Administracinė byla Nr. eA-123-463/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01792-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrometa“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (22)SN-1)SP-19 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Pareiškėjas teikia pirties paslaugas pirtyje (pastate), kurios pavadinimas –Vilniaus miesto viešoji pirtis „Garo fabrikas“ (toliau – ir Pirtis). Atsakovas Pirties administracijai elektroniniu paštu pateikė Tarnybos 2022 m. sausio 14 d. paklausimą Nr. (22)SN-1)S-25 „Dėl informacijos patiekimo“ (toliau – ir Paklausimas 1), kuriame prašė per 10 darbo dienų atsakyti į klausimus, susijusius su Pirties skelbiamoje informacijoje nurodomomis skirtingomis paslaugų teikimo sąlygomis (naudojimosi pirtimi laiku) moterims ir vyrams. Pareiškėjui atsakius į šį paklausimą, atsakovas pateikė 2022 m. vasario 7 d. paklausimą dėl informacijos patikslinimo (toliau – ir Paklausimas 2), kuriame paprašė patikslinti pirminiame atsakyme nurodytas aplinkybes.
2.2. Pirties administracija elektroniniu paštu gavo skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodyta siūlyti Pirties administracijai užtikrinti visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų išskiriamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties.
2.3. Atsakovo pateiktas Paklausimas 1 nepatvirtintas įstaigos antspaudu, nepasirašytas elektroniniu parašu, t. y. jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nurodytų reikalavimų, todėl Pirties administracija negalėjo atsakovui pateikti visos prašomos informacijos.
2.4. Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo klausimus, visiškai paneigė bet kokias Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pažeidimo prielaidas, nurodė, jog skelbiamoje informacijoje naudojimosi Pirtimi laikas, kokybė ir kainodara buvo ir yra vienoda tiek vyrams, tiek moterims. Anksčiau nurodytas Pirties lankymo laikas moterims pirmadienį nuo 12 val. buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių, nes tą dieną vyko generalinis tvarkymas, dezinfekcija. Pirtis orientuojasi į tuos, kurie nori ir jaučia poreikį komfortiškai pasinaudoti pirties, kaip higienos priežiūros, paslaugomis. Dėl šios priežasties moterys ir vyrai išskiriami tik tam, kad lankytojai, būdami Pirtyje, nejaustų nepatogumų ir diskomforto dėl savo lyties. Pirtyje patalpos nėra skirstomos ir pritaikytos, jog vienu metu galėtų atskirai būti ir tomis pačiomis paslaugomis naudotis skirtingų lyčių neapsirengę lankytojai.
2.5. Pirtis susijusi su intymia higiena, todėl lankytojai iš anksto informuojami, kokiomis dienomis ir kokia lankytojų grupė gali ateiti. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 16 d. Pirties paslaugomis pasinaudojo 3 192 žmonės, iš kurių moterys sudarė tik 7,4 proc. (235 žmonės), o pajamos, surinktos iš moterų, nesudarė nė 5 proc. nuo bendrų pajamų. Lankymo dienų grafikas buvo sudarytas ir apspręstas Vilniaus mieste vyraujančio poreikio higienos paslaugoms ir remiantis ekonominiais skaičiavimais. Prieš atidarant viešąja pirtį buvo atliktas tyrimas dėl lankytojų pagal lytį poreikio naudotis pirtimi higienos tikslais. Buvo nustatyta, kad moterų, norinčių lankyti pirtį prausimosi tikslais, palyginus su vyrais, buvo labai mažas skaičius. Todėl nuspręsta didesnę Pirties veikimo laiko dalį skirti labiau pirties procedūromis suinteresuotai lankytojų grupei.
2.6. Pirtis – privataus verslo projektas, nėra dotuojama valstybės ar savivaldybės, todėl ekonomikos logikos (paklausos) ignoravimas gresia nuostoliais ir bankrotu. Pirties administracija buvo sudariusi galimybę moterims lankytis Pirtyje kitomis dienomis, t. y. penktadienį ir šeštadienį, tačiau jokio atskirai besilankančių moterų padidėjimo srauto Pirties administracija nepajuto. Taigi Pirties apsilankymo laiko suvienodinimas tarp vyrų ir moterų nepatvirtina Sprendime nurodytos prielaidos, jog ir ankstesniu apsilankymo laiku moteriškos lyties lankytojai galbūt buvo diskriminuojami.
