Civilinė byla Nr. e2A-526-828/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38267-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ (buvusi UAB „Antakalnio būstas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Būsto renovacijos agentūra“, T. R., R. V., Š. M., M. M., D. S. K., N. R., J. V., U. M., A. P., D. D..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ prašė pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-02 įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) dalį, 1 punktą, kuriuo UAB „Būsto renovacijos agentūra“ penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos skiriama priede nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore, ir išbraukti iš sąrašo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-02 įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) 3.2. punktą, kuriuo keičiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1949 „Dėl UAB „Antakalnio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Antakalnio būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas ir išbraukiama 235 eilutė (pastatas V. (duomenys neskelbtini)); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-02 įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2), 4.2. punktą, kuriuo UAB „Antakalnio būstas“ per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Būsto renovacijos agentūra“ akto kopiją.
2. Nurodė, kad iki ginčijamo įsakymo priėmimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus administravo ieškovė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovės ir kitų administratorių reikalavimus tenkino ir nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės pratęsti ieškovės paskyrimo daugiabučių namų administratore kitokiam nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui ir kad terminas, iki kurio ieškovė turi teisę administruoti ginčo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus, yra 2022 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau nei iki kol daugiabučio gyvenamojo namo savininkai CK 4.84 straipsnio 2 dalies pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo.
3. Atsakovė neatsižvelgė į savo neteisėtai organizuojamą daugiabučių namų administratorių atranką bei į tai, jog ieškovė teisėtai administruoja daugiabutį namą ir jos veiklos administravimas yra pratęstas 5 metams, t. y. iki 2022-12-31 ir priėmė ginčijamą įsakymą, nors negalėjo organizuoti naujos bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos, nes tai pažeidžia įstatymo negaliojimo atgaline data principą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybės naudai iš UAB „Mano būstas Neris“ 57,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-02 įsakymu Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Būsto renovacijos agentūra“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ UAB „Būsto renovacijos agentūra“ paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratore. 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1949 „Dėl UAB „Antakalnio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ ieškovė iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta šiame įsakyme nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ administravimo terminas, nurodytas 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 30-1917, buvo pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2018 metų vasarą atsakovė išplatino informaciją apie organizuojamus balsavimus raštu dėl daugiabučių namų administratorių pasirinkimo.
6. 2018 m. rugsėjo 10 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisija surašė protokolą Nr. A27-2138/18(2.1.13-UK9), kuriame nurodyta, kad balsavimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo laikomas įvykusiu, komisija pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai namo bendrojo naudojimo objektų administratore skirti UAB „Būsto renovacijos agentūra“. Iš įteiktų šešių balsavimo biuletenių gauti keturi, visuose balsavę gyventojai pasirinko tą pačią administratorę.
7. Teismas nustatė, kad iki 2013-01-01 nei CK nuostatose, nei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose nebuvo įtvirtintas reguliavimas, kuriuo būtų nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai kokia nors forma dalyvauja ar gali dalyvauti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus skyrimo procese. Ši pareiga ir teisė – parinkti ir paskirti administratorių, buvo suteikta išimtinai savivaldybei.
8. Nurodė, kad ieškovė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1949 „Dėl UAB „Antakalnio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“. Ieškovė ginčo namo administratore paskirta jokia forma šiame procese nedalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkams.
9. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir yra atsakovės įrašyta į subjektų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Tačiau vien ši aplinkybė nepakankama daryti išvadai, jog ieškovė administratore paskirta nustatyta tvarka.
10. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 3 dalį (dėl CK 4.84 straipsnio pakeitimo ir papildymo) įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai.
11. Teismas nenustatė, kad savivaldybės vykdomoji institucija buvo gavusi patalpų savininkų raštu pareikštą pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba namo (duomenys neskelbtini) gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Ieškovo teigimu tai reiškia, kad atsakovė neturėjo pagrindo organizuoti balsavimo. Teismas su tokiu aiškinimu nesutiko.
12. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad iki 2014 m. liepos 1 d. atsakovė nepaskyrė ginčo namo administratoriaus pagal naujai įsigaliojusią tvarką. Nustatytos tvarkos nebuvo laikytasi ir priimant 2017-12-28 įsakymą Nr. 30-3400 dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo, kuriuo 2012-09-28 įsakyme Nr. 30-1917 nustatytas administravimo pabaigos terminas buvo pratęstas iki bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau nei iki 2018-12-31. Ieškovei administravimo terminas šiuo įsakymu buvo pratęstas atsakovės vienašališkai, neatsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią.
