Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-2-2009].doc
Bylos nr.: 1S-2/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Byla Nr

                  Byla Nr. 1S-2/2009

                  Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                         2.1.16.1.2.2.

                                          

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. sausio 12 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,

Sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. V. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2008 m. gruodžio 21 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

 

n u s t a t ė:

 

T. V. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 253 str. 2 d., padarymu.

T. V. kaltinamas tuo, kad jis, 2007 m. sausio 5 d., apie 21 val., Kaune, prie Kauno technikos kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su J. Z. , A. K. , E. M. , P. P. , P. U. , turėdamas tikslą nužudyti D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu - esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, tyčia šaudamas ne mažiau 34 kartus iš nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto - kulkosvaidžio į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , J. Z. tyčia šovus ne mažiau 11 kartų iš nenustatyto pramoninės gamybos 7, 62 mm kalibro 1930/33 m. m. pistoleto TT į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , bendrais veiksmais su E. M. , A. K. , J. Z. , P. P. ir P. U. padarydamas D. A. vieną kiaurinę ir vieną aklą šautines žaizdas dešinės klubinės srities užpakalinėje dalyje, kiaurinį kairiojo dilbio šautinį sužalojimą su skyliniu stipinkaulio lūžiu, šautinį krūtinės sužalojimą su diafragmos abiejų kupolų, kepenų dešinės skilties, skrandžio, širdiplėvės, širdies ir kairio plaučio pažeidimus, nuo ko D. A. mirė, tokiu būdu tyčia jį nužudė, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p.

Be to, T. V. toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupėje su J. Z. , A. K. , E. M. , P. P. , P. U. , turėdamas tikslą nužudyti D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu - esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, tyčia šaudamas ne mažiau 34 kartus iš nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto- kulkosvaidžio į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , J. Z. tyčia šovus ne mažiau 11 kartų iš nenustatyto pramoninės gamybos 7, 62 mm kalibro 1930/33 m. m. pistoleto TT į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , bendrais veiksmais su E. M. , A. K. , J. Z. , P. P. ir P. U. padarydamas A. M. vieną šautinę - kiaurinę žaizdą krūtinėje, dvi šautines - kiaurines žaizdas žastuose, aklą šautinę žaizdą juosmenyje su stuburo juosmeninės dalies 4-5 slankstelių lūžimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tyčia pasikėsino nužudyti A. M. , T. F. bei J. G. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes A. M. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, į T. F. ir J. G. nepataikė ir šie aktyviai pasipriešino pabėgdami iš įvykio vietos, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p.

Be to, T. V. , ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo ikiteisminio tyrimo nenustatytą šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletą - kulkosvaidį ir didelį kiekį - ne mažiau 34 vnt. šaudmenų – 9 mm kalibro LUGER šovinių, kuriuos nešiojo ir laikė neteisėtai iki 2007 m. sausio 5 d., t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d.

T. V. 2007 m. birželio 5 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. To paties teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. V. pratęstas dviems mėnesiams. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartimi T. V. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi T. V. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė trijų mėnesių laikotarpiui. Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartimi T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas nebuvo pratęstas, to paties teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartimi T. V. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartis, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. V. nepratęstas. 2008 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi T. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. To paties teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartimi T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.  Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. V. pratęstas trims mėnesiams. 2008 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi T. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartimi palikta galioti Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. V. pratęstas trims mėnesiams.

Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi kaltinamajam T. V. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog T. V. po nusikaltimo padarymo slapstėsi užsienyje, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, byloje buvo paskelbta jo paieška, į Lietuvą T. V. buvo parvežtas pagal Europos arešto orderį. Be to, byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis turi ryšių su užsienyje gyvenančiais asmenimis, nes sistemingai vykdavo į užsienį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje T. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kauno apygardos teismo nutartyje taip pat nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad T. V. yra kaltinamas padaręs sunkų, labai sunkų ir pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., yra pakankamas pagrindas manyti, kad T. V. gali daryti naujus nusikaltimus. Apygardos teismo nutartyje nurodoma, jog byloje esantys duomenys – telefoninis pokalbis, vykęs tarp T. V. ir liudytojo šioje byloje, leidžia manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus asmenis.  

Kaltinamojo T. V. gynėja skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog nutartis yra priimta grubiai pažeidžiant jos ginamojo T. V. teises, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo ir BPK 127 str. reikalavimus. T. V. suėmime yra jau ilgą laiką, neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, artimai bendrauja su šeima. Kaltinamojo gynėjos teigimu, T. V. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neįvykdė, o tai kad jis neprisipažįsta įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, negali būti pagrindas tęsti suėmimo termino. Be to, jos ginamojo atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcijos principas, draudžiantis asmens atžvilgiu taikyti bet kokius bausmei ar BK numatytai poveikio priemonei prilygstančius suvaržymus.

