Civilinė byla Nr. e2A-12-372/2023
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00015-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.;
2.6.11.16.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.;
3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Montavita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6205-1029/2022 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Gretma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Montavita“ dėl įgytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Gretma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Montavita“ dėl įgytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų ir papildomų išlaidų atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 3600,00 Eur automobilio naudoto variklio pirkimo kainą; 1502,00 Eur automobilio variklio pakeitimo kainą; 729,99 Eur automobilio variklio aukšto slėgio turbinos remonto kainą; 290,00 Eur automobilio transportavimo iš gedimo vietos į UAB „Kestauto“ ir iš UAB „Kestauto“ į UAB „Krasta Auto“ Kaunas; 70,00 Eur UAB „Kestauto“ apžiūros akto sumą; 300,00 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant atsakovei pretenzijas ir ruošiant ieškinį; 6% metinių palūkanų nuo reikalaujamos sumos nuo automobilio gedimo iki visiško bylos išnagrinėjimo; 139,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021-07-22 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iš atsakovės įsigijo automobilį BMW 535, (duomenys neskelbtini), 2012-09-07 gamybos. Atsakovė deklaravo transporto priemonių pardavimo portale www.autoplius.lt, skelbime Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduodamas automobilis yra be defektų, taip pat nurodė, kad parduodamas automobilis įkainotas 21500,00 Eur. Ieškovė po derybų su atsakove automobilį įsigijo už 17500,00 Eur. Ieškovė sutartyje deklaravo pirkimo kainą 13000,00 Eur motyvuodama, kad jai „nuleido“ dar papildomai 500,00 Eur, kadangi galutinė suma buvo 18000,00 Eur, bet atsakovė, pasikalbėjusi su savo buhaltere, nutarė, kad nuo 13000,00 Eur bus mažesni mokesčiai.
3. Ieškovė nurodė, kad tą pačią dieną, maždaug po 6 valandų po sandorio, važiuojant automobiliu iš (duomenys neskelbtini), atvažiavus į (duomenys neskelbtini), iš variklio skyriaus atsirado pašaliniai metaliniai garsai. Kadangi automobiliu buvo nuvažiuota iki 400,00 km, ieškovė išsigando ir iš karto sustojo, išjungė automobilio variklį. Automobilį ieškovė paliko degalinėje. Kitą dieną (2021-07-23) ieškovė iškvietė evakuatorių ir automobilį pristatė į UAB „Kestauto“ Vilniuje. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio variklio alyvoje yra metalo gabaliukų, o iš variklio skyriaus sklinda pašaliniai garsai. Apie pastebėtą paslėptą automobilio variklio defektą ieškovė informavo telefono skambučiu atsakovę. Atsakovei buvo pranešta, kad automobilis yra pristatytas apžiūrai į specializuotą servisą. Atsakovė pareikalavo, kad automobilį apžiūrėtų oficialaus gamintojo atstovo servisas, todėl papildomai ieškovė susiderino su UAB „Krasta Auto“ Kaunas, kad ten būtų atlikta automobilio apžiūra. UAB „Krasta Auto“ sutiko priimti automobilį 2021-08-04, apie tai atsakovė buvo informuota iš anksto. 2021-08-04 automobilis buvo pristatytas apžiūrai evakuatoriumi. Automobilio apžiūros metu patvirtinta, kad iš automobilio variklio skyriaus sklinda pašaliniai, metaliniai garsai, o automobilio variklio alyvoje yra metalinių dalelių, kurių negali būti, jei automobilio variklis yra tvarkingas. 2021-08-20 atliekant papildomą automobilio variklio apžiūrą, buvo nustatyta, kad automobilio variklis yra pakeistas. Automobilis buvo pagamintas su varikliu: (duomenys neskelbtini), o ieškovė jį nupirko su varikliu: (duomenys neskelbtini). 2021-08-20 UAB „Krasta Auto“ Kaunas pažyma patvirtina, kad automobilio variklis neatitinka to, kuris turėjo būti sumontuotas automobilio pagaminimo metu. Apie pakeistą automobilio variklį atsakovė taip pat buvo informuota. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė į automobilio apžiūras neatvyko.
4. Ieškovė nurodė, jog patyrė papildomus automobilio paslėptų defektų nustatymo kaštus, yra priversta papildomai investuoti į automobilio paslėptų defektų šalinimą: automobilio apžiūra – 150,00 Eur; naudoto variklio kaina – 3600,00 Eur; evakuatoriaus paslaugos – 300,00 Eur; kitas remontas: tepalai su filtrais – 226,00 Eur, grandinių apytikslė kaina – 200,00 Eur, tarpinės – apie 300,00 Eur, turbinų patikra – 100,00 Eur. Dėl metalo gabaliukų automobilio variklio alyvoje didelė tikimybė, kad bus pažeistos aukšto slėgio turbinos, kurios turės būti remontuojamos, o darbų ir detalių kainos – nuo 600,00 – 800,00 Eur su PVM. Seno variklio išėmimas ir kito surinkimas, sumontavimas – nuo 700,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pasiūlė 1500,00 Eur kompensaciją, tačiau šios sumos nepakanka net 50% paslėptų defektų šalinimui.
5. Ieškovė nurodė, kad 2021-08-24, tikėdamasi su atsakove susitarti taikiai, išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. 2021-08-30 atsakovė elektroniniu paštu pateikė atsiliepimą, kuris neatitiko faktinių aplinkybių ir pastarųjų kelių metų suformuotos teisminės praktikos. 2021-08-31 ieškovė išsiuntė pakartotinę rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. Į pakartotinę rašytinę pretenziją atsakovė niekaip nesureagavo. Kadangi atsakovė nesureagavo į pakartotinę rašytinę pretenziją, ieškovė davė sutikimą automobilio variklio keitimui.
6. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė apie vėliau paaiškėjusius paslėptus automobilio variklio defektus nieko neminėjo. Sutartyje nenurodyti jokie paslėpti automobilio defektai. Žinodama apie tokią automobilio būklę, ieškovė būtų prašiusi sumažinti automobilio pirkimo kainą arba apskritai nebūtų sudariusi sandorio. Ieškovės vertinimu, atsakovė, įsigijusi automobilį, sužinojo, kad jis turi daug defektų, todėl nusprendė jį parduoti, nes žinojo, kiek papildomai kainuos defektų šalinimas.
7. Ieškovė nurodė, kad iš 2021-07-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti visi motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y., transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris. Nenurodyti jokie privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus, taip pat neužpildyta privalomai pildoma informacija apie eismo įvykius ir trūkumus. Automobilio defektai, išoriškai apžiūrint automobilį, matomi nebuvo, jie paaiškėjo tik pristačius automobilį į autoservisą dėl pašalinių garsų. Tokius defektus pastebėti gali tik šią specifiką suprantantis ir išmanantis asmuo. Ieškovei įsigijus automobilį ir juo pasinaudojus, paaiškėjo esminiai trūkumai, dėl kurių automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovės nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovei, kurie buvo nustatyti tik atlikus patikrą servise, ir kurių ieškovė negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovė nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjai, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti, todėl atsakovė turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
8. Ieškovė akcentavo, kad nustatyti automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų ieškovė neturėjo galimybės automobilį eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas. Įsigydama automobilį ieškovė turėjo lūkesčių be trukdžių ir saugiai juo naudotis, tačiau dėl atsakovės tyčinių veiksmų, nuslepiant esminius daikto trūkumus, šie lūkesčiai liko neįgyvendinti.
9. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra automobilių perpardavinėjimu užsiimanti verslininkė, naudotus automobilius perka dideliais kiekiais, net netikrindama jų techninės būklės, todėl turi prisiimti riziką dėl paslėptų automobilio defektų. Ieškovės vertinimu, atsakovė turėjo pareigą pasirūpinti, kad parduotų tinkamos kokybės daiktą (kurį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį), tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje ir skelbime nenurodė nei vieno automobilio trūkumo, užtikrino ieškovę, kad parduoda kokybišką automobilį. Ieškovė akcentavo, jog atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnyje bei motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus. Pažeidusi šiuos reikalavimus, atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo. Atsakovė pardavė daiktą, kuris neatitiko kokybės reikalavimų.
10. Atsakovė UAB „Montavita“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jai nesuprantama, dėl kokių priežasčių ieškovė nurodė kitą sandorio vertę, nei šalių abipusiu sutarimu fiksuota ir įvykdyta – 13000,00 Eur. Atsakovės žiniomis, transporto priemonė iki pardavimo bei pardavimo metu neturėjo jokių matomų ar žinomų trūkumų, kurių ji būtų neatskleidusi ar žinojusi apie jų buvimą sutarties sudarymo metu, todėl sutartis pildyta nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų, įvertinant faktą, kad sutartis pildyta ieškovės.
11. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrindė, kokių reikalavimų neatitiko transporto priemonė jos įgijimo metu, dėl kurių atsakomybė dėl trūkumų turi tekti atsakovei. Atsakovė akcentavo, jog ieškovė įgijo naudotą transporto priemonę, galėjo visapusiškai ją išbandyti, įvertinti jos būklę iki sandorio sudarymo, tam nebuvo visiškai jokių kliūčių. Be to, iš naudotos transporto priemonės negalima tikėtis ir reikalauti tokių pačių kokybės kriterijų, kokiais pasižymi naujas daiktas, kadangi jokių garantinių įsipareigojimų, sudarant sutartį, atsakovė neprisiėmė, o jų ir negalėtų būti.
12. Atsakovė nurodė, jog išreiškė norą ir valią įsitikinti, ar periodu, kada transporto priemonę naudojo ieškovė, ji buvo naudota tinkamai. Nuo pat pretenzijos pateikimo momento atsakovė reikalavo pagrįsti, kiek su transporto priemone ieškovė pravažiavo, prašė nurodyti odometro duomenis, kad būtų žinoma transporto priemonės rida iki tariamo defekto atsiradimo momento, tačiau ieškovė duomenų neteikė. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė nurodė dvi bendroves, kuriose tariamai fiksuoti defektai, tačiau pateikus užklausą, dėl kokių priežasčių iš esmės skiriasi nurodyti galimi remonto kaštai, atsakymas negautas. Ieškovės buvo prašyta pateikti UAB „Krasta Auto“ išvados kopiją, tačiau ir tai nebuvo padaryta, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrindė savo reikalavimų. Be to, atsakovė įgijo transporto priemonę naudotą, kol buvo automobilio savininke, variklis keistas nebuvo, šis faktas jai nebuvo žinomas iki ieškovės pareiškimo momento, ir tai niekaip netrukdė naudoti transporto priemonę.
13. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kas jai, kaip patyrusiam juridiniam asmeniui, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu trukdė atlikti visapusę automobilio diagnostiką, automobilį išbandyti pirkimo metu. Pati ieškovė pripažino, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės.
14. Atsakovė nurodė, jog nesutiko, kad ieškovė atliktų remonto darbus, už kurių atlikimą prašo kompensacijos teismine tvarka, kadangi, net ir pasitvirtinus defektų faktui ir ieškovei įrodžius teiginių pagrįstumą, būtinų atlikti darbų vertė ir sąnaudos yra gerokai mažesni, nei nurodė ieškovė. Atsakovė pažymėjo, kad vengiant nepagrįstų ginčų, ji, ieškovei grąžinus automobilį tokios būklės, kokios jis buvo, būtų grąžinusi sumokėtą kainą, jeigu ieškovė savo veiksmais transporto priemonės būklės būtų nepabloginusi, ir defektai transporto priemonės pardavimo metu iš tiesų būtų egzistavę. Tačiau ieškovė veikė savavališkai ir, tinkamai nepagrindusi žalos fakto, galimai modifikavo transporto priemonę, nepateikė patikimos ekspertizės ir tikrųjų variklio keitimo priežasčių. Be to, ieškovė nėra linkusi laikytis kelių eismo taisyklių nuostatų, tad transporto priemonės pokyčius ar galimus gedimus galėjo lemti išimtinai ieškovės veiksmai.
15. Atsakovė pažymėjo, jog nors ieškovė nurodė reguliavusi situaciją ir teikusi pretenziją 2021-08-31, tačiau tai neatitinka objektyvios tikrovės, kada jau 2021-08-26 vykdė darbus ir automobilio modifikavimą. Be to, 2021-07-23 akte, teiktame UAB „Kestauto“, nurodyta, kad variklio gedimo priežastis – didelis kilometražas ir nusidėvėjimas arba retai keičiami tepalai, o naujo variklio kaina – 22427,12 Eur. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė savavališkai atliko darbus, tinkamai nesuderinusi ginčo klausimų su atsakove, net tinkamai neužfiksavusi žalos fakto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei MB „Gretma“ iš atsakovės UAB „Montavita“ 6191,99 Eur išlaidas, patirtas 2022-07-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumams ištaisyti bei 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą 6191,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės UAB „Montavita“ ieškovei MB „Gretma“ 1939,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės UAB „Montavita“ valstybei 5,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
17. Teismas nurodė, kad ieškovė per palyginti labai trumpą automobilio eksploatavimo laikotarpį pastebėjo transporto priemonės trūkumus ir transporto priemonę pateikė specialistų apžiūrai; automobilio apžiūra buvo atlikta dviejuose skirtinguose automobilių servisuose, kurie abu patvirtino automobilio variklio gedimą; atsakovė duomenų, kad transporto priemonės trūkumai galėjo atsirasti jau po transporto priemonės perdavimo pirkėjai dėl jos netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, nepateikė.
18. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad daikto trūkumus objektyviai buvo įmanoma pašalinti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas teisių gynybos būdas negalėjo būti taikomas.
19. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovė nesutiko su patirtomis automobilio remonto išlaidomis, tačiau jokių įrodymų, kad atliktų automobilio remonto darbų kainos yra neproporcingai didelės, nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Montavita“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; šio reikalavimo netenkinus, sumažinti ieškovei atlygintiną žalos sumą iki 1000,00 Eur bei proporcingai sumažinti bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Atsakovė prašė ieškovės pateikti duomenis, kokį atstumą su transporto priemone įveikė ieškovė nuo transporto priemonės įsigijimo momento, pateikti duomenis apie pakeistą variklį. Paaiškėjus, kad ieškovė pakeitė variklį, tačiau jo neišsaugojo, nefiksavo keitimo procedūros, tapo neįmanoma prašyti skirti byloje ekspertizę, ieškovė iš esmės sunaikino/pašalino objektyvų įrodymą, kuris galėjo būti ekspertizės dalyku. Pirmosios instancijos teismas į šį aspektą neatsižvelgė.
20.2. Ieškovės nurodyti servisai nekonstatavo variklio gedimo, tik pateikė nuomonę, kad tai gali būti su varikliu susijusios priežastys, tačiau jų nedetalizavo, todėl šiuo atveju neįmanoma išvada, kad problemos atsirado dėl atsakovės perduoto netinkamos kokybės daikto.
20.3. Ieškovė nepateikė įrodymų apie su transporto priemone įveiktą atstumą. Teismas ieškovės vengimo pateikti šiuos duomenis nevertino, kaip jos nesąžiningumo ar pagrindo konstatuoti, jog ieškovė neįrodė, kad transporto priemonę naudojo tinkamai.
20.4. Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma vertinti bendrą procesinį šalių elgesį, teiktus įrodymus bei jų patikimumą. Atsakovė negalėjo įrodyti tikrųjų variklio gedimo priežasčių, jei variklis išvis buvo sugedęs, kadangi ieškovė jai daikto neperdavė, variklio neišsaugojo, o keitimo metu nebuvo atlikti buvusio variklio ardymo / defektavimo darbai. Policija fiksavo dažnus greičio viršijimo faktus (nors ir su pakeistu varikliu), tai sudaro pagrindą vertinti, kad toks ieškovės elgesys buvo ir iki remonto darbų atlikimo, įrodo transporto priemonės valdymo padidintas apkrovas (tai naudotą variklį veikia greičiau), tačiau šio aspekto teismas nevertino visiškai.
20.5. Ieškovei pasirinkus savo teises ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nebuvo vertinta, kodėl nebuvo sudarytos sąlygos atsakovei per protingą terminą nustatyti daikto trūkumus ir juos neatlygintinai pašalinti. Atsakovė negalėjo kvestionuoti darbų kainos, kadangi vertino, jog ieškovė atliko darbus ir patyrė išlaidas savavališkai, nesuderinusi veiksmų su atsakove, net buvus atsakovės reikalavimui neatlikti automobilio remonto darbų bei grąžinti daiktą.
20.6. Ieškovė savavališkai atliko transporto priemonės pagerinimo darbus, kurie nepriskirtini prie trūkumų, todėl privalu mažinti sumas, kurių teisingumo ir realumo ieškovė nepagrindė. Negalima priskirti būtinoms išlaidoms ir transporto priemonės gabenimo iš (duomenys neskelbtini). Esant abejonėms dėl abiejų šalių kaltės, yra pagrindas mažinti iš atsakovės priteistiną žalą. Teismas neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
20.7. Teismas priteisė iš atsakovės 1500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, nors realiai ieškovė advokato buvo atstovaujama dviejų posėdžių metu (ieškinys nebuvo rengtas atstovės), todėl įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę ir apimtį, laikytina, kad teismas nemotyvavo tokio dydžio atlygio priteisimo pagrįstumo, nepaisant ieškinio tenkinimo motyvų.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė MB „Gretma“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Ieškovė įrodė, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu ji nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Neatitikties kokybės reikalavimui prekės pateikimo metu prezumpciją tokiu atveju turi paneigti verslininkas. Tokių įrodymų atsakovė byloje nepateikė.
21.2. Sutartyje atsakovė jokių daikto trūkumų nenurodė, šie išryškėjo tik pradėjus eksploatuoti automobilį ieškovei tą pačią dieną, kada buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, todėl akivaizdu, kad nepagrįsti atsakovės kalinimai, esą gedimas atsirado dėl netinkamo ieškovės automobilio eksploatavimo. Ieškovė neeksploatavo automobilio jam sugedus, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys. Atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumai atsirado dėl ieškovės netinkamo automobilio eksploatavimo, būtent jai tenka atsakomybė už nustatytus trūkumus.
21.3. Į bylą pateikta 2022-06-09 advokatės detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma, kuri patvirtina ieškovei teiktos teisinės pagalbos pobūdį ir teisinių paslaugų teikimą. 1500,00 Eur sumą sudaro: dokumentų teisinė analizė byloje 1 valanda – 250,00 Eur, susipažinimas su byla 1 valanda – 250,00 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui 1 valanda – 250,00 Eur, atstovavimas teisme – 250,00 Eur, atskirojo skundo parengimas 2 valandos – 500,00 Eur. Teisinių paslaugų kainos, patirtų išlaidų suma nėra nepagrįstai per didelė, neprotinga ar neproporcinga teiktam teisinės pagalbos pobūdžiui, patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl visos šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisėtai ir pagrįstai buvo priteistos iš atsakovės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pridėti prie bylos teikiamus papildomus įrodymus –UAB „Tauja“ pažymą. Atsakovės vertinimu, ji patikslina sprendžiamo ginčo aplinkybes, kurias atsakovė akcentavo pirmosios instancijos teisme, tačiau jos nebuvo jokia forma įvertintos ginčo sprendimu.
24. Atsakovė pažymėjo, kad savo inciatyva kreipėsi į UAB „Tauja“, paprašė pateikti poziciją dėl ginčo transporto priemonei konstatuotų trūkumų bei, jei trūkumai būtų patvirtinti, dėl galimų jų šalinimo sąnaudų. Teikiamoje išvadoje nurodyti išaiškinimai, detalizuojantys atsakovės poziciją, teiktą pirmosios instancijos teisme, t. y., kad dėl atsiradusių variklio pašalinių garsų, metalo gabaliukų variklio alyvoje gali būti daug priežasčių.
25. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai yra ne iš oficialaus automobilio gamintojo atstovo, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, teikiami rašytiniai įrodymai neatitinka realios situacijos. Susipažinus su naujai pateiktais dokumentais (kurie yra be datos) darytina išvada, kad atsakovės pasamdyti tretieji asmenys, t. y., UAB „Tauja“, vadovaujasi tikimybių teorija ir nustato automobilio gedimo priežastis, teikia automobilio remonto darbų sąmatą, kurioje neatsispindi realios išlaidos.
26. Ieškovės vertinimu, tokie rašytiniai įrodymai negali būti priimami apeliacinės instancijos teismo, kadangi yra prieštaraujantys, nėra aišku, kada šie rašytiniai įrodymai gauti, kodėl nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, jie neatitinka objektyvios tiesos. Yra vadovaujamasi tikimybių teorija, konstatuojamas automobilio (kuris nebuvo UAB „Tauja“ apžiūrėtas) gedimas, netgi pateikta tariamo gedimo tvarkymo sąmata.
27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
30. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad atsakovės teikiami nauji įrodymai (UAB „Tauja“ pažyma) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nepagrindė, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Tauja“ ginčo automobilis nebuvo apžiūrėtas, pažymoje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija dėl galimų variklio gedimo priežasčių. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės teikiamus papildomus įrodymus atsisakytina priimti, be to, atsakovė niekaip nepagrindė, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
32. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-07-22, 16.00 val., transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi MB „Gretma“ iš UAB „Montavita“ už 13000,00 Eur įsigijo transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
33. Iš ieškovės pateiktos skelbimo portale www.autoplius.lt kopijos nustatyta, kad automobilis buvo pardavinėjamas už 21500,00 Eur, skelbime nurodyta, kad automobilis yra be defektų.
34. 2021-07-23 UAB „Kestauto“ transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad užvedus automobilio variklį, girdimas pašalinis kalimo garsas iš variklio apačios, patikrinus tepalo filtrą, matomi smulkūs metalo gabaliukai, galimai jie yra būtent nuo variklio alkūninio veleno indėklų. Varikį ekonomiškai remontuoti nepasimoka, jį reikia keisti kitu, naujo variklio kaina – 22427,12 Eur. Galimai variklio gedimo priežastis yra didelis automobilio kilometražas ir nusidėvėjimas arba retai keičiami variklio tepalai.
35. 2021-08-04 UAB „Krasta Auto“ pažymoje nurodyta, kad 2021-08-04 buvo atvežtas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pašalinių garsų iš variklio. Atlikus variklio tepimo sistemos patikrą (išėmus alyvos filtrą), buvo rasta daug metalo drožlių. Automobilio variklis jau veikti negali. Tolesnei variklio defektacijai reikalingas variklio išardymas.
36. Ieškovė 2021-08-24 pareiškė atsakovei pretenziją dėl daikto netinkamos kokybės; 2021-08-31 pareiškė pakartotinę pretenziją.
37. Pagal 2021-08-26 sąskaitą-faktūrą ieškovė sumokėjo 3600,00 Eur už variklį; pagal 2021-0826 sąskaitą-faktūrą ieškovė sumokėjo 729,99 Eur už turbokompresoriaus remontą; pagal 2021-08-07 sąskaitą-faktūrą ieškovė sumokėjo 110,00 Eur už automobilio pervežimą; pagal 2021-07-23 sąskaitą-faktūrą ieškovė sumokėjo 180,00 Eur už automobilio pervežimą; pagal 2021-09-06 sąskaitas-faktūras ieškovė sumokėjo 1502,00 Eur už automobilio remontą; pagal 2021-08-04 sąskaitą-faktūrą ieškovė sumokėjo 70,00 Eur už automobilio apžiūrą.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
38. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
39. Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).
40. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
41. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
42. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).
43. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
44. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
45. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
46. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta – jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
47. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų ir papildomų išlaidų atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės įsigijus naudotą automobilį, paaiškėjo paslėpti automobilio defektai, dėl ko automobilio naudoti pagal paskirtį neįmanoma. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė apie vėliau paaiškėjusius paslėptus automobilio variklio defektus nieko neminėjo, jokių paslėptų automobilio defektų pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė. Žinodama apie tokią automobilio būklę, ieškovė būtų prašiusi sumažinti automobilio pirkimo kainą arba apskritai nebūtų sudariusi sandorio. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovės nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovei, kurie buvo nustatyti tik atlikus patikrą servise, ir kurių ieškovė negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovė nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjai, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti, todėl atsakovė turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
48. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad transporto priemonė iki pardavimo bei pardavimo metu neturėjo jokių matomų ar žinomų trūkumų, kurių ji būtų neatskleidusi ar žinojusi apie jų buvimą sutarties sudarymo metu. Atsakovė akcentavo, jog ieškovė įgijo naudotą transporto priemonę, galėjo visapusiškai ją išbandyti, įvertinti jos būklę iki sandorio sudarymo, tam nebuvo visiškai jokių kliūčių. Be to, iš naudotos transporto priemonės negalima tikėtis ir reikalauti tokių pačių kokybės kriterijų, kokiais pasižymi naujas daiktas.
49. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
50. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirko naudotą automobilį, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinė naudoto automobilio pirkėja, automobilį nusprendė įsigyti. Darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, važiuos tinkamai, jokių papildomų sąnaudų, kurių ieškovė nežinojo prieš įsigyjant automobilį, nereikės patirti.
51. Ieškovė nurodė, jog tą pačią dieną kai buvo įsigytas automobilis, maždaug po 6 valandų po sandorio, važiuojant automobiliu iš (duomenys neskelbtini), atvažiavus į (duomenys neskelbtini), iš variklio skyriaus atsirado pašaliniai metaliniai garsai. Kadangi automobiliu buvo nuvažiuota iki 400,00 km, ieškovė išsigando ir iš karto sustojo, išjungė automobilio variklį. Automobilio apžiūros metu buvo nustatyta, kad iš automobilio variklio skyriaus sklinda pašaliniai, metaliniai garsai, o automobilio variklio alyvoje yra metalinių dalelių, kurių negali būti, jei automobilio variklis yra tvarkingas. Be to, atliekant papildomą automobilio variklio apžiūrą, buvo nustatyta, kad automobilio variklis yra pakeistas.
52. Į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių nustatyta, kad 2021-07-23 UAB „Kestauto“ transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, jog užvedus automobilio variklį, girdimas pašalinis kalimo garsas iš variklio apačios, patikrinus tepalo filtrą, matomi smulkūs metalo gabaliukai, galimai jie yra būtent nuo variklio alkūninio veleno indėklų. Varikį ekonomiškai remontuoti nepasimoka, jį reikia keisti kitu, naujo variklio kaina – 22427,12 Eur. Galimai variklio gedimo priežastis yra didelis automobilio kilometražas ir nusidėvėjimas arba retai keičiami variklio tepalai. 2021-08-04 UAB „Krasta Auto“ pažymoje nurodyta, kad 2021-08-04 buvo atvežtas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pašalinių garsų iš variklio. Atlikus variklio tepimo sistemos patikrą (išėmus alyvos filtrą), buvo rasta daug metalo drožlių. Automobilio variklis jau veikti negali. Tolesnei variklio defektacijai reikalingas variklio išardymas.
53. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovės parduotas daiktas (automobilis) buvo netinkamos kokybės. Automobilio kokybės trūkumai buvo reikšmingi (esminiai), kadangi ieškovės įsigytas automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad automobilio trūkumai paaiškėjo tą pačią dieną, kai buvo sudarytas sandoris. Trūkumų esmė buvo nustatyta tik atlikus detalią automobilio apžiūrą, nustatyti automobilio trūkumai buvo esminiai, kadangi nepašalinus šių trūkumų, automobilio nebuvo galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį.
54. Ieškovė nurodė, kad iš 2021-07-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti visi motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y., transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, tačiau nenurodyti jokie privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus, taip pat neužpildyta privalomai pildoma informacija apie eismo įvykius.
55. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad atsakovės parduotas automobilis turėjo esminių trūkumų, bet ir tai, kad atsakovė apie šiuos trūkumus ieškovės neinformavo. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos, o tokios informacijos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Nagrinėjamu atveju atsakovei neinformavus apie variklio defektą, ieškovė atlikto tik išorinę automobilio apžiūrą, todėl neturėjo galimybių išsiaiškinti apie esminį automobilio trūkumą, kuris paaiškėjo tik po detalios automobilio patikros.
56. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog atsakovės parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės iš atsakovės įsigytas automobilis turėjo kokybės trūkumų, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovei nebuvo pranešta apie esminius automobilio trūkumus, dėl kurių nebuvo galimybės transporto priemonę naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovės įsigytas naudotas automobilis netrukus po jo įsigijimo turėjo tokių kokybės trūkumų, kad jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, t. y. jo trūkumai buvo esminiai, jie išaiškėjo tą pačią dieną, kada buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, trūkumai buvo nustatyti ir specialistų. Aplinkybė – negalimumas naudoti pagal paskirtį – nebuvo žinoma ieškovei sutarties sudarymo metu, nes automobilį ji pradėjo naudoti iškart po sutarties sudarymo ir turėjo tikslą naudoti ir toliau.
57. Darytina išvada, jog ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti automobilio trūkumų, kurie konstatuoti tik detalios apžiūros metu. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjus esminiams automobilio trūkumams, lėmusiems prarastą galimybę jį eksploatuoti ir naudoti pagal tikslinę paskirtį, ieškovė (pirkėja) iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovė įrodymų, kad transporto priemonės trūkumai galėjo atsirasti jau po transporto priemonės perdavimo ieškovei dėl jos netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, į nagrinėjamą bylą nepateikė. Kaip jau minėta, aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Šiuo atveju atsakovė nurodyti argumentai, jog policija fiksavo dažnus greičio viršijimo faktus (su pakeistu varikliu), kurie sudaro pagrindą vertinti, kad toks ieškovės elgesys buvo ir iki remonto darbų atlikimo, neįrodo, jog transporto priemonės trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės.
58. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog paaiškėjus, kad ieškovė pakeitė variklį, tačiau jo neišsaugojo, nefiksavo keitimo procedūros, tapo neįmanoma prašyti skirti byloje ekspertizę, ieškovė iš esmės sunaikino/pašalino objektyvų įrodymą, kuris galėjo būti ekspertizės dalyku. Pirmosios instancijos teismas į šį aspektą neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Kaip nurodė ieškovė, ji iš pradžių automobilį pristatė į UAB „Kestauto“ Vilniuje, kur buvo nustatyta, kad automobilio variklio alyvoje yra metalo gabaliukų, o iš variklio skyriaus sklinda pašaliniai garsai. Apie pastebėtą paslėptą automobilio variklio defektą ieškovė telefonu informavo atsakovę, kuri pareikalavo, kad automobilį apžiūrėtų oficialaus gamintojo atstovo servisas. UAB „Krasta Auto“ sutiko priimti automobilį 2021-08-04, apie tai atsakovė buvo informuota iš anksto. 2021-08-04 automobilis buvo pristatytas apžiūrai. Atsakovė į automobilio apžiūras neatvyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo galimybę dalyvauti variklio apžiūrose, reikšti savo nuomonę dėl nustatytų defektų, o šiuo atveju buvo pasyvi, su ieškove nebendradarbiavo. Nustačiusi, kad automobilio trūkumus objektyviai buvo įmanoma pašalinti, ieškovė tą ir atliko ir pasirinko apginti savo pažeistą teisę prašydama atsakovės atlyginti automobilio remonto išlaidas, t. y., pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisių gynybos būdą.
59. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovė savavališkai atliko transporto priemonės pagerinimo darbus, kurie nepriskirtini prie trūkumų, todėl privalu mažinti sumas, kurių teisingumo ir realumo ieškovė nepagrindė.
60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių atlikto remonto masto reikalingumą, taip pat nepateikė įrodymų, kurie nuginčytų pateiktus duomenis dėl automobilio defektų, apmokėtų sąskaitų už remontą, transportavimą. Atsakovė nepateikė jokių ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus nuginčijančių ar paneigiančių įrodymų, todėl spręstina, kad byloje esant duomenims apie ieškovės patirtas išlaidas, jos reikalavimas priteisti šias išlaidas iš atsakovės yra pagrįstas.
61. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 1500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, nors realiai ieškovė advokato buvo atstovaujama dviejų posėdžių metu (ieškinys nebuvo rengtas atstovės), todėl įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę ir apimtį, laikytina, kad teismas nemotyvavo tokio dydžio atlygio priteisimo pagrįstumo, nepaisant ieškinio tenkinimo motyvų.
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
63. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
64. Į bylą pateikta 2022-06-09 ieškovės advokatės detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma, kuri patvirtina ieškovei teiktos teisinės pagalbos pobūdį ir teisinių paslaugų teikimą. 1500,00 Eur sumą sudaro: dokumentų teisinė analizė byloje 1 valanda – 250,00 Eur, susipažinimas su byla 1 valanda – 250,00 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui 1 valanda – 250,00 Eur, atstovavimas teisme – 250,00 Eur, atskirojo skundo parengimas 2 valandos – 500,00 Eur.
65. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovės atstovės detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą, minėtas Rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų suma nėra nepagrįstai per didelė, neprotinga ar neproporcinga teiktam teisinės pagalbos pobūdžiui, patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisėtai ir pagrįstai buvo priteistos iš atsakovės.
Dėl bylos procesinės baigties
66. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
67. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V d H v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
69. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2022-08-23 sąskaita už teisines paslaugas, kurios suma 1000,00 Eur; detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma, kurioje nurodyta, jog atsiliepimas į patikslintą apeliacinį skundą 4 valandos – 1000,00 Eur; mokėjimo dokumentas, patvirtinantis apie 1000,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.
70. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
71. Atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei MB „Gretma“ iš atsakovės UAB „Montavita“ priteistina 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Montavita“ (į. k. 303243804) ieškovei MB „Gretma“ (į. k. 305594816) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Birutė Simonaitienė
Vilija Valantienė