2.7. Tiek moterims, tiek vyrams buvo ir yra sudarytos vienodos galimybės lankytis Pirtyje tiek darbo, tiek poilsio dienomis, t. y. savaitgaliais, todėl visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas atsakovo Sprendimo siūlymas dar kartą užtikrinti visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų išskiriamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties.
2.8. Sprendimas priimtas visiškai neatsižvelgus į teikiamų paslaugų specifiką, nes Pirties paslaugos būtent ir teikiamos atsižvelgiant į lyčių skirtingumą ir dėl to objektyviai sąlygotą būtiną skirtingą lankymo laiką dėl teisėto tikslo – verslo vystymo.
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Sprendimą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Tarnyboje gautas 2022 m. sausio 4 d. skundas (toliau – ir Skundas), kuriame nurodyta, jog Pirtis teikia paslaugas pagal paslaugų tvarkaraštį, kuris ją diskriminavo dėl lyties; Pirties teikiamų paslaugų tvarkaraštyje moterims buvo numatyta galimybė lankytis Pirtyje tik vieną dieną per savaitę, ta pati paslauga vyrams buvo suteikiama 5 dienas per savaitę ir žymiai patogesnėmis savaitės dienomis (savaitgaliais).
3.2. Atlikusi išsamų gauto Skundo tyrimą, lygių galimybių kontrolierė B. S. (toliau – ir Kontrolierė) priėmė skundžiamą Sprendimą. Sprendimą pasirašė Kontrolierė, kaip įgaliota valstybės pareigūnė, Sprendimas atitiko galiojančių įstatymų nustatytus formos reikalavimus.
3.3. Atsakovas pareiškėjui paklausimus ir Sprendimą siuntė elektroninių ryšių priemonėmis Bendrovės nurodytais elektroninio pašto adresais, toks siuntimo būdas atitiko Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą. Visi siųsti dokumentai buvo pasirašyti Kontrolierės, užregistruoti Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje, išsiųsti iš Tarnybos oficialaus elektroninio pašto adreso lygybe@|ygybe.lt, dokumentuose buvo žyma „Originalas nebus siunčiamas“. Su visais atlikto tyrimo dokumentais Bendrovės atstovai galėjo susipažinti bet kuriuo tyrimo Tarnyboje atlikimo metu arba jį atlikus, tačiau to nedarė.
3.4. Pareiškėjas skunde vadovavosi negaliojančiomis VAĮ nuostatomis. Sprendimas savo forma bei siuntimo būdu visiškai atitiko tiek VAĮ, tiek Lygių galimybių įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo skundo su tuo susiję argumentai nepagrįsti.
3.5. Skundo tyrimo metu buvo vertinama, ar Bendrovė, teikdama paslaugas, tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 bei 3 punktuose jai įtvirtintas pareigas. Tyrimo metu buvo konstatuota, jog Pirtimi tik moterys galėjo naudotis pirmadieniais, o tik vyrai Pirties paslaugas galėjo gauti trečiadieniais –sekmadieniais, taip pat jų naudojimosi dienomis buvo numatytos ilgesnės lankymosi valandos. Vyrai ir moterys kartu galėjo lankytis Pirtyje antradieniais. Be to, nė viena iš moterims skirtų lankymosi dienų nebuvo savaitgalio diena ar penktadienis. Moterims ir vyrams buvo sudarytos skirtingos sąlygos įsigyti Pirties paslaugas ir jomis naudotis. Grafikas buvo itin nepalankus dirbančioms moterims.
3.6. Sprendime išanalizuotos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, argumentai, informacija, susijusi su ekonominėmis priežastimis, dėl kurių žymiai ilgesnis laikas naudotis Pirtimi buvo skirtas vyrams, o ne moterims, bei konstatuota, kad paslaugų prieinamumo ribojimas moterims, lyginant su šios paslaugos prieinamumu vyrams, nėra proporcingas.
