Administracinių nusižengimų byla Nr. II-188-1231/2024

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00066-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 18.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Prienai

Alytaus 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Sinkevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam E. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. skundą dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo Nr. 52-ANR_N-2810-2024.

Teismas

nustatė:

Alytaus

Alytaus 

Skunde nurodo, jog tyrėja išėjo iš pareiškėjui kvalifikuoto administracinio nusižengimo ribų dėl pažeidimo esmės ir motyvuose išdėstė savo subjektyvią, nepagrįstą nuomonę apie įvykį, iškraipė prokurorų ir teismų nustatytus faktus, sukūrė ko nebuvo, naujų, net prokuroro ir teismo nenustatytų aplinkybių, todėl nesupranta nuo kokio taikomo pažeidimo turi gintis ir nesupranta jam kvalifikuoto pažeidimo esmės. Nurodo, jog netiesa, kad pareiškėjo brolis ir tėtis buvo įlipę į jachtą, tai užfiksuota įraše. Tėtis atplaukė pareiškėjo ginti ir gelbėti vėliau, kai pamatė, kad yra užpultas, o atplaukęs tik užlipo ant jachtos borto už trosų išorėje ir tik dėl būtinojo reikalingumo. Brolis iš vis buvo kitame laive ir skambino policijai. Nurodo, kad pareiškėjas į jachtą nelipo, atplaukęs užlipo tik ant jachtos borto ir iš karto buvo užpultas, o besiginant nuo E. V. veiksmų pateko į jachtą. Įžūlaus ir piktybiško elgesio net prokurorai ir teisėjai nenustatė, nes to ir nebuvo, tai yra absurdas, atplaukė tik pasikalbėti ir teko gintis. Tyrėjos teiginiai, kad pareiškėjas konfliktavo su E. V. žodžiu – nenusileisdamas E. V. pasakymams, atsikirtinėjo, išsakydamas savo teiginius, tai tyrėjos suformuotos subjektyvios ir sunkiai suprantamos frazės vertinamos kaip chuliganizmas. Pareiškėjo veiksmai aiškiai ir objektyviai užfiksuoti vaizdo įraše, teismų ir prokurorų sprendimuose, pareiškėjo veiksmuose jokių tyčinių chuliganiškų veiksmų nebuvo nustatyta. Apglėbimas ranka, tai buvo būtinoji gintis nuo agresyvių E. V. veiksmų. Kad aukščiau nurodyti tariami veiksmai netinkami, įžeidžiantys ir visuotinai nepriimtini, tai yra tyrėjos subjektyvi nuomonė, nes pareiškėjas atplaukė pasikalbėti, buvo užpultas, gynėsi, sutramdė E. V., perspėjo jį taip nesielgti, paleidus jį, vėl buvo užpultas ir vėl teko gintis nuo agresyvių veiksmų, tik po to įvyko pokalbis. Kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių teisiškai ir tolerantiškai išspręsti kilusį konfliktą, yra tik tyrėjos nuomonė. Visų pirmą, pareiškėjas ir atplaukė tolerantiškai pasikalbėti, tik atplaukęs pasakė, kad nori pasikalbėti, tačiau E. V. ne tik, kad nesuteikė tokios galimybės, jos paprasčiausiai net nebuvo nuo intensyvių ir agresyvių E. V. veiksmų. Perspėjo jį sutramdęs, kad taip nebesielgtų, įvykio metu, kai jis pareiškėją puolė, kelis kartus kartojo, kad atplaukė pasikalbėti, galiausiai pavyko susėsti ir ramiai pasikalbėti. Tyrėjos suformuluoti nelogiški ir nesuprantami motyvai, kad pareiškėjo būtinoji gintis, nepaneigia fakto, kad tokie veiksmai buvo žeminantys E. V. jo šeimos ir pašalinių asmenų akivaizdoje, yra nepagrįsti, prieštaraujantys prokurorų ir teismų sprendimams. Pasak tyrėjos, pareiškėjas net neturėjo teisės gintis nuo agresyvių E. V. veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjas gynybai išnaudojo tik būtinus minimalius veiksmus, nors jo sveikatai ir gyvybei buvo iškilęs realus pavojus, tai nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Tiek protokole, tiek nutarime išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, tai E. V. elgėsi chuliganiškai, įžūliai ir piktybiškai bei pažeidė viešąją tvarką, o ne pareiškėjas. E. V. sutramdymas, buvo tik būtinoji gintis, jei nebūtų gynęsis, E. V. būtų pareiškėją sužalojęs ir įmetęs į (duomenys neskelbtini), galėjo nuskęsti, galėjo nukristi ant besisukančio jachtos sraigto. Viso įvykio metu nuo pradžių E. V. pareiškėją aktyviai puolė, keikė necenzūriniais žodžiais ir grasino, viskas užfiksuota vaizdo įraše prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir turi būti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje. Pažymi, kad pareiškėjas atplaukė tik pasikalbėti dėl E. V. chuliganiškų veiksmų ant pėsčiųjų tako (duomenys neskelbtini), tai buvo vienintelis tikslas, užlipo ant jachtos borto tik todėl, kad per atstumą nebuvo įmanoma susikalbėti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad įvykis įvyko dienos metu (duomenys neskelbtini) plaukiančiame laive, atvirame denyje, kaip iš vaizdo įrašo matyti, aplink plaukiojo daugiau laivų su juose esančiais žmonėmis, kuriems nebuvo jokių kliūčių viešai stebėti konfliktinę situaciją. Nagrinėjamu atveju, G. J. veiksmai, kai jis, kartu su broliu ir tėvu, kurie, pažymėtina, buvo pašaliniai ir niekaip nesusiję su konfliktu asmenys, be E. V. sutikimo, leidimo, įlipo į jachtą, E. V. mažamečio vaiko akivaizdoje konfliktavo su E. V. žodžiais – nenusileisdamas E. V. pasakymams, atsikirtinėjo, išsakydamas savo teiginius bei fiziškai, t. y., grumtynių ir stumdymosi metu, apglėbdamas ranka E. V. kaklą trumpą laiką jį laikė, yra netinkami, įžeidžiantys ir visuotinai nepriimtini, kadangi šioje situacijoje nebuvo išnaudotos visos galimybės teisiškai ir tolerantiškai išspręsti tarp jų kilusį konfliktą. G. J. teigimas, kad jo veiksmai kilo dėl būtinosios ginties, nepaneigia fakto, kad tokie veiksmai buvo žeminantys E. V. jo šeimos ir pašalinių asmenų akivaizdoje.

