 7 str. 1 ir 2 d.), priklausanti nuo priežasčių, dėl kurių buvo atidėtas ar atšauktas skrydis ir skrydžio atidėjimo ar atšaukimo pasekmių. Išmokamos kompensacijos dydis Reglamente nurodytas tvirta pinigų suma, kuri nepriklauso nuo asmeninių keleivio savybių. Nagrinėjamu atveju atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių (trečiųjų asmenų) skrydžio atžvilgiu, todėl keleiviai turi teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalį. Turėdami šias teises keleiviai atitinkamai turi teisę (CK 6.101- 6.110 straipsniai) jas perleisti kitiems asmenims (ieškovei) ir jokių apribojimų Reglamente Nr. 261/2004 tam nėra numatyta. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys (keleiviai) šia teise pasinaudojo po pretenzijų atsakovei pateikimo, tačiau teismo vertinimu, pretenzijų pateikimas tiesioginiam vežėjui nagrinėjamu atveju neatima iš keleivių tokios teisės realizavimo. Reikalavimų perleidimo sutartyse klientai (tretieji asmenys) patvirtino, kad supranta, jog sudarius reikalavimo perleidimo sutartį jie negali palaikyti tiesioginio kontakto ar tiesiogiai priimti mokėjimo iš skrydį vykdžiusio vežėjo. Bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš reikalavimus perleidusių asmenų nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo sandorio nuginčijimo. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje reikalavimus perleidusieji asmenys turėjo pasirinkimą prarasti dalį kompensacijos ar patys vykdyti kompensacijų iš atsakovės išreikalavimo procedūras. Kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino tretieji asmenys, jų sprendimas buvo perleisti reikalavimus ieškovei bei gauti mažesnes kompensacijas. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas sprendė, jog nėra pagrindo trečiųjų asmenų ir UAB „Skycop.com“ sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis laikyti nesąžiningomis ar pažeidžiančiomis vartotojų interesus. Bylos nagrinėjimo metu nei vienas reikalavimo perleidimo sutartį sudaręs keleivis neprašė teismo, kad jo interesai būtų apginti ex officio, t. y. pripažinti reikalavimų perleidimo sutartis niekinėmis.
8. Keleivių ir ieškovės sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra galiojančios, nėra nutrauktos, nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, todėl jų pagrindu ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus atsakovei nepriklausomai nuo to, kad po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo kai kurie keleiviai pateikė tiesioginiam vežėjui pakartotinai pasirašytas pretenzijų sureguliavimo formas, kuriose patvirtino, jog neperleido iš skrydžio kylančių reikalavimų jokiems tretiesiems asmenims. Keleivius ir ieškovę siejantys teisiniai santykiai yra pasibaigę, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė išmokėjo keleiviams sutarto dydžio kompensacijas, nors ieškovės paslaugų teikimo sąlygose ir numatyta, kad atsiskaitymas už reikalavimo teisės perleidimą yra siejamas su esmine sąlyga, kad kompensacija yra faktiškai išieškota. Teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste išimtinai siejami su apsidraudimu, kad keleiviai neturėtų teisės ginčyti sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei kompensacijų (visų keleivių išskyrus K. B.) dėl skrydžio vėlavimo, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 200 Eur kompensaciją laikė pagrįstu ir tenkino.
