Civilinė byla Nr. e2A-893-324/2022

Teisminio proceso Nr. 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.15; 3.3.1.18.3

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui G. J.,

atsakovės atstovui advokatui R. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forestus“ ieškinį atsakovei B. L. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Forestus“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės B. L. (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai 30 766,82 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 725 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad nuosavybės teise valdo 4,3100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Ieškovė verčiasi miškų ūkio veikla. Ieškovę sudomino 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo žemės sklypas), kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. 2019 m. gruodžio 16 d. gavusi duomenis iš VĮ „Registrų centras“ ieškovė sužinojo, jog ginčo žemės sklypas neseniai buvo perleistas atsakovei - 2019 m. liepos 25 d. tarp ginčo žemės sklypo savininkės D. V. ir atsakovės buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria atsakovė neatlygintinai įgijo 30/289 dalį ginčo žemės sklypo iš D. V. Tokiu būdu atsakovė tapo ginčo žemės sklypo bendraturte su D. V., o 2019 m. rugpjūčio 2 d. tarp ginčo žemės sklypo savininkės D. V. ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė įgijo likusią 259/289 dalį ginčo žemės sklypo. Ieškovė, gindama savo teises, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pripažinti minėtą dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi bei perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8986-490/2020 ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas visa apimtimi ir ieškovė tapo teisėta ginčo žemės sklypo savininke. Paaiškėjo, kad jame buvęs miškas atsakovės įgaliotų asmenų buvo iškirstas. Iš atsakovės vėliau pateiktų duomenų ieškovei tapo žinoma, kad ginčo žemės sklype iškirsta mediena buvo realizuota tretiesiems juridiniams asmenims“ - kirtimų metu gauta mediena (ar jos dalis) buvo parduota UAB „Gieginva“ už 13 550,46 Eur sumą (neįskaitant PVM), kirtimo atliekos (ar jų dalis) buvo parduotos UAB „Vudimeksus“ už 954 Eur sumą (neįskaitant PVM). Atsakovė, neturėdama tam teisėto pagrindo, nepagrįstai gavo ne mažesnę kaip 14 504,46 Eur sumą. Ieškovei faktiškai sulyginus atsakovės ginčo žemės sklype suplanuotų iškirsti bei valstybinių institucijų išduoto leidimo kirsti mišką pagrindu faktiškai iškirstų medynų kiekius su medienos pardavimo dienai aktualiomis, t. y. 2019 m. spalio mėn. viešai skelbiamomis vidutinėmis atitinkamos medienos kainomis valstybės rinkoje paaiškėjo, jog ginčo žemės sklype išskirsti medynai ir kirtimų metu gautos atliekos tretiesiems asmenims buvo parduotos tikėtinai žymiai mažesne nei rinkos kaina arba galimai buvo parduotos atsakovei nuslepiant tikrąją sandorių kainą, t. y. didžiąją dalį už medieną gautų piniginių sumų gaunant grynaisiais pinigais. Ieškovė dėl jos pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypą pažeidimo, atsakovei sudarant apsimestinę dovanojimo sutartį, pirkimo-pardavimo sutartį bei dėl ginčo žemės sklype atsakovės skubiai atliktų miško kirtimų faktiškai patyrė mažiausiai 30 766,82 Eur dydžio turtinę žalą.

3.       Atsakovė prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.

4.       Nurodė, kad būdama atitinkamu laikotarpiu teisėta miško savininkė, pagal 2019 m. spalio 1 d. leidimą kirsti mišką atliko šio miško kirtimo darbus ir iškirto leidime nurodytus kirstinus medžius. Miškas buvo baigtas kirsti ir mediena parduota iki 2019 m. gruodžio 5 d., kirtimo atliekos baigtos tvarkyti ir parduotos iki 2020 m. vasario 3 d. Ieškinį dėl dovanojimo sutarties ginčijimo ir pirkėjo teisių perkėlimo ieškovė pareiškė tiktai 2020 m. kovo 25 d. Atsakovės atlikti medžių kirtimo veiksmai yra teisėti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos patirtus realius nuostolius, susijusius su turtiniais praradimais dėl miško iškirstos dalies. Už iškirstą medieną (žaliavinę medieną ir kirtimo atliekas) atsakovė faktiškai gavo iš viso 11 752 Eur, tai patvirtina pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2019 m. gruodžio 5 d. serija ROK Nr. 1830 ir 2020 m. vasario 3 d. serija ROK Nr. 1835 (įvertinus, kad nuo pastarosiose sąskaitose nurodytų sumų atsakovė sumokėjo 2 843,46 Eur GPM ir 575,90 Eur už žaliavinę medieną papildomų 5 proc.). Už iškirstą ir realizuotą medieną gautą naudą sumažino šios medienos gamybos miške realiai patirtos sąnaudos 7 192,50 Eur. Atsakovė patirtas sąnaudas paskaičiavo pagal tai, kad medienos gamybos miške (proskyrų paruošimas, miško kirtimas, medienos matavimas ir kt. ruošimas vietoje, jos ištraukimas, krovimas, pervežimas ir kt.) kaina yra 15 Eur/kub.m, o iš viso buvo pagaminta 479,50 kub.m medienos sortimento (479,50 x 15 = 7192,50). Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė, nenorėdama praturtėti be teisėto pagrindo, sutiko perduoti ieškovei 4 560 Eur (11 752 – 5 136 = 4 560). Dėl likusios dalies ieškovė nepagrindė tariamai patirtų nuostolių dydžio ir siekia be teisėto pagrindo praturtėti. Atsakovė neturi pareigos ieškovei atlyginti deklaratyviai nurodomų tariamų nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 26 206,82 Eur žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.  Priteisė iš atsakovės ieškovei 2 025,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

