Baudžiamoji byla Nr.1-36-445/2010

                                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 

                                                                                        1.1.7.1.,1.1.7.2.7., 1.1.8.1.,1.1.8.1.1., 

1.2.25.1.   

(S)

      VARĖNOS  RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2011 m. balandžio 19 d.

                                                                        Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjui advokatui A. K.,  nukentėjusioms – civilinėms ieškovėms R. Č., N. J.,jų atstovui advokatui D. R., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje :

K. A., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos r.,  a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, vedęs,  gyv. (duomenys neskelbtini) Alytaus m., neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 281 str.2 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

n  u  s  t  a  t  ė  :

K. A. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o  būtent :  2010 m.  rugpjūčio 3 d. apie 14 val. 30 min. Varėnos r. sav., Merkinės sen., kelyje Merkinė-Ryliškis 4 km. 319 m., vairuodamas  automobilį  OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini),   pažeidė  Kelių eismo  taisyklių  9 p., 125 p., 133 p.,  t. y.  vairuodamas  transporto  priemonę,  nesilaikė  visų  būtinų  atsargumo  priemonių,  nekelti  pavojaus  kitų  eismo  dalyvių,  kitų  asmenų  ar  jų  turto  saugumui  ir  aplinkai, vairavo transporto priemonę, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas  važiavimo  greitį,  neatsižvelgė  į  važiavimo  sąlygas,  ypač  vietovės  reljefą,  kelio  būklę,  meteorologines  sąlygas,  kad  galėtų  sustabdyti  transporto  priemonę  iki  bet  kurios  iš  anksto  numatomos  kliūties,  nesulėtino  greičio  ir  nesustojo,  nors  to  reikėjo  dėl  susidariusių aplinkybių,  bet išvažiavęs į  kairę  kelio pusę, į  priešpriešinio  eismo  juostą, susidūrė su priešais artėjančiu automobiliu FORD FIESTA, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. Č.,  dėl  to  įvyko  eismo  įvykis ir jo  metu  sužalojo R. Č.,  padarydamas jai kairio skruostikaulio lūžimą, veido sumušimą, muštinę žaizdą kairio smilkinio-momens srityje, paviršinius odos nubrozdinimus veido kairėje pusėje, tuo nesunkiai  sutrikdė nukentėjusios   sveikatą, nes  dėl  kairio skruostikaulio lūžimo  sveikata  buvo  sutrikdyta  ilgesniam  kaip 10  dienų  laikotarpiui.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Kaltinamasis K. A. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 3 d.  išgėrė 0,5 litro alaus. Po 6-7 val. važiavo ir vairavo nuosavą automobilį OPEL VECTRA, v.nr. (duomenys neskelbtini), keliu Ryliškis –Merkinė, Merkinės kryptimi apie 60 km/h greičiu.  Kelyje prieš kalniuką išvažiavo į kelio kairę pusę, užvažiavęs pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, skubiai pasuko į dešinę, bandydamas išvengti susidūrimo, tačiau automobilis pradėjo slysti ir  kairiu šonu atsitrenkė į priešais artvažiuojantį automobilį. Po susidūrimo abu automobiliai įlėkė į griovius priešingose kelio pusėse. Priėjo prie automobilio, kuriuo važiavo trys moterys. Viena jų buvo sužalota. Iš įvykio vietos pasišalino, kadangi buvo išsigandęs, sutrikęs. Vairavo techniškai tvarkingą automobilį. Vairuotojo stažas nuo 1981 metų.

              Nukentėjusioji  R. Č. parodė , kad 2010 m. rugpjūčio 3 d. apie 14.00 val., vairavo automobilį „Ford Fiesta“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiavo keliu Ryliškiai-Merkinė, Ryliškių kaimo kryptimi. Kartu važiavo N. J. ir D. M., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o N. J. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Važiuojant  žvyrkeliu į įkalnę apie 40 km/h greičiu , staiga iš priekio pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo jos važiuojamąja kelio dalimi. Bandė išvengti susidūrimo, traukiantis kuo dešniau, bet artėjantis automobilis slysdamas kairiu šonu atsitrenkė į jos automobilį. Važiavo užsisegusi saugos diržą. Susidūrimo metu trenkėsi galva į automobilio salono kairės pusės detales, prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę išlipo iš automobilio. Kaltinamasis buvo priėjęs, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo.Eismo įvykio metu jai buvo sužalota galva, veidas, apgadintas automobilis „Ford Fiesta“, priklausantis  N. J..