3.7. Atlikus tyrimą, buvo priimtas Sprendimas, kuriame suformuluotas rekomendacinio pobūdžio siūlymas visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, sudaryti vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų išreiškiamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties. Pareiškėjui nebuvo pateiktas įpareigojimas teikti Pirties paslaugas tokiu būdu, kad esmingai nukentėtų jo ekonominiai interesai ar paslaugų teikimo būdas neatitiktų rinkos paklausos. Būtent į teikiamų paslaugų vyrams ir moterims neproporcingumą buvo atkreiptas dėmesys.
3.8. Pareiškėjui teko įrodinėjimo pareiga, paneigiant lygių galimybių pažeidimo faktą. Tarnyboje buvo aktyviai renkama medžiaga, reikalinga bylos tyrimui, teikiami paklausimai Bendrovei, pareiškėjas buvo aiškiai informuotas apie pareigą pateikti visą Tarnybos tyrimui reikalingą informaciją bei duomenis.
3.9. Pareiškėjo tyrimo metu teikti argumentai apie vyrų ir moterų fizinius skirtumus nepagrindžia ir nepaneigia lygių galimybių pažeidimo fakto. Kontrolierės atlikto tyrimo metu ir Sprendime nebuvo kvestionuojama, kodėl vyrai ir moterys pirtyje lankosi atskiromis dienomis, arba tai, jog egzistuoja vyrų ir moterų fiziniai skirtumai. Tarnybos tyrimo objektas buvo aplinkybė, jog, sudarant naudojimosi Pirties paslaugomis grafiką, kai šiomis paslaugomis vyrai ir moterys naudojosi atskirai, buvo sudarytas neproporcingai nepalankus paslaugų teikimo moterims grafikas, palyginus su vyrams teikiamų paslaugų grafiku, tomis dienomis, kai pirtimi naudojosi tik vienos lyties asmenys.
3.10. Tarnyba neteikė nei rekomendacijos, nei įpareigojimo visą Pirties veikimo laiką moterims bei vyrams dalinti per pusę, ar visą laiką sudaryti galimybes abiem lytims lankytis kartu.
3.11. Kontrolierės sprendime pasisakyta apie aplinkybes, egzistavusias Skundo pateikimo bei tyrimo atlikimo metu, kai buvo nustatyta, jog vien moterys Pirties paslaugomis galėjo naudotis tik vieną darbo dieną, taip pat nustatyta informacija, jog Bendrovė ateityje ketino keisti Pirties lankymo grafiką bei sudaryti sąlygas vien moterims lankytis penktadieniais tik darbo metu – nuo 10 iki 16 val. Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas neproporcingai ribojo moterų galimybes, lyginant su vyrais, naudotis Pirties paslaugomis.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
5.1. Tarnyboje 2022 m. sausio 4 d. buvo gautas Skundas, kad Pirtis teikia paslaugas, tačiau yra sudariusi tokį paslaugų tvarkaraštį, kuris diskriminuoja asmenis dėl lyties. Pirties teikiamų paslaugų tvarkaraštyje moterims buvo numatyta galimybė lankytis Pirtyje tik vieną dieną per savaitę, kuomet ta pati paslauga vyrams buvo suteikiama 5 dienas per savaitę ir žymiai patogesnėmis savaitės dienomis (savaitgaliais).
5.2. Tarnyba 2022 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjui Paklausimą 1, prašydama per 10 darbo dienų atsakyti į Tarnybos pateiktus klausimus, susijusius su Pirties naudojimosi sąlygomis vyrams ir moterims.
5.3. 2022 m. vasario 7 d. Tarnyba Paklausimą 2, prašydama patikslinti pirminiame atsakyme Tarnybai nurodytas aplinkybes.
5.4. Bendrovė 2022 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu pateikė Tarnybai atsakymą į paklausimus.
5.5. Pareiškėjas 2022 m. kovo 30 d. elektroniniu laišku gavo Sprendimą, kuriuo pasiūlyta Pirties administracijai užtikrinti visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų teisių apribojimo ar privilegijų teikimo dėl asmens lyties; įpareigoti Pirties administraciją išnagrinėti Kontrolierės sprendimą ir apie nagrinėjimo rezultatus bei jo vykdymą informuoti per 30 dienų nuo gavimo dienos.
5.6. Bendrovė 2022 m. balandžio 25 d. pateikė Tarnybai atsakymą.
6. Teismas įvertino Lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 1 ir 9 dalių, 4 straipsnio, 14 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 ir 5 dalių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 bei 3 punktų, 10 straipsnio 8 punkto, 13 straipsnio 1 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies, 13 straipsnio 1 dalies nuostatas.
7. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad atsakovas nesilaikė VAĮ nustatytų reikalavimų, taikomų viešojo administravimo subjektų siunčiamų dokumentų formai ir būdui. Teismas nustatė, kad skundžiamas Sprendimas pasirašytas jį priėmusio asmens, jame aiškiai nurodytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, teisinis įvertinimas.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neišreiškė pageidavimo procesinius dokumentus gauti vienokiu ar kitokiu būdu, padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai ir pagrįstai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, Bendrovei visus dokumentus siuntė jos pačios nurodytu elektroninio pašto adresu. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė, gavusi paklausimą elektroniniu būdu, pati į jį atsakė taip pat elektroniniu būdu ir toliau bendravimą su Tarnyba tęsė elektroniniais laiškais, neišreiškė abejonių dėl Tarnybos siųstų dokumentų autentiškumo, neteikė prašymo tyrimo dokumentus gauti jai priimtina forma. Teismas akcentavo, kad Tarnyba nepažeidė siunčiamų dokumentų reikalavimų.
9. Teismas nurodė, kad Sprendime išanalizuotos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, argumentai, informacija, susijusi su ekonominėmis priežastimis, dėl kurių žymiai ilgesnis laikas naudotis Pirtimi buvo skirtas vyrams, o ne moterims, ir pažymėta, jog ekonominės ir finansinės priežastys laikytinos svarbiomis sudarant naudojimosi Pirties paslaugomis grafiką, tačiau paslaugų prieinamumo ribojimas moterims, lyginant su šios paslaugos prieinamumu vyrams, nėra proporcingas. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba pagrįstai suformulavo rekomendacinio pobūdžio siūlymą visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, sudaryti vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų išreiškiamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties. Teismas akcentavo, kad Bendrovei nebuvo pateiktas įpareigojimas teikti Pirties paslaugas tokiu būdu, kad esmingai nukentėtų jos ekonominiai interesai ar paslaugų teikimo būdas neatitiktų rinkos paklausos, buvo tik atkreiptas dėmesys į teikiamų paslaugų vyrams ir moterims neproporcingumą.
10. Teismas nurodė, kad būtent pareiškėjas turėjo įrodinėjimo pareigą, paneigiant lygių galimybių pažeidimo faktą. Teismas byloje nenustatė esant pateiktų duomenų apie lankytojų tyrimą dėl poreikio naudotis pirtimi higienos tikslais bei pažymėjo, kad tokie duomenys nebuvo pateikti nei atsakovui, nei teismui. Teismas konstatavo, kad Bendrovė nebuvo pakankamai aktyvi net ir žinodama, kad turi pareigą teikti reikalingą turimą informaciją ir duomenis bei pareigą paneigti galimą lygių galimybių pažeidimo faktą.
11. Teismas įvertino Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (toliau – ir Direktyva), preambulės 16 punkto nuostatas.
12. Teismas pažymėjo, kad atlikto tyrimo metu ir skundžiamame Sprendime nebuvo kvestionuojama, kodėl vyrai ir moterys pirtyje lankosi atskiromis dienomis, arba tai, jog egzistuoja vyrų ir moterų fiziniai skirtumai, Tarnybos tyrimo objektas buvo aplinkybė, jog, sudarant naudojimosi Pirties paslaugomis grafiką, kai šiomis paslaugomis vyrai ir moterys naudojosi atskirai, buvo sudarytas neproporcingai nepalankus paslaugų teikimo moterims grafikas, palyginus su vyrams teikiamų paslaugų grafiku, tomis dienomis, kai pirtimi naudojosi tik vienos lyties asmenys. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai apie vyrų ir moterų fizinius skirtumus niekaip nepagrindžia ir nepaneigia lygių galimybių pažeidimo fakto.
13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai Sprendimu pareiškėjui teikė rekomendacinio pobūdžio siūlymą – visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, sudaryti vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų išreiškiamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties. Teismas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pagrįstas teisės normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais, todėl sprendė, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą — skundą tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi ir būtinas proceso išlaidas.
15. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiai argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
16. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog Sprendime nebuvo pateiktas įpareigojimas teikti Pirties paslaugas tokiu būdu, kad esmingai nukentėtų pareiškėjo ekonominiai interesai ar paslaugų teikimo būdas neatitiktų rinkos paklausos, o buvo tik atkreiptas dėmesys į teikiamų paslaugų vyrams ir moterims neproporcingumą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį, tačiau Sprendime nebuvo įvardinta, kas konkrečiai pažeidė šias nuostatas, todėl rekomendacija keisti esamą lankymosi Pirtyje tvarką nebuvo pagrįsta neteisėtais pareiškėjo veiksmais. Pareiškėjas akcentuoja, kad teik moterims, tiek vyrams buvo ir yra sudarytos vienodos galimybės lankytis Pirtyje tiek darbo dienomis, tiek poilsio dienomis, todėl Sprendime nurodyta rekomendacija nėra tikslinga.
17. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos Sprendimas ir teismo sprendimas priimti visiškai neatsižvelgus į teikiamų paslaugų specifiką, nes Pirties paslaugos būtent ir teikiamos atsižvelgiant į lyčių skirtingumą ir dėl to objektyviai sąlygotą būtiną skirtingą Pirties lankymo laiką dėl teisėto tikslo – verslo vystymo.
18. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo sprendimą. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir pažymi, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai didžiąja dalimi buvo teikti ir Tarnybai, atsakant į Tarnybos paklausimus, ir teikiant skundą Regionų administraciniam teismui. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai Sprendimu pareiškėjui teikė rekomendacinio pobūdžio siūlymą – visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, sudaryti vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų išreiškiamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties. Teismas taip pat nurodė, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pagrįstas teisės normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir išvada, kad jis pažeidė Lygių galimybių įstatymo nuostatas.
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
23. Bylos duomenimis, Tarnyboje buvo gautas asmens skundas, kad Pirtis teikia paslaugas pagal tokį paslaugų tvarkaraštį, kuris diskriminuoja asmenis dėl lyties. Pirties teikiamų paslaugų tvarkaraštyje moterims buvo numatyta galimybė lankytis Pirtyje tik vieną dieną per savaitę, kuomet ta pati paslauga vyrams buvo suteikiama 5 dienas per savaitę ir žymiai patogesnėmis savaitės dienomis (savaitgaliais). Tarnyba, išnagrinėjusi skundo medžiagą, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pasiūlė Pirties administracijai užtikrinti visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų teisių apribojimo ar privilegijų teikimo dėl asmens lyties, įpareigojo Pirties administraciją išnagrinėti Kontrolierės sprendimą ir apie nagrinėjimo rezultatus bei jo vykdymą informuoti per 30 dienų nuo gavimo dienos.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad skundžiamame Sprendime nebuvo nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai, todėl rekomendacija keisti esamą lankymosi Pirtyje tvarką nebuvo pagrįsta neteisėtais pareiškėjo veiksmais.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
26. Pagal Lygių galimybių įstatymo 1 straipsnį šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
27. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog diskriminacija – tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalį tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui <...>. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.
28. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis numato, kad prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, įgyvendindamas moterų ir vyrų lygias teises, privalo: visiems vartotojams, nesvarbu, kokia jų lytis, taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ar garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas (1 p.); suteikdamas vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba jas reklamuodamas, užtikrinti, kad joje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties bei formuojamos visuomenės nuostatos, kad viena lytis pranašesnė už kitą (2 p.); užtikrinti vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, nediskriminuojant asmenų dėl lyties, įskaitant mažiau palankų požiūrį į moteris dėl nėštumo ir gimdymo bei vaiko žindymo, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 8 punkte nurodytą atvejį (3 p.).
29. Remiantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 10 straipsnio 8 punkto nuostatomis, moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu laikomi bet kokie veiksmai ar kitoks elgesys, kuriais asmuo diskriminuojamas dėl lyties, išskyrus atvejus, kai prekių pardavimą ar paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma vienos lyties asmenims pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, prekių pardavėjo, gamintojo ar paslaugų teikėjo veiksmai pripažįstami pažeidžiantys moterų ir vyrų lygias teises, jeigu dėl asmens lyties, įskaitant mažiau palankų požiūrį į moteris dėl nėštumo ir gimdymo bei vaiko žindymo, taikomos skirtingos apmokėjimo sąlygos ar garantijos už tokias pačias ir tokios pačios vertės prekes, paslaugas, ir gaminius ar nustatomos skirtingos prekių ir paslaugų pasirinkimo galimybės.