6.       Nurodė, kad atsakovės argumentai apie teisėtus veiksmus paneigiami įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu, kuriuo dovanojimo sutartis, sudaryta 2019 m. liepos 25 d. tarp D. V. ir B. L., pripažinta apsimestine nuo jos sudarymo momento, ją pripažįstant pirkimo-pardavimo sutartimi, pažeidžiančia ieškovės pirmumo teisę į ginčo žemės sklypą. Dėl to teismas atsakovės kaltę preziumavo. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais (sudarydama apsimestinę dovanojimo sutartį, po to pirkimo-pardavimo sutartį, tuo pažeisdama ieškovės pirmumo teisę įsigyti Ginčo žemės sklypą, bei Ginčo žemės sklype plynai iškirsdama mišką) padarė ieškovei žalą ir ją privalo atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis). Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala ieškovei atsirado kaip atsakovės veiksmų rezultatas. Egzistuoja visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

7.       Vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus dėl iškirstos medienos vertės teismas atsižvelgė į tai, kad liudytoją I. B. ir atsakovės atstovą R. L. sieja ne tik verslo (tai patvirtino šis liudytojas), bet ir bičiuliški santykiai (tai patvirtina jų familiarus bendravimas teismo posėdžio metu). Dėl to I. B. parodymus vertino kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto bylos baigtimi. Teismui abejonių kėlė ir atsakovės ūkinės veiklos logika: nesąžiningai, apeidama ieškovės pirmumo teisę įsigyti gretimą miško sklypą, atsakovė už 15 000 Eur įsigijo ginčo miško sklypą (neskaičiuojant 2 000 Eur vertės neva dovanotos sklypo dalies), nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. truko miško kirtimo ir tvarkymo darbai, kurie pareikalavo išlaidų, o atsakovės pelnas iš šio sandorio tesiekė 4 560 Eur. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad atsakovės veiksmai nuo pat ginčo žemės sklypo įsigijimo buvo nesąžiningi, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leido tikėtinomis laikyti ieškovės nurodytas aplinkybes, kad Ginčo žemės sklype išskirsti medynai, o taip pat kirtimų metu gautos atliekos tretiesiems asmenims atsakovės buvo parduoti, tikėtina, sąmoningai žymiai mažesne nei rinkos kaina arba atsakovei galimai nuslepiant tikrąją sandorių kainą, t. y. didžiąją dalį už medieną gautų piniginių sumų gaunant grynaisiais pinigais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė faktiškai iškirsto medynų kiekio vertę pagrįstai apskaičiavo vadovaudamasi medienos pardavimo datai aktualiomis, 2019 m. spalio mėn. viešai skelbiamomis vidutinėmis atitinkamos medienos kainomis valstybės rinkoje. Pati atsakovė atsiliepime pripažino, kad šiuo metu konkrečiai nėra įmanoma nustatyti kiekvieno nukirsto medžio medienos kokybės, tuo pačiu ir vertės. Įvertinęs bylos duomenis teismas  padarė išvadą, jog, nustačius visas būtinąsias sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Kadangi atsakovė dalį ieškinio sumos (4560 Eur), nors ją ir įvardindama be pagrindo įgytomis lėšomis, ieškovei pervedė jau po bylos iškėlimo (2021 m. rugsėjo 22 d.), teismas šia suma priteistiną sumą sumažino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 26 206,82 Eur žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės nesąžiningą elgesį įgyjant ginčo žemės sklypą ir jos neteisėtus veiksmus, padariusius ieškovei žalą, vertino, kad atsakovė veikė savo rizika, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį atsakovės patirtų sąnaudų dydžiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės kaltė įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovė nurodytų darbų atlikimo metu buvo teisėta kertamo miško savininkė, jos nuosavybės teisių tuo metu niekas neginčijo. Atlikusi miško kirtimą su įgaliota institucija suderinta apimtimi, ji nepažeidė ieškovės teisių į tuo metu buvusios atsakovės nuosavybės objekto valdymą ir naudojimą. Žala negali būti pripažinta atsakovės teisėtais veiksmais, laikantis nustatytų reikalavimų bei neviršijant leistino miško kirtimo apimties iškirstos medienos vertė. Tai, kad po minėtų veiksmų faktinio atlikimo ieškovė pateikė teismui ieškinį bei po to buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės kaltę dėl iki tol atliktų nurodytų miško kirtimo darbų.

8.2.                      Atsakovė pateikė dokumentus, kokio dydžio naudą gavo dėl jos miško teisėto kirtimo veiksmų. Už iškirstą medieną (žaliavinę medieną ir kirtimo atliekas) atsakovė faktiškai gavo iš viso 11 752 Eur, tai patvirtina pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2019-12-05 serija ROK Nr. 1830 ir 2020-02-03 serija ROK Nr. 1835. Už iškirstą ir realizuotą medieną gautą naudą sumažino šios medienos gamybos miške realiai patirtos sąnaudos, kurias atsakovė paskaičiavo pagal tai, kad medienos gamybos miške (proskyrų paruošimas, miško kirtimas, medienos matavimas ir kt. ruošimas vietoje, jos ištraukimas, krovimas, pervežimas ir kt.) kaina yra 15 Eur/kub.m, o iš viso buvo pagaminta 479,50 kub.m medienos (479,50 x 15 = 7192,50). Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė, nenorėdama praturtėti be teisėto pagrindo, pervedė ieškovei 4560 Eur (11752 – 5136 = 4560).

