Civilinė byla Nr. e2A-667-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Reivė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aukso upė“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Amber“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinės bendrovė „Reivė“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Aukso upė“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę likviduojamą dėl bankroto kredito uniją „Amber“ (toliau – ir Unija) įregistruoti ieškovę atsakovės nare, kurios pajus sudaro 672 336,62 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje e2-2790-864/2020 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-137-241/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
2. Trečiasis asmuo UAB „Reivė“ (ieškovės kreditorė) pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje. Nurodė, kad iš priedų prie pajų pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, jog pajų pardavėjai, BUAB „Aukso upė“ ir UAB „Reivė“ sudarė trišalę sutartį, kuria pajų savininkai (pardavėjai) perleido UAB „Reivė“ (investuotojui) visas iš pajaus perleidimo sutarties kylančias reikalavimo teises į pirkėją BUAB „Aukso upė“ (priedų Nr. 1 2 punktas). Šalys sulygo, kad reikalavimo teisių perleidimo kaina ir tvarka bus numatyta atskiru pardavėjo ir investuotojo susitarimu (priedų Nr. 1 3 punktas). Taigi, įsiskolinimas UAB „Reivė“ atsirado ieškovei sudarius 672 336,62 Eur vertės pajų pirkimo–pardavimo sutartis ir įgijus iš pajus ieškovei pardavusių asmenų jų reikalavimo teises ieškovės atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismui iškėlus ieškovei bankroto bylą, trečiasis asmuo pareiškė bankroto byloje finansinį reikalavimą, tačiau teismas atsisakė jį patvirtinti, kaip prejudiciniais faktais remdamasis aplinkybėmis, nustatytomis prašomoje atnaujinti byloje, kurioje UAB „Reivė“ nedalyvavo. Tokios aplinkybės, UAB „Reivė“ vertinimu, lemia jos suinteresuotumą prašomos atnaujinti bylos baigtimi, šioje byloje priimtas sprendimas turi įtakos jos teisėms, todėl ji nepagrįstai nebuvo įtraukta į šią bylą. UAB „Reivė“ taip pat nurodė, kad nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą, ieškovė ir atsakovė nuslėpė nuo teismo reikšmingą aplinkybę, jog ieškovė, įgydama pajus, jau buvo kredito unijos (atsakovės) narė.
3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2-2790-864/2020 pagal ieškovės BUAB „Aukso upė“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Amber“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Nutarta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų UAB „Reivė“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. protokoline nutartimi atmestas pareiškėjos prašymas priimti jos savarankiškus reikalavimus.
4. Unija atsiliepime į prašymą nurodė, kad UAB „Reivė“ suprasdama, jog jos finansinio reikalavimo BUAB „Aukso upė“ bankroto byloje pakartotinis tvirtinimas gali priklausyti nuo to, ar BUAB „Aukso upė“ bus pripažinta Unijos nare, turinčia 672 336,62 Eur vertės pajų, atnaujintoje byloje siekia, kad BUAB „Aukso upė“ būtų įregistruota Unijos nare. UAB „Reivė“ ieškovės bankroto byloje įrodinėtų, kad pajų perleidimo, kartu ir reikalavimų perleidimo į BUAB „Aukso upė“ sutartys, yra realiai įvykę sandoriai, todėl iš naujo teiktų prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą. Trečiasis asmuo siekia išplėsti atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas bei klaidina teismą, kad BUAB „Aukso upė“ jau buvo Unijos nare, todėl Unijos pajų perleidimui nereikėjo įvykdyti papildomų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi, išnagrinėjęs atnaujintą civilinę bylą eA2-1459-866/2022, atmetė trečiojo asmens UAB „Reivė“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo panaikinimo ir priešingo sprendimo priėmimo ir priteisė iš trečiojo asmens Unijai 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškinio reikalavimai įregistruoti ieškovę Unijos nare 672 336,62 Eur pajaus sumai buvo atmesti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi paliktas nepakeistas.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teisinis reglamentavimas patvirtina, kad unijos nariu gali būti tik visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme (toliau – KUĮ) ir atsakovės įstatuose, atitinkantis asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė, todėl turi atitikti asocijuotam nariui keliamus reikalavimus (KUĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas, Įstatų 4.4.2 punktas). Net ir atitikimas visiems kredito unijos nariui keliamiems reikalavimams, nustatytiems KUĮ ir atsakovės įstatuose, savaime nelemia pagrindo narystei unijoje atsirasti, kadangi dėl nario priėmimo turi būti priimtas unijos valdybos sprendimas (KUĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punktas, Įstatų 5.52.1 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pajų perleidimo klausimų sprendimas taip pat priklauso unijos valdybos kompetencijai.
