Civilinė byla Nr. e2YT-3476-1142/2021

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00913-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5;

 (S)

3.4.5.19.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 6 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,

sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, 

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Simai Ubei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. L., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, juo prašoma atnaujinti trims mėnesiams pareiškėjui praleistą terminą priimti palikimą po tėvo R. L. mirties.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas yra R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus ir pirmos eilės įpėdinis. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė M. L.. Po jos mirties palikimą, visą tuo metu buvusį turtą pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro, lygiomis dalimis paveldėjo vieninteliai paveldėtojai – sūnūs V. L. ir pareiškėjo tėvas R. L.. 2005 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjo tėvas ir V. L. paveldėtą butą pardavė. 2007 m. spalio 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 55/15488 ir 2007 m. spalio 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-6102-(1.3) pareiškėjo močiutei M. L., po jos mirties praėjus beveik dviem metams, buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). R. L. nespėjus priimti šio turto kaip palikimo, 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo tėvas mirė. Pareiškime teigiama, kad terminas R. L. palikimui priimti buvo praleistas dėl to, jog ilgą laiką pareiškėjui nebuvo žinoma apie močiutei M. L. grąžintus žemės sklypus ir jis manė, kad jo tėvas neturi jokio turto, kurį reikėtų paveldėti. Pareiškėjas nuo 2007 m. dirba ir gyvena Norvegijoje, ten augina mažametę dukrą, kurios gyvenamoji vieta yra su pareiškėju, todėl jis turi nuolat derinti grįžimą į Lietuvą su darbu, mažametės mokykla ir kitomis su ja susijusiomis aplinkybėmis. Be to, pareiškėjo grįžimą į Lietuvą apsunkina COVID-19 pandemijos laikotarpiu taikomi apribojimai. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad neturėjo ir pakankamai teisinių žinių, kurios leistų atitinkamai suprasti, kaip turėtų būti tvarkomas palikimo priėmimas. Pareiškėjo teigimu, termino atnaujinimas suinteresuotų asmenų teisėtų interesų nepažeis.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą dėl jo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje jam nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad neprieštarauja, jog jo sūnėnui, mirusio jo brolio R. L. sūnui, būtų atnaujintas terminas palikimui priimti po tėvo R. L. mirties.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Sima Ubė pareiškimą palaikė ir jame nurodytais motyvais prašė jį tenkinti. 

Teismas  

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas A. L. yra R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Bylos duomenimis nustatyta, kad po pareiškėjo močiutės M. L. mirties jos palikimą primėmė ir visą turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugsėjo 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 9584 pagrindu lygiomis dalimis paveldėjo sūnūs V. L. ir pareiškėjo tėvas R. L.. 2005 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi V. L. ir pareiškėjo tėvas paveldėtą butą pardavė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo močiutei M. L., po jos mirties, 2007 m. spalio 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 55/15488 ir 2007 m. spalio 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-6102-(1.3) buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad 1/2 dalį minėtų žemės sklypų 2020 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr.4837 pagrindu paveldėjo pareiškėjo dėdė V. L.. Kitos 1/2 dalies žemės sklypų niekas nepaveldėjo. Suinteresuotas asmuo V. L. (kitas M. L. įpėdinis) sutinka, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas priimti palikimą. Byloje pateiktu pareiškimu pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jo tėvo R. L. mirties.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nagrinėjamu atveju kaip pagrindinę termino R. L. palikimui priimti praleidimo priežastį pareiškėjas nurodė tai, kad po tėvo mirties jam ilgą laiką nebuvo žinoma apie močiutei M. L. grąžintus žemės sklypus ir jis manė, kad jo tėvas neturi jokio turto, kurį reikėtų paveldėti. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad neturėjo ir pakankamai teisinių žinių, kurios leistų atitinkamai suprasti, kaip turėtų būti tvarkomas palikimo priėmimas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad apie tėvo palikimą sudarančius žemės sklypus jis sužinojo tik 2020 metais. Byloje nėra šias pareiškėjo ir jo atstovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą šių faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjo paaiškinimais.

Kaip papildomą termino R. L. palikimui priimti praleidimo priežastį pareiškėjas nurodė tai, kad jis nuo 2007 m. dirba ir gyvena Norvegijoje, ten augina mažametę dukrą, kurios gyvenamoji vieta yra su pareiškėju, todėl jis turi nuolat derinti grįžimą į Lietuvą su darbu, mažametės mokykla ir kitomis su ja susijusiomis aplinkybėmis. Be to, pareiškėjo grįžimą į Lietuvą apsunkina COVID-19 pandemijos laikotarpiu taikomi apribojimai, todėl jam su palikimo priėmimu susijusių klausimų spręsti nebuvo galimybės. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė rašytinius įrodymus apie darbą ir vaiko mokymąsi Norvegijoje. Byloje nėra šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą šių faktinių aplinkybių neginčijo.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo atstovės paaiškinimus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą su pareiškimu dėl R. L. palikimo priėmimo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo neatidus ir nerūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Pažymėtina ir tai, kad nors prašomas atnaujinti terminas yra pasibaigęs pakankamai seniai, tačiau sprendžiant termino atnaujinimo palikimui priimti klausimą esminę reikšmę turi šio termino praleidimą lėmusios priežastys, egzistavusios tuo laikotarpiu, kada privalėjo būti atlikti palikimo priėmimo veiksmai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas yra pirmos eilės R. L. įpėdinis, per laikotarpį nuo pareiškėjo tėvo mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, suinteresuoti asmenys pareiškimui šioje byloje neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nebūtų sąžininga ir teisinga atsisakyti atnaujinti prašomą terminą vien tik tuo pagrindu, jog nuo palikimo atsiradimo yra praėjęs ilgas laikotarpis.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje visi suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po R. L. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. L. praleistą terminą palikimui priimti po tėvo R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir pratęsti šį terminą trims mėnesiams. 

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas                                                          Žilvinas Jaraminas