9. Nepriklausomai nuo ieškovei priimamo palankaus procesinio sprendimo, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbu pasisakyti dėl atitinkamų ieškovės netinkamų ikiteisminių veiksmų bei procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, kurie laikytini pakankamu pagrindu atmesti jos prašymą dėl nagrinėjamoje byloje patirtų 2 579,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nėra pateisinamas ieškovės elgesys, kai žinodama apie keleivių pareikštas pretenzijas skrydį vykdžiusiam vežėjui (atsakovei) dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo bei pradėtas administravimo procedūras, ji sudariusi reikalavimo perleidimo sutartis tinkamai nebendradarbiauja tiesiogiai su skrydį vykdžiusiu vežėju bei apsiriboja pretenzijos pateikimu per platformą bei gautu atsakovės atsakymu, jog ji tiesiogiai komunikuos su pačiais keleiviais, nes jie vėlesne data pateikė jai pretenzijas. Ieškovei nusprendus nebendradarbiauti su atsakove, o susidariusioje jai palankioje situacijoje (dėl sutrikdyto atsakovės skrydžio keleivių patirtų neigiamų emocijų) visais įmanomais būdais įtikinti keleivius (patvirtina byloje esantis elektroninis susirašinėjimas su keleiviais), kad tiesioginis skrydį vykdęs vežėjas juos nori apgauti, elgiasi nesąžiningai, siūlo jiems ne kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, o kompensaciją dėl „neigiamos patirties“, labiausiai nukentėjo keleivių interesai, kurie ir taip dėl sutrikdyto skrydžio patyrė nepatogumus, tačiau nusprendę nutraukti reikalavimo perleidimo sutartis, kurių sąlygos keleiviams individualiai net nebuvo aiškinamos, buvo bauginami, jog turės atlyginti ieškovei jos patirtas administracines bei teismines išlaidas (patvirtina byloje esantis ieškovės ir E. Č. susirašinėjimas). Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie atsakovės nesąžiningus veiksmus norint apgauti keleivius, kaip visuose savo procesiniuose dokumentuose bei susirašinėjimuose su keleiviais deklaruoja ieškovė. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje, kai keleiviai pateikia pretenzijas skrydį vykdžiusiam vežėjui bei nesulaukę galutinių sprendimų dėl kompensacijų jiems išmokėjimo perleidžia savo reikalavimo teises ieškovei, atsakovės veiksmai siekiant išsiaiškinti tikrąją keleivių valią bei jų galutines pozicijas kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo klausimu, laikytini visiškai sąžiningais ir rūpestingais.
10. Nagrinėjamoje situacijoje įžvelgiami netinkami ir nesąžiningi keleivių reikalavimo teises perėmusios ieškovės veiksmai, kai turėdama informacijos apie pradėtus keleivių ir skrydį vykdžiusio vežėjo procesus dėl kompensacijų keleiviams išmokėjimo, ieškovė perima keleivių reikalavimus klaidindama pastaruosius (keleivius), jog UAB „Avion Express“ vengia išmokėti jiems kompensacijas, žada keleiviams išmokėti kitokio pobūdžio kompensacijas, siekia keleivius apgauti ir pan. Vienintelis keleivių tikslas buvo gauti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, keleiviams nebuvo jokio skirtumo iš ko (tiesioginio vežėjo ar reikalavimą perėmusios ieškovės) jie gaus kompensaciją, reikalavimų perleidimo metu keleiviai neturėjo siekio išieškoti kompensacijas teismine tvarka. Priešingai nei teigia ieškovė, ne atsakovės, o būtent UAB „Skycop.com“ sistemingi nesąžiningi veiksmai kryptingai klaidinant keleivius, jog skrydžio vežėjas juos apgaus ir kompensacijų neišmokės, neišaiškinant keleiviams reikalavimo perleidimo sutarčių esminių sąlygų bei galimybės nutraukti sutartį per 14 dienų nuo sutarties sudarymo (paslaugų teikimo sąlygų 5.1. punktas), taip pat bauginant keleivius, jog nutraukius reikalavimo perleidimo sutartį jiems teks atlyginti administracines ir teismines bylinėjimosi išlaidas, nurodant keleiviams advokatą, su kuriuo pastarieji turi sudaryti atstovavimo sutartis, vengimas bylos nagrinėjimo metu sudaryti taikų susitarimą (tokį pasiūlymą atsakovė buvo pareiškusi savo procesiniuose dokumentuose) patvirtina ieškovės piktnaudžiavimą susidariusia padėtimi, nepagarbą tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu bei siekį bet kokiomis priemonėmis galimai sumenkinti atsakovės reputaciją bei pasiekti kompensacijų sumokėjimo jai, o ne keleiviams. Ieškovei tinkamai bendradarbiaujant su atsakove, dar iki kreipimosi į teismą būtų taikiu būdu išspręstas byloje kilęs ginčas ir išvengta bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovė nei iki ieškinio pateikimo teismui, nei inicijavus bylą teisme neginčijo savo pareigos išmokėti kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004 bei aktyviai bandė aiškintis tikrąją keleivių valią.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „Skycop.com“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti ir priimti naują sprendimą - ieškovės prašymą priteisti 2 579,65 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinti visiškai; priteisti ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas Vilniaus apygardos teisme.
