Civilinė byla Nr. e2-5202-1079/2022

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02096-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.1.7.4; 3.1.7.11; 3.2.6.1.

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 9 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio bitės“ atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio bitės“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pavėsinės“ dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                                            Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1.                                            Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medžio bitės“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pavėsinės“ 26 103,34 Eur skolos, 40,00 Eur su skolų išieškojimu susijusių išlaidų, 8,75 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė iš ieškovės įsigijo įvairių medienos gaminių (toliau – Prekės). Už Prekes ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras MBE Nr. 00002417 (2022 m. gegužės 31 d. – 5 727,45 Eur); MKB 00015597 (2022 m. birželio 7 d. – 2 545,50 Eur); MKV 00009276(2022 m. birželio 14 d. – 4 076,47 Eur); MKB 00016115 (2022 m. liepos 5 d. – 517,35 Eur); MBE 00002759 (2022 m. liepos 20 d. – 4 628,89 Eur); MBE 00002760 (2022 m. liepos 20 d. – 9 607,68 Eur). Nustatytais terminais atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga 26 103,34 Eur. Ieškovė, taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercinius santykius prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalimi prašė priteisti iš atsakovės 40 Eur su skolos išieškojimu susijusių išlaidų ir 8,75 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.                                            Atsakovė UAB „Pavėsinės“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad iš esmės neginčija aplinkybės, kad ieškovė jai suteikė prekių ir paslaugų už 26 103,34 Eur sumą. Nesutinka su tuo, jog susidariusi atsiskaitymo už prekes ir paslaugas suma yra pradelsta apmokėti. Atsiliepime išdėstė nesutikimo su ieškiniu motyvus, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, o ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros atsakovės atstovo nėra pasirašytos, todėl negali būti laikoma, jog atsakovas prisiėmė ieškovės PVM sąskaitoje-faktūroje įrašytus įpareigojimus atsiskaityti iki ieškovės nustatyto termino; ieškovė PVM sąskaitose-faktūrose (kurių atsakovės atstovas nepasirašė) nurodydavo skirtingus apmokėjimo terminus – nuo 22 iki 30 dienų, todėl negali būti laikoma, jog tarp šalių egzistavo susitarimas dėl sąskaitų apmokėjimo terminų, kadangi kiekvienu atveju tokius terminus, kaip matyti, įrašydavo ieškovė savo nuožiūra; tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte yra užfiksuota atsakovės turtinio įsipareigojimo ieškovės naudai suma, tačiau šis dokumentas nepatvirtina, jog šio įsipareigojimo įvykdymo terminas yra praleistas. Ieškovei neįrodžius skolos pradelsimo tinkamais ir leistinais įrodymais, nepradelsta skola negali būti priteisiama. Nesutiko, jog ieškovė yra įgijusi teisę į palūkanas, pagal MAPKSVPĮ, nesant tarp šalių sudarytos sutarties, o ieškovės išrašytos PVM sąskaitos- faktūros Įstatymo kontekste nelaikytinos mokėjimo reikalavimo dokumentais. Prašė ieškinį atmesti.

