Civilinė byla Nr. e2S-1858-661/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19050-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Pirmoji investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pirmoji investicija“ ieškinį atsakovams UAB „Segestra“, UAB „AEnergija“, L. K. – Č.  dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ir (ar) padidėti, tretieji asmenys UAB „Energesman“, D. M.,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

n u s t a t ė:

ieškovas UAB „Pirmoji investicija” kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovams  UAB „Segestra”, UAB A. Energija”, L. K.-Č., reikalaudamas įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo  visuotiniame UAB „Energesman” akcininkų susirinkime priimti sprendimą dėl  naujo UAB „Energesman” vadovo paskyrimo. Savo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki tol, kol visuotiniame UAB „Energesman” akcininkų susirinkime bus priimtas sprendimas dėl naujo UAB „Energesman” vadovo paskyrimo, ber ne ilgiau nei iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, paskirti (nustatyti) laikiną UAB „Energesman” administravimą, administratoriumi paskiriant bankroto administratorių P. P..

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-01 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Tačiau 2016-06-09 nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė trečiojo asmens D. M. prašymą panaikinti 2016-06-01 teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Sutiko su atsakovų UAB „Segestra“, L. K.-Č.,  UAB „Aenergija“ atskiruoju skundu ir panaikino  2016-06-01 teismo nutartį, kuria nutarta iki tol, kol visuotiniame UAB „Energesman” akcininkų susirinkime bus priimtas sprendimas dėl naujo UAB „Energesman” vadovo paskyrimo, bet ne ilgiau, nei iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjimo byloje įsiteisėjimo, paskirti (nustatyti) laikiną UAB „Energesman” administravimą, administratoriumi skiriant bankroto administratorių P. P., bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 903). Teismas taip pat paskyrė ieškovui UAB „Pirmoji investicija“ 5792 Eur  baudą, iš kurios 50 proc. paskyrė trečiojo asmens UAB „Energesman“ naudai, likusius 50 proc. – valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad UAB „Energesman” vadovas D. M. nėra atšauktas ar atsistatydinęs, kaip teigiama ieškinyje, o  eina  direktoriaus pareigas.  Ieškovas, nurodydamas, kad UAB „Energesman” direktorius D. M. nuo 2016-04-29  atsistatydino ir nuo tos datos įmonė negali vykdyti ūkinės veiklos, nes neturi vadovo, ir tai kelia grėsmę įmonei, aiškiai suklaidino teismą. Ieškovas, kaip akcininkas, turėjo pilną informaciją apie tai, kad  D. M. yra UAB „Energesman” direktorius, šias aplinkybes įrodė D. M. pateikęs į bylą rašytinius įrodymus (jo pasirašytas 2016-06-16 raštas akcininkams dėl  bendrovės neeilinio akcininkų susirinkimo ( el.b.l. 148), ieškovo  2016-05-13, 2016-05-03, 2016-05-04   raštai trečiajam asmeniui ( el.b.l. 149, 150-151, 152-154), ieškovą atstovaujančių teisininkų advokatų kontoros GLIMSTED Bernotas ir partneriai 2016-05-04 raštas trečiajam asmeniui (el.b.l. 155-160). Iš 2016-05-19 neeilinio UAB „Energesman” visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ( el.b.l. 161-167)  nustatyta, kad  D. M. neatšauktas iš UAB „Energesman” direktoriaus pareigų, šią aplinkybę patvirtina ir valstybės įmonės Registrų centras išrašas ( el.b.l. 175-177). Teismas taip pat nurodė, kad Ieškovui nurodžius neišsamų ginčo faktinį pagrindą bei nuslėpus visą turimą informaciją santykiuose su trečiuoju asmeniu UAB „Energesman”, kurio atžvilgiu, nurodytų aplinkybių pagrindu buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – paskirtas bendrovės laikinasis administratorius, suponavo teismo nuomonę imtis kraštutinės priemonės ir įsikišti į bendrovės valdymą, kai teismo posėdyje iš šalių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų buvo nustatyta, kad tam nebuvo jokio pagrindo. Tokį ieškovo elgesį teismas laikė aiškia nepagarba teismui bei šio ginčo šalims ir vertino kaip piktnaudžiavimas teise, dėl ko paskyrė ieškovui baudą.