30. Nagrinėjamu atveju asmuo kreipėsi į Tarnybą su skundu, nurodydamas, kad tik moterys Pirties paslaugomis pagal skundo pateikimo metu galiojusių Pirties lankymo grafiką gali naudotis tik vieną dieną per savaitę (pirmadienį nuo 12.00 val. iki 22.00 val.), dar vieną dieną – antradienį – Pirties paslaugomis gali naudotis ir moterys, ir vyrai, o kitomis savaitės dienomis (t. y. nuo trečiadienio iki sekmadienio) pirtimi gali naudotis tik vyrai.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lygių galimybių kontrolierius, nustatęs, kad atsakovas, Pirties lankymo grafike nurodęs, kad tik moterys naudotis Pirties paslaugomis gali vieną dieną per savaitę, o tik vyrai – penkias dienas per savaitę, teisingai sprendė, kad atsakovas pažeidė Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį, t. y. kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog nėra įmanoma bent vieną savaitgalio dieną (arba dalį dienos) paskirti moterims, bei sudaryti sąlygas naudotis Pirtimi moterims palankesniu grafiku.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad, pagal Direktyvos nuostatas, vienodo požiūrio principas galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis srityje nereiškia reikalavimo, kad visada turėtų būti sudaroma galimybė vyrams ir moterims kartu jomis naudotis, ir ši Direktyva neužkerta kelio skirtingiems požiūriams, jei prekių tiekimą ir paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma vienos lyties asmenims pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (Direktyvos preambulės 12 p., 4 str. 5 d.). Kaip teisėtą tikslą pareiškėjas nurodo didesnį vyriškos lyties asmenų poreikį intensyviau ir dažniau naudotis Pirtimi nei moteriškos lyties asmenims, ir iš to gaunamas didesnes pajamas.
33. Direktyvos Preambulės 12 punkte nurodyta, kad, siekiant išvengti diskriminavimo dėl lyties, ši direktyva turėtų būti taikoma tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam diskriminavimui. Tiesioginė diskriminacija yra, kai vienam asmeniui dėl jo lyties taikomos mažiau palankios sąlygos nei kitam asmeniui panašioje situacijoje. Todėl, pavyzdžiui, skirtumai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas vyrams ir moterims, atsirandantys dėl fizinių vyrų ir moterų skirtumų, nėra susiję su panašiomis situacijomis ir tai nėra diskriminacija. Direktyvos Preambulės 16 punkte nurodyta, kad skirtingo požiūrio taikymas gali būti priimtinas tik tuo atveju, jei jį pateisina teisėtas tikslas. Teisėtas tikslas gali būti, pavyzdžiui, asmenų, nukentėjusių nuo susijusio su lytimi smurto, apsauga (tokiais atvejais, kaip vienos lyties asmenims skirtų prieglaudų steigimas), privatumo ir padorumo sumetimai (tais atvejais, kai vienas asmuo apgyvendina kitą asmenį tam tikroje savo namų dalyje), lyčių lygybės arba vyrų ar moterų interesų skatinimas (pavyzdžiui, vienos lyties asmenų savanoriškos institucijos), laisvė jungtis į asociacijas (vienos lyties asmenų privačių klubų atveju) ir sportinės veiklos organizavimas (pavyzdžiui, sporto renginiai, kuriuose dalyvauja vienos lyties asmenys). Tačiau bet koks apribojimas turėtų būti tinkamas ir būtinas, laikantis kriterijų, nustatytų pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisminę praktiką. Vienodo požiūrio principas galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis srityje nereiškia reikalavimo, kad visada turėtų būti sudaroma galimybė vyrams ir moterims kartu jomis naudotis, jei tai nėra daroma taikant palankesnes sąlygas vienos lyties atstovams (Direktyvos Preambulės 17 p.).