3.                                            2022 m. spalio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė apibendrintai nurodė, kad šalis siejo komercinė pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė, pateikdama apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, pareiškė reikalavimą atsakovei apmokėti už pateiktas prekes. Nors šalys nebuvo sutarę apmokėjimo terminų, įstatymas numato, kad tokiu atveju apmokėjimo terminas yra 7 dienos. Ieškovė nustatė ilgesnį apmokėjimo terminą, todėl veikė įstatymo ribose. Pasibaigus šiam terminui, atsakovė turėjo pareigą apmokėti pateiktų prekių kainą. Atsakovei to nepadarius, ieškovė įgijo teisę reikalauti MAPKSVPĮ numatytų išieškojimo išlaidų ir nustatyto dydžio procesinių palūkanų. Atsakovės nurodyti atsikirtimai į ieškinį yra nepagrįsti ir ieškinys turėtų būti tenkinamas. Rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė, jog ieškovė pateiktose PVM sąskaitose faktūromis ne tik patvirtino prekių tiekimą, bet ir nurodė atsakovės piniginių prievolių dydžius ir pareikalavo jas apmokėti, nustatydama ilgesnį nei 7 dienų terminą. Ieškovės pateiktos sąskaitos atitinka reikalavimo vykdyti prievolę kriterijus, apmokėjimo terminai neviršija 7 dienų, todėl laikytina, kad ieškovė veikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 2 dalies ribose. Šie terminai yra protingi ir nenukrypsta nuo įprastinės versle taikomos atsiskaitymo praktikos. Todėl, priešingai nei teigia atsakovė, vadovaujantis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi atsakovė turėjo pareigą apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras per jose nurodytą terminą. To nepadariusi atsakovė pažeidė savo prievolę, kas sudaro pagrindą ieškovei ginti savo pažeidžiamas teises teismine tvarka ir reikalauti šios skolos priteisimo. Taip pat nurodė, jog ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, jog tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis, todėl šiuo atveju netaikytinas MAPKSVPĮ. Teigė, jog ginčo tarp šalių nėra, kad juos siejo pirkimo pardavimo santykiai, o standartinei pirkimo – pardavimo sutarčiai įstatymas nenumato formos reikalavimų, todėl laikytina, kad šalys buvo sudarę žodinę pirkimo – pardavimo sutartį. Komercinės sutarties statusas nesiejamas su sutarties forma. Šalys yra ūkio subjektai, pagal jų sutartį atsakovei buvo perduota mediena, už kurią atsakovė įsipareigojo atsiskaityti. Šalis siejo komercinė sutartis ir šiuo aspektu nėra kliūčių MAPKSVPĮ taikymui. Nurodė, kad pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalį kreditorius turi įrodinėti išieškojimo išlaidų dalį, kurios viršija 40 Eur, to paties straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eurų sumą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, t. y., atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

4.                                            Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras, prekes yra gavusi, pretenzijų dėl prekių kokybės ir suteiktų paslaugų neturi, t. y. pripažįsta, kad prekės yra gautos. Atsakovė neginčija pačios skolos sumos, bet teigia, kad tariamai nėra praleistas šių prievolių vykdymo terminas, kadangi tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartis gali būti sudaryta ne tik raštu, bet ir žodžiu, o taip pat galimas atvejis, kai sutartis patvirtinama konkliudentiniais veiksmais. Sąskaitose faktūrose buvo nurodyti apmokėjimo terminai, šie terminai nebuvo visi vienodi sąskaitose faktūrose, tačiau atsiskaitymo terminai buvo nuo 22 – 30 dienų. Atsakovė nurodo, kad nesant rašytinės sutarties, sąskaitose faktūrose nurodyti terminai neįpareigoja jos atsiskaityti šiais nurodytais terminais. CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo ją įvykdyti. Net ir tuo atveju, jeigu nesant rašytinės sutarties, kurioje yra nurodytas konkretus atsiskaitymo terminas pagal išrašytas sąskaitas faktūras, jeigu laikyti, kad sąskaitose faktūrose nurodyti apmokėjimo terminai nesukuria jokios prievolės laikytis nustatytų terminų atsakovei, tada reikėtų remtis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi, kad nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos, atsakovė privalo atsiskaityti per 7 dienas. Atsakovė yra praleidusi atsiskaitymo už prekes terminus. Iš visų faktinių aplinkybių matyti, kad tarp šalių įvyko pirkimo-pardavimo sandoris, kadangi viena šalis pardavė prekes, kita šalis įsipareigojo už šias prekes sumokėti sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, tačiau mokėjimas nebuvo atliktas ir iki šiol nėra atsiskaityta už prekes. Ši sutartis buvo sudaryta tarp dviejų ūkio subjektų ir prevencijos įstatymas yra taikytinas šioje situacijoje. Atsakovė vilkina procesą, tai parodo ir atsakovės neatvykimas į teismo posėdį, visi jos veiksmai siekis užvilkinti procesą, todėl prašo ieškinį patenkinti visa apimtimi. Atsakovė nėra atlikusi visiškai jokių mokėjimų. Iš atsakovės pasiūlymo dėl taikaus ginčo išsprendimo nebuvo. Prašė priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5.                                            Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.        Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas visiškai.