8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, jog iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo ieškovei pajus perleidę asmenys kreipėsi į atsakovės valdybą ar iškėlus bankroto bylą į nemokumo administratorių siekdami gauti sutikimą perleisti pajus. Be to, byloje nustačius, kad ieškovė neatitinka Unijos asocijuotam nariui keliamų reikalavimų, teismas darė išvadą, jog atsakovė pagrįstai atsisakė įregistruoti ieškovę Unijos nare, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimas atmestas, yra iš esmės pagrįstas ir teisingas.
9. Palaikydamas ieškinio reikalavimus, savo poziciją trečiasis asmuo iš esmės grindžia tuo, kad UAB „Reivė“ finansavo ieškovės įsigyjamus pajus, o pastarajai iškėlus bankroto bylą, trečiojo asmens finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu buvo netenkinti BUAB „Aukso upė“ ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo Uniją įregistruoti ieškovę jos nare 672 336,62 Eur pajaus dydžiu.
10. Teismo vertinimu, aplinkybė, ar BUAB „Aukso upė“ buvo Unijos nare, buvo išanalizuota tiek pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendime, tiek apeliacinės instancijos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje. Tai, kad trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas nebuvo patvirtintas ieškovės bankroto byloje, negali lemti kitokio teisinio ar įrodymų vertinimo, nei buvo pateikta teismų sprendimuose.
11. Teismo nuomone, trečiojo asmens apeliavimas į nemokumo administratoriaus (ne)sutikimo (ne)reikalingumą stokoja teisinio pagrįstumo. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad narystės kredito unijoje įforminimo teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip formali procedūra, o išankstinio leidimo perleisti pajų nebuvimas tik nežymiu procedūriniu pažeidimu, todėl bankroto bylos iškėlimas nelemia kitokio vertinimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas leidžiantis daryti išvadą dėl kitokio galutinio procesinio sprendimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Trečiasis asmuo UAB „Reivė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė planavo pajaus pirkimo sutarčių pagrindu gauti pajamų, kurių būtų pakakę atsiskaityti su trečiuoju asmeniu bei atkurti įmonės mokumą, šias sutartis sudarė siekdama pagrįsti savo poziciją Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-816-407/2020, kurioje ieškovė ginčijo Unijos naudai sudarytą hipotekos sandorį ir prašė gautą naudą (Unijai ieškovės įmokėtus pajus, t. y. reikalavimo teisę į Uniją) įskaityti į trečiojo asmens prievolę pagal hipotekos sandorį.
12.2. Teismas pažeidė atnaujintos bylos nagrinėjimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 370 straipsnio 4 dalis), nes bylą turėjo nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
12.3. Byla buvo atnaujinta, kadangi trečiasis asmuo nebuvo įtrauktas į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu.
12.4. Teismas turėjo išnagrinėti bylą ginčo teisenos tvarka ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės, kuriame, pagal CPK 270 straipsnio 4 ir 5 dalis, turėjo būti pateikta, be kita ko, motyvuojamoje dalyje: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti nurodyta: teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Teismas priėmė nutartį, todėl priimtas procesinis sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir nustatytos formos.
12.5. Teismas bylą nagrinėjo formaliai, nepagrįstai ir neteisėtai netenkino UAB „Reivė“ pateikto prašymo įtraukti į bylą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, procesiniu statusu. UAB „Reivė“ neturėjo galimybių pateikti skundo, kadangi prašymas buvo atmestas protokoline nutartimi.
