Civilinė byla Nr. e2S-413-480/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19911-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.5 

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) K. P., atstovaujamo advokatės R. L., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31587-1052/2018, pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui K. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo K. P. 10 000,00 Eur avansą ir netesybas, 187,50 Eur metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui K. P., priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, esančius pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 11 500,00 Eur sumai, pavedant antstoliui surasti ir aprašyti ieškovo turtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė ieškovo V. Ž. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo K. P. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui K. P., priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, esančius pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 11 500,00 Eur, pavedant ieškovo pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo turtą, nustatyti visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą.

4.       Teismas nustatė, kad K. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso penki nekilnojamojo turto objektai, kurių keturi yra apsunkinti hipoteka, t. y. patenkinus ieškovo ieškinį iš šio nekilnojamojo turto išieškoti skolos nebūtų galimybės, nes tokia galimybė galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu hipotekos turėtojai patenkins visus savo reikalavimus per kreditavimo sutartyse numatytus terminus, tačiau ši aplinkybė yra neapibrėžta ir susijusi su galimais veiksmais ateityje.

5.       Teismas nustatė, kad neapsunkintas hipoteka yra tik vienas atsakovo nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats nekilnojamojo turto objektas, kurį ieškovas ketino pirkti pagal preliminarią sutartį ir kurį šiuo metu atsakovas bando parduoti. Taip pat nustatė, kad antstolė V. L. 2018 m. rugpjūčio 13 d. yra areštavusi atsakovui K. P. priklausantį turtą. Turto arešto mastas – 2 260,26 Eur.

6.       Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į bylos medžiagą, pakankamai didėlę reikalavimo sumą, kad atsakovas turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, daliai jo turto jau yra pritaikytas areštas, yra pagrindo manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas sprendė, kad įvertinus bylos medžiagą, ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir nustatęs abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, pripažino, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovas K. P., atstovaujamas advokatės R. L., prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino nebuvo sudaryta ieškovui atsisakius pirkti turtą, kadangi ieškovas negavo finansavimo iš banko, ir nors ieškovas pateikė byloje antstolės faktinių aplinkybių protokolą bei banko pažymą, tačiau visi šie dokumentai yra sudaryti pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui. Iš teismui pateiktos AB SEB banko pažymos, kad bankas nesutinka finansuoti būsto įsigijimo, nėra aišku, ar apskritai kalbama apie paskolos suteikimą ginčo nekilnojamam turtui įsigyti. Pažyma išduota pagal kliento pateiktą 2018 m. liepos 4 d. kredito paraišką, kai tuo tarpu ginčo turto sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018 m. liepos 1 d.

7.2.       Preliminarioje sutartyje šalys susitarė dėl turto kainos už 65 000 Eur, kai 2018 m. birželio 27 d. parduodamas turtas vadovaujantis teismui pateikta nekilnojamojo turto ataskaita buvo vertinamas 76 000 Eur suma. Taigi, nelogiška, jog bankas būtų galėjęs atsisakyti suteikti finansavimą, dėl tariamai nebaigtų darbų, kuomet turtas buvo įvertintas net 11 000 Eur didesne suma nei šalys buvo susitarusios. Mano, kad ieškovas būdamas nesąžiningu galėjo pateikti teismui banko pažymą, kuri visiškai nesusijusi su ginčo nekilnojamojo turto įsigijimu.

7.3.       Pažymėjo, kad atsakovas visada siekė ginčo nekilnojamąjį turtą parduoti su tikslu atsiskaityti su kreditoriais investavusiais į ginčo turto statybas, tačiau teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei areštavus ginčo turtą, atsakovas šio turto parduoti nebegali. Kadangi bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką, o nekilnojamojo turto vertė gali ženkliai kristi, atsakovas gali patirti didelius nuostolius.

7.4.       Nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų turėjimas neįrodo atsakovo sunkios finansinės padėties. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas yra nekilnojamojo turto statytojas, todėl natūralu, jog statyboms buvo naudotos kreditorių finansinės lėšos. Atsakovas nuosavybės teise valdo net penkis didelės vertės nekilnojamojo turto objektus, kurių statybas finansavo kreditoriai, t. y. patys kreditoriai vertino ir laikė, jog atsakovo finansinė būklė yra gera ir jis gali tinkamai ir laiku apmokėti kreditorinius įsipareigojimus. 

7.5.       Mano, kad ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, turint vienintelį tikslą - daryti spaudimą, kadangi ieškovui yra žinoma, jog atsakovui yra būtina kuo skubiau parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą bei pažymėjo, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma yra daugiau nei septynis kartus mažesnė nei ginčo nekilnojamojo turto vertė, tačiau antstolė dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nusprendė areštuoti būtent ginčo nekilnojamąjį turtą. 

8.       Ieškovas V. Ž., atstovaujamas advokatės R. G., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atsakovo K. P. atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo šiuos argumentus:

8.1.       Bloga atsakovo turtinė padėtis pagrįsta pateiktais VĮ Registrų centro išrašais, kurie patvirtina, jog iš penkių atsakovui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų keturi yra apsunkinti hipoteka, todėl į juos nėra galima nukreipti išieškojimo. Vienintelis hipoteka neapsunkintas atsakovo turtas yra ginčo turtas, kurį atsakovas intensyviai siekia parduoti. Iš pateikto Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad antstolė areštavo atsakovui priklausantį turtą, arešto mastas – 2 260,26 Eur ir nors turto arešto suma nedidelė, ji tik įrodo, kad atsakovas nėra pajėgus padengti ir tokio sąlyginai nedidelio kreditorinio įsipareigojimo.