1.       Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Medžio bitės“ pardavė prekes ir išrašė atsakovei UAB „Pavėsinės“ PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. gegužės 31 d. MBE Nr. 00002417 – 5 727,45 Eur, nurodytas apmokėjimo terminas iki 2022 m. birželio 22 d.; 2022 m. birželio 7 d. MKB 00015597 – 2 545,50 Eur, nurodytas apmokėjimo terminas iki 2022 m. liepos 7 d.; 2022 m. birželio 14 d. MKV 00009276 – 4 076,47 Eur, nurodytas apmokėjimo terminas iki 2022 m. liepos 14 d.; 2022 m. liepos 5 d. MKB 00016115 – 517,35 Eur, nurodytas apmokėjimo terminas iki 2022 m. rugpjūčio 5 d.; 2022 m. liepos 20 d. MBE 00002759 – 4 628,89 Eur, apmokėjimo terminas iki 2022 m. rugpjūčio 19 d.; 2022 m. liepos 20 d. MBE 00002760 – 9,607,68 Eur, apmokėjimo terminas iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. 2022 m. rugsėjo 20 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte nurodyta, jog atsakovei iš viso buvo išrašytos septynios PVM sąskaitos faktūros bendrai 29 390,03 Eur sumai, atsakovė dalį – 3 286,69 Eur, yra apmokėjusi. Paskutinis mokėjimas – 1000,00 Eur, atliktas 2022 m. rugpjūčio 24 d. 

2.       Teismo veiksmus įrodinėjimo procese reglamentuoja CPK 179 straipsnis, kuris nepakeičia CPK 178 straipsnyje nustatytų teismo pareigų dispozityviose bylose, kuriose nėra viešojo intereso ir visa apimtimi galioja rungimosi bei dispozityvumo principai. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis).

3.       Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: kas teigia, tas įrodinėja.

4.       Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovė jai suteikė prekių ir paslaugų už 26 103,34 Eur sumą, tačiau nesutinka, jog susidariusi atsiskaitymo už prekes ir paslaugas suma yra pradelsta apmokėti. Taip pat nesutinka, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, nes tarp šalių nėra sudarytos sutarties, o ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros nelaikytinos mokėjimo reikalavimo dokumentais.

5.       Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Pirkimo-pardavimo sutartis taip pat yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

6.       Iš byloje šalių pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių susiklostė pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė iš ieškovės įsigijo medienos gaminius – prekes. Ieškovė prekes atsakovei perdavė, išrašė už prekes PVM sąskaitas faktūras ir pateikė jas apmokėti atsakovei. Atsakovė prekes iš ieškovės priėmė, tačiau iki ieškinio parengimo dienos nėra ieškovei sumokėjusi 26 103,34 Eur už įsigytas prekes. Ieškovė pateikdama atsakovei PVM sąskaitas faktūras nurodė ir sąskaitų apmokėjimo terminus, tačiau atsakovė nustatytais terminais už prekes neatsiskaitė, atliko tik vieną dalinį mokėjimą. Ginčija, jog pradelsė atsiskaityti už prekes.

7.       Teismas su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka, nes pagal CK 3.14 straipsnio 2 dalį, jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus. Atsakovė priėmusi prekes iš ieškovės įgijo pareigą atsiskaityti už suteiktas prekes (CK 6.305 straipsnio 1 dalis), kaip numato įstatymas – iš karto arba nustatytu konkrečiu laiku. Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovė perduodama prekes atsakovei numatė atsiskaitymo už prekes terminus, kurie šiuo metu jau yra praėję, todėl teismas laiko, kad atsakovė praleido atsiskaitymo už prekes terminą.

