Byla Nr. 1S-2/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Albinas Bielskis,
Sekretoriaujant
Rasai Maldanytei,
dalyvaujant
prokurorui Dariui Čaplikui,
gynėjai
advokatei Aušrai Ručienei,
teismo
posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. V. gynėjos
advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m.
gruodžio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. V. kardomosios
priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą
nuo 2008 m. gruodžio 21 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga
ir skundu,
n
u s t a t ė:
T. V. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje
byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129
str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 253
str. 2 d., padarymu.
T. V. kaltinamas tuo, kad jis, 2007 m. sausio 5 d., apie 21 val., Kaune, prie Kauno technikos kolegijos,
esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su
J. Z. , A. K. , E.
M. , P. P. , P. U. , turėdamas tikslą
nužudyti D. A. , A. M. , T. F. , J.
G. , dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu - esant galimybei sužaloti įvykio
vietoje buvusius kitus asmenis, tyčia šaudamas ne mažiau 34 kartus iš nenustatyto pramoninės gamybos
9 mm kalibro pistoleto - kulkosvaidžio į D. A. , A. M. , T. F. , J. G.
, J. Z. tyčia šovus ne mažiau 11 kartų iš nenustatyto pramoninės gamybos 7, 62 mm kalibro
1930/33 m. m. pistoleto TT į D. A. , A.
M. , T. F. , J. G. , bendrais
veiksmais su E. M. , A. K. ,
J. Z. , P. P. ir P.
U. padarydamas D. A. vieną
kiaurinę ir vieną aklą šautines žaizdas dešinės klubinės srities užpakalinėje dalyje, kiaurinį kairiojo dilbio šautinį
sužalojimą su skyliniu stipinkaulio
lūžiu, šautinį krūtinės sužalojimą su diafragmos abiejų kupolų, kepenų dešinės
skilties, skrandžio, širdiplėvės, širdies ir kairio plaučio pažeidimus,
nuo ko D. A. mirė, tokiu būdu tyčia jį nužudė, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą
Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p.
Be to, T. V. toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, veikdamas
bendrininkų grupėje su J. Z. , A. K. , E.
M. , P. P. , P. U. , turėdamas tikslą nužudyti D. A.
, A. M. , T. F. , J. G. , dėl chuliganiškų
paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu - esant galimybei sužaloti įvykio
vietoje buvusius kitus asmenis,
tyčia šaudamas ne mažiau 34 kartus iš nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm
kalibro pistoleto- kulkosvaidžio į D. A. , A. M. , T. F. , J. G.
, J. Z. tyčia šovus ne mažiau 11 kartų iš
nenustatyto pramoninės gamybos 7, 62 mm
kalibro 1930/33 m. m. pistoleto TT į D. A. , A. M. , T. F. , J. G.
, bendrais veiksmais su E. M. , A.
K. , J. Z. , P. P. ir P. U. padarydamas A. M. vieną šautinę
- kiaurinę žaizdą krūtinėje, dvi
šautines - kiaurines žaizdas žastuose, aklą šautinę žaizdą juosmenyje su stuburo
juosmeninės dalies 4-5 slankstelių
lūžimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tyčia pasikėsino nužudyti A. M. , T. F.
bei J. G. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl
priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes A. M. buvo
laiku suteikta kvalifikuota medicininė
pagalba, į T. F. ir J. G. nepataikė
ir šie aktyviai pasipriešino pabėgdami iš įvykio vietos, t.y. kaltinamas
padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2
d. 5 p., 7 p., 8 p.
Be to, T. V. , ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu,
neteisėtai, be atitinkamo
leidimo, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo ikiteisminio tyrimo nenustatytą
šaunamąjį ginklą -
pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletą - kulkosvaidį ir didelį kiekį - ne
mažiau 34 vnt. šaudmenų – 9 mm kalibro LUGER šovinių, kuriuos nešiojo ir laikė
neteisėtai iki 2007 m. sausio 5 d., t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą,
numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d.
T. V. 2007 m. birželio 5 d. buvo sulaikytas Lietuvos
Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2007
m. birželio 7 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. To paties teismo 2007 m. rugsėjo 4
d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. V. pratęstas
dviems mėnesiams. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d.
nutartimi T. V. kardomosios priemonės - suėmimo terminas
pratęstas vienam mėnesiui. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 3 d.
nutartimi T. V. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė
trijų mėnesių laikotarpiui. Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartimi T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas nebuvo
pratęstas, to paties teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartimi T. V.
paskirta kardomoji priemonė – namų areštas. Lietuvos apeliacinio teismo
2008 m. kovo 21 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6
d. nutartis, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas T.