8.2.       Asmenų, su kuriais atsakovas dalyvauja ginčuose dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, yra ne vienas. Atsakovo nesąžiningumą ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrodo ne tik jo elgesys siekiant ginčą išspręsti ikiteismine tvarka, tačiau ir ta aplinkybė, jog atsakovas net esant pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonėms, toliau pardavinėja ginčo namą, kurį ieškovas pagerino savo asmeninėmis lėšomis.

8.3.       Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra prasta, patenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas būtų itin sudėtingas arba apskritai neįmanomas, kadangi akivaizdu, jog atsakovas stengiasi parduoti ginčo turtą. Ieškinio atmetimo atveju nuostoliai, kuriuos (jeigu jų apskritai būtų) galėtų patirti atsakovas, nėra akivaizdūs, kadangi nekilnojamojo turto rinka ir toliau lieka aktyvi ir tvari, o ekonominės rinkos grėsmė yra pagrįsta tik spėliojimais ir nuomonėmis. 

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (skundo) reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017 ir kt.).

12.       CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kaip laikinoji apsaugos priemonė, numatytas atsakovo nekilnojamojo daikto areštas, o 3 punkte - kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą bei nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

13.       Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 10 000,00 Eur avansą ir netesybas, 187,50 Eur metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises, esančius pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 11 500,00 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodė, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir nustatęs abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, pripažino, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

14.       Nagrinėjamoje byloje apeliantas K. P. teigė, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi vadovavosi tik ieškovo nurodytais teiginiais bei faktu, kad ieškinio suma yra didelė. Pažymėjo, kad atsakovo finansinė būklė yra gera ir jis gali tinkamai įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Nurodė, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma yra ženkliai mažesnė nei nekilnojamojo turto vertė, kuris areštuotas pritaikius neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones ir dėl nekilnojamojo turto vertės kritimo, apeliantas gali patirti didelius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).

16.       Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti / sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Be to, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018).

17.       Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimų pagrįstumą, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir sąsają su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, konstatuotina, kad esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog viena iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti - ieškinio tikėtinas pagrįstumas, egzistuoja.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atsakovo atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovas įrodė grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui aplinkybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pabrėžtina, kad įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta išimtinai ieškovui. Šiuo atveju tik apeliantas turi galimybę paneigti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį, pateikdamas jo finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, leidžiančius daryti pagrįstą prielaidą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir, kad galimai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ar taps neįmanomu dėl atsakovo sunkios finansinės padėties.

19.       Teikdamas atskirąjį skundą apeliantas turėjo galimybę pagrįsti savo turtinę padėtį, tačiau nagrinėjamu atveju apelianto pateikti duomenys yra neišsamūs ir iš jų nėra galimybės nustatyti turimo turto ir įsipareigojimų santykio. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad apeliantas nuosavybės teise turi penkis nekilnojamojo turto objektus, tačiau keturiems iš jų yra įregistruotas juridinis faktas - hipoteka. Apeliantas nepateikė jokių kitų duomenų apie turimus įsipareigojimus ir/ar kitą nuosavybės teise turimą turtą, duomenis iš VĮ „Regitra“ apie turimas transporto priemones, išrašus apie bankuose esančias lėšas ir pan., todėl vien iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad ieškinio suma atsakovui yra nedidelė. Apeliantas nepasinaudojo galimybe pagrįsti savo turtinę padėtį, taigi nepaneigė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis). Priešingai, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo vienintelis hipoteka neapsunkintas nekilnojamasis turtas yra ginčo turtas ir jį atsakovas siekia parduoti. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog apeliantui yra iškelta ne viena civilinė byla, kas leidžia spręsti, kad atsakovas galimai turi daugiau finansinių įsipareigojimų. 

20.       Teismas pažymi, kad ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra reikšmingas vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be ieškinio sumos taip pat yra reikšminga turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, taip pat ir elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti asmens sąžiningumą ir kitos nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės.

21.       Byloje taip pat nustatyta, kad antstolis yra areštavęs atsakovui priklausantį turtą 2260,26 Eur sumai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo vertinimui, kad atsakovas galimai nėra pajėgus padengti net ir nedidelio kreditorinio įsipareigojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo net penkis kartus didesnę sumą (10 000,00 Eur avansą ir netesybas, 187,50 Eur metinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas), nei šiuo metu yra areštuotas atsakovo turtas (2260,26 Eur), todėl darytina išvada, kad atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, reiškiamo reikalavimo dydis yra akivaizdžiai didelis. Konstatuotina, jog ieškinio suma, nors ir nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškinio suma gali lemti nesąžiningų atsakovo veiksmų tikimybę bei būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad egzistuoja ir kita būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti - grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

22.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentus, kad bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką, o nekilnojamojo turto vertė gali ženkliai kristi, dėl ko atsakovas gali patirti didelius nuostolius. Teismo vertinimu, šie atsakovo teiginiai yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais faktiniais, rašytiniais įrodymais ir grįsti tik atsakovo spėliojimais.

23.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

24.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                          Albina Rimdeikaitė