Civilinė byla Nr. e2S-726-826/2021
Teisminio proceso 2-06-3-09096-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1346-911/2021 pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Būk mano draugas“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovės viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ priešieškinį ieškovei J. B. dėl išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Šilutės gyvūnų gerovė“, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės maisto ir veterinarijos tarnyba,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama išreikalauti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Būk mano draugas“ (toliau – ir atsakovė) neteisėto valdymo ieškovei priklausantį turtą: prancūzų tigrinį buldogą (mikročipo Nr. 953010003334841, Mukis), rusų ilgaplaukį kurtą (mikročipo Nr. 112060000105501, Pyras), rusų tigrinę ilgaplaukė kurtę (mikročipo Nr. 276093400632089, Gaurija) (toliau kartu – Ginčo šunys, gyvūnai), rusų ilgaplaukio kurto Pyro skiepų pasą, ir įpareigoti juos grąžinti ieškovei, priteisti ieškovei J. B. iš atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ 6 000,00 Eur turtinės žalos, 4 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 12 384,86 Eur išlaidas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovę VšĮ „Būk mano draugas“ perduoti Ginčo šunis laikinai globoti ir rusų ilgaplaukio kurto Pyro skiepų pasą ieškovei; 2) uždrausti atsakovei VšĮ „Būk mano draugas“ kitiems asmenims perduoti Ginčo šunis.
4. Ieškovė nurodė, kad Ginčo šunys būdami pas atsakovę buvo sterilizuoti, kastruoti ir vėliau perduoti kitiems asmenims. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 12 384,86 Eur už gyvūnų išlaikymą. Gyvūnams esant atsakovės žinioje su kiekviena diena ši suma didėja. Jeigu būtų priimtas teismo sprendimas patenkinti priešieškinį, teismo sprendimą būtų sunkiai įmanoma arba neįmanoma įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei Ginčo šunis ir rusų ilgaplaukio kurto Pyro skiepų pasą, teismas taip pat uždraudė atsakovei perduoti Ginčo šunis kitiems asmenims, išskyrus ieškovę. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Klaipėdos departamento 2021 m. vasario 24 d. rašto nustatė, kad VMVT 2021 m. vasario 1 d. atliko neplaninį patikrinimą, jo metu nustatė, kad visi trys Ginčo šunys pagal rašytines gyvūnų laikino laikymo sutartis yra perduoti laikinai laikyti kitiems gyvūnų laikytojams. 2021 m. vasario 19 d. VMVT atliko pakartotinį patikrinimą siekdama nustatyti paimtų gyvūnų sveikatos būklę. Prancūzų buldogo veislės šuo 2021 m. vasario 4 d. apžiūrėtas ir kastruotas T. V. individualioje įmonėje Klaipėdoje. Rusų kurtai 2021 m. sausio 7 d. pristatyti apžiūrėti, kastruoti ir sterilizuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų kliniką, esančią Kaune. Veterinarijos klinikose gyvūnams buvo atliktos kastracijos ir sterilizacijos operacijos. VMVT atsiliepime į priešieškinį nurodyta, jog VMVT mano, kad gyvūnai iš ieškovės buvo paimti nevykdant gyvūnų paėmimo tvarkos, nustatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose.
5.2. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija ieškovės, kaip gyvūnų savininkės, teisių. Tolesnis gyvūnų laikymas pas atsakovę galbūt sukeltų papildomų išlaidų atsakovei. Be to, atsakovė reiškia ieškovei reikalavimą dėl gyvūnų išlaikymo išlaidų atlyginimo, todėl, laikant ir toliau atsakovės žinioje gyvūnus, šios išlaidos ieškovei tik didėtų. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo ieškovės prašymo netenkinti. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė gyvūnus yra perdavusi laikyti kitiems asmenims, daro išvadą, kad atsakovė neturi reikiamų sąlygų laikyti gyvūnus, atsakovės elgesys su gyvūnais yra neprognozuojamas, ji atliko nepataisomus veiksmus gyvūnų sveikatai. Teismo vertinimu, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas arba jo įvykdymas gali tapti negalimas, todėl teismas ieškovės prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė VšĮ „Būk mano draugas“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra iš esmės analogiškas patikslintu ieškiniu pareikštam reikalavimui. Taigi, skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones teismas iš esmės išsprendė vieną iš ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų.
6.2. Skundžiamos nutarties įpareigojimas uždrausti atsakovei perduoti kitiems asmenims, išskyrus ieškovę, gyvūnus yra perteklinis, kadangi bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė Ginčo šunų neturi.
6.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad atsakovė neturi reikiamų sąlygų laikyti gyvūnus, visiškai nesiaiškino, ar ieškovė turi reikiamas sąlygas laikyti gyvūnus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė gali tinkamai užtikrinti Ginčo šunims reikalingą reguliarų fizinį krūvį, subalansuotą ir kokybišką maistą, kad moka atpažinti skrandžio problemas, jo apsisukimą.