Nukentėjusysis E. V. atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad G. J. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina jo veiksmų pobūdis ir tikslai, kurie rodo, kad jis tyčia sąmoningai smurtaudamas prieš jį sukėlė jam fizinį skausmą. Būtina įvertinti G. J. tyčinių veiksmų kontekstą ir pobūdį, jog prieš dieną, t. y. 2023 m. liepos 15 d., jis teisėtai ir korektiška forma išreiškė G. J. žodinį prašymą, jog pastarasis vandens kelyje įspėjamojo ženklo zonoje „Nekelti bangų“ vandens motociklu plauktų lėčiau, tuo tarpu, po šios pastabos G. J. necenzūrine forma išreiškė poziciją bei grasinimą, kad čia vietiniai nustatinėja tvarkas ir taisykles, o atplaukiantys iš kitur iš viso nepageidaujami ir jachtos iš dalių nesurinks, ir gyvenime daugiau į (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis neatplauks. Kitą dieną (2023 m. liepos 16 d.) G. J. atlikti veiksmai įsiveržiant, nes G. J. į E. V. jachtą niekas nekvietė ir neįleido, į (duomenys neskelbtini) plaukiantį svetimą laivą ir užpuolant jo kapitoną E. V. vienareikšmiškai patvirtina, jog jis sąmoningai iš anksto apgalvotais ir suplanuotais tyčiniais veiksmais įgyvendino 2023 m. liepos 15 d. išsakytą grasinimą, kad E. V. gyvenime daugiau į (duomenys neskelbtini) neatplauks. Patraukiant G. J. administracinėn atsakomybėn pagrįstai konstatuota, jog G. J. dešine ranka, alkūnės srityje, būdamas už nugaros, sugriebęs E. V. už kaklo ir spausdamas ranką, sukėlė trumpalaikį fizinį skausmą. Tokiais veiksmais G. J. siekė aukščiau nurodyto tikslo – smurtu įbauginti E. V. daugiau į (duomenys neskelbtini) neplaukti. Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teiginiai apie jo būtinąją ginti yra absurdiški, nes iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad įtariamasis G. J., būdamas už nukentėjusiojo E. V. nugaros, pastarąjį smaugia kaklo srityje. Jeigu nukentėjusysis E. V. būtų puolęs G. J. ir bandęs jį išstumti iš jachtos į upę, kaip nurodo G. J., tai jis turėjo būti nukentėjusiojo priekyje, o ne už nugaros. Kartu akcentuotina, kad nukentėjusysis tuo metu, kai buvo užpultas, valdė jachtą, t. y. negalėjo paleisti jachtos vairo, todėl ir dėl šios priežasties negalėjo pulti G. J. Be to būtent G. J. iš nugaros užpuolė nukentėjusįjį, o ne nukentėjusysis puolė G. J. Akivaizdu, kad G. J. veiksmuose būtinosios ginties (savigynos), kai jis be nukentėjusiojo sutikimo (savavališkai) įlipo į jo jachtą ir vėliau puolė jį iš nugaros būti apskritai negali. Mano, kad patraukiant G. J. administracinėn atsakomybėn pagrįstai pripažinta, kad jis savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. G. J. įsiveržė į svetimą laivą ir iš nugaros dešine ranka sugriebęs E. V. už kaklo jį smaugė. Laive buvo G. J. svetimų asmenų, t. y. E. V. sutuoktinė K. V. ir mažametis sūnus M. V., kurie matė įvykį, be to, įvykį galėjo matyti, (duomenys neskelbtini) pakrante vaikščiojantys žmonės, nes įvykį iš pakrantės teigia matęs G. J. tėvas. Be to, dėl G. J. panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį E. V., kuris stovėjo už laivo vairaračio, laivas kurį laiką buvo nevaldomas, taip sukeliant realią grėsmę saugiai laivybai (duomenys neskelbtini), t. y. viešame laivybos kelyje, kuriame buvo ir bet kada galėjo atsirasti kiti laivai. Šiuo atveju G. J. viešoje vietoje būtent įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl G. J. viešoje vietoje įžūlaus elgesio panaudojant fizinį smurtą iš nugaros dešine ranka sugriebiant pareiškėją E. V. už kaklo ir jį smaugiant, nukentėjusiojo artimiesiems – sutuoktinei ir, juo labiau, mažamečiam sūnui, mačiusiems įvykį ir buvusiems laive, buvo sukeltas didelis išgąstis, nes ne tik buvo nutrauktas nukentėjusiojo šeimos poilsis (poilsinė šeimos kelionė laivu (duomenys neskelbtini)), bet ir jų akivaizdoje užpultas sutuoktinis bei tėtis.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. J. kaltės nepripažino ir nurodė, kad viskas prasidėjo tuomet, kai dieną prieš įsileidęs į vandenį vandens motociklą plaukė su juo link savo prieplaukos ir plaukė pro tą vietą, kurioje buvo prisišvartavęs E. V. su savo jachta. Ta diena buvo gana nerami, nes plaukiojo daug motociklų ir jam plaukiant pro E. V., jis pradėjo mojuoti rankom, tai jis pagalvojo, kad kažkas nutiko. Priplaukė prie E. V., kuris nepasitenkinęs pradėjo reikši priekaištus, kad jis kelia bangas, visi laivai svyruoja, tai jis atsakė, kad bangos 30 metrų jachtos nepasiūbuos. E. V. toliau plūdosi keiksmais, o jis pasižiūrėjo ir nuplaukė tolyn. Kitą dieną jis gavo skambutį iš brolio D. draugės, kuri buvo prie jo prieplaukų, kad kažkoks vyras plūstasi keiksmažodžiais, filmuoja laivus, šaukia, kad neva kažką kažkam skųs. Jis paklausė, kas tai per žmogus, o draugė pasakė, kad tai vyras su tatuiruotėmis ant rankų ir su šviesia moterimi vaikščiojo. Jis grįžo, norėdamas pasikalbėti su E. V., tačiau pastebėjo, kad E. V. jau išplaukia link (duomenys neskelbtini) pusės, tuomet jis įsėdo į katerį su broliu D., galvojo priplauks arčiau ir pasikalbės kas įvyko. Priplaukus prie jachtos buvo didelis variklio garsas, jis paprašė jo pristoti, kad būtų galima pasikalbėti. Jis priplaukė prie borto, uždėjo vieną koją ant jo jachtos, laikėsi už trosų ir E. V. atbėgo link jo bei bandė stumti jį atgal. Jis staigiai griebėsi už trosų ir kažkokiu būdu įsitraukė į laivą, E. V. toliau pradėjo jį stumdyti, bandė visais būdais išmesti į vandenį. Vienu momentu beveik iškrito, tuo momentu kažkaip apglėbė E. V. ranka ir pradėjo E. V. tramdyti. Tuomet prasidėjo vaizdo įrašas iš kurio viskas matyti, kai jis sako ramintis, o E. V. toliau keikėsi, o jis visą laiką jį ramino. Tuomet išgirdo, kad atplaukia jo tėtis, kuris sakė: raminkis, nebandyk jam užkirsti, nes E. V. jau bandė vienu momentu užkirsti, buvo pargriovęs jį ant nugaros, dar kokius 5 kartus mėgino jį išmesti, tuo momentu jachta dirbo pilnu pajėgumu, buvo viduryje upės, tad jis neturėjo kur dėtis. E. V. jam sakė išlipti, o jis atsakė, kad neturi kur išlipti, palaukiam, kol atplauks kateris, o E. V. sakė, kad nieko nelaukiam, kaip atėjai, taip ir išlipk. Jis E. V. sakė, kad iš jo sklinda alkoholio kvapas, kaip jis gali išviso vairuoti jachtą. E. V. atsakė, kad gal jis pats ko prisivartojęs. Tuomet atplaukė jo tėtis ir užsikabino ant jachtos, pradėjo raminti E. V. ir taip pat pasakė, kad iš jo sklinda alkoholio kvapas. Jo tėtis broliui D. liepė kviesti policiją. Tada E. V. pradėjo ramintis ir kalbėtis.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. V. nurodė, kad parodymus yra pateikusi du kartus ir prašo vadovautis pas tyrėjus duotais parodymais, neturi ką daugiau papildyti. Nori tik pažymėti, kad vandens priemonė buvo judanti vandeniu, o į ją įsiveržimas, negali būti traktuojamas kaip įlipimas, leidimas įlipti į jachtą nebuvo duotas. 2023 m. liepos 16 d. apie 16.35 val. ji buvo su vyru, plaukė jachta, tuomet priplaukė du asmenys kateriu ir vienas iš jų įšoko į jos vyro vairuojamą jachtą. Plaukė iš galo, tikslingai laukė šito momento, jiems pajudėjus nuo prisišvartavimo vietos, jau plaukiant vandens keliu, matė, kad artėja prie jų laivas. Jachtą valdė jos vyras, o G. per savo laivo priekį peršoko į jachtą per kairės pusės galinį bortą. Kad G. turėjo tikslą pasikalbėti, mano, kad traktuoti neįmanoma, nes pasikalbėti buvo galima ir plaukiant šalia, nes buvo nedidelis atstumas, vienas kitą puikiai girdi, tai yra savavališkas įšokimas be jokio leidimo. Jos vyras atsisuko į G. ir bandė jį išprašyti iš privačios erdvės ir įvyko grumtynės tarp jų. Grumtynių metu laivas tapo nE.mas kelias akimirkas, tada už vairo stojo sūnus, nes jachta pradėjo judėti nE.ma. Jos vyras bandė G. išstumti į katerį su kuriuo jis atplaukė, kateris buvo šalia. Ji G. sakė dink iš čia, nes jie jautėsi užpulti, viešoje vietoje, sukėlė išgąstį. Sūnus buvo išsigandęs. Vyro kaklą G. laikė apie 20 sekundžių. Grumtynės įvyko iš karto, G. įlipinat į jachtą. Incidento metu kateris visą laiką buvo šalia. Šalia buvo plaukiojančių laivų ir žmonių. Iš kranto įvykį galėjo matyti ir kiti žmonės. Šalia plaukė užsakomasis laivas, kuriame buvo žmonių. Buvo priplaukęs antras asmuo, kuris taip pat buvo įlipęs į jachtą.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. J. nurodė, kad 2023 m. liepos 16 d. vaikščiojant pakrante pamatė kaip du sūnūs plaukė link jachtos. Nežinojo ko jie ten plaukė, priplaukė iki jachtos, G. laikėsi už trosų, kažką V. sakė, lyg ranka mojo, ir tada V. priėjęs iškarto stūmė, neįlipus į jachtą. Jam liepus sūnui D. kviesti policiją, V. veidas pasikeitė, nes jautėsi alkoholio kvapas stiprus ir iš jo ponios kur kartu plaukė, apsiramino, tada pasikalbėjo ir išplaukė atgal, prašė stabdyti jachtą, bet nestabdė. Jis, kai pamatė, kad stumia jo vaiką, atplaukė gelbėti. Nuo plaukiančios jachtos buvo apie 10 metrų. Upėje buvo kitų laivų, ant kranto žmonių taip pat buvo. Iš jachtos išlipo į katerį. Jachta visą laiką judėjo. Sūnaus kateris buvo nutolęs, nes kai G. užgesino katerį, jis plūduriavo, kol nenunešė katerio srovė.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. J. nurodė, kad tą dieną tas žmogus filmavo jį ir jo jaunesnę draugę, brolis atvažiavo su juo pasikalbėti, kodėl jis taip elgiasi, ir atvažiavus pamatė, kad jis su laiveliu plaukia. Tada jie priplaukė su kateriu pasikalbėti su juo ir brolis uždėjo vieną koją ant E. laivelio šono ir kitą ant jų laivelio, kodėl taip daro, o E. G. stūmė iš laivo, nors jis net nebuvo įlipęs į laivą, ir tada kai stūmė – kateris tolyn, o brolis įsikabino į trosus to laivelio. Tada prasidėjo grumtynės, nes jeigu viduryje (duomenys neskelbtini) išmestų, kuriame yra srovių, tai galima ir paskęsti. E. tikrai atrodė vartojęs alkoholio, nes jo judesiai ir kalbėsena kėlė įtarimų. Tada jam liepė iškviesti policiją ir jis ją iškvietė. E. prieš tai dieną jo draugę filmavo, o tą dieną viskas kai įvyko, jis plaukė su laiveliu ir jį filmavo. Jis plaukiojo viešame telkinyje. Jam sukėlė neigiamas emocijas, kai jį filmavo ir jis nenori, kad jį filmuotų su laiveliu. Jis paskambino broliui ir pasakė, kad prieš tai dieną draugę į veidą filmuoja. Brolis, jam paskambinus, atvažiavo nuo 10 minučių iki valandos laiko tarpe. Brolis atvažiavo, jie norėjo nueiti pasikalbėti su E. V., bet pamatė, kad jis išplaukia ir išplaukė pasikalbėti. Iš pradžių katerį vairavo brolis, paskui, kai priplaukė prie jachtos perdavė jam vairuoti. Nebuvo įmanoma pasikalbėti neišlipus iš laivo, nes buvo daug laivų ir didelis garsas. Priplaukę buvo apie 15-20 metrų atstumu, nes buvo daug laivelių, prisiartino iš galo. Prasidėjo grumtynės ir jo brolis darė viską, kad jo neišmestų iš jachtos, jis neapglėbė jo iš nugaros, viskas vyko priekiu. Brolį bandė išmesti, stūmė, išsisuko iš galo. Jis jachtoje matė moterį ir mažametį vaiką. Jachta buvo nutolusi apie 50 metrų nuo kranto. Policijos pareigūnus kvietė jis. Jis šaukė, kad viskas nusiramintų. Buvo priplaukęs jo tėtis, kuris nebandė įlipti į jachtą, o norėjo, kad viskas pasibaigtų, laikėsi už jachtos. Kai jis pradėjo kviesti policiją, konfliktas nurimo.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. nurodė, kad tą dieną jis grįžinėjo į uostą, kur laikomi laivai ir pamatė už 50 metrų, kad stovi jachta, atkreipė dėmesį į jachtą, prie jos prisišvartavęs buvo mažas G. J. kateriukas. Jis galvojo, kad susitiko pažįstamą draugą. Kai jis priartėjo prie jachtos, pamatė, kapitoną, kas kapitonas tos jachtos, jis žinojo, nes tris dienas stovėjo prisišvartavęs prieplaukoje, kurioje stovi jo laivas. Buvo aišku, kad tai kauniečių jachta. Jis pamatė, kad jachtos kapitonas padarė gestą, tuo momentu G. J. įlipo į jachtą, jis pagalvojo, kad jie draugai. Tas pasikvietė, jis įšoko ir kaip pradėjo jachtoje stumdytis, jie vienas kito nesmūgiavo, jis pagalvojo, kad draugiškai bando savo jėgas. Praplaukdamas jis matė, kad veidai rimti ir į draugiškumą nebuvo panašu, ką kalbėjo jis negalėjo girdėti. Jachtos kapitonas bandė G. išstumti. Jachtos kapitonas buvo denyje, ne prie vairo. G. lipo iš kairės pusės. Kateris buvo prisišvartavęs prie jachtos. Jachtoje buvo ir E. žmona, kuri filmavo, buvo susijaudinusi, rimto veido. Jis plukdė žmones, jo laive buvo apie 10 žmonių. Jo laivas nuo jachtos buvo apie 10 metrų atstumu. Jis matė, kad buvo priplaukęs G. tėtis, bet neprisimeta ar jis buvo tam pačiam kateryje, ar atplaukė su kitu kateriu.

Teismas

konstatuoja:

nutarimas paliktinas nepakeistu, o skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-303/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00345-23 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu nutrauktas pagal Lietu-vos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, nesant jo veikoje būtino nusikaltimo sudėties požymio – tyčios. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) vyriausiojo prokuroro pavaduotoja L. E. 2024 m. sausio 19 d. nutarimu nukentėjusiojo E. V. skundą atsisakė tenkinti ir nutarė, įsiteisėjus nutarimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, įpareigoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatą perduoti medžiagą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kompetentingam padaliniui, išspręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo G. J. pagal ANK 481 straipsnį. Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2024 m. vasario 6 d. nutartimi E. V. skundo dėl priimtų prokurorų nutarimų netenkino. Kauno apygardos 2024 m. kovo 7 d. nutartimi E. V. skundas atmestas ir palikta galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. vasario 6 d. nutartis.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo 2024 m. balandžio 8 d. protokolu G. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 16 d. 16.35 val. savavališkai įlipo į (duomenys neskelbtini) plaukiančią E. V. jachtą, viešoje vietoje – atvirame laivo denyje, žodinio konflikto su E. V. metu, įžūliu ir piktybišku elgesiu, K. V. ir mažamečio M. V. bei kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, iš nugaros apkabino dešine ranka ties alkūne E. V. kaklą, jį suspaudė atlikdamas smaugimo veiksmą, taip nukentėjusiajam E. V. sukeldamas trumpalaikį skausmą, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nusižengimo padarymo metu nukentėjusiuoju buvo pripažintas E. V. Už minėtą nusižengimą G. J. administraciniu nurodymu buvo skirta 15 Eur bauda.

Alytaus

2024 m. balandžio 12 d. G. J. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato viršininkui pateikė paaiškinimą dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kuriuo prašė vadovautis prokurorų nutarimais, patvirtintais teismų sprendimais ir nedelsiant nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu.

Taip pat byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjos 2024 m. balandžio 9 d. protokolu E. V. (nukentėjusysis nagrinėjamoje byloje) administracine tvarka nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, jog (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 16 d. 16.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), laive, kilusio konflikto su G. J. metu, aplinkinių asmenų akivaizdoje garsiai šūkavo vartodamas necenzūrinius keiksmus ir grasinimus jo atžvilgiu, stumdė rankomis G. J. laive, dėl ko buvo kilusi reali grėsmė nukentėjusiajam įkristi į (duomenys neskelbtini) upę, taip savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. 2024 m. balandžio 4 d. nutarimu G. J. pripažintas nukentėjusiuoju.

Be kita ko, byloje pateiktas vaizdo įrašas padarytas įvykio dieną, iš kurio matyti, kad G. J. iš už nugaros, laivo denyje ties laivo trosais, yra apglėbęs nukentėjusiojo kaklą vieną ranka, kita ranka laikydamas nukentėjusiojo ranką. Moteris garsiu sako, kad iškvies policiją ir sukti (galima suprasti, kad laivo vairą). Tuo tarpu G. J. klausia: ką čia darei, ką darei? Matyti, kad šalimais praplaukia kita jachta su žmonėmis ant denio, iš kurių vienas žiūri į vyrus. Toliau matyti, kad G. J. stipriau pradeda spausti nukentėjusiojo kaklą, kitą ranką padėdamas nukentėjusiajam ant galvos. Nukentėjusysis išsilaisvinęs atsistoja ir atsisuka į G. J., išsako necenzūrinius žodžius bei liepia jam eiti iš jachtos, prasideda susistumdymas, nukentėjusysis bando išstumti G. J. į vandenį. Tęsiasi grumtynės, G. J. pargriūva, tuomet pasigirsta trečio vyro (G. J. tėvo) balsas, kurį atplukdo prie jachtos su vandens motociklu. Vyras įlipa į jachtą ir liepia G. J. lipti ant vandens motociklo iš jachtos ir plaukti. G. J. nulipa iš laivo denio žemiau prie stovinčio tėvo. Tuomet tęsiasi garsus vyrų pokalbis. Matyti, kad vaikas vairuoja laivą. Šalia matyti plaukiantys kiti laivai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. teigia, kad jis nepadarė skundžiamame nutarime nurodyto administracinio nusižengimo, todėl prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

ANK 481 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiantį kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Taigi nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis: 1) išsakant necenzūrinius žodžius ar rodant necenzūrinius gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamai kimbant prie žmonių; 3) atliekant kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis, t. y. rimtis ir tvarka nebūtinai nurodytais veiksmais turi būti realiai sutrikdyta. Atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų ir tokių veiksmų tikslą. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką. Be to, nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio santykius, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikdo visuomenės rimtį ar tvarką ((duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-348/2022). Kaltu dėl šio administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas surinkus pakankamai neabejotinų to asmens ne tik veiksmų, bet ir kaltės įrodymų.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją tvarką ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose, ar kitus panašius veiksmus, trikdančius viešąją tvarką ar žmonių rimtį, bei subjektyviuosius veikos požymius – kaltę – tyčią. Taigi, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo G. J. atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar jo veiksmai pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas.

Ginčo dėl to, kad įvykis įvyko viešoje vietoje, nėra. Bylos duomenys patvirtina, jog įvykio vieta yra viešame vandenyje – upėje, plaukianti privati jachta, atviras laivo denis. Nors minėta jachta konflikto metu priklausė nukentėjusiajam E. V. ir nėra tokio pobūdžio vandens transporto priemonė, į kurią galėtų patekti pašaliniai asmenys, tačiau vykusį konfliktą tarp G. J. ir E. V. laivo denyje galėjo matyti ir matė, nesusiję su konfliktu asmenys. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu duoti liudytojo M. J. parodymai, kadangi jis teigė, jog jam vaikščiojant pakrante pamatė kaip du sūnūs plaukė link jachtos, o kai pamatė, kad stumia jo vaiką, atplaukė gelbėti. Taip pat liudytojas V. R. teismo posėdžio parodė, kad plukdydamas žmones matė, kad G. J. įlipo į jachtą, o tada G. ir E. pradėjo jachtoje stumdytis. Liudytojai M. J., D. J., V. R. ir K. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) plaukiojo ir daugiau laivų. Pažymėtina, jog jachtoje kartu su E. V. plaukė ir jo žmona K. V. ir jų mažametis sūnus M. V. Be to, iš pateikto vaizdo įrašo matyti, jog vykstant konfliktui tarp G. ir E., upėje plaukiojo kiti laivai.

Pastebėtina, jog šiuo konkrečiu atveju, byloje nustatytos aplinkybės ir teismo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog G. J., veikdamas viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), priplaukęs kateriu prie nukentėjusiojo jachtos, neabejotinai savavališkai įlipo į svetimą, nukentėjusiojo E. V. valdomą ir plaukiančią jachtą. Pažymėtina, jog G. J. teiginiai apie tai, kad jis norėjo tik pasikalbėti su nukentėjusiuoju E. V. ir netyčia atsidūrė nukentėjusiojo jachtoje, laikytini tik jo gynybine versija, kadangi byloje nustatyta, jog G. J. dar nuo kranto pastebėjęs nuplaukiančią nukentėjusiojo jachtą, siekė ją pasivyti įlipęs į katerį, o pasivijęs viešame vandens kelyje, iškart priplaukė ypač arti plaukiančios jachtos, ir nuėjęs į savo laivo priekį, akivaizdžiai nesiekė žodžiu tiesiog pasikalbėti su nukentėjusiuoju būnant skirtinguose vandens transporto priemonėse, o uždėjo savo koją ant nukentėjusiojo jachtos borto, t. y. svetimo turto, ir įsikibo į nukentėjusio jachtos borto trosus. Teismo vertinimu, šie veiksmai neabejotinai rodo G. J. siekį patekti į nukentėjusiojo valdomą jachtą, taip sukeliant jachtoje esančių asmenų nepasitenkinimą, sudrumsčiant jų rimtį ir dėl judančių vandens transporto priemonių galimai net keliant pavojų sau pačiam.

Šiuo konkrečiu atveju, teismui nekyla jokių abejonių, kad G. J. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. savavališkai įlipęs į (duomenys neskelbtini) plaukiančią E. V. jachtą, atvirame laivo denyje, žodinio konflikto su E. V. metu, įžūliu ir piktybišku elgesiu, K. V. ir mažamečio M. V. bei kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, iš nugaros apkabino dešine ranka ties alkūne E. V. kaklą ir jį suspaudė atlikdamas smaugimo veiksmą. Pažymėtina, jog viešoji tvarka yra suprantama kaip etikos, moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje, kurių laikymasis svarbus bendruomeniniam sugyvenimui, santaikai. Tokių principų bei taisyklių nesilaikymas, be jokios abejonės, gali sutrikdyti ir žmonių rimtį. Bendrojo viešo elgesio taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju. G. J. turėjo ir galėjo suprasti, kad vien jau pradinis jo elgesys, priplaukiant vandens transporto priemone ypač arti kito asmens valdomos vandens transporto priemonės, o priplaukus taip pat stengiantis patekti į kitam asmeniui priklausančią jachtą gali išprovokuoti aplinkinių asmenų nepasitenkinimą ir sutrikdyti žmonių rimtį. G. J. taip pat neabejotinai galėjo suprasti, kad be privačios jachtos valdytojo leidimo neprašytas įlipęs į svetimą jachtą ir taip išprovokavęs konfliktinę situaciją, viešoje vietoje, matant ne vienam pašaliniam asmeniui, iš nugaros apkabinęs dešine ranka ties alkūne E. V. kaklą ir jį suspaudęs atlikdamas smaugimo veiksmą, ne tik žeidžia ir žemina nukentėjusįjį, bet ir pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nėra priimtinas bei prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms, yra nepagarbus ir įžeidžiantis kitus asmenis, todėl teismo vertinimu, tokie G. J. veiksmai laikytini tyčiniais veiksmais, kuriais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir rimtį.

Nors G. J. savo kaltės nepripažįsta ir neigia padaręs administracinį nusižengimą, taip pat nurodo, kad į nukentėjusiojo jachtą pateko iš esmės netyčia, tačiau tokią pareiškėjo poziciją teismas vertintina kritiškai, kaip norą išvengti administracinės atsakomybės. Iš byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių G. J. kaltę pažeidžiant viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Dėl G. J. patekimo į laivo denį pastebėtina, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad jachtos bortų trosai, tvorelės, yra pakankamai aukštos, todėl iš jachtos išorinio korpuso galinės pusės šono siekiant patekti į jachtos laivo denį, niekaip kitaip, kaip tik perlipant minėtus trosus, tvoreles, patekti į jachtos laivo denį iš esmės neįmanoma. Tuo tarpu stūmimo veiksmas neįtrauktų asmens į jachtos denį, o stumtų asmenį į vandenį.

Byloje ginčo dėl to, kad tarp G. J. ir E. V. įvyko konfliktas, nėra, kadangi pats pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu patvirtino, jog dieną prieš tai G. plaukiojant (duomenys neskelbtini), E. V. pareiškė žodinę pastabą nekelti bangų, tačiau G. atsakius E. V., nuplaukė ir tuo pokalbis baigėsi. Be to, tiek G. J., tiek E. V. yra patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, kadangi vienas kito atžvilgiu atliko veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, t. y. viešoje vietoje stumdėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl akivaizdu, jog tarp G. J. ir E. V. įvykio metu buvo susiklostę konfliktiniai tarpusavio santykiai. Ir, nors pareiškėjas skunde nurodė, jog jis atplaukė tolerantiškai pasikalbėti, ir tik atplaukęs E. V. pasakė, kad nori pasikalbėti, tačiau E. V. ne tik, kad nesuteikė tokios galimybės, jos paprasčiausiai net nebuvo nuo intensyvių ir agresyvių E. V. veiksmų. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog jis į jachtą nelipo, atplaukęs užlipo tik ant jachtos borto ir iškarto buvo užpultas, o besiginant nuo E. V. veiksmų pateko į jachtą. Visgi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sutiktina su Institucijos nurodytais atsiliepime argumentais, jog nebuvo išnaudotos visos galimybės teisiškai ir tolerantiškai išspręsti tarp G. J. ir E. V. kilusį konfliktą. Pažymėtina, jog pareiškėjui nebuvo būtinybės lipti į svetimo asmens, šiuo atveju E. V. jachtą, juolab, kad pats E. V. nesuteikė leidimo patekti į jo jachtą, vien tik dėl to, kad galėtų pasikalbėti, o ir pats pareiškėjas lipdamas į plaukiantį laivą, tikslu tik pasikalbėti su E. V., rizikavo savo sveikata. Be to, G. J., bandant patekti į svetimą jachtą, E. V. paveiktas išgąsčio ir būdamas jachtoje ne vienas, o su sutuoktine bei mažamečiu vaiku, atitinkamai ėmėsi gynybinių veiksmų, t. y. bandė pašalinti G. J. iš jachtos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vaizdo įraše matyti, kad susistumdymo metu, E. V. negalint vairuoti jachtos, esant būtinumui, šios vairavimą perėmė nepilnametis E. V. sūnus M. V., kuris yra mažametis, todėl akivaizdu, kad G. J. veiksmai, plaukiančioje jachtoje apglėbiant jachtos kapitono E. V. kaklą, dėl tinkamai nevaldomos jachtos, kėlė pavojų ne tik aplink plaukiančių laivų savininkų turtui, bet ir tiek jachtoje, tiek aplink laivais plaukiančių asmenų saugumui.

Nagrinėjamu atveju G. J. įžūlus ir piktybiškas elgesys pasireiškė tuo, jog jis iš nugaros apkabino dešine ranka ties alkūne E. V. kaklą, jį suspaudė atlikdamas smaugimo veiksmą, taip nukentėjusiajam E. V. sukeldamas trumpalaikį skausmą. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas bei liudytojo V. R. teisme duoti parodymai, kuris nurodė, jog praplaukdamas su žmonių grupe, matė, kaip stumdėsi G. J. ir E. V. Liudytoja K. V. posėdžio metu patvirtino, jog grumtynės vyko iškart G. J. įlipus į jachtą, vyro kaklą G. laikė apie 20 sekundžių. Ir, nors ikiteisminis tyrimas G. J. atžvilgiu, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių pagal BK 284 ir 140 straipsnius nutrauktas, tačiau pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas niekaip neeliminuoja G. J. neteisėtų veiksmų, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad G. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

ANK nėra detalizuota įžūlaus elgesio sąvoka, tačiau taikant baudžiamosios teisės analogiją, įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-719/2012).? Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą, pareiškėjo teiginius, kad jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, o tik gynėsi ir, kad E. V. sutramdymas buvo tik būtinoji gintis, teismas vertina tik kaip pareiškėjo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. J. administraciniame kaltinime nurodytu laiku savavališkai įlipo į (duomenys neskelbtini) plaukiančią E. V. jachtą, viešoje vietoje – atvirame laivo denyje, žodinio konflikto su E. V. metu, įžūliu ir piktybišku elgesiu, K. V. ir mažamečio M. V. bei kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, iš nugaros apkabino dešine ranka ties alkūne E. V. kaklą, jį suspaudė atlikdamas smaugimo veiksmą, taip nukentėjusiajam E. V. sukeldamas trumpalaikį skausmą, todėl neabejotinai buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Paminėta vieta laikytina viešąja, inkriminuotu laiku šalia buvo ne tik teisme apklausti liudytojai, bet kiti pašaliniai asmenys, kurie neabejotinai galėjo matyti išprovokuotą konfliktinę situaciją ir G. J. atliktą smaugimo veiksmą. Tokie G. J. veiksmai viešojoje vietoje prieš asmenį, su kuriuo jo nesiejo jokie asmeniniai ar kitokio pobūdžio santykiai, girdint ir matant kitiems asmenims, pripažintini kaip atitinkantys veiksmus, už kurių padarymą atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ir nelaikytini privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktu ar tik pokalbiu, jie akivaizdžiai peržengė asmeninio konflikto ribas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne, svarbus yra pats nepriimtinas visuomenei veikos pobūdis, nereikalaujantis žalos atsiradimo. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog G. J. pasirinktas veikimo pobūdis buvo nepriimtinas bei pažeidžiantis kitų žmonių teises ir rimtį bei viešąją tvarką.

Teismo vertinimu Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. G. J. veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl G. J. pagrįstai nubaustas dėl šio administracinio nusižengimo padarymo, skundžiamo nutarimo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Administracinė nuobauda G. J. individualizuota tinkamai, jam paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neteisinga, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-2810-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24234233567, nepakeistą ir G. J. skundo netenkinti.

Ši nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, per nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas        Paulius Rimeikis