              Nukentėjusioji  N. J. parodė , kad automobilis „Ford Fiesta“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausė jai nuosavybės teisėmis. 2010 m. rugpjūčio 3 d.  apie 14.00 val. važiavo automobiliu keliu Merkinė-Ryliškiai, Ryliškių kryptimi, vairuojamu R. Č.. Kartu važiavo D. M..  Važiavo dešine kelio puse, ruošėsi posūkiui į dešinę. Iš už kalnelio pamatė priešpriešiais atvažiaviuojantį automobilį, kuris  slysdamas  atsitrenkė į jų automobilio kairę pusę ir automobiliai įvažiavo į griovį.  Eismo įvykio metu buvo sužalota R. Č. ir apgadintas automobilis „Ford Fiesta“. Kaltinamasis buvo priėjęs, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Po to pasiėmė kai kuriuos daiktus ir pabėgo į mišką.

              Liudytoja  D. M. parodė , kad 2010 m. rugpjūčio 3 d. sesers R. Č. vairuojamu automobiliu kartu su motina N. J. važiavo keliu Merkinė-Ryliškiai, Ryliškių kryptimi. Važiuojant į įkalnę staiga išniro automobilis, kuris slysdamas kairiu šonu trenkėsi į automobilio kairį šoną. R. Č. bandė išvengti susidūrimo, pasuko kiek galima dešniau, bet susidūrimo nepavyko išvengti. Kaltinamasis buvo neblaivus, nes svirduliavo į šalis,  kalba buvo neaiški. Kaltinamasis kažkur nuėjo ir dingo.

              Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais :

              eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kur yra užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių padėtis ir likę pėdsakai  po eismo įvykio (b. l. 5-19);

              automobilio „Ford  Fiesta“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apie automobilio stovį po eismo įvykio ( b. l. 20-29);

automobilis priklauso N. J. nuosavybės teisėmis pagal transporto priemonės registracijos liudijimą( b. l. 45); techninė apžiūra atlikta 2010-04-17 ( b. l. 46); automobilis apdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu UADB „ Industrijos garantas“ ( b. l. 47);

automobilio „Opel Vectra“ v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apie jo techninį stovį po eismo įvykio ( b. l. 32-42). Automobilis priklauso K. A. nuosavybės teisėmis ( b. l. 51); automobilis draustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ ( b. l. 52); automobilio techninė apžiūra atlikta  2009-12-05 ( b. l. 53).

            Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Č. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( b. l. 59).

           Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Č. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai : kairio skruostikaulio lūžimas, veido sumušimas, muštinė žaizda kairio smilkinio – momens srityje, paviršiniai nubrozdinimai veido kairėje pusėje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus, nes dėl kairio skruostikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ( b. l. 80-81).

              Kaltinamojo K. A. veika perkvalifikuotina iš LR BK 281 str.2 d. į LR BK 281 str.1 d., t.y. šalinant kvalifikuojantį požymį, kad K. A. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, neblaivumas (girtumas) yra asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. O ta leistina norma, asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip). Jokių objektyvių įrodymų dėl kaltinamojo neblaivumo nėra, o vien fakto, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus, kad nukentėjusios ir liudytoja nurodo, kad buvo neblaivus, nepakanka pagrįsti tokioms aplinkybėms. Neblaivumas turi būti nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant tokių įrodymų, visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, kaip neįrodyta jo kaltė.

Kaltinamasis pažeidė  Kelių  eismo  taisyklių  9 p., 125 p., 133 p.,  t. y.  vairuodamas  transporto  priemonę,  nesilaikė  visų  būtinų  atsargumo  priemonių,  nekelti  pavojaus  kitų  eismo  dalyvių,  kitų  asmenų  ar  jų  turto  saugumui  ir  aplinkai, vairavo transporto priemonę, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas  važiavimo  greitį,  neatsižvelgė  į  važiavimo  sąlygas,  ypač  vietovės  reljefą,  kelio  būklę,  meteorologines  sąlygas,  kad  galėtų  sustabdyti  transporto  priemonę  iki  bet  kurios  iš  anksto  numatomos  kliūties,  nesulėtino  greičio  ir  nesustojo,  nors  to  reikėjo  dėl  susidariusių  aplinkybių,  bet, išvažiavęs į  kairę  kelio pusę, į  priešpriešinio  eismo  juostą, susidūrė su priešais artėjančiu automobiliu dėl   to  įvyko  eismo  įvykis, kurio  metu nesunkiai  sutrikdė    sveikatą  R. Č.. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str.1 d.2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje neteistas, neįrašytas į  psichiatro kabineto ar priklausomybių ligų įskaitą, administracine tvarka baustas, bet galiojančių nuobaudų neturi.

Kaltinamasis dirba pagal darbo sutartį, pagal darbo vietą charakterizuojamas teigiamai.