8.3.                      Teismas nepagrįstai nevertino, kad buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais atsakovė grindė iškirstos medienos kiekį, vertę bei gautų atliekų vertę, yra teisėti, galiojantys, jų ieškovė neginčijo. Teismas nepagrįstai pastarųjų buhalterinės apskaitos dokumentų nevertino kaip teisingų ir jais nesivadovavo, šie įrodymai objektyviausiai ir tiksliausiai įrodo realią iškirstos medienos sortimento faktinę kokybę, išeigą, vertę ir atitinkamą ieškovei už šią iškirstą medieną mokėtiną sumą. Nepagrįstas ir nelogiškas teismo vertinimas, kad atsakovė galimai klastojo buhalterinės atsakomybės dokumentus, į juos įrašant žinomai neteisingus duomenis, bei neteisėtai juos įtraukė į buhalterinę apskaitą, t.y. darė nusikaltimus. Teismas nepagrįstai suabejojo atsakovės ūkinės veiklos logika: už 15 000 Eur įsigyja ginčo miško sklypą (neskaičiuojant 2 000 Eur vertės „dovanotos“ sklypo dalies), nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. trunka miško kirtimo ir tvarkymo darbai, kurie pareikalauja sąnaudų ir išlaidų, o atsakovės pelnas iš šio sandorio tesiekia 4 560 Eur. Atsakovės nauda iš minėto sandorio nėra tiktai 4560 Eur (nors ir ši suma atsakovei yra ženkli), kadangi visas miško valdos dydis yra 2,9 ha, plynu kirtimu buvo iškirsta 2 ha, po ko liko nurodytas miško paskirties žemės sklypas, kuriame liko 2 ha minėta kirtavietė bei 0,9 ha brandaus miško, o šio turto (žemės sklypo, 0,9 ha brandaus miško ir 2 ha jaunuolyno) bendra vertė yra apie 18 000 Eur. Miškininkystė - tai procesas ir investicijos į ateitį, iškirstame plote toliau auga miškas (jaunuolynas), kuris netolimojoje ateityje vėl bus kertamas.

8.4.                      Net ir darant hipotetinę prielaidą dėl nebuvimo pagrindo nukirsto stataus miško vertę nustatyti pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, teismas nepagrįstai nevertino atsakovės atsikirtimų dėl kitu pagrindu paskaičiuotos žalos vertinimo būdo, formos ir tvarkos, šio vertinimo procese būtinai įvertinant toliau detalizuotas medienos gamybos sąnaudas, atsakovės sumokėtus mokesčius valstybei, dėl ko teisingai aiškinant ir taikant Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631), Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją (patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V), VĮ Valstybinių miškų urėdijos medienos prekybos 2019 m. vidutines kainas 2019 m. spalio mėn., konstatuotina, kad šios nenukirstos medienos kaina vertintina 11 515,67 Eur iki mokesčių, tačiau ne teismo sprendime nurodyta 30 766,82 Eur suma.

8.5.                      Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo I. B. parodymus (kaip tariamai bylos baigtimi suinteresuoto asmens) vien dėl to, kad šį liudytoją ir atsakovės atstovą R. L. sieja ne tik verslo, bet ir bičiuliški santykiai. Šio asmens (specialisto/liudytojo I. B.) parodymus teismas galėjo pats patikrinti atlikdamas analogiškus skaičiavimus pagal šio asmens pateikiamus duomenis, tam specialių žinių nereikia; pastarieji duomenys yra viešai skelbiami https://vmu.lt/wp-content/uploads/2021/11/Pard_med_sort_2019_10.pdf, tačiau to nepadarė.

8.6.                      Teismui buvo pateiktas UAB Panevėžio miškai 2022 m. vasario 7 d. „Papildomas nenukirstos medienos pagal pateiktus biržės atrėžimo dokumentus skaičiavimas“, kuriame pateikti skaičiai naudojant tiktai viešai skelbiamas VĮ Valstybinių miškų urėdijos vidutines pardavimų kainas 2019 metų spalio mėnesį (jie viešai skelbiami ir pirmosios instancijos teismas juos galėjo rasti: https://vmu.lt/wp-content/uploads/2021/11/Pard_med_sort_2019_10.pdf ), t. y. atsakovė pateikė skaičiavimus naudojant tuos pačius duomenis, kuriuos naudojo ir ieškovė, pateikdama pirminį kainos skaičiavimą. Analogiškai žalos dydį vertino ir pats teismas, nurodydamas, jog vertina medienos pardavimo datai aktualias, t. y. 2019 m. spalio mėn. viešai skelbiamas vidutines atitinkamos medienos kainas valstybės rinkoje. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai analogišką įrodyminę galią turinčias lenteles (šalių pateiktus paskaičiavimus) vertino kardinaliai skirtingai ir priešingai, t. y. ieškovės skaičiavimus vertino ir tokiais duomenis vadovavosi, tačiau analogiškų atsakovės skaičiavimų- atsikirtimų nevertino visiškai ir jais nesivadovavo. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo/specialisto I. B. parodymus (skaičiavimus) ir jais visiškai nesivadovavo, kai dėl vidutinių kainų šaltinio ginčo tarp šalių nėra.

8.7.                      Atsakovės bei liudytojų/specialistų nurodyti teisės aktai nustato reikalingumą vertinti ne tik pačią nenukirstą medieną (sortimento išeigą), bet ir jos gamybos sąnaudas (išlaidas biržės atrėžimui ir su tuo susijusių dokumentų, įskaitant atkūrimo projektą, paruošimui; išlaidas medienos sortimentų gamybai /kirtimui, kirtavietėje supjovimui nustatyto ilgio dalimis ir ištraukimui/; išlaidas medienos sortimento pristatymui pirkėjui).

8.8.                      Ginčui išspręsti reikšminga aplinkybė yra tai, kad turi būti vertinama nenukirsta mediena (stačias miškas), nes nukirstas ir ištrauktas medis jau yra produkcija (gaminys). Vienintelis apytikslis būdas apskaičiuoti nenukirstos medienos vertę yra miško taksavimo duomenys, pagal kuriuos mediena turi būti vertinama be gamybos ir transportavimo išlaidų, o ieškovė daugiausiai pateikia parduotos stambios medienos sąskaitas, kurios yra ne nenukirstos medienos (stataus miško) sąskaitos, o pagamintų rąstų (t.y. jau produkcijos), kai dalis tų sąskaitų galimai jau išrašytos medieną nuvežus į apdirbimo įmones. Ieškovė neginčijo, kad dėl proskyrų paruošimo, stataus miško nukirtimo, medžių nušakinimo ir supjovimo reikalingo ilgio dalimis, medienos ištraukimo iš miško, sukrovimo rietuvėmis ir sandėliavimo, medienos pristatymo pirkėjui, atliekų sutvarkymo, kirtavietės sutvarkymo, dėl biržės atrėžimo ir su tuo susijusių dokumentų, įskaitant atkūrimo projekto paruošimą, sutvarkymo, yra patiriamos ženklios išlaidos. Atitinkamas išlaidas patiria bet kuris tuos darbus atliekantis miško savininkas, tas išlaidas būtų patyrusi ir ieškovė, todėl teismo sprendimas neatitinka ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

8.9.                      Teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje neišdėstė atsakovės detaliai nurodytų paaiškinimų, skaičiavimų, nors jie buvo itin svarbūs sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, tuo pačiu ir neišdėstė argumentų, kodėl atmeta atitinkamus atsakovės atsikirtimus į ieškinį.

9.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8986-490/2020, to įrodinėti pakartotinai ieškovė neprivalėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas). 

9.2.                      Jeigu ne atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. apsimestinės Dovanojimo sutarties, pripažintos pirkimo-pardavimo sutartimi, bei vėlesnės Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, ieškovė Ginčo žemės sklypą būtų galėjusi teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti pirmumo teise su visu jame esančiu mišku (mediena). Teismas pagrįstai negynė atsakovės deklaruojamai turėtos subjektinės teisės iškirsti mišką ir realizuoti medieną, kildinamos iš nesąžiningo ir negaliojančio sandorio.

9.3.                      Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad PVM sąskaitoje faktūroje ROK Nr. 1830 ir PVM sąskaitoje faktūroje ROK Nr. 1835 nurodytos atsakovės už iškirstą medieną ir kirtimo atliekas neva gautos sumos neatitinka realios analogiško kiekio medienos ir kirtimo atliekų vertės. Ieškovė patirtos turtinės žalos dydį grindė VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ viešai skelbiamomis bei Ginčo žemės sklype iškirstos medienos pardavimo datai aktualiomis, t. y. 2019 m. spalio mėn. vidutinėmis atitinkamos medienos kainomis valstybės rinkoje, kuriomis remiantis buvo nustatyta, jog vidutinė iškirstos medienos ir kirtimo atliekų rinkos vertė sudaro ne atsakovės PVM sąskaitose -faktūrose deklaruojamą, o 30 766,82 Eur sumą, kas sprendime buvo pagrįstai įvertinta kaip realiai ieškovės patirta ir jos naudai priteista turtinė žala. Atsakovė teigia, kad VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ viešai skelbiamos medienos pardavimo kainos yra tik už aukščiausios rūšies medieną ir (ar) sertifikuoto miško, taigi šis rašytinis įrodymas nepagrįstai didina ieškinio reikalavimą, kadangi kirtimo metu buvo gauta įvairaus dydžio ir kokybės mediena, tačiau šios VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ kiekvieną mėnesį skelbiamos medienos kainos yra vidutinės, taigi apima tiek aukščiausios, tiek žemiausios klasės medieną, o taipogi atitinkamus neatitikimus dėl medienos kreivumo, šakotumo, rąstų stambumo ir kitų susijusių aplinkybių. Atsakovės teiginiai, kad tai dirbtinai didina ieškinio sumą, yra nepagrįsti atsižvelgiant ir į tai, jog ieškovės samdytas specialistas M. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ skelbiami įkainiai yra vienintelis įrodymas, kuriuo būtų galima pagrįsti realią medienos vertę, o kitų panašių valstybinių ir (ar) savivaldos institucijų skelbiamų kainoraščių nėra (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:01:35 – 01:01:45). Teismas pagrįstai laikė esmine aplinkybe ir tai, jog mažai tikėtina, kad atsakovė ir (ar) jos įgalioti asmenys, būdami verslininkai bei savo srities profesionalai, už 15 000 Eur įgiję Ginčo žemės sklypą (neįskaitant Dovanojimo sutartimi atsakovei padovanotos 2 000 Eur Ginčo žemės sklypo dalies, už kurią atsakovė tuometinei sklypo savininkei taipogi neabejotinai sumokėjo), patiria 7 192,50 Eur dydžio sąnaudas, tačiau iš kirtimų metu gautą medieną ir kirtimų atliekas realizavus, iš to uždirba tik 4 560 Eur.

9.4.                      Priešingai nei teigia atsakovė, teismas  nenurodė ir neaiškino, jog aptariamos PVM sąskaitos faktūros buvo klastojamos, į juos įrašant neteisingus duomenis. Teismas nenustatinėjo nusikalstamų veikų požymių.

9.5.                      Teismas pagrįstai nesirėmė specialisto I. B. parengtomis išvadomis, nes: 1) specialistas I. B. savo išvadose pirmiausia koncentravosi ne į objektyvios bei nešališkos išvados pateikimą, o į ieškovės samdyto specialisto M. T. pateiktos išvados kritiką. Teismo posėdžio metu paklaustas, iš kur jam yra žinomos M. T. perengtos išvados turinys, jis paaiškino, jog šią išvadą jam atsiuntė R. L. dar iki 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:28:00 – 01:28:30; 1:55:50 – 1:58:00). Tai  suponuoja, jog specialistas I. B. buvo iš anksto ruošiamas dalyvavimui teismo posėdyje, prieš posėdį iš R. L. gaudamas su byla susijusius dokumentus, kurių jis nei galėjo, nei turėjo gauti; 2) svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog I. B. su atsakovės atstovu R. L. 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu bendravo itin familiariai, į jį asmeniškai kreipdamasis tokiais kreipiniais kaip „Rokai“, „Tu“; 3) ieškovės atstovo paklaustas, I. B. pripažino, jog jis su R. L. turėjo verslo santykių.

9.6.                      Net ir darant prielaidą, jog teismas turėjo vadovautis specialisto I. B. parengtomis išvadomis, bet kokiu atveju kyla daugiau nei pagrįstų abejonių dėl šių išvadų tikslumo, kadangi atskirose jo išvadose teikiami motyvai prieštaringi, be kita ko, dalis motyvų yra neaiškūs: 1) specialisto I. B. 2021 m. birželio 16 d. parengtame Nenukirstos medienos pagal pateiktus biržės atrėžimo dokumentus vertinimo akte yra nurodyta, jog iškirstos medienos ir gautų kirtimo atliekų kaina buvo apskaičiuota remiantis UAB „Panevėžio miškai“ 2019 m. medienos pardavimo kainomis. Nurodomoje bendrovėje specialistas I. B. užima vadovo pareigas. Akivaizdu, jog atitinkamos bendrovės medienos realizavimo sandoriai nepagrindžia ir negali pagrįsti realaus ieškovės patirto turtinės žalos dydžio, kadangi specialistas nepateikė jokių tą patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti būtent tokią atitinkamos medienos rūšies vidutinę kainą, o taip pat medienos gavybos sąnaudų pagrįstumą, kita vertus, tokių įrodymų patikrinimas teisme yra praktiškai neįmanomas. Visose I. B. išvadose yra deklaruojama, jog šiuo atveju faktiškai turi būti skaičiuojamas 8 procentų kainos nuostolis dėl kokybės, kadangi biržė yra šlapioje, užmirkusioje vietovėje. Specialisto 2021 m. vasario 8 d. datuotoje išvadoje yra nurodoma, jog uosio rąstų 2019 m. UAB “Panevėžio miškai“ nepardavinėjo, nors pirminėje 2021 m. birželio 16 d. išvadoje specialistas nurodė vidutinę šios medienos vertę, už kurią UAB “Panevėžio miškai“ tariamai pardavinėjo uosio medieną tuo pačiu laikotarpiu. Taigi specialisto I. B. išvados yra dviprasmiškos, prieštaringos ir todėl negali būti naudojamos atsakovės atsikirtimams byloje pagrįsti.

9.7.                      Abiejose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodomas analogiškas matavimo vienetas, kurį atsakovės atstovas aiškiai apibūdino kaip kietmetrį, todėl ši pozicija, neva tai yra erdmetriai, yra paneigta (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:41:20 – 00:42:00).

9.8.                      Ginčo žemės sklypą ir jame esančio miško kirtimų metu gautą medieną ir kirtimų atliekas įgijo neteisėtu būdu, todėl laikytina, jog ji toliau veikė savo rizika bei prisiėmė visas iš to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Atsakovės patirtos sąnaudos nėra ir negali būti nepagrįstai padengiamos nukentėjusios šalies, t. y. ieškovės sąskaita. Be to, ieškovė byloje yra pareiškusi abejones dėl atitinkamų sąnaudų pagrįstumo, pvz.: 1) ieškovės byloje pateiktos jos veikloje tretiesiems asmenims išrašytos PVM sąskaitos faktūros paliudija, kad jokių transportavimo sąnaudų miškų ūkio veikloje bendrovė nepatiria, priešingai – uždirba iš to papildomas pajamas, kadangi už medienos ir (ar) kirtimo atliekų transportavimą įprastai moka pirkėjai; 2) kaip matyti iš atsakovės atstovo J. L. parengto biržės atrėžimo akto, Ginčo žemės sklypo dalis, kurioje buvo atliekami kirtimai, yra šalia kelio, dėl ko specialistas M. T. teismo posėdžio metu paaiškino, jog vien tai, jog biržė yra šlapia (užmirkusi) nedaro jokios įtakos papildomos sąnaudoms, kadangi žemės ūkio technika, šalia esant važiuojamajai daliai, prie tokių sąlygų gali puikiai prisitaikyti (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:00:50 – 01:01:10).

