Civilinė byla Nr. e3K-3-44-933/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00590-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus mokslo ir inovacijų centro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus mokslo ir inovacijų centro ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Magum“, uždarajai akcinei bendrovei „Rekovera“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Donekta“ dėl reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tuo atveju, kai civilinė byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 8 punktas).
2. Ieškovė UAB Vilniaus mokslo ir inovacijų centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2023 m. sausio 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2023/01/20, sudarytą UAB „Rekovera“ ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Magum“ (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis 1), taikyti restituciją – grąžinti LUAB „Magum“ reikalavimo teisę, kurią sudaro 375 261,94 Eur dydžio pareikštos žalos suma, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, į V. P., įskaitant visas materialiąsias ir procesines teises civilinėje byloje.
3. Ieškovė 2023 m. birželio 27 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, kuriame suformulavo papildomą reikalavimą pripažinti negaliojančia (niekine) atsakovių UAB „Rekovera“ ir UAB „Donekta“ 2023 m. balandžio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis 2) ir taikyti restituciją – grąžinti UAB „Rekovera“ reikalavimo teisę į trečiajam asmeniui V. P. pareikštą 375 261,94 Eur reikalavimą atlyginti žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovės LUAB „Magum“ nemokumo administratorė be teisinio pagrindo pašalino ieškovę iš ginčo reikalavimo teisės pardavimo proceso, ieškovei buvo užkirstas kelias pagerinti savo teiktus pasiūlymus dėl reikalavimo teisės įsigijimo kainos, nors tokia teisė buvo suteikta UAB „Rekovera“. Nemokumo administratorė buvo suinteresuota reikalavimo teisę parduoti konkrečiam asmeniui, bet ne už didžiausią pardavimo kainą, todėl sudarant reikalavimo perleidimo sutartis buvo pažeisti esminiai bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimo principai ir ieškovės teisė įsigyti reikalavimo teisę sąžiningame jos pardavimo procese. Dėl nurodytų priežasčių Reikalavimo perleidimo sutartis 1 pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio pagrindu, o Reikalavimo perleidimo sutartis 2 yra niekinė ir negaliojanti pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir 6.102 straipsnio 1 dalį.
5. Atsakovė LUAB „Magum“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad neegzistuoja pagrindas pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį 1 negaliojančia nei CK 1.81 straipsnio, nei kitu teisiniu pagrindu, nes ieškovės veiksmai dėl reikalavimo teisės įsigijimo neatitiko kreditorių patvirtintos reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarkos, ieškovės pasiūlymas dėl reikalavimo teisės įsigijimo buvo pateiktas praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo pasiūlymų rinkimo termino pabaigos, jis buvo gautas jau esant priimtam UAB „Rekovera“ pasiūlymui, kuris atitiko tiek kreditorių patvirtintą tvarką, tiek LUAB „Magum“ kreditorių teises ir teisėtus interesus.
6. Atsakovė UAB „Donekta“ su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės manymu, nėra pagrindo reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Pažymėjo, kad ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimus dėl dviejų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, kurių šalis ji nėra, pripažinimo negaliojančiomis, tačiau šių sutarčių panaikinimas nelemia ieškovės materialiųjų interesų, todėl mano, jog ieškovė neturėjo teisės reikšti tokio ieškinio.
7. Atsakovė UAB „Rekovera“ su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-17-912/2024 nurodė, jog ieškovė nėra LUAB „Magum“ kreditorė ar atstovė, todėl negali ginti kreditorių ar likviduojamos bendrovės teisių.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. prašė ieškinį patenkinti. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė nesiekė perleisti reikalavimo už didžiausią kainą, o norėjo perleisti reikalavimą konkrečiam asmeniui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei LUAB „Magum“ 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Rekovera“ – 7350 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Donekta“ – 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą – 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo.
10. Teismas nurodė, kad iki 2022 m. spalio 7 d. ieškovė tinkamai nepateikė pasiūlymo dėl reikalavimo teisės įsigijimo, todėl jos teisės sudarant Reikalavimo teisės perleidimo sutartį 1 ir vėlesnį sandorį – Reikalavimo perleidimo sutartį 2 negalėjo būti pažeistos, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti minėtų sutarčių ir vien šiuo pagrindu ieškinys atmestinas.
11. Teismas pažymėjo, kad, pasibaigus pasiūlymų teikimo tvarkai ir priėmus didžiausią kainą pateikusio dalyvio pasiūlymą, reikalavimo teisė, nors ir už didesnę kainą, negalėtų būti perleista ieškovei, nes ši nesilaikė kreditorių nustatytos ir nemokumo administratorei privalomos reikalavimo įgyvendinimo tvarkos, nustatytu terminu nepateikė nė vieno pasiūlymo. Nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, nėra pagrindo vertinti Reikalavimo perleidimo sutarties 1 atitikties viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), juolab kad prieštaravimą viešajai tvarkai ieškovė iš esmės grindžia LUAB „Magum“ kreditorių teisių pažeidimu, nurodydama, jog nemokumo administratorės veiksmai buvo nukreipti ne į reikalavimo teisės pardavimą už didžiausią galimą gauti kainą, o į reikalavimo teisės pardavimą konkrečiam subjektui – UAB „Rekovera“.
12. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties 2 negaliojimo yra grindžiamas pirminio sandorio – Reikalavimo perleidimo sutarties 1 – ydingumu, netenkinus ieškinio reikalavimo dėl pirminio sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškinys atmestas.
13. Ieškovės ir trečiojo asmens atstovai dėl atsakovių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ar pagrįstumo pastabų ar pretenzijų nereiškė. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį, įvertinęs tai, kad didžiąją dalį atsakovių patirtų teisinės pagalbos išlaidų sudaro advokatų pagalbos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, tai, jog bylinėjimosi išlaidų detalizacijose nėra su byla nesusijusių bylinėjimosi išlaidų, visas atsakovių patirtas teisinės pagalbos išlaidas vertino kaip protingas ir būtinas, todėl priteisė jas visas atlyginti.
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovėms dėl reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nutraukė. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei LUAB „Magum“ 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Rekovera“ – 7350 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Donekta“ – 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, taip pat priteisė į valstybės biudžetą 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo; teismas priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Rekovera“ 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Donekta“ – 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
15. Kolegija nurodė, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2024 m. spalio 14 d. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Pradėjus apeliacinį procesą atsakovė LUAB „Magum“ buvo išregistruota iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro, ši įmonė nebeegzistuoja ir nėra jos teisių perėmėjo. Nelikus šios atsakovės, kaip ginčijamų sandorių šalies, nesant jos teisių perėmėjo, ieškovės reikalavimai neegzistuojančiai įmonei negalės būti įgyvendinami, o restitucijos taikymas, priteisiant reikalavimo teisę LUAB „Magum“, yra neįmanomas.
16. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė LUAB „Magum“, kaip įmonė, egzistavo bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-69-866/2024 atsakovės LUAB „Magum“ veikla pripažinta pasibaigusia, teismo sprendimas įsiteisėjo, kai buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi. Teismo sprendimo pagrindu LUAB „Magum“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2024 m. liepos 25 d. Ieškovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo buvo gautas 2024 m. birželio 11 d., kai atsakovė LUAB „Magum“ dar nebuvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
17. Pradėjus apeliacinį procesą atsakovė LUAB „Magum“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ši įmonė nebeegzistuoja ir nėra jos teisių perėmėjo. Ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Reikalavimo perleidimo sutartį 1 ir jos pagrindu sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį 2 ir grąžinti LUAB „Magum“ reikalavimo teisę yra tiesiogiai ir neatsiejamai susiję su šia pasibaigusia įmone. Nelikus šios atsakovės, kaip ginčijamų sandorių šalies, nesant jos teisių perėmėjo, ieškovės reikalavimai neegzistuojančiai įmonei negalės būti įgyvendinami. Restitucijos taikymas, grąžinant reikalavimo teisę LUAB „Magum“, yra neįmanomas. Ieškovės apeliacinio skundo išnagrinėjimas nesukeltų teisinių pasekmių asmeniui, kuris jau neegzistuoja. Procese išliko kitos atsakovės – UAB „Rekovera“ ir UAB „Donekta“, tačiau, nelikus pirminės reikalavimo teisės turėtojos – LUAB „Magum“, vienos sandorio šalies, negali būti reiškiamas reikalavimas dėl sandorių nuginčijimo tik vienai likusiai sandorio šaliai. Nesant galimybės taikyti restitucijos, panaikinus Reikalavimo teisių perleidimo sutartį 1, Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2 ginčijimas nesukels ieškovei teisinių pasekmių.
18. Kolegijos vertinimu, likvidavus dėl bankroto atsakovę LUAB „Magum“, byla nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo, tačiau ieškovė yra šios bylos ir atskirų joje buvusių tarpinių ginčų iniciatorė – ji teikė ieškinį, patikslintą ieškinį, atskiruosius skundus dėl byloje priimtų procesinių sprendimų, apeliacinį skundą, dėl to atsakovės, įgyvendindamos savo procesines teises, rengdamos atsiliepimus į ieškovės procesinius dokumentus ir atlikdamos kitus procesinius veiksmus per atstovus, patyrė atitinkamas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija nusprendė, kad pagal ieškovės procesinį elgesį, bylos apimtį, pareikštų reikalavimų sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei pateiktais įrodymais, atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose atlyginimas priteistinas iš ieškovės. Kartu iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamas ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
19. Kolegija pažymėjo, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį likviduotos dėl bankroto įmonės turtą, kadangi tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu paskirstyti šį turtą, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama ir po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo bei įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, todėl pasibaigusiai LUAB „Magum“ taip pat priteisiamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.
20. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatų, ieškovė apeliaciniu skundu jų nekvestionuoja, pirmosios instancijos teismo nustatytus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžius pripažino pagrįstais ir teisingais. Kartu su atsiliepimais į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą atsakovės pateikė įrodymus ir nurodė patyrusios bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: UAB „Rekovera“ – 1350 Eur, atsakovė UAB „Donekta“ – 1000 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų jų apskaičiavimo kriterijų ir maksimalaus dydžio (pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį; apskaičiuoto rekomenduojamo atlyginti maksimalaus atlygio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą išlaidos yra 1815 Eur), todėl jų atlyginimas priteistas iš ieškovės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir atsakovių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-313/2021, kurioje buvo ginčijami bankrutuojančio juridinio asmens po bankroto bylos iškėlimo sudaryti sandoriai, išaiškino, kad tuo atveju, kai byla nutraukiama dėl to, jog yra likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro atsakovas, laikoma, kad byla yra nutraukiama ne dėl ieškovo kaltės ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovo nepriteisiamas. Teismas, nutraukęs bylą dėl to, kad LUAB „Magum“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, negalėjo priteisti atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės.
21.2. LUAB „Magum“ egzistavo bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-69-866/2024 buvo nuspręsta LUAB „Magum“ pripažinti pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. liepos 16 d., t. y. po sprendimo priėmimo bei apeliacinio skundo pateikimo, o 2024 m. liepos 25 d. LUAB „Magum“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pradėjus apeliacinį procesą pagal ieškovės apeliacinį skundą atsakovė LUAB „Magum“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ši įmonė nebeegzistuoja ir nėra jos teisių perėmėjo.
21.3. Teismas nutartimi panaikino sprendimą ir bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 8 punkte įtvirtintu pagrindu, nustatęs, kad viena iš atsakovių – LUAB „Magum“ – pasibaigė ir buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, atsakovėms iš ieškovės negalėjo būti priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Rekovera“ prašo atmesti kasacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Ieškovė kasacinį skundą grindžia išimtinai tik viena selektyviai pasirinkta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, neanalizuoja sistemiškai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl teisinių išlaidų (ne)priteisimo, nutraukiant bylos nagrinėjimą.
22.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-313/2021 nagrinėtos bylos aplinkybės skiriasi nuo ieškovės nurodomų nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl nurodyta civilinė byla neturi precedento galios nagrinėjamoje civilinėje byloje.
22.3. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, aktualią nagrinėjamai bylai, ir, skirtingai nei ieškovė, pacitavo net keturias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir nurodė konkrečius, nagrinėjamai bylai aktualius minėtų nutarčių punktus. Teismui pritarus ieškovės argumentacijai, gali atsirasti būdas vilkinti bankroto procesus, pradedant nepagrįstus teisminius procesus prieš bankrutuojančią įmonę, nebijant, kad būtų priteista atlyginti priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, svarbu, jog byla nebūtų išnagrinėta, kol bankrutuojanti įmonė bus išregistruota.
22.4. Likvidavus dėl bankroto atsakovę LUAB „Magum“, byla buvo nutraukta ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo, tačiau ieškovė yra šios bylos ir atskirų joje buvusių tarpinių ginčų iniciatorė – ji teikė ieškinį, patikslintą ieškinį, pateikė keletą atskirųjų skundų dėl byloje priimtų procesinių sprendimų, apeliacinį skundą, dėl to atsakovės, įgyvendindamos savo procesines teises, rengdamos atsiliepimus į ieškovės procesinius dokumentus ir atlikdamos kitus procesinius veiksmus per atstovus, patyrė atitinkamas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
23. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-313/2021, kurioje išaiškinta, jog tuo atveju, kai byla nutraukiama dėl to, kad yra likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro atsakovas, tai laikoma, jog byla yra nutraukiama ne dėl ieškovo kaltės, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovo nepriteisiamas.
24. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Aptariamu atveju kasaciniu skundu yra ginčijama tik apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, todėl tik ši nutarties dalis yra kasacijos objektas.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas
25. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovėms dėl reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nutraukė, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovėms šių patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.
26. Skundžiamoje teismo nutartyje nustatyta, kad: i) atsakovė LUAB „Magum“, kaip įmonė, egzistavo bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu; ii) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-69-866/2024 atsakovės LUAB „Magum“ veikla pripažinta pasibaigusia, teismo sprendimas įsiteisėjo, kai buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi; teismo sprendimo pagrindu LUAB „Magum“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2024 m. liepos 25 d.; iii) ieškovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo buvo gautas 2024 m. birželio 11 d., kai atsakovė LUAB „Magum“ dar nebuvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro; iv) pradėjus apeliacinį procesą atsakovė LUAB „Magum“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, ši įmonė nebeegzistuoja ir nėra jos teisių perėmėjo; v) nelikus atsakovės LUAB „Magum“, kaip ginčijamų sandorių šalies, nesant jos teisių perėmėjo, ieškovės reikalavimai neegzistuojančiai įmonei negalės būti įgyvendinami; vi) likvidavus dėl bankroto atsakovę LUAB „Magum“, byla nutraukta ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo, tačiau ieškovė yra šios bylos ir atskirų joje buvusių tarpinių ginčų iniciatorė – teikė ieškinį, patikslintą ieškinį, atskiruosius skundus dėl byloje priimtų procesinių sprendimų, apeliacinį skundą, dėl to atsakovės, įgyvendindamos savo procesines teises, rengdamos atsiliepimus į ieškovės procesinius dokumentus ir atlikdamos kitus procesinius veiksmus per atstovus, patyrė atitinkamas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl bylos nutraukimo, rėmėsi minima kasacinio teismo nutartimi, kurios vis dėlto esminis išaiškinimas buvo dėl bylos nutraukimo, likvidavus dėl bankroto juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių (CPK 293 straipsnio 8 punktas).
27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai ieškovas pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005).
28. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). CPK 293 straipsnis nustato bylos nutraukimo atvejus (aptariamu atveju aktualus 8 punkte nustatytas atvejis – jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas). Byla nutraukiama teismo nutartimi (CPK 294 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktą, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
31. Nutraukus bylą dėl to, kad likviduojamas juridinis asmuo, kuris buvo viena iš bylos šalių, o, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, teismų praktikoje yra pateikti tokie išaiškinimai: likvidavus dėl bankroto atsakovę, byla nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 36 punktas); kadangi byla nutraukta, t. y. baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tai nėra pagrindo atsakovę vertinti kaip laimėjusią bylą, todėl atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-313/2021, 37, 39 punktai); atsižvelgiant į tai, kad kasacinės bylos nutraukimą lemia pasikeitusios faktinės aplinkybės, įvertinus ginčo pobūdį, spręstina, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš byloje dalyvaujančių asmenų šių išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-611/2021, 24 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-969/2023 nurodė, kad atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, t. y. nelikus proceso šalies – ieškovo (fizinio asmens) ir nesant teisių perėmėjų, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (42 punktas).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 46 punktas).
33. Pažymėtina, kad atsiliepime į kasacinį skundą nurodytose nutartyse suformuluoti teisės aiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023) neatitinka tų faktinių aplinkybių, kurios yra nustatytos šioje byloje, ir nėra siejami su šiuo atveju konkrečiu bylos nutraukimo pagrindu – CPK 293 straipsnio 8 punktu, t. y. jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Vis dėlto ir ieškovės minimoje nutartyje nėra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad visais atvejais, kai byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu ir nelieka byloje vienos iš atsakovių, iš ieškovės nepriteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reikia įvertinti: i) priežastis, kodėl byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; ii) tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo priimtas procesinis sprendimas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; iii) tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
35. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama civilinės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo dalis; jas sudaro pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys už teismo atliekamus procesinius veiksmus (pvz., žyminis mokestis), taip pat jų turėtos (pvz., atstovavimo) arba teismo patirtos (pvz., procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. Taigi bylinėjimosi išlaidų patyrimas susijęs su asmens siekiu apginti pažeistą jo teisę ir (ar) interesus. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).
36. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).
37. Aptariamu atveju: byla nutraukta dėl to, kad likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas (CPK 293 straipsnio 8 punktu), t. y. bylos nutraukimą lėmė pasikeitusius faktinės aplinkybės, kurioms įtakos tiek ieškovė, tiek kitos atsakovės neturėjo; byla nutraukta apeliacijos stadijoje, t. y. kai dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo esmės; nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovės procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas, o procese ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis; apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad byla nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 35 punktas).
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, jog ieškovė yra šios bylos ir atskirų joje buvusių tarpinių ginčų iniciatorė, išimtinai vienai iš šalių – ieškovei, negali būti perkelta teisminio proceso neigiamų padarinių našta – bylinėjimosi išlaidos, nutraukus bylą tuo pagrindu, jog viena iš atsakovių yra likviduojama ir išregistruojama iš Juridinių asmenų registro. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose.
39. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovėms tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, panaikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – atsakovių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės atmetami, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
40. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei tvarka reglamentuojama CPK 96 straipsnyje. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šioje byloje nustatytas aplinkybes dėl bylos baigties, tai, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš kiekvieno proceso dalyvio neviršija 8 Eur dydžio sumos, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, panaikinama ir jų atlyginimas nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d., 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kasaciniame teisme
41. Ieškovė (kasatorė) kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir atsakovių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės atmesti. Ieškovė prie kasacinio skundo pateikė duomenis apie 147 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimą.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (atlyginimo) nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškovė neturėjo mokėti žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už kasacinį skundą jai grąžinamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
43. Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą nereiškė, įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas, neteikė.
44. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė UAB „Rekovera“ prašo atmesti kasacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, prie atsiliepimo į kasacinį skundą pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas 1600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį parengimą ir pateikimą teismui.
45. Šiuo kasacinio teismo procesiniu sprendimu ieškovės kasacinis skundas patenkintas, todėl atsakovės UAB „Rekovera“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui atlyginimą atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus mokslo ir inovacijų centro priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Magum“, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rekovera“, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Donekta“ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat bylinėjimosi išlaidos valstybei, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės atmesti, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei nepriteisti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus mokslo ir inovacijų centrui (j. a. k. 302461091) 147 (vieno šimto keturiasdešimt septynių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. lapkričio 12 d. per akcinę bendrovę „Swedbank“, mokėjimo nurodymas Nr. 614, kodas ZN71264.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Donatas Šernas
Irmantas Šulcas
Algirdas Taminskas