6.4. Ieškovė neįrodė visų vindikacinio reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių, o byloje esantys duomenys preliminariai patvirtina, kad: 1) ieškovė nėra Ginčo šunų teisėta savininkė; 2) gyvūnai į Lietuvos Respubliką įvežti pažeidžiant jų įvežimo reikalavimus; 3) įvedant gyvūnų duomenis į Gyvūnų augintinių registrą buvo padaryta gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimų; 4) ieškovės sąlygos laikyti gyvūnus yra akivaizdžiai netinkamos; 5) ieškovė nenurodė, kokiu tikslu (komerciniu ar nekomerciniu) jai reikalingi gyvūnai. Taigi skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertinta, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Iš patikslinto ieškinio pagrindo ir jame nurodytų aplinkybių spręstina, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra preliminariai nepagristas.
6.5. Ieškovė nenurodė bei nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skundžiamos nutarties argumentas, jog atsakovės elgesys su gyvūnais yra neprognozuojamas, kadangi atlikti nepataisomi veiksmai gyvūnų sveikatai, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nesivadovavo byloje esančia tarptautinės kategorijos teisėjos, kinologės ir ekspertės išvada, kuri patvirtina, kad gyvūnai negali būti naudojami veisti, ir VMVT 2021 m. vasario 19 d. patikrinimo aktu Nr. 37GGP-57. Teismas neįvertino to, kad gyvūnų sveikata iš karto po jų paėmimo iš ieškovės buvo bloga, o atsakovės tinkama priežiūra ir laikymas padėjo gyvūnų sveikatą ir psichinę būklę pagerinti.
7. Ieškovė J. B. pateiktu atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą ir nutraukti apeliacinį procesą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. VMVT pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Ginčo šunims buvo atliktos kastracijos ir sterilizacijos operacijos. Dėl šių aplinkybių skundžiama nutartimi teismas priėmė teisingą sprendimą, kadangi atsakovė visiškai būsimo teismo sprendimo negalės įvykdyti ir nėra žinoma, kas gali atsitikti gyvūnų sveikatai, jei jie toliau būtų atsakovės žinioje.
7.2. Teismas vadovavosi VMVT išvada, jog gyvūnai iš ieškovės buvo paimti nesilaikant gyvūnų paėmimo tvarkos, nustatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose. Teismas pagrįstai konstatavo, kad gyvūnams esant atsakovės žinioje su kiekviena diena atsakovės priešieškiniu reikalaujama suma didėja.
7.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovės nuosavybės teisės į gyvūnus. Remiantis Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių reikalavimais, ieškovės teisės į gyvūnus yra registruotos ir išviešintos Gyvūnų augintinių registre. Šios teisės ir gyvūnų registracijos atsakovė neginčija. Dokumentų, įrodančių, jog gyvūnai gali priklausyti atsakovei ar teisėtai yra laikomi atsakovės žinioje, į bylą nėra pateikta.
7.4. Antstolei V. D. pradėjus skubiai vykdyti skundžiamą nutartį, paaiškėjo, jog, gavus reikalavimą dėl teismo nutarties vykdymo, iš atsakovės gyvūnai pabėgo. Tai fiksuota antstolės prašyme skirti baudą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nelikus apeliacijos objekto, apeliacijos dalyko, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
(nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
11. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė tarptautinės kategorijos eksterjero ir lauko bandymų teisėjos L. E. bendro pobūdžio rašytinius paaiškinimus apie rusų kurtų veislę, jų priežiūrą, laikymo ir maitinimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė nepateikė prašymo priimti šiuos paaiškinimus, nenurodė priežasčių, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, atsisako juos priimti.
Dėl ginčo esmės ir preliminaraus ieškinio pagrįstumo
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, jog atsakovė neginčija ieškovės, kaip gyvūnų savininkės, teisių, tolesnis gyvūnų laikymas pas atsakovę galbūt sukeltų papildomų išlaidų atsakovei ir ieškovei, atsakovė neturi reikiamų sąlygų laikyti gyvūnus, atsakovės elgesys su gyvūnais yra neprognozuojamas, ji atliko nepataisomus veiksmus gyvūnų sveikatai. Teismo vertinimu, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas arba jo įvykdymas gali tapti negalimas. Atsakovė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad: skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones teismas iš esmės išsprendė vieną iš ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų; įpareigojimas uždrausti atsakovei perduoti kitiems asmenims, išskyrus ieškovę, gyvūnus yra perteklinis, kadangi bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė Ginčo šunų neturi; byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė gali tinkamai užtikrinti Ginčo šunims reikalingą reguliarų fizinį krūvį, subalansuotą ir kokybišką maistą, kad moka atpažinti skrandžio problemas, jo apsisukimą; ieškovė neįrodė visų vindikacinio reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių, o pagal patikslintą ieškinio pagrindą ir jame nurodytas aplinkybes spręstina, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra preliminariai nepagristas; ieškovė nenurodė bei nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiais atsakovės argumentais.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
15. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstų abejonių dėl ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013).
16. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio turinio, ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jos manymu, pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Tokie reikalavimai gali būti teisme pareikšti, o jų pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas išeina už sprendžiamo procesinio klausimo ribų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patikslintas ieškinys, kurio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), o atsakovės atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl ieškovės įrodytų ar neįrodytų jos reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių ir galimybės tinkamai pasirūpinti Ginčo šunimis bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
17. Konstatavus ieškovės patikslinto ieškinio tikėtiną pagrįstumą, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
18. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, VMVT 2021 m. vasario 1 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad visi trys Ginčo šunys pagal rašytines gyvūnų laikino laikymo sutartis yra perduoti laikinai laikyti kitiems gyvūnų laikytojams, o 2021 m. vasario 19 d. atlikto pakartotinio patikrinimo metu nustatė, kad visiems trims Ginčo šunims būnant atsakovės žinioje buvo atliktos kastracijos ir sterilizacijos operacijos. Be to, VMVT atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog gyvūnai iš ieškovės buvo paimti nesilaikant gyvūnų paėmimo tvarkos, nustatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad, nagrinėjamu atveju nesiėmus ieškovės patikslinto ieškinio užtikrinimo priemonių, gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas arba jo įvykdymas gali tapti negalimas. Šią apeliacinės instancijos teismo poziciją papildomai sustiprina ir ta aplinkybė, kad pagal bylos duomenis teismui nėra žinoma esama Ginčo šunų buvimo vieta (ši aplinkybė bus aptarta vėliau nutartyje).
Dėl ieškinio reikalavimų ir laikinųjų apsaugos priemonių santykio
19. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones iš esmės išsprendė vieną iš ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų.
20. Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo Ginčo šunis, rusų ilgaplaukio kurto Pyro skiepų pasą ir įpareigoti juos grąžinti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir, be kita ko, įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei Ginčo šunis ir rusų ilgaplaukio kurto Pyro skiepų pasą, tokiu būdu laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės išspręsdamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus per laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009). Nors tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutaptų su ieškinyje pareikštais reikalavimais, tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių reiktų taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ginčo dalyku, kol ieškovės patikslinto ieškinio pagrįstumas teismo iš esmės nėra įvertintas. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, iš jos rezoliucinės dalies pašalinant įpareigojimą atsakovei perduoti ieškovei Ginčo šunis ir rusų ilgaplaukio kurto Pyro skiepų pasą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
22. Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodo, kad, antstolei V. D. pradėjus skubiai vykdyti skundžiamą nutartį, paaiškėjo, jog, gavus reikalavimą dėl teismo nutarties vykdymo, iš atsakovės gyvūnai pabėgo. Tai fiksuota antstolės prašyme skirti baudą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nelikus apeliacijos objekto, apeliacijos dalyko, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Tuo tarpu atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas uždrausti atsakovei perduoti kitiems asmenims, išskyrus ieškovę, gyvūnus yra perteklinis, kadangi bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė Ginčo šunų neturi. Atsakovė kaip tai patvirtinantį įrodymą nurodo VMVT pranešimą, kad atsakovė gyvūnus yra perdavusi laikinai laikyti kitiems laikiniems laikytojams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti nei su ieškovės, nei su atsakovės argumentais.
23. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė V. D. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą skirti atsakovės vadovei G. K. maksimalią 300 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo neįvykdymo dieną ir kliudymą vykdyti skundžiamą nutartį (Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6515-793/2021 antstolės prašymas tenkintas, tačiau atsakovė dėl šios nutarties yra pateikusi atskirąjį skundą). Antstolės prašyme nurodyta, kad atsakovės vadovė G. K. 2021 m. gegužės 18 d. išsiuntė antstolei el. laišką, kuriuo informavo antstolę, jog vykdydama skundžiamą nutartį ji Ginčo šunis pargabeno iš laikinosios globos, bet gyvūnai pabėgo. Tačiau atsakovė atskirajame skunde, kurio surašymo data nurodyta vėlesnė nei atsakovės vadovės el. laiškas antstolei (2021 m. gegužės 24 d.), nurodo visai kitą pagrindą (gyvūnų perdavimo laikiniems laikytojams), dėl kurio šiuo metu neturi gyvūnų. Tokie nenuoseklūs atsakovės paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių dėl jų patikimumo. Nesant byloje duomenų dėl Ginčo šunų žūties ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nutraukti apeliacinį procesą, ieškovės prašymas nutraukti apeliacinį procesą netenkinamas.
25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„I. J. Balčės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei viešajai įstaigai „Būk mano draugas“ perduoti kitiems asmenims, išskyrus ieškovę J. B., prancūzų tigrinį buldogą Mukį (mikročipo Nr. 953010003334841), rusų ilgaplaukį kurtą Pyrą (mikročipo Nr. 112060000105501), rusų tigrinę ilgaplaukę kurtę Gauriją (mikročipo Nr. 276093400632089). Kitą prašymo dalį atmesti“
Atsisakyti priimti atsakovės viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Teisėjas Marius Dobrovolskis