Civilinė byla Nr. 2-768/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1, 99.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir atsakovų A. B. ir J. B. bei D. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1381-395/2008 pagal pareiškėjos L. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja L. O. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti D. B. vardu registruotus 1,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1132 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad L. O. 2008 m. gegužės mėnesį pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš J. B. 140 365,91 Lt nuostoliams atlyginti. Ieškinys buvo priimtas 2008 m. birželio 12 d., laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2008 m. liepos 18 d. nutartimi. L. O. antstolio R. B. kontoroje sužinojo, kad J. B. ir jo žmona A. B. 2008 m. liepos 3 d. turimus žemės sklypus (1,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1132 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojo dukrai D. B.. L. O. CK 6.66 straipsnio pagrindu ketina ginčyti šią dovanojimo sutartį. Ieškinio negali pateikti, nes VĮ Registrų centras dar nėra pateikęs žadamos ginčyti dovanojimo sutarties kopijos. Atsižvelgdama į tai, kad yra tikimybė, jog D. B. gali sudaryti sandorius su asmenimis, kurių nesąžiningumą bus sudėtinga ar neįmanoma įrodyti, ir taip siekti išvengti restitucijos, leidžiančios nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, prašė iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pareiškėja L. O. prašymą apmokėjo 400 Lt žyminiu mokesčiu, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti. Nurodė, kad jos materialinė padėtis sunki, šiuo metu neturi darbo, nuosavybės teise priklausantis turtas yra nelikvidus, bankų sąskaitose piniginių lėšų likutis yra nedidelis.
Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atidėjo L. O. 1 270,5 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo. Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė duomenis apie nekilnojamąjį turtą, registruotas transporto priemones, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją, kurių pagrindu spręstina, kad pareiškėjai likusio žyminio mokesčio dalies (1 270,5 Lt) sumokėjimas atidėtinas iki ieškinio pateikimo (CPK 84 str.).
Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi areštavo D. B. priklausančius 1,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1132 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė 14 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties įteikimo, ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikšti. Nurodė, kad 2008 m. liepos 3 d. J. B. ir A. B. dovanojo turimus žemės sklypus dukrai D. B. Dėl šio sandorio kyla reali grėsmė pareiškėjos turtiniams interesams ieškinio dėl 140 365,91 Lt nuostolių atlyginimo patenkinimo atveju. Dėl pareiškime nurodytų objektyvių priežasčių L. O. neturi galimybės skubiai pareikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o galimybė D. B. sudaryti kitus sandorius didina grėsmę pareiškėjos turtiniams interesams. Teismo teigimu, įvertinus didelę būsimo ieškinio sumą, galima spręsti apie teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar šio procesinio veiksmo negalimumą ieškinio patenkinimo atveju, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144, 145 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, pakeisti, nurodant, jog 1 270,50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atidedamas iki sprendimo priėmimo. Skunde nurodo, kad pareiškėjos materialinė padėtis yra sunki, nuosavybės teise priklausantis turtas yra nelikvidus. Teismas 1 270,50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą faktiškai atidėjo 14 dienų, tačiau žyminio mokesčio mokėjimas turėjo būti atidėtas ilgesniam laikui – iki sprendimo byloje priėmimo (CPK 84 str.).
Atsakovai J. B. ir A. B. bei D. B. atskiraisiais skundais prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti. Skunduose nurodo, kad J. B. ir A. B. įsigijo 0,1132 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo numatyta statyti namą dukrai D. B. Prie šio sklypo įsigijimo bei namo statybos savo lėšomis prisidėjo ir D. B. Dėl tos aplinkybės, kad namas buvo statomas D. B., J. B. ir A. B. padovanojo savo dukrai D. B. 0,1132 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei perleido savo teises į 2008 m. liepos 3 d. statybos leidimą. Kadangi statybos darbams reikalingos papildomos lėšos, J. B. padovanojo savo dukrai jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį miško paskirties 1,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ši dovanojimo sutartis yra teisėta, sudaryta nepažeidžiant jokių įstatymų reikalavimų, padovanotas turtas nebuvo niekam įkeistas, neperduotas panaudai ar kitaip neapsunkintas jo dovanojimas, jam nebuvo pritaikyti jokie draudimai ar apribojimai. Jokie reikalavimai ir jokios pretenzijos nėra ir nebuvo reiškiamos A. B., kuriai teismo nutartimi areštuotas turtas su J. B. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Dėl nurodytų aplinkybių teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pažeidžiamos atsakovų, kaip turto savininkų, teisės nekliudomai disponuoti savo turtu, užtikrintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Civilinio kodekso.