12.6. UAB „Reivė“ turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi – skolininkės bankroto byloje nebuvo patvirtintas jos finansinis reikalavimas.
12.7. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje e2-805-407/2021 išnagrinėjęs UAB „Reivė“ skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2078-854/2021, kuria atsisakyta patvirtinti UAB „Reivė“ finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, skundą atmetė – atsisakė patvirtinti UAB „Reivė“ 793 755,09 Eur finansinį reikalavimą, remdamasis išimtinai šioje byloje nustatytinomis aplinkybėmis ir konstatuodamas, kad vienintelė finansinio reikalavimo tvirtinimo sąlyga – šios bylos atnaujinimas ir joje nustatytinos naujos aplinkybės.
12.8. Nutartis yra nemotyvuota – absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas nutartį motyvavo iki atnaujinimo byloje jau priimtais teismų sprendimais ir deklaratyviais teiginiais, kad „nelemia kitokios bylos baigties“ bei „stokoja teisinio pagrįstumo“, šių išvadų nemotyvuojant, nors atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla turėjo būti išnagrinėta iš esmės.
12.9. Byla buvo atnaujinta CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi bylą teismas išnagrinėjo neįtraukęs į jos nagrinėjimą UAB „Reivė“, todėl ankstesni byloje priimti sprendimai yra negaliojantys (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12.10. Teismo nutartis nemotyvuota, teismas nepateikė jokių nesutikimo su UAB „Reivė“ pateikta pozicija argumentų; į UAB „Reivė“ pateiktų įrodymų turinį nebuvo atsižvelgta.
12.11. Unija neteisėtai ir nepagrįstai neįregistravo ieškovės Unijos pajininke, dėl to ieškovės bankroto byloje nėra patvirtintas ginčo pajų įsigijimą finansavusios UAB „Reivė“ finansinis reikalavimas (793 755,09 Eur). Nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), nei kiti įstatymai nenumato draudimo turtinės teisės – pajaus perleidimui po bankroto bylos iškėlimo ir neįtvirtina pareigos gauti nemokumo administratoriaus sutikimą.
12.12. Unijos įstatų 4.1–4.13, 4.14.9 ir 5.52.12 nuostatos reglamentuoja tapimo kredito unijos nariu vidinę tvarką, o šią tvarką suponuoja aiškus tikslas – kredito unijos, kooperatinės bendrovės, nariai turi kredito unijos valdymo teises (KUĮ 17, 18 straipsniai). Iškėlus bankroto bylą, visi valdymo organai, įskaitant ir kredito unijos narių susirinkimą, praranda savo įgaliojimus (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis; ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Vadinasi, visos narystės kredito unijoje suteikiamos teisės po bankroto bylos iškėlimo išnyksta, jos tampa neaktualios ir kredito unijos pajaus reikšmė lieka vienintelė – finansinis turtas (vertybinis popierius), suteikiantis teisę į kredito unijos turtą likvidavimo procese.
12.13. Bankroto procese kreditoriui perleidžiant reikalavimo teisę kitam asmeniui, nemokumo administratoriaus sutikimas nereikalingas. Todėl nesupranta, kodėl Unijos kreditoriui, kurio reikalavimo teisė kyla iš pajaus, turi būti taikomi kitokie, griežtesni reikalavimai jo reikalavimo teisės perleidimui, nei kreditoriui, kuris turi tik pirmesnę eilę savo reikalavimo patenkinimui, jei kreditorinio reikalavimo esmė yra tokia pati – gauti kreditorinio reikalavimo patenkinimą kredito unijos bankroto procese.
12.14. Egzistuoja visi pagrindai ieškovę įregistruoti Unijos nare – pajininke, kadangi bendrovė dar iki pajaus pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo buvo Unijos asocijuota nare, todėl šiuo pagrindu turėjo teisę įsigyti ir papildomus pajus, sudarydama pajų pirkimo–pardavimo sutartis. Unijos pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė buvo Unijos nare, turėjo 112 000 Eur dydžio pajų Unijoje bei naudojosi jos teikiamomis paslaugomis – turėjo banko sąskaitą. Nors pajus iš ieškovės sąskaitos Unijoje buvo išmokėtas 2015 m. gruodžio 30 d., tačiau ieškovė ir toliau naudojosi Unijoje atidaryta sąskaita iki pat bankroto bylos Unijai iškėlimo.