Kaltinamasis  padarė neatsargų nusikaltimą. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta keletas bausmių rūšių. Vertinant kaltinamojo socialinę ir turtinę padėtį, jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Bauda būtų per griežta bausmė, nes kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera. Areštas būtų vykdomas realiai ir nėra numatytas jo atidėjimas. Kaltas asmuo turi būti nubaustas ir paveiktas laikytis įstatymų reikalavimų, tačiau laikantis teisingumo principo.

Bausmės dydis parinktinas vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis. Bausmės dydis nustatytinas žemiau bausmės vidurkio, kadangi yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 61 str.4 d. numato, jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.

Paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas ( BK 75 str.1 d.). Kaltinamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai.

Nukentėjusiems yra labai svarbus faktorius, kad būtų atlyginta, ir kuo greičiau tai padaryta, turtinė ir neturtinė žala, padaryta nusikalstamais veiksmais. Bausmės vykdymo atidėjimas sąlygoja nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių realų įgyvendinimą, atlieka bausmės vaidmenį.

Uždraudimas naudotis specialiąja teise gali būti skiriama kartu su bausme ( BK 67 str.3 d.). K. A. naudodamasis suteikta  teise vairuoti transporto priemones padarė nusikalstamą veiką, kai buvo sutrikdyta sveikata nukentėjusiems. Kaltinamajam uždraustina naudotis teise vairuoti transporto priemones trims metams, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuotojui pasitraukti iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Už tokio pažeidimo padarymą yra numatyta ir administracinė atsakomybė, kurios sankcija numato teisės atėmimą vairuoti transporto priemones nuo 3 iki 5 metų ( ATPK 130 str.1 d.). Baudžiamoji atsakomybė yra griežtesnė, ir ši poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė R. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 550 Lt turtinės žalos ir 15000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo.

Civilinė ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad eismo įvykio metubuvo sužalota, nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Turtinę žalą sudaro : 50 Lt rentgeno nuotraukai, 200 Lt specialiam gydymui, 300 Lt transporto išlaidos, važinėjant iš Alytaus m. į Varėnos m., viso 550 litų.

Civilinė ieškovė nurodo, kad neturtinė žala yra 15000 litų dėl patirto didelio šoko, streso , fizinio skausmo. R. Č. nurodo, kad patyrė daugybinius kūno sumušimus, buvo sulaužytas kairysis skruostikaulis, praskeltas kairysis smilkinys, dūžtančiais automobilio stiklais supjaustytas veidas. Dėl to patyrė dvasinius sukrėtimus, stresą, fizinį skaumą, pagal sužalojimo sunkumo laipsnį turi būti atlyginta neturtinė žala.

Kaltinamasis ieškinį pripažįsta iš dalies, pripažįsta turtinę žalai pilnai, o neturtinės žalos pripažįsta – 5000 litų.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. 

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ir kt. ( CK 6.249 str.1 d.). Byloje įrodyta, kad kaltinamasis dėl neatsargumo eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdė sveikatą R. Č., taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.). Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo kaltė įrodyta, o tai ir yra sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti ( CK 6.248 str.1,3 d.).

Nekilo abejonių, kad nukentėjusioji buvo sužalota, jai buvo teikiama medicinos pagalba, turėjo išlaidų  dėl gydymosi ( b.l. 64-67), kelionės išlaidų. Pateikti kasos čekiai dėl transporto išlaidų šioje byloje. R. Č., N. J. lankėsi apklausoje ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-16 ( b.l. 73,85), teisiamieji posėdžiai vyko – 2011-02-23 ( b.l. 132) ir 2011-04-14 .

550 Lt dydžio turtinė žala yra reali ir pagrįsta.Šiuo atveju kaltinamasis elgesi sąžiningai, pripažįsta, kad nukentėjusiajai savo veiksmais padarė turtinę žalą ir jos neginčija, t.y. nesunkina civilinio ieškovo padėties dėl neginčijamų įrodymų byloje pateikimo.

Civilinis ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Neteisėtais veiksmais  pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ) . CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais .

              Neturtinė žala atlyginama visais atvejais , kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .

              Neturtinės žalos atlyginimas visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi , kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma .

Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :

-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes. Nukentėjusiajai R. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata;

-žalą padariusio asmens kaltė . Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių, t.y., kad tai nėra tyčinė nusikalstama veika, o tai nurodo į veikos pavojingumo laipsnį;

-kaltinamojo turtinė padėtis yra patenkinama, nes jis dirba legalų darbą pagal darbo sutartį ir gauna pajamas;

-padarytos turtinės žalos dydis. Nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, kuri nesiekia Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio;

-sąžiningumo , teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamasis sukėlė nepatogumus nukentėjusiajai, kuri kentė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, išgyveno įvykio baimę, eikvojo savo asmeninį laiką gydantis ir tiriant eismo įvykio aplinkybes, kentė dvasinius sukrėtimus ir t.t. Nukentėjusioji bedarbė, todėl bendravimo ribojimas buvo asmeninio-šeimyninio pobūdžio.

