Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-570-581/2015
Proceso Nr. 4-08-3-01324-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties,
nustatė:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto Vidmanto Daunoravičiaus 2015-04-20 nutarimu L. M. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 4 dalyje, ATPK 145 straipsnio 5 dalyje ir 1424 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi jam skirta galutinė administracinė nuobauda - 900 Eur bauda.
L. M. nubaustas už tai, kad 2015-03-25, 18 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) punkte sustabdžius UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį maršrutu (duomenys neskelbtini) vairavo UAB (duomenys neskelbtini) ir pasvėrus šią transporto priemonę, vairuojamą L. M., buvo nustatyta, kad puspriekabės trigubų ašių grupės, tarp kurių atstumas yra 1,32 m, apkrova buvo 28,9 t ir 4,9 t viršijo maksimalią leistiną, kurios maksimalus leistinas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų IV skirsnio 19.2 papunktyje. L. M. važiuodamas sunkiasvore transporto priemone neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimai. Tokiais veiksmais L. M. padarė pažeidimą numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje.
Be to, svėrimo metu nustatyta, kad transporto priemonių junginio bendrasis svoris buvo 47,9 t ir 7,9 t viršijo maksimalų leidžiamą, kurio maksimalus leistinas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skirsnio 16.5 papunktyje. L. M. važiuodamas sunkiasvore transporto priemone neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimai. Tokiais veiksmais L. M. padarė pažeidimą numatytą ATPK 145 straipsnio 4 dalyje.
Be to, transporto priemone pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vežamas krovinys iš krovinio siuntėjo UAB (duomenys neskelbtini) krovinio gavėjui Lenkijos Respublikos ūkio subjektui (duomenys neskelbtini), t.y. buvo vežamas krovinys už atlygį, tačiau vairuotojas nepateikė Licencijos kopijos. Tuo vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 4.5 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1424 straipsnio 2 dalyje.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-18 nutartimi L. M. skundas dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų jo atžvilgiu taikymo ir paskirtos galutinės nuobaudos dydžio sumažinimo buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tuo, kad jokių išskirtinių aplinkybių ar faktinių duomenų visumos dėl ko būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda nėra per griežta ir atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
L. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto V. Daunoravičiaus nutarimą, kuriuo jam dėl pažeidimų, numatytų ATPK 145 straipsnio 4 dalyje, ATPK 145 straipsnio 5 dalyje ir 1424 straipsnio 2 dalyje paskirta 900 Eur bauda ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-18 nutartį bei, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.
Skunde nurodoma, kad L. M. administracinė nuobauda paskirta neįvertinus visų svarbių bylai ir jo asmenybės vertinimui reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgus į tai, kad pažeidimai padaryti ne tyčiniais veiksmais, o paskirtos nuobaudos neadekvačios padarytoms veikoms, jų pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, jo asmenybei ir materialinei padėčiai. Teigia, kad nebuvo pakankamai įvertinta aplinkybė dėl jo gaunamų pajamų ir galimybių susimokėti paskirtą baudą, neatsižvelgta į tai, kad jis gyvena su senyvo amžiaus tėvais, dėl kurių sveikatos būklės ir sunkios finansinės padėties tenka paremti materialiai, ką patvirtina jo teismui pateikti duomenys. Pabrėžia, kad pažeidimų fakto jis neginčija, tačiau mano, kad nubaustas per griežtai. Mano, kad šiuo atveju buvo visos sąlygos taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
L. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-18 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas neginčija padarytų administracinių teisės pažeidimų kvalifikacijos ir jo kaltės. Iš skundo turinio matyti, kad jame keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas - prašoma taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 145 straipsnio 5 dalies, t. y. sunkesniojo iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, sankcijoje. Pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų <...>.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto V. Daunoravičiaus nutarimu už ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 900 Eur bauda ir kadangi ši nuobauda iš visų paskirtųjų griežčiausia, tai jos dydis sutampa su galutine administracine nuobauda. Skiriant tokio dydžio administracinę nuobaudą, Institucija atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, L. M. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinta ir tai, kad jo atžvilgiu sunkinančių aplinkybių nėra.
Apygardos teismo vertinimu, Institucija paskyrusi nuobaudą ATPK 30 ir 302 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimą, bei ATPK 31 ir 32 straipsnio nuostatas dėl pažeidėjo atsakomybei įtakos turinčių aplinkybių nustatymo pritaikė tinkamai. Nagrinėjamu atveju, esant nustatytai vienai L. M. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jam buvo paskirta nuobauda, savo dydžiu artima ATPK 145 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytam administracinė nuobaudos – baudos minimaliam dydžiui. Skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, galima tik pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 301 straipsnio pagrindu sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Taigi, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 301 straipsnio nuostatos pažeidėjui gali būti taikomos nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, apylinkės teismo nutartį ir apeliacinio skundo argumentus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymas būtų nepagrįstas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, kad dėl padaryto pažeidimo jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi jau yra tinkamai įvertintos, skiriant ir individualizuojant jam nuobaudą. Argumentai susiję su atlyginimo dydžiu, galimybėmis susimokėti paskirtą baudą, teikiama pagalba artimiesiems negali būti vertinami kaip išskirtiniai ar sudarantys pagrindą švelninti apeliantui paskirtą ATPK 145 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Kaip matyti iš ATPK 145 straipsnio 5 dalies sankcijos, įstatymo leidėjas šį pažeidimą laiko pakankamai pavojingu. Todėl L. M. subjektyvus pažeidimo pavojingumo vertinimas nepašalina jo veiksmų priešingumo teisei, ir juo labiau negali būti laikytinas išimtine aplinkybe, kuria būtų galima pagrįsti ATPK 301 straipsnio taikymą. Vertinant pažeidėjo asmenybę būtina pasisakyti, kad nors galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, tačiau Liteko duomenys nurodo, kad dėl administracinių teisės pažeidimų transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje L. M. yra anksčiau baustas - 2008-07-29 baustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, 2009-10-06 - už ATPK 129 straipsnio ir 123 straipsnio 5 dalies numatytų pažeidimų padarymą. Šios aplinkybės L. M. charakterizuoja kaip vairuotoją linkusį pažeisti nustatytas taisykles.
Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad L. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Išskirtinių sąlygų buvimas, kuris leistų, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, apeliantui paskirtą nuobaudą švelninti, nekonstatuotas.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto V. Daunoravičiaus nutarimas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-18 nutartis yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti ar pakeisti apeliaciniame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30210 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria :
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto V. Daunoravičiaus nutarimą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Jolanta Raščiuvienė