12.15. Visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriuo ieškovė būtų pašalinta iš Unijos narių nėra, o tai reiškia, kad ieškovė iš Unijos narių pašalinta nebuvo, teisėtai naudojosi visomis Unijos teikiamos paslaugomis ir turėjo visas Unijos nario teises bei pareigas.
13. Atsakovė likviduojama dėl bankroto kredito unija „Amber“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1028-790/2021 nurodyta išvada, kad BUAB „Aukso upė“ siekis tapti Unijos nare, turinčia 672 336,62 Eur sumos pajų, yra susijęs ir su tuo, ar pajų pardavėjai (jų reikalavimų teises perėmusi UAB „Reivė“) atitinkamai įgis pagrindą reikalauti BUAB „Aukso upė“ sumokėti už perleistus pajus mokėtinas sumas.
13.2. UAB „Reivė“ BUAB „Aukso upė“ narystės Unijoje klausimas aktualus tapo po to, kai BUAB „Aukso upė“ bankroto byloje nebuvo patvirtintas jos finansinis reikalavimas. Todėl nei teoriškai, nei praktiškai UAB „Reivė“ reikalavimo teisė į BUAB „Aukso upė“ ir (ar) jos vykdymas nėra apribota ar kaip nors pažeista dėl to, kad buvo nuspręsta, jog nėra pagrindo BUAB „Aukso upė“ įtraukti į Unijos narius.
13.3. UAB „Reivė“ reikalavimo teisė į BUAB „Aukso upė“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ji kyla ir gali kilti ne iš BUAB „Aukso upė“ narystės Unijoje, o iš to, ar iš tiesų UAB „Reivė“ finansavo BUAB „Aukso upė“ pajų įsigijimą, t. y., ar UAB „Reivė“ už BUAB „Aukso upė“ pajų perleidėjams apmokėjo pajus. 2020 m. sausio 29 d. skolos dengimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Reivė“ ir BUAB „Aukso upė“ pati savaime neįrodo UAB „Reivė“ reikalavimo teisės pagrįstumo, nes joje tiesiog nurodoma, kad BUAB „Aukso upė“ skola yra 672 336,62 Eur, bet nenurodomas skolos atsiradimo pagrindas.
13.4. Net jei ir būtų vertinama, kad BUAB „Aukso upė“ pajus įgijo iš kitų Unijos narių, BUAB „Aukso upė“ Unijos nare savaime netapo ir tapti negali, nes ji neįgijo pagrįstos teisės reikalauti ją įrašyti į Unijos narius. Pajaus perleidimo atveju baigiasi jį perleidusio asmens narystė (KUĮ 12 straipsnio 6 punktas, Unijos įstatų 4.18.5 punktas), tačiau pajų įgijusio asmens narystė kredito unijoje automatiškai neprasideda, toks tapimo kredito unijos nariu pagrindas nei KUĮ, nei kituose įstatymuose, nei Unijos įstatuose nėra numatytas.
13.5. Priešingai nei teigia UAB „Reivė“, ne šios bylos rezultatas nulėmė tai, kad jos finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas BUAB „Aukso upė“ bankroto byloje, o jos, BUAB „Aukso upė“ ir pajų perleidėjų pasirinktas sandorių mechanizmas, kurio tikslas buvo sumodeliuoti BUAB „Aukso upė“ reikalavimo teises ir jų pagrindu bandyti sumažinti BUAB „Aukso upė“ įsipareigojimus atsakovei, vėliau tokias reikalavimo teises prieš iškeliant bankroto bylą BUAB „Aukso upė“ perleidžiant UAB „Reivė“, realiai už tai nieko nemokant.
13.6. Procesas šioje byloje buvo atnaujintas UAB „Reivė“ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu; bylos atnaujinimas šiuo pagrindu savaime nereiškia, kad ankstesni byloje priimti sprendimas ir nutartis yra negaliojantys.