8.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas prekes, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 26 103,34 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

9.       Pažymėtina, kad atsakovės vengimą atsiskaityti su ieškove patvirtina ir tai, kad net gavusi ieškovės reikalavimą apmokėti už prekes (ieškinį) atsakovė nepadengė nei dalies įsiskolinimo.

10.       Atsakovė nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų bei 8,75 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, motyvuodama tuo, jog tarp šalių nesant sudarytos sutarties ieškovė neturi teisės savo reikalavimų grįsti MAPKSVPĮ nuostatomis.

11.       Su tokiais atsakovės argumentais teismas visiškai nesutinka. 6 punkte teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Nors rašytinės pirkimo pardavimo sutarties šalys nebuvo sudariusios, tačiau tai nereiškia, kad šalių nesiejo sutartiniai pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Matyti, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, kas laikytina esmine pirkimo pardavimo sutarties sąlyga (5 punktas).

12.       Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta žodine forma (įstatymo leidėjas nėra numatęs pareigos tokį susitarimą įforminti raštu (CK 6.311 straipsnis).

13.       MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Dėl komercinio sandorio ir ūkio subjekto sampratos pasisakyta MAPKSVPĮ 2 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodoma, kad komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai, o 6 dalyje nurodoma, kad ūkio subjektas – tai asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla.

14.       Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, kurių veikla susijusi su medienos pardavimu ir medienos gaminiais ir komercinės naudos iš to gavimu. Tokį vertinimą patvirtina ne tik civilinės bylos duomenys, bet ir viešai prieinama informacija apie ieškovę ir atsakovę, esanti rekvizitai.lt duomenų bazėje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartis sudaryta dviejų ūkio subjektų. Todėl nėra jokios abejonės, kad šiuo atveju ir prievolė, susijusi su pareiga atlyginti už perduotas prekes, yra susijusi su komercinės sutarties vykdymu, atitinkamai, yra pagrindas taikyti MAPKSVPĮ nuostatas dėl skolos išieškojimo išlaidų pagal 7 straipsnio 1 dalį ir palūkanų dydžio.

15.       MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

16.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad pavėlavęs įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti palūkanas, kurios yra lygios 8 procentiniais punktais padidintai vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomai fiksuotų palūkanų normai, galiojusiai tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas.

17.       Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys – privatūs verslo subjektai ir šalis siejo pirkimo pardavimo sutartis, nesant aplinkybių, kurios pašalintų atsakovės atsakomybę už ne laiku atliktą mokėjimą, iš atsakovės ieškovei priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 8,75 procentų metinės procesinės palūkanos už 26 103,34 Eur sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18.       Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad ji iš viso patyrė 1270,50 Eur advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 587,00 Eur žyminio mokesčio. Patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis ir mokėjimo pavedimais. Nustatyta, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. advokatui sumokėjo 484,00 Eur pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. APV 000223/2022, už procesinių dokumentų parengimą dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, skolininkas UAB „Pavėsinės“; 2022 m. spalio 24 d. – 484,00 Eur pagal 2022 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. APV 000247/2022 už susipažinimą su UAB „Pavėsinės“ atsiliepimu į ieškinį ir rašytinių paaiškinimų parengimą c. b. Nr. e2-5202-1079/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. sumokėta 302,50 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. APV 000275/2022 už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Įvertinus advokato atliktus veiksmus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (587,00 Eur). Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 1857,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. 

Priteisti iš atsakovės UAB „Pavėsinės“, j. a. k. 300608475, ieškovei UAB „Medžio bitės“, j. a. k. 304052912:

–       26 103,34 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą tris eurus 34 ct) skolos;

–       40,00 Eur (keturiasdešimt eurų su skolos išieškojimu susijusių išlaidų;

–       8,75 procentų metines palūkanas nuo priteistos 26 103,34 Eur sumos, nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

–       1857,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja                                                      Sigita Rozgaitė