V. nepratęstas. 2008 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi T. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims
mėnesiams. To paties teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartimi T.
V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi palikta nepakeista
Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, kuria kardomosios
priemonės – suėmimo terminas T. V. pratęstas trims
mėnesiams. 2008 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi T. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas
pratęstas trims mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartimi
palikta galioti Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria
kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. V. pratęstas
trims mėnesiams.
Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 19 d.
nutartimi kaltinamajam T. V. suėmimo terminą pratęsė
trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog T. V. po nusikaltimo padarymo slapstėsi užsienyje,
pasinaudodamas suklastotais dokumentais, byloje buvo paskelbta jo paieška, į
Lietuvą T. V. buvo parvežtas pagal Europos arešto orderį.
Be to, byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis turi ryšių su
užsienyje gyvenančiais asmenimis, nes sistemingai vykdavo į užsienį. Šios
aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje T.
V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kauno apygardos teismo nutartyje taip
pat nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad T. V. yra
kaltinamas padaręs sunkų, labai sunkų ir pasikėsinęs padaryti labai sunkų
nusikaltimus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., yra
pakankamas pagrindas manyti, kad T. V. gali daryti naujus
nusikaltimus. Apygardos teismo nutartyje nurodoma, jog byloje esantys duomenys
– telefoninis pokalbis, vykęs tarp T. V. ir liudytojo
šioje byloje, leidžia manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bandyti
paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus asmenis.
Kaltinamojo T. V. gynėja skundu
prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti. Nurodo,
jog nutartis yra priimta grubiai pažeidžiant jos ginamojo T.
V. teises, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo ir BPK 127 str.
reikalavimus. T. V. suėmime yra jau ilgą laiką,
neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, artimai bendrauja su šeima.
Kaltinamojo gynėjos teigimu, T. V. jam inkriminuojamų
nusikalstamų veikų neįvykdė, o tai kad jis neprisipažįsta įvykdęs jam inkriminuojamas
nusikalstamas veikas, negali būti pagrindas tęsti suėmimo termino. Be to, jos
ginamojo atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcijos principas, draudžiantis
asmens atžvilgiu taikyti bet kokius bausmei ar BK numatytai poveikio priemonei
prilygstančius suvaržymus.
Pažymi, T. V. niekada
nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Kitiems asmenims, įtariamiems
tokių pačių veikų padarymu, yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės,
todėl yra pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Esant tokioms
aplinkybėms, gynėjos manymu, nėra jokio objektyvaus pagrindo tęsti T. V. atžvilgiu suėmimo terminą, nes kardomosios priemonės
tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su
laisvės atėmimu.
Teismo posėdyje kaltinamojo T. V. gynėja
prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Kaltinamojo T. V. gynėjos
advokatės A.Ručienės skundas netenkinamas.
Byloje yra pakankamai duomenų, t.y liudytojų
parodymai, kitų kaltinamųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai,
specialistų išvados ir kt., leidžiančių manyti, kad T. V. padarė
jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas. Ar T. V. inkriminuotos
nusikalstamos veikos įrodytos bei tų veikų galutinio teisinio įvertinimo
klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teisme priimant byloje sprendimą.
Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalies nuostatos
numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra
pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemesnės instancijos
teismo priimtos nutarties pratęsti suėmimo terminą teisėtumo bei pagrįstumo,
įrodymų nevertina. Tačiau, teismo nuomone, Kauno apygardos teismas nutartyje
pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismui pateikti
duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas
nusikalstamas veikas.
Baudžiamojo
proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma. jog
kaltinamasi bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar
teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį,
nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį
teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
T. V. kaltinamas padaręs sunkų, labai sunkų ir pasikėsinęs padaryti labai sunkų
nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis
įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip nurodyta Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr.50 „Dėl teismų praktikos
skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, nusikaltimo
sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė
priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai
„kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti
išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų,
prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti
arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu
pagrindu. Gresianti griežta
laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją
priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis)
nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo
T. V. nevedęs, jo nesaisto
jokie artimesni šeiminiai, socialiniai ryšiai. Netrukus po nusikaltimų, kurių
įvykdymu jis yra kaltinamas, jis išvyko į užsienį ir dėl to buvo paskelbta jo
paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Kaltinamasis niekur nedirba.
Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad nors kaltinamajam teistumas
išnykęs, tačiau iš bylos matyti, jog T. V. , būdamas
jauno amžiaus, jau turi kriminalinę praeitį, kaltinamas padaręs labai sunkius
nusikaltimus šioje byloje praėjus neilgam laikui nuo teistumo išnykimo.
2005-03-04 nutartimi dėl apysunkio nusikaltimo kito žmogaus sveikatai padarymo
baudžiamoji byla T. V. buvo nutraukta jam susitaikius su
nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra
pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas
gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, siekdamas išvengti
gresiančios griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo
pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Kaltinamojo gynėja skunde teigia, kad T.
V. artimai bendrauja su savo šeima, tačiau ši aplinkybė nelaikytina
pagrindu naikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnės instancijos teismo nuomone,
šioje situacijoje reikšmingi šeiminiai santykiai turėtų būti suprantami kaip
kaltinamojo bei jo sutuoktinio, vaikų ar kitų išlaikytinių tarpusavio
įsipareigojimų, mažinančių tikimybę, kad kaltinamasis pasislėps nuo tyrimo,
buvimas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Pratęsiant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu
pagrindu, manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas
duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti
nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius
ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus,
turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti teisme. Apygardos
teismas pagrįstai nurodė, kad yra rašytinių duomenų, iš kurių matyti, kad T. V. bandė paveikti liudytojus. Byloje yra užfiksuotas
pokalbis tarp T. V. ir liudytojo A. K. ,
iš kurio turinio matyti, kad kaltinamasis bando paveikti šį liudytoją. Šio
pokalbio metu T. V. liudytojui sako: „Aš tau sakau, aš tau
nieko nesakau, kas tau bus, bet išlįs galas anksčiau ar vėliau, nes advokatas
jau pasakė, kad vienas kalba, vienas, tai tik tu esi Lietuvoj“. Pats liudytojas
A. K. , apklaustas dėl šio pokalbio, parodė supratęs
minėtus T. V. žodžius, kaip grasinimą. Šių duomenų
pakanka išvadai, kad kaltinamasis T. V. bandė paveikti
liudytoją ir gali tai daryti ateityje. Taigi, pagrįstai suėmimo termino
pratęsimui nustatytas ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo pagrindas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004
m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir
namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą
manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje
nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo
vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo
lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei
kiti duomenys. Iš T. V. inkriminuojamų veikų aprašymo
seka, kad padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, smurtiniai. Be to, padaryti
veikiant bendrai su kitais asmenimis, vienos iš padarytų nusikalstamų veikų
pasekmės yra neatstatomos – atimta D. A. gyvybė. Šie
duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK
122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą- pagrįstą
manymą, kad kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus
nusikaltimus.
Kaltinamojo gynėja skunde teigia, kad yra pažeistas
lygybės prieš įstatymą principas, nes kitiems asmenims šioje byloje yra
paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Tai, kad T. V. ir
kitam kaltinamajam pareikšti analogiški įtarimai, nereiškia, kad jų teisinė
situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra
vienoda. Vien to, kad asmenys kaltinami tų pačių nusikaltimų padarymu,
neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios
priemonės. Būtina įvertinti kiekvieno iš jų atžvilgiu nustatytus kardomųjų
priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl
aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pratęsiant suėmimo terminą T. V. lygybės prieš įstatymą principas nebuvo pažeistas.
Iš bylos
medžiagos matyti, kad vyksta bylos teisminis nagrinėjimas, kaltinimai pareikšti
keliems asmenims dėl tyčinių ir sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo.
Be to, teismas pastebi, kad teisminis bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas, bylos
nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytiems
pagrindams ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, kaltinamajam T. V. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams,
nes švelnesnėmis kardomosiomis
priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų
pasiekti.
Kardomosios
priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka pažeista nebuvo. Skundžiama nutartis yra
teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
n
u t a r i a:
kaltinamojo
T. V. gynėjos Aušros Ručienės skundą atmesti.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjas
Albinas Bielskis