12. Nurodė, kad teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovės ieškinio reikalavimai buvo tenkinti visiškai sąlygojo ir teisinį pagrindą remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė kreipėsi į atsakovę pateikdama pretenzijas kartu su visomis reikalavimo perleidimo sutartimis bei kitais dokumentais iki pradedant teisminį procesą. Ieškovei pasikreipus į atsakovę ši atsisakė toliau bendrauti su ieškove savo atsakyme nurodydama, kad toliau ji su ieškove nebendraus bei bendraus tiesiogiai tik su pretenzijoje nurodytais keleiviais. Atsakovė ikiteisminės stadijos metu nesutiko mokėti ieškovei už ieškinyje nurodytus keleivius kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Atsakovė ikiteisminės stadijos metu keleiviams siūlė išmokėti kompensaciją, kuri, pasak atsakovės, yra laikytina geranoriškumo gestu siekiant kompensuoti neigiamą patirtį, nes tretiesiems asmenims kompensacija pagal Reglamentą Nr. 261/2004 neva nepriklauso. Atsakovė tretiesiems asmenims teikė melagingo pobūdžio informaciją ir tokiu būdu siekė ne išsiaiškinti jų tikrąją valią, tačiau siekė juos suklaidinti. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti objektyvūs įrodymai, iš kurių galima spręsti apie atsakovės nesąžiningus veiksmus, tačiau teismas nusprendė nevertinti šių įrodymų. Liko neįvertinti ir trečiųjų asmenų teismui teikti teismo posėdžio metu paaiškinimai, kurie atskleidžia jų tikrąją valią dėl nepasitenkinimo.
13. Teismas ginčijamoje sprendimo dalyje nenurodė, kokiais būdais ieškovė įtikinėjo keleivius, kad atsakovė nesąžininga, kokie įrodymai patvirtina egzistavus tokius neteisėtus ieškovės veiksmus, be to nenurodė ir kokiu būdu pasireiškė tariamas teismo sprendimo dalyje nurodytas „bauginimas“. Nė vienas trečiasis asmuo teismo posėdžio metu jokių pretenzijų ieškovei neturėjo ir nė vienas iš jame dalyvavusių asmenų nenurodė, kad ieškovė jį neva „baugino“. Ieškovės paslaugų teikimo sąlygos yra pateikiamos viešojoje erdvėje, kurios yra prieinamos kiekvienam asmeniui be jokių išimčių, todėl kiekvienas keleivis bet kuriuo momentu gali su jomis susipažinti. Keleiviai nurodė, kad jokių pretenzijų ieškovei neturi ir juos tenkino ieškovės sudarytų sutarčių sąlygos. Ieškovė pirmiausiai kreipėsi tiesiogiai į atsakovę ir tokiu būdu inicijavo ikiteisminį procesą, tačiau, kaip minėta, atsakovė atsisakė bendradarbiauti su ieškove ir ignoravo jos pateiktas reikalavimo perleidimo sutartis bei teikė tiesiogiai keleiviams skirtingo pobūdžio ir dydžio kompensacijų išmokėjimo pasiūlymus ne siekdama išsiaiškinti tikrąją keleivių valią, tačiau siekdama sutaupyti keleivių sąskaita. Tik tuomet, kai ieškovei su atsakove nepavyko pasiekti taikaus susitarimo, ieškovė inicijavo teisminį procesą. Prieš pateikiant ieškinį teismui visi keleiviai buvo informuoti apie tai, kad bus inicijuojamas teisminis procesas ir tuo atveju, jeigu jie iš tikrųjų būtų su tuo nesutikę, būtų galėję nutraukti minėtas sutartis be papildomų mokesčių bei jiems būtų grįžusi reikalavimo teisė ir jie būtų galėję tęsti išieškojimo procesą savarankiškai. Situacija, kai tretieji asmenys dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų buvo suklaidinti, susidarė ne dėl ieškovės, bet dėl atsakovės kaltės, kuri ignoravo jai pateiktas reikalavimo perleidimo sutartis. Oro linijos itin dažnai piktnaudžiauja ir riboja keleivių teises kreiptis dėl kompensacijos, kadangi yra suinteresuotos tuo, kad keleiviai kuo mažiau kreiptųsi į ieškovę.