9.9.                      Ieškovė gali pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo subjektines teises, todėl vien tai, jog turtinės žalos dydį ji grindė iškirstos medienos realia verte, o ne stačio miško verte, negali paneigti atsakovės prievolės atlyginti delikto pagrindu sukeltą turtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12.       Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir miško iškirtimu ieškovei padarytos žalos dydžio.

13.       Atmestini apeliantės argumentai apie nepagrįstą rėmimąsi 2019 m. liepos 25 d. jos ir D. V. sudarytos dovanojimo sutarties apsimestinumu kaip neteisėtų atsakovės veiksmų įrodymu, nes darbų atlikimo metu ji buvo teisėta kertamo miško savininkė.

14.       Faktą, kad apeliantė neteisėtai atliko miško kirtimo darbus, pagrindžia įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8986-490/2020, kuriuo minėta dovanojimo sutartis pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi, pažeidžiančia ieškovės pirmumo teisę į ginčo miško žemės sklypą. Įstatymas numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat numato, kad sprendimui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nors miško kirtimą atsakovė atliko su įgaliota institucija suderinta apimtimi, vien aplinkybė, kad žemės sklypo savininke ji buvo tapusi neteisėtai, paneigia apeliacinio skundo argumentą apie tai, jog apeliantė nepažeidė ieškovės teisių į kirtimo metu atsakovei priklausiusį žemės sklypą (iš neteisės teisė nekyla). Teismo pripažinimas, kad 2019 m. liepos 25 d. tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinė, t. y. kad ja pridengtas pirkimo-pardavimo sandoris, reiškia, jog šiuo sandoriu perleistą miško sklypą atsakovė neteisėtai valdė nuo pat jo įgijimo momento – pirkėjo teisės ir pareigos teismo sprendimu buvo perkeltos ieškovei (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Taigi, minėtu teismo sprendimu dovanojimo sutarties apsimestinis pobūdis konstatuotas nuo jos sudarymo momento.

15.        Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus apie neįrodytą jos kaltę. Apeliantės, kaip skolininkės, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), šios prezumpcijos ji nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir faktą, kad ieškovės nurodoma žala atsirado kaip atsakovės neteisėto veikimo rezultatas, todėl atmestini nepagrįsti apeliantės argumentai apie neįrodytą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovė teisingai teigia, kad, jeigu ne atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. apsimestinio sandorio sudarymas, ieškovė ginčo žemės sklypą būtų galėjusi teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti pirmumo teise su visu jame esančiu mišku (mediena).

16.       Priešingai nei teigia atsakovė, teismas nenurodė ir neaiškino, jog sprendime aptariamos medienos pirkimo-pardavimo PVM sąskaitos faktūros buvo klastojamos, į juos įrašant neteisingus duomenis. Nusikalstamų veikų sudėties teismas nenustatinėjo, sąskaitomis kaip  rašytiniais įrodymais  nesirėmė išsamiai motyvuodamas, kodėl jos nelaikytinos objektyvia ir patikima įrodinėjimo priemone. Tokią teisę ir pareigą sprendimą priimančiam teismui suteikia CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 185 straipsnis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovės pateikti dokumentai, kuriais ji įrodinėjo gautą naudą iš neteisėtai nukirsto miško, nėra objektyvūs ir patikimi ieškovei padarytos žalos dydžio įrodymai.

17.       Dėl įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos yra suformulavusios tokias taisykles: 1) įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006).

18.       Atmesdamas atsakovės pateiktus rašytinius duomenis kaip gautos naudos įrodymus pirmosios instancijos teismas vadovavosi nurodyta kasacinio teismo praktika – bylos įrodymų visuma, todėl atsakovės pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis kaip jos gautos naudos įrodymu nesirėmė dėl to, kad ginčo teisiniuose santykiuose atsakovė elgėsi nesąžiningai, apeidama ieškovės pirmumo teisę į miško sklypą, pagrįstų abejonių sukėlė ir jos ūkinės veiklos logika. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).  Apeliantės argumentus apie kelis kartus mažesnio pelno nei išlaidos tam pelnui gauti teisinimą miško tvarkymo darbų projektavimu į priekį teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis, juolab atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pelno siekė neteisėtais būdais. Tai, kad byloje ieškovė įstatymų nustatyta tvarka neginčijo atsakovės pateiktų buhalterinių dokumentų tikrumo, neįrodinėjo jų suklastojimo ar neteisėto įtraukimo į medienos pirkėjų buhalterinę apskaitą, neeliminuoja teismo teisės šiais dokumentais nesiremti dėl pirmiau nurodytų priežasčių.  

19.       Visgi teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės atsikirtimų dėl kitaip paskaičiuotos žalos vertinimo būdo, aiškinant ir taikant Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją, patvirtintą Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V,  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintas Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles, atsakovės atsikirtimus atmesdamas vien dėl galimo nuostolių apskaičiavimus rengusio liudytojo I. B. suinteresuotumo bylos baigtimi atsakovės naudai. Pirmosios instancijos teismas suabejojo I. B. kvalifikacija, leidžiančia šiam asmeniui teikti bylos ginčui išspręsti reikšmingus paaiškinimus, tačiau pastebėtina, kad šis asmuo turi aukštąjį išsilavinimą, 1991 m. yra baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, jo specialybė ir kvalifikacija yra miškininkystė, miškų ūkio inžinierius; miškininkystės darbo patirtis nuo 1991 m. lapkričio 4 d.; darbo patirtis miško produkcijos prekyboje iš privačių miškų nuo 2000 m. sausio 24 d.; miškų vertinimo patirtis – miškotvarkos projektų autorius, registruotas nuo 2004 m. Valstybinėje miškų tarnyboje registruotų vidinės miškotvarkos projektų rengėjų sąraše; liudytojas yra UAB „Panevėžio miškai“ savininkas ir direktorius, savo išvadas pagrindęs atitinkamomis skaičiuotėmis bei patvirtinęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad praeityje tarp šio liudytojo ir atsakovės atstovo R. L. buvo keli verslo sandoriai ar kad jam įprastas familiarus bendravimo būdas, nesudaro pakankamo pagrindo visiškai atmesti jo pateiktus apskaičiavimus, todėl turi būti patikrintas žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumas.

20.       Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ieškovės atlikto vidutinės iškirsto medienos kainos (pirmosios instancijos teismo priteistos žalos) apskaičiavimo, remiantis Kirstinų medžių taksavimo lape nurodytais tūriais ir vidutine atitinkamos medienos kaina, teisingumo (ieškinio 12 punkte pateikta lentelė). Apeliacinio proceso metu atsakovė pateikė liudytojo I. B. atliktus apskaičiavimus, kuriuose yra nežymiai pakoreguotas iškirstos medienos tūris kietmetriais (matavimo vienetas, analogiškas kubiniam metrui). Ieškovė tų korekcijų neginčijo, nurodė, jog galutinės kainos tai esmingai neįtakoja. Taip pat nebuvo ginčo dėl to, kad žalos dydžio apskaičiavimui abi šalys rėmėsi ieškovės nurodytomis VĮ Valstybinių miškų urėdijos medienos prekybos 2019 m. spalio mėn. vidutinėmis kainomis, pažymėtomis lentelėje „Parduotų medienos sortimentų kiekiai ir kainos; parduoti žaliavinės medienos sortimentai iš viso“. Iš abiejų šalių pateiktų apskaičiavimų, šalių atstovų paaiškinimų ir liudytojo I. B. parodymų nustatyta, kad eurais nurodytos vidutinės kainos skirtumas ieškovės ir atsakovės apskaičiavimuose (atitinkamai eglės 67,00 ir 51,49; uosio 158,00 ir 47,56; ąžuolo 187,00 ir 111,56; beržo 65,00 ir 47,65; juodalksnio 59,00 ir 38,79; baltalksnio 59,00 ir 36,26; drebulės 42,00 ir 41,01; malkų ir kirtimo atliekų kaina vienoda) susidarė dėl to, kad apskaičiuojant vidutinę iškirstos medienos sortimentų kainą ieškovė vadovavosi aplinkybe, jog stambios ir vidutinės padarinės medienos iškirsta daugiau, nei smulkios, todėl žala apskaičiuota pagal stambios padarinės medienos vidutinę kainą, o atsakovė ją apskaičiavo pagal visų medienos sortimentų (stambios, vidutinės ir smulkios) kainų vidurkį.

21.       Biržių atrėžimą visų nuosavybės formų miškuose ir jų įvertinimą valstybiniuose miškuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintos Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės (1 p.). Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 4 priede „Nenukirsto miško kainos nustatymas pagal pagamintos medienos kiekį“ įtvirtinta, kad nenukirsto miško tūris prilyginamas pagamintos medienos tūriui. Malkos ir plokščių mediena priskiriama prie malkinės medienos, kiti sortimentai – prie padarinės medienos. Padarinė mediena priklausomai nuo medžių vidutinio skersmens į stambumo grupes paskirstoma pagal pridedamą lentelę (stambi, vidutinė ir smulki). Nenukirsto miško kaina gaunama padauginus atskirai malkinės ir padarinės (o padarinės – ir pagal stambumo grupes) medienos tūrį iš patvirtintos nenukirsto miško kainos. Nenukirsto miško vertė įrašoma Biržės taksavimo lape (8 priedas).

22.       Remiantis nurodomu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė konkrečiomis pirmiau išvardintų teisės aktų nuostatomis nepagrindė vidutinės kainos apskaičiavimo pagal jos nuodytą principą, sutiktina su apeliante, kad jos pateiktas iškirstos medienos vidutinės kainos apskaičiavimas eurais, vieno kietmetrio (kubinio metro) kainą nustatant pagal stambios, vidutinės ir smulkios padarinės medienos kainų vidurkį, atitinka Biržių atrėžimo ir įvertinimo 4 priede nustatytą reglamentavimą, pagal kurį liudytojo I. B. apskaičiuota ginčo padarinės medienos vidutinė kaina yra 16 102,30 Eur.

23.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su šio žalos dydžio sumažinimu 8 procentais (1288,12 Eur) dėl medienos ydų (šlapios biržės) bei atsižvelgiant į medienos kirtimo ir ištraukimo bei kirtimo atliekų ištraukimo išlaidas (6967,81+552,5 Eur).

24.        Ginčo biržėje atsakovės pritaikyto 8 procentų kainos mažinimo koeficiento apskaičiavimas nėra paremtas atsakovės nurodomais teisės aktais. Liudytojas I. B. parodė, kad rėmėsi savo atstovaujamoje bendrovėje nusistovėjusia praktika, tačiau to negali pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė ginčo žemės sklypą ir jame esančio miško medieną bei kirtimų atliekas įgijo neteisėtu būdu, todėl veikė savo rizika bei prisiėmė visas iš to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Atsakovės patirtos sąnaudos (mokesčiai valstybei ir kt.) nėra ir negali būti nepagrįstai padengiamos nukentėjusios šalies (ieškovės) sąskaita. Ieškovė pagrįstai remiasi ir byloje jos pareikštomis abejonėmis dėl atitinkamų sąnaudų pagrįstumo, pvz.: 1) ieškovės byloje pateiktos jos veikloje tretiesiems asmenims išrašytos PVM sąskaitos faktūros paliudija, kad jokių transportavimo sąnaudų miškų ūkio veikloje bendrovė nepatiria, priešingai – uždirba iš to papildomas pajamas, kadangi už medienos ir (ar) kirtimo atliekų transportavimą įprastai moka pirkėjai; 2) kaip matyti iš atsakovės atstovo J. L. parengto biržės atrėžimo akto, ginčo žemės sklypo dalis, kurioje buvo atliekami kirtimai, yra šalia kelio, dėl ko specialistas M. T. teismo posėdžio metu paaiškino, jog vien tai, jog biržė yra šlapia (užmirkusi) nedaro jokios įtakos papildomos sąnaudoms, kadangi žemės ūkio technika, šalia esant važiuojamajai daliai, prie tokių sąlygų gali puikiai prisitaikyti (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:00:50 – 01:01:10).

25.       Vadovaujantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad galutinė iškirstos medienos kaina sudaro 16 102,3 Eur (padarinė mediena)+2882,02 Eur (malkos)+1190 Eur (kirtimo atliekos) = 20 174,32 Eur.

26.       Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti dėstomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi apeliacijos dalyko įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismo jų neanalizuoja. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20, par. 61).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

27.       Pirmosios instancijos teismas nevertino abiejų šalių pateiktų žalos dydžio apskaičiavimų pagrįstumo, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Priteistos žalos dydis sumažintinas iki 15 614,32 Eur (20 174,32-4560 atsakovės ieškovei sumokėta suma), atitinkamai pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Patenkinta ieškinio dalis sudaro 51 proc. (15 614,32 x100/ 30 766,82) (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 2025,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, ši suma proporcingai patenkintai ieškinio daliai sumažintina iki 1033 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

29.       Atsakovė apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2022 m. kovo 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 348/3 800 Eur sumai už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (mokėjimo nurodymas patvirtina, kad sąskaita buvo apmokėta 2022 m. kovo 29 d.), 2022 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 348/4 500 Eur sumai už atstovavimą apeliacinėje instancijoje (teismo posėdyje) (mokėjimo nurodymas patvirtina, kad sąskaita buvo apmokėta 2022 m. rugpjūčio 26 d.) ir 2022 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 348/5 400 Eur sumai už rašytinių paaiškinimų pateikimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (mokėjimo nurodymas patvirtina, kad sąskaita buvo apmokėta 2022 m. rugsėjo 16 d.), iš viso prašo priteisti 1700 Eur. Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 586 Eur žyminio mokesčio (pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 dalį turėjo sumokėti 686 Eur žyminio mokesčio). Ieškovė sumokėjo 968 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

30.       Abiejų šalių patirtos apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už rašytinių paaiškinimų parengimą yra 691,96 Eur (0,4 x 1729,9 Eur) (Rekomendacijų 8.16 punktas). Nagrinėjant bylą įvyko 2 teismo posėdžiai (2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdis truko nuo 11.03 val. iki 11.22 val., 2022 m. rugsėjo 22 d. nuo 9.34 val. iki 11.20 val.), todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punkto nuostatomis, maksimali suma advokato atstovavimą teismo posėdžių metu sudaro 345,98 Eur (2 val. x 0,1 x 1729,9 Eur). Atsakovės sumokėta 900 Eur dydžio suma už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose ir rašytinių paaiškinimų parengimą neviršija išvardintų paslaugų rekomenduojamų dydžių, todėl abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinio proceso metu  (ieškovės 968 Eur, atsakovės 2286 Eur (586+1700)) paskirstytinos remiantis proporcingumo principu atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 49 proc. (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis) – ieškovei 494 Eur, atsakovei 1120 Eur; pritaikius tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo institutą, atsakovei iš ieškovės priteistina 626 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

31.       Iš apeliantės valstybei priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis paduodant apeliacinį skundą (100 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistą žalos atlyginimą iki 15 614,32 Eur (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų keturiolikos eurų 32 centų), bylinėjimosi išlaidas – iki 1033 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt trijų eurų).

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Forestus“ (juridinio asmens kodas 302483999) 626 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.   

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos        Virginija Gudynienė

                Izolda Nėnienė

                Edita Šliumpienė