13.7. CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
13.8. Nagrinėjamu atveju procesas byloje buvo atnaujintas, siekiant nustatyti, ar UAB „Reivė“ teisės priimant sprendimą ir nutartį buvo pažeistos, ar buvo pasisakyta dėl jos materialiųjų teisių ar pareigų, nes ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Atitinkamai nagrinėjant bylą iš naujo buvo patikrinta bei nustatyta, ar atsisakymas įtraukti BUAB „Aukso upė“ į Unijos narių sąrašą turėjo kokios nors įtakos UAB „Reivė“ teisėms ir teisėtiems interesams.
13.9. UAB „Reivė“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes nebuvo ir nėra nuspręsta dėl jos teisių ar pareigų apimties. Vien iš BUAB „Aukso upė“ reikalavimo pobūdžio yra akivaizdu, kad ginčo klausimas yra susijęs tik su BUAB „Aukso upė“ teisėmis ir pareigomis. Tai, kad UAB „Reivė“ nurodo finansavusi ginčo pajamų perleidimą, savaime nereiškia, jog BUAB „Aukso upė“ narystės klausimas kaip nors lemia jos teisių bei pareigų apimtį.
13.10. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą prašymą dėl sprendimo panaikinimo atmesti. Vadovaujantis CPK 371 straipsnio 2 dalimi, tokiu atveju yra priimama teismo nutartis.
13.11. Aplinkybė, kad skundžiamos nutarties motyvai ir argumentai nėra palankūs UAB „Reivė“, nereiškia skundžiamos nutarties nemotyvavimo.
13.12. UAB „Reivė“ nenurodo, kaip konkrečiai buvo pažeistos jos procesinės teisės ar interesai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas jai nesuteikė kitokio statuso. Be to, nepriėmus jos prašymo dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu, į bylą buvo pateikti ir priimti tapatūs jos rašytiniai paaiškinimai (DOK–1718). UAB „Reivė“ neturi teisės už BUAB „Aukso upė“ reikšti reikalavimus.
13.13. Labiausiai tikėtina, kad BUAB „Aukso upė“ 2015 m. pabaigoje bandė tapti Unijos nare. Įstatų 4.11 punktas numato, kad jei asmuo į Unijos narius nepriimamas, sumokėtas stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinamas išmokant jį ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Unijos sprendimo priėmimo dienos. Todėl BUAB „Aukso upė“ neatitinkant Unijos įstatuose nustatytų reikalavimų asocijuotai narystei (dėl to ginčo nėra), jos nepriėmus į Unijos narius, jai 2015 m. gruodžio 30 d. buvo grąžinta visa įmokėta suma.
13.14. Aplinkybė, kad BUAB „Aukso upė“ turėjo atsiskaitomąją sąskaitą Unijoje, to atsakovė neneigia ir pateikė išrašą iš BUAB „Aukso upė“ sąskaitos, nesudaro pagrindo teigti, jog BUAB „Aukso upė“ buvo Unijos nare. Be to, narystė kredito unijoje nesuteikia jokių išimtinių ar papildomų teisių į kitokią kredito unijos pajų perleidimo ir įsigijimo tvarką. Nesilaikius nustatytos tvarkos, BUAB „Aukso upė“ narystė Unijoje su 672 336,62 Eur dydžio pajais yra negalima. Ginčo pajų perleidimui buvo būtina gauti Unijos sutikimą. Po bankroto bylos iškėlimo valdymo organų įgaliojimų vykdymą toliau perima ir tęsia paskirtasis administratorius. Reikalavimas pajaus perleidimui gauti Unijos sutikimą nėra tiesiog procedūrinis reikalavimas, o jo nesilaikymas nėra formalus pažeidimas.
14. Ieškovė BUAB „Aukso upė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. BUAB „Aukso upė“ nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir teisingai įvertino bylos aplinkybes, bei priėmė pagrįstą nutartį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, išnagrinėjęs atnaujintą civilinę bylą eA2-1459-866/2022 pagal ieškovės BUAB „Aukso upė“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Amber“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atmetė trečiojo asmens UAB „Reivė“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo panaikinimo ir priešingo sprendimo priėmimo ir priteisė iš trečiojo asmens Unijai 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens UAB „Reivė“ prašymu buvo atnaujintas procesas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eA2-1459-866/2022 pagal ieškovės UAB „Aukso upė“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Amber“ dėl įpareigojimo įregistruoti ieškovę Unijos nare, įgijusia 672 336,62 Eur vertės pajus. Procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, nes civilinė byla buvo išnagrinėta į bylos nagrinėjimą neįtraukus UAB „Reivė“, kaip tiesioginį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).