14. Ieškovė turi su ja sudariusius sutartis asmenis informuoti apie minėtų sutarčių nutraukimo pasekmes, tokios informacijos pateikimas keleiviams negali būti laikytinas „bauginimu“, o turi būti laikytinas ieškovės siekiu keleiviams išaiškinti iš reikalavimo perleidimo sutarčių nutraukimo kylančias pasekmes. Tretieji asmenys neigiamas emocijas teismo posėdžio metu siejo ne tik su atidėtu ginčo skrydžiu, tačiau ir atsakovės netinkamu elgesiu su jais tiek jiems pasikreipus po ginčo skrydžio sutrikdymo į ją. Keleivė I. P. nurodė, jog atsakovės atstovai po jos apsisprendimo kreiptis į ieškovę su ja susisiekė telefonu bei prašė su ieškove nutraukti sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Vienintelis atsakovės tikslas buvo apšmeižti ieškovę ir sutaupyti keleivių sąskaita, kai vietoje jiems priklausančios 400 Eur dydžio kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 teikė siūlymus išmokėti 300 Eur dydžio neaiškios kilmės kompensaciją, kurios taip niekada ir neišmokėjo.
15. Tretieji asmenys pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad atsakovė jiems melavo, jog kompensacija pagal Reglamentą Nr. 261/2004 nepriklauso. Teismui nusprendus ieškovės ieškinio materialinius reikalavimus tenkinti visiškai turėjo būti iš atsakovės ieškovės naudai priteistos ir jos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos buvo pagrįstos ir būtinos. Jeigu atsakovė būtų iš tikrųjų sąžininga, tretiesiems asmenims būtų nurodžiusi, jog kompensacija pagal Reglamentą Nr. 261/2004 jiems priklauso ir būtų ją išmokėjusi. Tretieji asmenys neįžvelgė ieškovės nesąžiningų ar bauginančių jos veiksmų, kurie sudarytų pagrindą nepriteisti ieškovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas privalėjo vertinti byloje esančių duomenų visumą ir neignoruoti trečiųjų asmenų ne tik teismo posėdžio metu teismui teiktų paaiškinimų. Tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų ieškovei, o tai, kad tretiesiems asmenims buvo išaiškintos reikalavimo perleidimo sutarčių nutraukimo pasekmės negali būti laikoma bauginimu. Atsakovė nuosekliai ir intensyviai siekė suklaidinti trečiuosius asmenis.
16. Atsakovė UAB „Avion Express“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apie ieškovės nesuprantamą sprendimą tokioje situacijoje pateikti ieškinį atsakovė sužinojo prieš pat išmokant keleiviams raštu suderinto dydžio kompensacijas dėl skrydžio vėlavimo. Ieškovė nebebendravo ir su keleiviais, nepasitikslino jų tikrosios valios išraiškos, savavališkai pradėjo veikti iš esmės prieš keleivių interesus, pradėdama nereikalingus teisminius procesus. Atsakovė nevengė pretenzijų sureguliavimo su skrydžio keleiviais ir atitinkamų kompensacijų išmokėjimo - tiems keleiviams, kurie savo pretenzijas raštu sureguliavo tiesiogiai su atsakove, suderinto dydžio kompensacijos buvo išmokėtos į jų nurodytas sąskaitas. Objektyviai egzistavo neaiškumas, kam visgi reikalavimas priklauso. Esant tokiam neaiškumui, kai keleiviai, neinformavę apie tai nei atsakovės, nei ieškovės, po skrydžio kreipėsi tiek į ieškovę, tiek ir į atsakovę, ieškovė, gavusi informaciją apie tai iš atsakovės privalėjo bendradarbiauti su atsakove bei kreiptis į keleivius, tiekiant išsiaiškinti jų tikrąją valią. Vietoje to, kad gavus informaciją iš atsakovės, ieškovė susisiektų su keleiviais ir išsiaiškintų tikrąją jų valią, arba bent jau atsakytų atsakovei į jos laišką - ieškovė pasirinko teikti teismui akivaizdžiai nebūtiną, nereikalingą ieškinį. Toks piktnaudžiavimo procesu kelias buvo pasirinktas siekiant suklaidinti, apsunkinti, „pririšti“ prie savęs Skycop paslaugų (ir mažesnių ieškovės išmokų, nei buvo susitarta su atsakove) nenorinčius keleivius. Ieškovė klaidino ir melavo keleiviams, neva tiesioginis skrydį vykdęs vežėjas juos nori apgauti, baugino, jog keleiviai turės atlyginti ieškovei jos patirtas administracines bei teismines išlaidas.