Pareiškėja L. O. atsiliepimais į atsakovų J. B. ir A. B. bei D. B. atskiruosius skundus prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti.
Atsakovai J. B. ir A. B. atsiliepimu į atsakovės D. B. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
Atsakovė D. B. atsiliepime į atsakovų J. B. ir A. B. atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su skunde nurodytais argumentais, ir prašo jį tenkinti.
Atsakovai J. B., A. B., D. B. atsiliepimu į pareiškėjos L. O. atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atskirieji skundai dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, netenkintini.
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio padavimo dienos.
Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str. str.). Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja ieškiniu ketina prašyti CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia J. B. ir A. B. bei D. B. 2008 m. liepos 3 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria J. B. ir A. B. turimus žemės sklypus – 1,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1132 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo dukrai D. B. (b. l. 2-3).
Šioje byloje būsimo ginčo dalykas – konkretus sandoris, kurio objektas – nekilnojamasis turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, neareštavus ginčo turto, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pripažintina, kad teismas turėjo pagrindą išvadai, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizika gali padidėti ir, areštuodamas atsakovei D. B. ginčijamos sutarties pagrindu perleistą turtą, įstatymo reikalavimų nepažeidė (CPK 144 str., 145 str., 148 str.). Atsakovų atskirojo skundo argumentai nepaneigia turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmės buvimo.
Apeliantų argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo atsakovų, kaip turto savininkų, teises nekliudomai disponuoti savo turtu, savaime nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Tam, jog būtų įvykdytas teisingumas (Konstitucijos 109 str. 1 d.) ir priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas kilęs ginčas, o vėliau šis teismo sprendimas realiai ir tinkamai įvykdytas, įstatymas nustato įvairias procesines priemones. Viena jų yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Teisėjų kolegijos manymu, nutartimi teismas teisėtai ir pagrįstai taikė įstatymo nustatytus laikinus ribojimus, siekdamas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tokių ribojimų teismo procesiniu sprendimu taikymas neleidžia daryti išvados, jog nepagrįstai ar neteisėtai yra ribojamos atsakovų teisės ir interesai ar pažeidžiami interesų pusiausvyros ar teisingumo principai. Šiuo atveju pirmenybė suteikiama būsimo teismo sprendimo realiam ir tinkamam įvykdymui, tam tikra apimtimi laikinai apribojant savininkui priklausančias teises.
Pažymėtina, kad, įgyvendinant lygiateisiškumo principą, įstatyme numatyta galimybė atsakovui kreiptis į teismą su prašymu, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Įstatyme taip pat numatyta, jog įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).
Atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, netenkintinas.
Pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Įstatymas tokio prašymo padavimą sieja su reikalavimu sumokėti pusę CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo.
Bylos duomenimis, pareiškėja L. O. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, prašymą apmokėjo 400 Lt žyminiu mokesčiu, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti (b. l. 2-4).
Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio arba negali to padaryti kreipimosi į teismą dieną. Įstatymas, suteikdamas asmeniui teises, įpareigoja motyvuoti ir įrodyti, jog jis turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis (CPK 183 str. 3 d.). Asmuo, turintis teisę būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, privalo pateikti įrodymus, jog įstatymas jam tokią teisę suteikia.
Pareiškėja, prašydama atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kurie patvirtina, jog pareiškėja turi 0,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 37/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių bei 295/588 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-11). Prie prašymo pareiškėja teismui pateikė VĮ ,,Regitra“ 2008 m. birželio 5 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad L. O. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 17). Banko ,,Nordea Bank Finland Plc“ 2008 m. birželio 6 d. pažymoje nurodyta, jog L. O. šio banko sąskaitoje turi 893,17 Lt (b. l. 18), o AB banke ,,Hansabankas“ 2008 m. birželio 6 d. pažymoje nurodytas L. O. sąskaitos likutis 103,94 Lt (b. l. 19). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje, užpildytoje 2007 m. gruodžio 19 d., pažymėta, kad L. O. bendra pajamų suma 127 000 Lt (b. l. 13).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašyme nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus pagal CPK 176–182 straipsniuose suformuluotas taisykles, pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas pareiškėjai atidėti 1 270,5 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki ieškinio pateikimo (CPK 84 str.).
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo žyminio mokesčio paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėjimą atidėti iki sprendimo byloje priėmimo (CPK 84 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio prašymo tenkinti nėra pagrindo, nes ieškinio priėmimas yra atskiras procesinis veiksmas ir jį sprendžiant pareiškėja galės pareikšti prašymą pirmosios instancijos teismui atitinkamai atidėti žyminį mokestį ar nuo jo dalies atleisti (CPK 83 str., 84 str.).
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartis atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Vigintas Višinskis