Įvertinus aptartų kriterijų visumą neturtinės žalos dydis nustatytinas 5500 litų . Tai sudaro dešimt kartų daugiau, negu padarytos turtinės žalos dydis. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir  atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.

Civilinis ieškinys UADB „Lietuvos draudimas“ paliktinas nenagrinėtu, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teismine tvarka ir dar gali šia tvarka pasinaudoti ( CPK 296 str.1 d.1 p.).

Pagal LR Draudimo įstatymo 94 str. nukentėjęs asmuo turi tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.

Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytos  eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pareigos, kad reikia raštu pranešti draudikui apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą. Civilinė ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi dėl žalos atlyginimo į draudiką, kad toks prašymas buvo nagrinėtas ir pan. Tai neužkerta kelio, pašalinus nurodytas aplinkybes, vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka ( CPK 297 str.2 d.). 

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė N. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3450 Lt turtinės žalos ir 7000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo.

Civilinė ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas jai priklausantis automobilis, turėjo išlaidų dėl automobilio gabenimo ir saugojimo automobilių aikštelėje.

Neturtinę žalą sudaro tai, kad eismo įvykio metu patyrė šoką, stresą, fizinį skausmą. Atsižvelgiant į dvasinius sukrėtimus priteistina jos nurodyto dydžio neturtinė žala.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje neginčijamai įrodyta, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas N. J. priklausantis automobilis. Tai pripažįsta ir kaltinamasis.

Civilinė ieškovė nurodo, kad gavo 1200 litų turtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės, 250 Lt už automobilį, kaip metalo laužą, todėl civilinį ieškinį mažina iki 2000 litų, t.y. iki faktinės sumos, kiek kainavo automobilis.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ir kt. ( CK 6.249 str.1 d.). Byloje įrodyta, kad kaltinamasis dėl neatsargumo eismo įvykio metu sugadino N. J. automobilį, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo kaltė įrodyta, o tai ir yra sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti ( CK 6.248 str.1,3 d.).

N. J. nurodo, kad yra antros grupės invalidė, o tai reiškia, kad transporto priemonė jai yra būtina dėl sveikatos stovio, savo teisėms ir lūkesčiams realizuoti. Akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra realus ir pagrįstas, atitinka įstatymų reikalavimus.

Neteisėtais veiksmais  pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ).

CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas.

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais .

Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :

-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes. N. J. sugadintas vienintelis jos turėtas automobilis, kai pati nukentėjusioji turi sveikatos negalią;

-žalą padariusio asmens kaltė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų ( BK 16 str. 1 d. ) . Tai nurodo į veikos pavojingumo laipsnį;

-kaltinamojo turtinė padėtis vertinama patenkinamai, kadangi dirba ir gauna nuolatines pajamas;

-padarytos turtinės žalos dydis. Kaltinamasis padarė turtinę žalą nukentėjusiajai, kurios dydis 2000 litų;

-sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamasis sukėlė nepatogumus nukentėjusiajai, kadangi nusikalstamais veiksmais sugadino jos vienintelę transporto priemonę, ji patyrė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją.

UADB „ Lietuvos draudimas“ N. J. sumokėjo 1200 Lt dėl automobilio sugadinimo, o dar 250 Lt ji gavo realizavusi sugadintą transporto priemonę utilizavimui.

Įvertinus aptartų kriterijų visumą, teismas daro išvadą, kad neturtinės žalos dydis nustatytinas 1000 litų. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį.

Civilinis ieškinys UADB „Lietuvos draudimas“ paliktinas nenagrinėtu tais pačiais motyvais, kaip ir R. Č. atžvilgiu.

K. A. kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a  :

K. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės atėmimą dešimčiai (10) mėnesių.

Taikyti Lietuvos Respublikos  Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies  4, 7 punktus ir paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1)  metams, paskiriant įpareigojimus :

-įpareigoti nuteistąjį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir tokį įpareigojimą vykdyti vienerius (1) metus;

-be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms ir tokį įpareigojimą vykdyti vienerius metus.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. 1,2,3 d. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti visų rūšių transporto priemones trims (3) metams, draudimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti iš K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) penkis šimtus penkiasdešimt (550) litų turtinės žalos ir penkis tūkstančius penkis šimtus (5500)  litų  neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) du tūkstančius (2000) litų  turtinės žalos ir vieną tūkstantį (1000) litų  neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .

Teisėjas                                                                                                                    Dalis Žilionis