18. Byloje tarp ieškovės (pajų įgijėjos) ir atsakovės (kredito unijos) buvo kilęs ginčas dėl ieškovės teisės tapti kredito unijos nare, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę įregistruoti ieškovę jos nare, kurios pajaus vertė sudaro 672 336,62 Eur. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, 2020 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė, sudariusi pajų pirkimo–pardavimo sutartis, neįgijo teisės tapti kredito unijos nare, o Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-137-241/2021 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Tokia teismų pozicija, be kita ko, buvo grindžiama tuo, kad ieškovė neatitinka atsakovės įstatuose nustatytų reikalavimų, keliamų kredito unijos asocijuotiems nariams (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 22 punktas). Be to, byloje buvo nustatyta, kad, perleidžiant pajus ieškovei, nebuvo laikomasi įstatyme ir atsakovės įstatuose nustatytos tvarkos ir nebuvo gautas kredito unijos valdybos ar jos nemokumo administratoriaus sutikimas dėl pajų perleidimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 23 punktas, Vilniaus apygardos teismo sprendimo 37, 39 punktai), taip pat dalis ieškovei tariamai perleistų pajų nepriklausė jų pardavėjams (Vilniaus apygardos teismo sprendimo 41 punktas).
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teisinis reglamentavimas patvirtina, kad unijos nariu gali būti tik visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus KUĮ ir atsakovės įstatuose, atitinkantis asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė, t. y. juridinis, o ne fizinis asmuo, todėl turi atitikti asocijuotam nariui keliamus reikalavimus (KUĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas, Įstatų 4.4.2 punktas). Teisėjų kolegija konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovės vienintele akcininke nuo 2016 m. birželio 16 d. yra UAB „NORTH HOUSE“, kuri pagal atsakovės pateiktus sąskaitos išrašo duomenis yra Unijos narė (400 392,30 Eur privalomojo pajaus vertė), nesudaro pagrindo pripažinti ieškovę atitinkančia asocijuotam kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, kadangi tiek KUĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte, tiek atsakovės Įstatų 4.4.2 punkte įtvirtintas juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės – narystei kredito unijoje keliamas reikalavimas, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje kredito unijos narys fizinis asmuo valdytų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Ieškovės akcininke yra atsakovės kredito unijos „Amber“ narys juridinis asmuo, o ne fizinis asmuo, todėl ieškovė negali būti pripažinta atitinkančia kredito unijos nariui keliamus reikalavimus.
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Aukso upė“ sudarė 6 pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis įgijo iš fizinių ir juridinių asmenų jiems priklausančius atsakovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Amber“ pajus ir visas su šiais pajais susijusias pardavėjų teises ir pareigas šioje kredito unijoje. Minėtų pajų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu bendra ieškovės įgyta pajų vertė buvo 672 336,62 Eur. Sutarčių 3.1 papunkčiuose nustatyta, kad nuosavybės teisė į pajus ieškovei pereina nuo pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo momento, o sutarčių 2.1 papunkčiuose – kad pirkimo kaina ir atsiskaitymo tvarka yra nustatyta sutarčių prieduose Nr. 1. UAB „Reivė“ pateikė byloje pajų pirkimo–pardavimo sutarčių priedus Nr. 1 – trišalius UAB „Reivė“, ieškovės ir pajų pardavėjų susitarimus, kuriuose šalys nustatė pajų pardavimo kainą ir susitarė, jog pajų pardavėjai nuo šių susitarimų sudarymo momento perleidžia UAB „Reivė“ visas reikalavimų teises ieškovės atžvilgiu, kylančias iš pajų pirkimo–pardavimo sutarčių (susitarimų 1 ir 2 punktai). Sudariusi pirmiau minėtus susitarimus UAB „Reivė“ įgijo ieškovės atžvilgiu piniginius reikalavimus, kildinamus iš pajų pirkimo–pardavimo sutarčių. 2020 m. sausio 29 d. UAB „Reivė“ ir ieškovė sudarė skolos padengimo sutartį, kurioje nustatė ieškovės įsiskolinimo UAB „Reivė“ apmokėjimo grafiką.
21. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB „Aukso upė“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi nepatvirtino UAB „Reivė“ 793 755,09 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Aukso upė“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-805-407/2021, nagrinėdamas UAB „Reivė“ atskirąjį skundą dėl kreditorinio reikalavimo BUAB „Aukso upė“ bankroto byloje, konstatavo, kad narystė kredito unijoje yra tiesiogiai susijusi su pajaus turėjimu, o pajininko narystę kredito unijoje nustato ne pajininko susitarimas su asmeniu, norinčiu pirkti pajų, o kredito unijos valdybos sprendimas priimti naują asmenį į kredito unijos narius, todėl pajaus pirkimo–pardavimo sutartys sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu išpildomi galiojančiais teisės aktais nustatyti pajų pirkimo–pardavimo sandoriui keliami papildomi reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pajai faktiškai šiuo metu dar nėra perleisti ir pajų pardavėjų teisinis statusas nėra pasikeitęs, t. y. nėra išlaikyta specialioji procedūra, todėl vertino, jog pajų pirkimo–pardavimo sandoriai nėra realizuoti, taigi nėra teisinio pagrindo tvirtinti UAB „Reivė“ finansinio reikalavimo.
22. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet yra ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009, 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011, 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013, 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
23. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė atnaujintos bylos nagrinėjimo taisykles ir priėmė nemotyvuotą nutartį.
24. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. V. de H. v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertinamas viso teismo sprendimo kontekste.
25. Viena vertus, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje detaliai nenurodyti visi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, pateikti procesiniuose dokumentuose ar teikiant paaiškinimus teisme, ir nepasisakyta dėl kiekvieno iš jų vertinimo, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nevertintina kaip teikianti pagrindą daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino šalių paaiškinimus ar byloje esančius įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018). Kita vertus, kaip minėta šios nutarties 17 punkte, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo atnaujintą bylą, todėl pagrįstai bylą išnagrinėjo pakartotinai ta apimtimi, kurią nustatė proceso atnaujinimo pagrindas.
26. Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai reiškia, kad atnaujinus byloje procesą konkrečiu pagrindu (šiuo atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu) teismas nustatinėja tiesą iš naujo – siekia įsitikinti, ar juridinis faktas, esantis proceso atnaujinimo pagrindu, lemia įsiteisėjusio sprendimo pakeitimą ar panaikinimą ir naujo sprendimo (nutarties) priėmimą.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą po jos atnaujinimo, nepažeidė proceso teisės normų; bylą nagrinėjo pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles; atnaujinus bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė UAB „Reivė“ ir suteikė jai teisę pateikti argumentus procesiniuose dokumentuose nagrinėjamoje byloje. Teismas nagrinėdamas bylą pakartotinai patikrino, įvertino ir nustatęs, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą, pagrįstai pagal CPK 371 straipsnio 2 dalį priėmė nutartį, o ne teismo sprendimą, kaip nepagrįstai nurodė apeliantė.
28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė UAB „Reivė“ į bylos procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Viena vertus, CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, vadinasi, byla nagrinėjama pakartotinai tos bylos apimtimi ir negali būti keičiami toje byloje pareikšti reikalavimai. Tuo tarpu, UAB „Reivė“ formulavo savarankišką reikalavimą pripažinti BUAB „Aukso upė“ Unijos pajininke ir įpareigoti Uniją nedelsiant įtraukti BUAB „Aukso upė“ į pajininkų registrą (pajaus dydis – 672 336,62 Eur). Kita vertus, UAB „Reivė“ išreiškė papildomus argumentus nagrinėto ginčo apimtyje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atnaujintos bylos nagrinėjimo paskirtį ir ribas, pagrįstai atsisakė suteiki UAB „Reivė“ trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, statusą.
29. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą atsikerta atsakovė, ieškovė ieškinyje nesirėmė aplinkybe, kad ji buvo Unijos nare, turėdama 112 000 Eur dydžio pajų, ir naudojosi Unijos paslaugomis – turėjo banko sąskaitą, o po ginčo pajų perleidimo sutarčių tik padidėjo jų vertė. Priešingai nei teigia trečiasis asmuo, atsakovė yra pateikusi duomenis byloje, kad 2015 m. lapkričio 16 d. ieškovė įmokėjo 112 000 Eur pinigų sumą pajui suformuoti, tačiau 2015 m. gruodžio 30 d. Unija šią sumą grąžino ieškovei, tai leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog ieškovė bandė tapti Unijos nare, tačiau ja netapo ir kaip numato Įstatų 4.11 punktas, jei asmuo į Unijos narius nepriimamas, sumokėtas stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinamas išmokant jį ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Unijos sprendimo priėmimo dienos. Vadinasi, trečiojo asmens nurodoma aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad ieškovė buvo Unijos nare, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė gali įgyti 672 336,62 Eur dydžio pajų nesilaikydama privalomų reikalavimų gauti sutikimą pajų perleidimui (KUĮ 11 straipsnio 1 dalies 9 punktas, Įstatų 4.14.9 ir 5.52.12 punktai); narystė Unijoje nesuteikia jokių išimčių. Nurodytas narystės kredito unijoje įforminimo teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip formali procedūra, o išankstinio leidimo perleisti pajų nebuvimas tik nežymiu procedūriniu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-137-241/2021, 23 punktas).
30. Vertinant apeliantės argumentus dėl pajų perleidimo tvarkos po bankroto bylos iškėlimo ir narystės kredito unijoje suteikiamų teisių po bankroto bylos iškėlimo išnykimo, pažymėtina, kad, viena vertus, nei KUĮ, nei Įstatuose nėra numatyta jokių išlygų dėl pajų perleidimo tvarkos po bankroto bylos iškėlimo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju ieškovė neturėjo ne tik valdybos pritarimo pajų perleidimui, bet ir neatitiko asocijuotam kredito unijos nariui keliamų reikalavimų, kadangi tiek KUĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte, tiek atsakovės Įstatų 4.4.2 punkte įtvirtintas juridinio asmens narystei kredito unijoje keliamas reikalavimas, kad joje kredito unijos narys fizinis asmuo valdytų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Kaip minėta, ieškovės akcininkė yra juridinis, o ne fizinis asmuo, todėl ieškovė negali būti pripažinta atitinkančia kredito unijos nariui keliamus reikalavimus.
31. Vertindama trečiojo asmens UAB „Reivė“ tiesioginį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš byloje pareikšto ieškovės reikalavimo pobūdžio akivaizdu, jog ginčo klausimas yra išimtinai susijęs su ieškovės teisėmis ir pareigomis – jos siekiu tapti Unijos nare ir šis narystės klausimas nedaro įtakos UAB „Reivė“ teisėms ir pareigoms, susijusioms su UAB „Reivė“ finansiniu reikalavimu BUAB „Aukso upė“ bankroto byloje. UAB „Reivė“ finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje galėtų kilti iš realaus apmokėjimo atsiskaitant su pajų perleidėjais. Be to, šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra UAB „Reivė“ finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje.
32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino atnaujintos bylos nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė motyvuotą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl trečiojo asmens UAB „Reivė“ atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis paliekama nepakeista.
34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus trečiojo asmens UAB „Reivė“ atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
35. Atsakovė prašo priteisti iš apeliantės 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai; patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2022 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WLS22-1387 ir jos apmokėjimą pagrindžiantį 2022 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymą. Kadangi atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 papunktyje nustatytą maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo parengimą, todėl atsakovei iš trečiojo asmens priteisiamos 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Reivė“ (juridinio asmens kodas 305094273) atsakovei likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Amber“ (juridinio asmens kodas 302651151) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė
Laima Ribokaitė