 Pažymi, T. V. niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Kitiems asmenims, įtariamiems tokių pačių veikų padarymu, yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, todėl yra pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Esant tokioms aplinkybėms, gynėjos manymu, nėra jokio objektyvaus pagrindo tęsti T. V. atžvilgiu suėmimo terminą, nes kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje kaltinamojo T. V. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Kaltinamojo T. V. gynėjos advokatės A.Ručienės skundas netenkinamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, t.y liudytojų parodymai, kitų kaltinamųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados ir kt., leidžiančių manyti, kad T. V. padarė jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas. Ar T. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos bei tų veikų galutinio teisinio įvertinimo klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teisme priimant byloje sprendimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties pratęsti suėmimo terminą teisėtumo bei pagrįstumo, įrodymų nevertina. Tačiau, teismo nuomone, Kauno apygardos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismui pateikti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma. jog kaltinamasi bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

T. V. kaltinamas padaręs sunkų, labai sunkų ir pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo

T. V. nevedęs, jo nesaisto jokie artimesni šeiminiai, socialiniai ryšiai. Netrukus po nusikaltimų, kurių įvykdymu jis yra kaltinamas, jis išvyko į užsienį ir dėl to buvo paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Kaltinamasis niekur nedirba. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad nors kaltinamajam teistumas išnykęs, tačiau iš bylos matyti, jog T. V. , būdamas jauno amžiaus, jau turi kriminalinę praeitį, kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus šioje byloje praėjus neilgam laikui nuo teistumo išnykimo. 2005-03-04 nutartimi dėl apysunkio nusikaltimo kito žmogaus sveikatai padarymo baudžiamoji byla T. V. buvo nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Kaltinamojo gynėja skunde teigia, kad T. V. artimai bendrauja su savo šeima, tačiau ši aplinkybė nelaikytina pagrindu naikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šioje situacijoje reikšmingi šeiminiai santykiai turėtų būti suprantami kaip kaltinamojo bei jo sutuoktinio, vaikų ar kitų išlaikytinių tarpusavio įsipareigojimų, mažinančių tikimybę, kad kaltinamasis pasislėps nuo tyrimo, buvimas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Pratęsiant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti teisme. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad yra rašytinių duomenų, iš kurių matyti, kad T. V. bandė paveikti liudytojus. Byloje yra užfiksuotas pokalbis tarp T. V. ir liudytojo A. K. , iš kurio turinio matyti, kad kaltinamasis bando paveikti šį liudytoją. Šio pokalbio metu T. V. liudytojui sako: „Aš tau sakau, aš tau nieko nesakau, kas tau bus, bet išlįs galas anksčiau ar vėliau, nes advokatas jau pasakė, kad vienas kalba, vienas, tai tik tu esi Lietuvoj“. Pats liudytojas A. K. , apklaustas dėl šio pokalbio, parodė supratęs minėtus T. V. žodžius, kaip grasinimą. Šių duomenų pakanka išvadai, kad kaltinamasis T. V. bandė paveikti liudytoją ir gali tai daryti ateityje. Taigi, pagrįstai suėmimo termino pratęsimui nustatytas ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo pagrindas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš T. V. inkriminuojamų veikų aprašymo seka, kad padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, smurtiniai. Be to, padaryti veikiant bendrai su kitais asmenimis, vienos iš padarytų nusikalstamų veikų pasekmės yra neatstatomos – atimta D. A. gyvybė. Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies  3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą- pagrįstą manymą, kad kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo gynėja skunde teigia, kad yra pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, nes kitiems  asmenims šioje byloje yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Tai, kad T. V. ir kitam kaltinamajam pareikšti analogiški įtarimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien to, kad asmenys kaltinami tų pačių nusikaltimų padarymu, neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Būtina įvertinti kiekvieno iš jų atžvilgiu nustatytus kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pratęsiant suėmimo terminą T. V. lygybės prieš įstatymą principas nebuvo pažeistas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vyksta bylos teisminis nagrinėjimas, kaltinimai pareikšti keliems asmenims dėl tyčinių ir  sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo. Be to, teismas pastebi, kad teisminis bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas, bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytiems pagrindams ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, kaltinamajam T. V. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka pažeista nebuvo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

                      kaltinamojo T. V. gynėjos Aušros Ručienės skundą atmesti.

                      Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                    Albinas Bielskis