17. Kaip paaiškėjo apklausiant keleivius teismo posėdžio metu, visų jų atžvilgiu ieškovė taikė analogiškas klaidinimo ir spaudimo priemones. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kad atsakovės laiškai būtų buvę bet kuriuo aspektu nesąžiningi, klaidinantys, melagingi, neišsamūs ar turėtų bet kokių kitų turinio trūkumų. Byloje susidariusi situacija kilo iš ganėtinai keisto keleivių žingsnio po skrydžio paraleliai sureguliuoti visas ir bet kokias pretenzijas (susitarti dėl kompensacijos išmokėjimo) tiesiogiai su vėlavusį skrydį vykdžiusia aviakompanija, tačiau taip pat perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas tuo pačiu pagrindu (dėl skrydžio vėlavimo) ieškovei. Keleiviai nei iki ieškovės ieškinio pateikimo, nei bet kada vėliau taip ir neinformavo atsakovės apie tai, kad jie yra sudarę reikalavimo į kompensacijas dėl skrydžio vėlavimo perleidimo sutartis su ieškove, ar kad jie pageidautų tokias kompensacijas gauti ne iš atsakovės, tačiau iš ieškovės. Atsakovei po sužinojimo apie ieškovės pateiktą ieškinį, keleiviai raštu tiek papildomais el. laiškais, tiek ir pasirašytinai ant pretenzijų dėl skrydžio vėlavimo pilno sureguliavimo dokumento, patvirtino savo apsisprendimą neperleisti jokių savo reikalavimo teisių ieškovei. Atsakovė nei iki ieškinio pateikimo teismui, nei inicijavus bylą teisme neginčijo savo pareigos išmokėti kompensacijas pagal Reglamentą 261. Ieškovė byloje neprašo priteisti atstovavimo išlaidų už tretiesiems asmenims jos nusamdyto advokato A. B. paslaugas, vadinasi, arba tikrosios advokato A. B. atstovavimo išlaidos yra paslėptos po ieškovės advokato N. Z. sąskaitomis ieškovei, arba pati ieškovė, suprasdama savo veiksmų nekorektiškumą, taip slepia savo aktyvų įsitraukimą organizuojant advokato paslaugas keleiviams bei faktiškai atsisako siekio ir tokias patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiteisti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 16 d. buvo sutrikdytas trečiųjų asmenų (keleivių) skrydis Vilnius – Antalija Nr. X9 8523, atstumas 2 022,40 km, keleiviai skrydžio tikslą (Antaliją) pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių (trečiųjų asmenų) skrydžio atžvilgiu, todėl keleiviai turi teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Visi keleiviai 2022 m. balandžio 16 d. (skrydžio dieną) kreipėsi su pretenzijomis tiesiogiai į oro paslaugas teikusį vežėją UAB „Avion Express“, tačiau nesulaukę galutinių pretenzijų sureguliavimo susitarimų laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 27 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove UAB „Skycop.com“. Keleiviai (tretieji asmenys) sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Avion Express“ dėl minėto sutrikdyto skrydžio. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo minėtų keleivių (trečiųjų asmenų) atžvilgiu, tačiau atsakovė informavo ieškovę (2022 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu), jog keleiviai (tretieji asmenys) vėlesne data kreipėsi tiesiogiai į UAB „Avion Express“ dėl to paties objekto, todėl tolimesnė komunikacija bus vykdoma tiesiogiai su keleiviais. Ieškovė, apsiribodama atsakovės gautu pranešimu apie komunikaciją tiesiogiai su keleiviais, 2022 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 minėtų keleivių atžvilgiu priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei pateikus įrodymus (mokėjimo pavedimą), kad 400 Eur kompensacija už keleivį K. B. ieškovei 2022 m. birželio 14 d. (iki ieškinio atsakovei įteikimo) buvo sumokėta, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 3 200 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikotarpyje nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2022 m. liepos 29 d. išmokėjo keleiviams (tretiesiems asmenims) sutarto dydžio kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004.
20. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, nustatė pagrindą nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų jai nepriteisė.
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
22. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai).
23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovės ieškinio reikalavimai buvo tenkinti visiškai sąlygojo ir teisinį pagrindą, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, nustatė pagrindą nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų jai nepriteisė, tokią teisę teismui numato CK 93 straipsnio 4 dalis.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pateisinamas ieškovės elgesys, kai žinodama apie keleivių pareikštas pretenzijas skrydį vykdžiusiam vežėjui (atsakovei) dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo bei pradėtas administravimo procedūras, ji, sudariusi reikalavimo perleidimo sutartis, tinkamai nebendradarbiauja tiesiogiai su skrydį vykdžiusiu vežėju bei apsiriboja pretenzijos pateikimu per platformą bei gautu atsakovės atsakymu, jog ji tiesiogiai komunikuos su pačiais keleiviais, nes jie vėlesne data pateikė jai pretenzijas. Byloje susiklostė situacija, kad keleiviai pateikė pretenzijas skrydį vykdžiusiam vežėjui (atsakovei) bei nesulaukę galutinių sprendimų dėl kompensacijų jiems išmokėjimo, perleido savo reikalavimo teises ieškovei, o tokioje situacijoje atsakovės siekis išsiaiškinti, kuriam subjektui turi būti sumokama kompensacija, negali būti laikytini kaip atsisakymas išmokėti kompensaciją, kas neva, pasak ieškovės, lėmė būtinybę kreiptis į teismą su ieškiniu. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ir nesikreipusi į teismą, tačiau išsiaiškinusi, ar keleiviai ketina nutraukti Reikalavimo perleidimo sutartis, šį ginčą galėjo išspręsti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė rašė keleiviams elektroninius laiškus, kuriuose bandė įtikinti keleivius, kad atsakovė siekia juos apgauti, elgiasi nesąžiningai, tačiau tokių duomenų byloje nenustatyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė su keleiviais tiesiogiai buvo suderinusi kompensacijų išmokėjimą, o aplinkybę, kad kompensacijos nebuvo išmokėtos lėmė tai, kad atsakovei nebuvo aišku, ar kompensaciją mokėti ieškovei ar tiesiogiai keleiviams (juolab, kad patys keleiviai viso kompensacijų derinimo proceso metu keitė savo pozicijas - ar jie yra perleidę reikalavimą ieškovei, ar ne, teigė, kad nori nutraukti sutartį su ieškove, vėliau, kad nebenori). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei tinkamai bendradarbiaujant su atsakove, dar iki kreipimosi į teismą būtų taikiu būdu išspręstas byloje kilęs ginčas ir išvengta bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovė neginčijo savo pareigos išmokėti kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Šią išvadą papildomai patvirtina tai, kad atsakovė sumokėjo 400 Eur kompensaciją ieškovei už keleivį K. B..
25. Nustačius, kad ieškovės procesinis elgesys, kai ji kreipėsi su ieškiniu į teismą neišsiaiškinusi su atsakove aplinkybių, kam atsakovė turi mokėti kompensacijas (įvertinus aplinkybes, jog keleiviai keitė savo pozicijas dėl to, ar nori nutraukti reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovei nurodė, jog reikalavimas tretiesiems asmenims nėra perleistas), negali būti laikytinas tinkamu, tokio elgesio pasėkoje ir susidarė ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių šiuo konkrečiu atveju galėjo būti išvengta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti iš atsakovės.
26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovės UAB „Skycop.com“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius