Civilinė byla Nr. 2YT-1058-400/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00195-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 1 d.

Panevėžys

        Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Ž. A., VĮ „Turto bankas“.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina D. A. A. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio Ž. (Ž.) P. A. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir juridinei registracijai į paveldėtą turtą atlikti.

2.       Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas Ž. (Ž.) P. A.. Po jo mirties liko palikimas - įvairus kilnojamas bei nekilnojamas turtas: butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); bute buvę baldai, įvairus namų apyvokos daiktai, indai, rūbai, patalynė, įrankiai ir kiti kilnojamieji daiktai. Ž. (Ž.) P. A. mirė būdamas santuokoje su jų Motina D. A. A., kuri po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi tame pačiame bute ir toliau naudojosi visais ten buvusiais baldais ir namų apyvokos daiktais iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Niekas kitas dėl Ž. (Ž.) P. A. turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Iš karto po Ž. (Ž.) P. A. mirties jo palikimą priėmė jų motina D. A. A. viena, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: priėmė ir kaip savu pradėjo naudotis, jį valdyti, tvarkyti, prižiūrėti kaip savą turtą, t. y. aiškiai išreiškė valią priimti Ž. (Ž.) P. A. palikimą. Juridinis faktas nustatytinas nuosavybės teisės įforminimui ir registracijai viešajame registre.

3.       Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu. Nėra gavusi pranešimo apie palikimo galimą perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Ž. (Ž.) P. A. paliktojo turto priėmimą valdyti.

4.       Suinteresuotas asmuo Ž. A. nustatytu terminu atsiliepimo dėl pareiškėjo prašymo nepateikė.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

        pareiškimas tenkinamas.

1.       Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina D. A. A. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio Ž. (Ž.) P. A. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti Ž. (Ž.) P. A. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

2.       Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

3.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

4.       Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su D. A. A. mirė Ž. (Ž.) P. A.. (duomenys neskelbtini) būdama našle mirė D. A. A.. Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad mirusių Ž. (Ž.) P. A. ir D. A. A. pilnamečiai vaikai yra pareiškėja D. K. ir Ž. A.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad mirusio Ž. (Ž.) P. A. vardu nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas: butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

5.       Pareiškėja nurodo, kad iš karto po tėvo mirties jo palikimą priėmė jos motina D. A. A., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: priėmė ir kaip savu pradėjo naudotis, jį valdyti, tvarkyti, prižiūrėti kaip savą turtą, t. y. aiškiai išreiškė valią priimti palikimą Ž. (Ž.) P. A.. Priėmė ir naudojo bei disponavo pagal savo poreikius palikėjo paliktais baldais, namų apyvokos daiktais, indais, kitais bute buvusiais daiktais, valdydamas juos kaip savus, mokėjo mokesčius. Faktiškai valdydama palikimą su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per trijų mėnesių terminą nesikreipė. Pareiškėjos argumentams, kad po tėvo mirties priėmė jo palikimą jų motina, pradėdama faktiškai jį valdyti kaip savo, neprieštarauja ir kiti suinteresuoti asmenys. Priešingų duomenų byloje nenustatyta. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.

6.       Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos motina D. A. A. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio Ž. (Ž.) P. A. palikimą faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą (tiek aktyvą, tiek pasyvą) valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Duomenų apie tai, kad D. A. A. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad D. A. A. aptartu būdu priėmė savo sutuoktinio Ž. (Ž.) P. A. palikimą mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7.       Byloje susidariusios išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 9,50 Eur priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 88, 92, 94 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio Ž. (Ž.) P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,50 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rima Šimbelytė