Ieškovas UAB „Pirmoji investicija“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-09 nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad 2016-03-31 buvęs UAB „Energesman“ direktorius D. M. visiems UAB „Energesman“ akcininkams pranešė, kad nuo 2016-04-29 nutraukia darbo sutartį ir palieka UAB „Energesman“ direktoriaus pareigas (Ieškinio priedas Nr. 2). Tuo pačiu buvęs UAB „Energesman“ direktorius D. M. informavo visus UAB „Energesman“ akcininkus, kad 2016-04-29 yra šaukiamas visuotinis UAB „Energesman“ akcininkų susirinkimas, kuriame turi būti išspręsti seno vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo klausimai (Ieškinio priedas Nr. 3). Atitinkamai 2016-04-29 įvyko visuotinis UAB „Energesman“ akcininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti paskirtas naujas UAB „Energesman“ vadovas. Tačiau dėl nesąžiningų bei neteisėtų Atsakovų veiksmų (neveikimo) naujas UAB „Energesman“ vadovas paskirtas nebuvo. Dar daugiau, UAB „Energesman“ vadovas nėra paskirtas iki šiol. Nurodo, kad vadovaujantis LR ABĮ 37 str. 5 d. 2 p., nuo 2016-04-30 UAB „Energesman“ nebeturi pagal LR ABĮ ir UAB „Energesman“ įstatus privalomo vienasmenio valdymo organo – vadovo. D. M. nuo 2016-04-30 neturi teisės veikti UAB „Energesman“ vardu.

Taip pat nurodo, kad atskirieji skundai buvo gauti 2016-06-03. Atitinkamai LR CPK 334 str. 2 d. 1 p. numatytas 3 darbo dienų terminas baigėsi 2016-06-08. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas LAP nutartį pats panaikino tik 2016-06-09, t. y. praleidęs LR CPK 334 str. 2 d. 1 p. nustatytą terminą. D. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turėjo būti (yra) kvalifikuotinas kaip atskirasis skundas ir už jį turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 2 d.). Tačiau tai padaryta nebuvo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas jį nagrinėjo bei tenkino nesant tinkamai sumokėto žyminio mokesčio. Nurodo, kad D. M. pateikė nebūdamas Bylos šalimi ir neturėdamas tam jokio pagrindo. Pabrėžtina, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo įtraukti D. M. į Bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, jei D. M. laiko save UAB „Energesman“ direktoriumi, jis galėjo teikti dokumentus UAB „Energesman“ vardu. Tačiau tai padaryta nebuvo.

Nurodo, kad remiantis LR CK 2.70 str. 1 d. 2 p., vadovo nepaskyrimas daugiau kaip 6 mėnesius sudaro pagrindą bendrovės likvidavimui. Atitinkamai ši Byla tikrai nebus išnagrinėta greičiau nei per 6 mėn. Todėl akivaizdu, kad UAB „Energesman“ gali būtų žymiai greičiau likviduota, nei Byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Tokiu būdu Ieškovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas bus absoliučiai neįmanomas.

Taip pat nurodo, kad Ieškovas buvo ir šiuo metu yra įsitikinęs, jog D. M., kaip UAB „Energesman“ vadovo, įgaliojimai tikrai pasibaigė 2016-04-30, remiantis LR ABĮ 37 str. 5 d. 2 p. Būtent todėl Ieškovas ir pateikė Ieškinį bei prašė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau 2016-06-09 Nutartyje vien tokie Ieškovo veiksmai ir tokie elgesio motyvai yra vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tačiau tiek Ieškinyje, tiek ir Ieškovo atsiliepime buvo aiškiai pažymėta, kad UAB „Energesman“ vadovo D. M. įgaliojimai pasibaigė 2016-04-30 LR ABĮ 37 str. 5 d. 2 p. pagrindu, kai visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimti sprendimai dėl jo atstatydinimo ir naujo vadovo paskyrimo. Nurodo, kad 2016-06-09 Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad Ieškovo tikslas buvo kontroliuoti UAB „Energesman“ veiklą laikinojo administratoriaus pagalba, o Ieškinys pareikštas kitu pagrindu bei nurodant kitas faktines aplinkybes. Neva tai taip pat patvirtina piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – naudojimąsi jomis ne pagal paskirtį. Nurodo, kad 2016-06-09 Nutarties turinio net neįmanoma tiksliai suprasti, kokios konkrečios informacijos nepateikimas yra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Atsakovas UAB „Aenergija“ atsiliepimu į pareikštą skundą, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-09 nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo nutraukti apeliacinį procesą dalyje kurioje yra ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas skirti UAB „Pirmoji investicija“ baudą. Nurodė, jog ieškovo nurodoma aplinkybė, dėl D. M. įgaliojimų pasibaigimo yra materialinio-teisinio ginčo dalykas ir bus konstatuota baigiamuoju teismo aktu, išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovas neįrodinėja, dėl ko D. M. turėtų būti atstatydintas. Nurodo, kad 2016-04-29 visuotiniam akcininkų susirinkimui neatšaukus D. M. iš bendrovės vadovo pareigų , jis toliau ėjo pareigas, tai gi nebesiekė atstatydinti, o tą pačią dieną atsiėmė savo pareiškimą. D. M. neatliko ABĮ 37 str. 6 d. numatytų veiksmų. Visos šios aplinkybės buvo žinomos ieškovui.