34. Pareiškėjas teigia, kad skirtumai teikiant Pirties paslaugas vyrams ir moterims nagrinėjamu atveju atsiranda dėl fizinių vyrų ir moterų skirtumų, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip diskriminavimas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ir vyrams ir moterims, nepaisant jų fizinių skirtumų, yra teikiamos tokios pačios paslaugos, todėl atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad teikiamų Pirties paslaugų ribojimas moterims, lyginant su šios paslaugos prieinamumu vyrams, nėra proporcingas.
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo nurodytas teisėtas tikslas – didesnis vyriškos lyties asmenų poreikis naudotis Pirties paslaugomis ir iš to gaunamos didesnės pajamos – nepaneigia Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas neįrodė neturintis galimybių sudaryti sąlygas naudotis Pirtimi moterims palankesniu grafiku. Atkreiptinas dėmesys, kad, Tarnyboje nagrinėjant asmens skundą, pareiškėjas pakeitė naudojimosi Pirtimi grafiką, nurodydamas, kad Pirtis pirmadieniais–trečiadieniais nedirba, ketvirtadienį ir šeštadienį visą dieną Pirties paslaugos teikiamos tik vyrams, penktadienį nuo 10.00 val. iki 16.00 val. Pirties paslaugos teikiamos tik moterims, o nuo penktadienį 16.00 val. iki 22 val. ir šeštadienį – ir moterims ir vyrams. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas turi galimybes keisti Pirties lankymo tvarką bei sudaryti mažiau moteris diskriminuojantį grafiką.
36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jam finansiškai nenaudinga didinti paslaugų, teikiamų tik moterims, apimtį, nes vidutiniškai viena lankytoja moteris generavo trečdaliu mažiau pajamų nei vidutiniškai vienas lankytojas vyras (pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 16 d. Pirties paslaugomis pasinaudojo 3 192 žmonės, iš kurių moterys sudarė tik 7,4 proc. (235 žmonės), o pajamos, surinktos iš moterų nesudarė nė 5 proc. nuo bendrų pajamų), nenurodė, koks Pirties lankymo grafikas galiojo renkant šiuos statistinius duomenis, t. y., ar jie buvo renkami tada, kai vyrams buvo sudaryta galimybė lankytis Pirtyje 5 dienas per savaitę. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su Sprendime nurodyta aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės įvertinti, ar tuo atveju, jei Pirtimi moterys galėtų naudotis dažniau, tai neturėtų įtakos jų generuojamoms pajamoms.
37. Pagal Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, tyrimo metu ar jį atlikęs, lygių galimybių kontrolierius priima vieną iš šių sprendimų: perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi galimi nusikalstamos veikos požymiai (1 p.); kreiptis į atitinkamą asmenį ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus (neveikimą) (2 p.); kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti pakeisti ar panaikinti administracinį aktą arba sprendimą (ar jo dalį), susijusį su lygių galimybių pažeidimu (3 p.) ir kt. Pagal šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą privalo nagrinėti asmenys, kuriems sprendimas adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus bei sprendimo vykdymą informuoti lygių galimybių kontrolierių. Informacija lygių galimybių kontrolieriui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo Sprendimo privalomumo ir dėl jo sukeliamų neigiamų ekonominių pasekmių pareiškėjui, pažymi, kad Skundžiamu Sprendimu pasiūlyta Pirties administracijai užtikrinti visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų teisių apribojimo ar privilegijų teikimo dėl asmens lyties; įpareigoti Pirties administraciją išnagrinėti Kontrolierės sprendimą ir apie nagrinėjimo rezultatus bei jo vykdymą informuoti per 30 dienų nuo gavimo dienos.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba, nustačiusi, kad, teikiant Pirties paslaugas moterims, buvo pažeistas Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis, pagrįstai skundžiamame Sprendime pasiūlė Pirties administracijai pakeisti Pirties lankymo grafiką ir apie tai informuoti atsakovą, ir toks sprendimas atitinka įstatymų reikalavimus. Kadangi Sprendime nėra nurodyta, kad pareiškėjas privalo pakeisti Pirties lankymo grafiką kokiu nors konkrečiu atsakovo nurodytu būdu, tik rekomenduojama sudaryti sąlygas naudotis Pirtimi moterims palankesniu grafiku, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad toks sprendimas neatitinka ekonomikos logikos (paklausos) ir gali atnešti pareiškėjui nuostolius.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai taikė teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
41. Kadangi teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys