2022 m. lapkričio 16 d.,
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato Giedriaus Gvildžio, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės N. A..
Teismas
n u s t a t ė:
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės N. A. (toliau – atsakovė) 69,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2019-07-01 iki 2022-06-30, ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovė nuo 1987-06-05 savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbiami), šioms patalpoms tikslus adresas nėra suteiktas, gyvenamąją vietą galima deklaruoti tik gyvenamosios paskirties patalpose, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą vadovaujantis žemiau nurodytų teisės aktų nuostatomis.
Vietos savivaldos įstatyme (6 str. 31 p.) ir Atliekų tvarkymo įstatyme (25 str.) įtvirtinta viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas. Rinkliavų įstatymas (11 str. 1 d. 8 p.) įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu.
Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatų 7 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos administratorius Radviliškio rajono savivaldybėje yra Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuris kuria ir tvarko vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėtojui mokėjimo pranešimą, organizuoja vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą. Rinkliava atsakovei skaičiuojama pagal Nuostatų 12.2. p., kur numatyta, kad pastovią dedamąją moka gyvenamosios paskirties patalpų (individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų, jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba arba gyventojas, likęs gyventi po savininko mirties. Pastovioji dalis apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro (Nuostatų 13 p.). Kintamoji dalis apskaičiuojama pagal individualių konteinerių ištuštinimo skaičių arba pagal atitinkamai nekilnojamojo turto objektų grupei nustatytus parametrus. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas jai įteiktas tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.
Pareiškėjos prašymas tenkinamas.
Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintais nuostatais (su vėlesniais pakeitimais, toliau - Nuostatai), galiojančiais nuo 2017 m. liepos 1 d. Pagal Nuostatų 4.12. punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30 1 straipsnio 1 dalyje. Pagal Nuostatų 10 punktą, taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Nuostatų 12 punktas reglamentuoja, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ir jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo buto, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijų teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai (12.1. p.); gyvenamosios paskirties patalpų vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba arba gyventojas lieka deklaruotas po savininko mirties) (12.2. p.); gyventojai, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.3. p.); fiziniai asmenys, kuriems išduotas verslo liudijimas ir / arba individualios veiklos vykdymo pažyma veiklai savivaldybės teritorijoje (12.4. p.); savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys (įstaigos, organizacijos, įmonės, sodininkų ir garažų bendrijos ir kiti) ir kitus įregistruoti juridiniai asmenys, jei jie turi savivaldybės teritorijoje padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje (12.5. p.); asmenys, nuolat veikiantys savivaldybės teritorijoje pagal jiems suteiktas licencijas ir leidimus (notarų biurai, advokatų kontoros, antstolių kontoros, jų padaliniai ir pan.). Kintamąją rinkliavos dedamąją moka asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (14 p.).
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 1987-06-05 deklaruota (duomenys neskelbiami), o faktiškai atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbiami), (šiuo adresu atsakovei įteikti procesiniai dokumentai). Byloje nėra duomenų (to nepateikia ir atsakovė), kad faktinės gyvenamosios vietos adresu ji būtų mokėjusi vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl laikytina, kad patalpos, už kurias buvo skaičiuojama vietinė rinkliava, nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o atsakovė Nuostatų 12.2. p. pagrindu laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2022-06-30 buvo vietinės rinkliavos mokėtoja, kuri privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal nustatytus parametrus. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovė nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 69,00 Eur įsiskolinimas, atsakovė neginčija nei skolos, nei rinkliavos mokėjimo prievolės. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose (administracinė byla Nr. A525-471/2010), yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikia įrodymus, kad sumokėjo advokatui 21,00 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatų profesinė bendrija Gvildys ir partneriai „G2 LAW“, advokatas Giedrius Gvildys.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr. LVAT 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, LVAT 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021).
Vertinant pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojų, tame tarpe ir specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais.
Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362, todėl siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, iš esmės nebelieka prasmės naudotis advokato pagalba, nes teikiant pareiškimą išduoti teismo įsakymą pakanka užpildyti patvirtintą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis (LVAT 2022-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-188-442/2022 ir kt.). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-946-552/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-949-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021) analogiško pobūdžio bylose, kuriose tenkinti prašymai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nepasinaudojus supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, nepriteisiamos.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos prašymą patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės N. A. pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 69,00 Eur (šešiasdešimt devynis Eur 00 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2019-07-01 iki 2022-06-30.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jarūnė Sedalienė