Byloje dalyvaujantys asmenys UAB „Segestra“, L. K. – Č. ir UAB „Energesman“ atsiliepimų į pateiktą skundą nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas.    

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog teismui nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. nepaskyrus laikino įmonės administratoriaus, įmonė patirtų neigiamų padarinių. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, 2016 m. birželio 9 d. nutartimi pripažino, kad UAB „Energesman” turi vadovą, t.y direktorių D. M., dėl ko sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad vadovaujantis LR ABĮ 37 str. 5 d. 2 p., nuo 2016-04-30 UAB „Energesman“ nebeturi pagal LR ABĮ ir UAB „Energesman“ įstatus privalomo vienasmenio valdymo organo – vadovo. D. M. nuo 2016-04-30 neturi teisės veikti UAB „Energesman“ vardu, kadangi 2016-03-31 buvęs UAB „Energesman“ direktorius D. M. visiems UAB „Energesman“ akcininkams pranešė, kad nuo 2016-04-29 nutraukia darbo sutartį ir palieka UAB „Energesman“ direktoriaus pareigas. Tačiau su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendrovės vadovo, kaip specifinio darbo teisinių santykių subjekto, teisinį statusą visų pirma reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ). Bendrovės vadovo rinkimo ir atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarka nustatyta ABĮ 37 straipsnyje, kuriame įtvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo absoliuti kompetencija šiais klausimais. Darbo sutarties pasibaigimo galimybė, sutartį nutraukiant ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose įtvirtintu pagrindu, nustatyta DK 124 straipsnio 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Tai reiškia, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, nepriklausomai nuo pastarojo kaltės buvimo. Svarbu tik tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas būtų priimtas laikantis jo priėmimui nustatytų procedūros reikalavimų. Visuotiniam akcininkų susirinkimui įgyvendinus minėtą teisę, su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas. Tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – būtent ABĮ 19 straipsnis 3 dalis 3 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001).

Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas), visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat turi kompetenciją leisti lokalius teisės aktus, kurie yra specialiosios normos įstatymų atžvilgiu. Lokalių teisės aktų reglamentavimas bendrovei yra privalomas, jei neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad bendrovės įstatuose nustatoma bendrovės organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka. Pagal UAB „Energesman“ įstatų 7.2 punktą bendrovės direktoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Tačiau įstatuose taip pat yra nurodoma, kad Bendrovės direktoriaus sprendimas neįsigalios ir negali būti nei jo, nei kitų asmenų vykdomas tol, kol nebus gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

Juridinio asmens dalyvių susirinkimui įstatyme suteikta teisė dispozityviai reglamentuoti juridinio asmens veiklą pagal dalyvių valią, jei toks reguliavimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Pirmiau nurodyta, kad akcinės bendrovės įstatuose nustatoma bendrovės organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka (ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ši įstatymo nuostata suteikia galimybę įstatuose išvardyti organų narius ir darbuotojus, kuriuos renka ir atšaukia iš pareigų bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Kadangi direktoriaus atleidimas iš darbo tik su dalyvių susirinkimo pritarimu neprieštarauja nei ABĮ, nei DK normoms (kadangi nepaneigia darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva DK nustatytais pagrindais, o tik riboja juridinio asmens kompetenciją šiuo aspektu), vertintina, kad tokia įstatų nuostata nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašymas nutraukti darbo sutartį, taip pat yra direktoriaus sprendimo forma, kuriai turi būti taikoma įstatuose nustatyta pripažinimo tvarka. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad pagal turimus duomenis, UAB „Energesman“ turi direktorių D. M., dėl ko nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Energesman“ skiriant administratorių.

Apeliantas taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas LAP nutartį pats panaikino tik 2016-06-09, t. y. viena diena praleidęs LR CPK 334 str. 2 d. 1 p. nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto teiginiu, tačiau sprendžia, kad tokiu formaliu pagrindu, kuomet skundžiama nutartis buvo priimta viena diena praleidžiant nustatytą terminą, negalima naikinti nutarties kuria iš esmės teisingai buvo išspręstas nagrinėjamas klausimas (CPK 328.).

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo paskirta nuobauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, prašydamas panaikinti ir šią nutarties dalį. Pažymėtina, kad CPK 107 str. 1 d. numato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK normos nenumato galimybės skusti teismo nutarimo skirti piniginę baudą, tokia galimybė taip pat nebuvo numatyta ir skundžiamoje nutartyje, dėl ko apelianto skundas dalyje dėl nuobaudos panaikinimo yra nutrauktinas.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą pradėtą pagal ieškovo UAB „Pirmoji investicija“ atskirąjį skundą, dalyje dėl 5792 Eurų  baudos panaikinimo, nutraukti.

Teisėjas                                                         Alvydas Barkauskas