13. Nustatė, kad atsakovė atranką ėmė organizuoti 2018 metų liepos mėnesį, praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą bei terminą nustatytą 2012-09-28 įsakyme. Tuo, kad atsakovė nustatytu terminu neįvykdė jai teisės aktais nustatytos pareigos, atsakovės pareiga organizuoti administratorių atranką ir bendrojo naudojimo objektų administratorių skirti, atsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą, nebuvo panaikinta. Teismas sprendė, kad negalima teigti, kad 2017-12-28 įsakymo Nr. 30-3400 dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo, priėmimas, nors atliktas ir po Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, panaikino atsakovės pareigą skiriant daugiabučio namo administratorių įtraukti į procesą savininkus.
14. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendime civilinėje byloje e2A-1133-614/2019, kuriuo panaikino ieškovės minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą, padarė išvadą, kad administravimo terminas 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400 neturėjo būti pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d., kaip to prašė ieškinį pareiškę dar 2012 metais paskirti administratoriai. Kolegija konstatavo, kad naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatos 2012 metų laikotarpiu paskirtiems administratoriams, tame tarpe ir šios bylos ieškovei, negali būti taikomos, o savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 metų paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo/paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti. Šiuo atveju savininkai sprendimo iki to, kurio pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas, nebuvo priėmę.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsniu pakeistas CK 4.83 straipsnis, kurio 3 dalis išdėstyta taip: butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.
16. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog juo į administratoriaus skyrimo procedūrą nuo 2013-01-01 įtraukti ir butų bei kitų patalpų savininkai, kuriems suteikiama teisė išreikšti savo valią skiriant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, o savivaldybei nustatoma pareiga šią valią įgyvendinant paskirti administratorių Vyriausybės nustatyta tvarka, ir tik tuo atveju, kai savininkai jiems suteiktos teisės pasirinkti administratorių neįgyvendina, savivaldybės vykdomajai institucijai atsiranda pareiga paskirti namo bendrojo naudojimo objektų administratorių be savininkų valios taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka.
17. Kadangi ieškovė administratore buvo paskirta 2012-09-28 įsakymu, nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, ieškovė neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintos tvarkos 3 punkte nurodytų reikalavimų: būti atrinktai bendrojo naudojimo objekto administratoriumi nustatyta tvarka ir būti pasirinktai butų ir kitų patalpų savininkų. Faktinė aplinkybė, kad administratoriaus paskyrimo procedūra pagal dar 2013 metais įsigaliojusią nustatytą naują tvarką iki pat šioje byloje ginčijamo 2018-11-06 įsakymo Nr. 30-3430/18(2.1.1 E-TD2) priėmimo nebuvo įgyvendinta, nepanaikino nei savininkų teisės dalyvauti administratoriaus parinkimo procedūroje, nei atsakovės pareigos tokią procedūrą organizuoti. Dėl to atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė administratore buvo paskirta iki reguliavimo pakeitimo, vadovaudamasi CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalimis (galiojančiomis nuo 2013-01-01), turėjo pareigą organizuoti ginčo namų savininkų balsavimą arba susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir bendrojo naudojimo objektų administratoriumi skirti tą administratorių, kurį pasirinks butų ir kitų patalpų savininkai, ir tik šiems valios neišreiškus, įgyvendinti jai įstatymo suteiktą teisę naujai paskirti administratorių.
18. Teismas nurodė, kad įstatymo pakeitimu, kuriuo į bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procesą nuo 2013-01-01 buvo įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai, įstatymų leidėjas siekė pakeisti esamą situaciją, kuomet teisė ir pareiga skirti bendrojo naudojimo objektų administratorius buvo suteikta tik savivaldybėms, ir nuo 2013-01-01 į bendrosios dalinės nuosavybės valdymą įtraukiant butų ir kitų patalpų savininkus, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė neturėjo teisės inicijuoti bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo procedūros, į kurią būtų įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai ir kurios išdavoje priimtas šioje byloje ginčijamas įsakymas, negali būti laikomi pagrįstais.
19. Ieškovės teiginius, jog ginčijamo įsakymo neteisėtumas be kita ko grindžiamas tuo, kad atsakovė viešai ir atskirai kiekvienam iš atrankoje dalyvaujančių administratorių nurodė, kad administratorių atsakovei pristatyti biuleteniai bus „pripažinti kaip negaliojantys ir negauti“, o dėl šios priežasties atrankos procedūra tuose namuose, kur biuletenius rinko administratoriai, bus paskelbti neįvykusiais, teismas vertino kaip deklaratyvius, neturinčius reikšmės sprendimui šioje byloje priimti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji rinko biuletenius daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), o rinkimai šiame name nebuvo paskelbti neįvykusiais, kadangi gyventojai balsų dauguma, biuleteniuose, platintuose atsakovės, pasirinko savo namo administratoriumi UAB „Būsto renovacijos agentūra“, kuris ir buvo paskirtas ginčijamu įsakymu.
20. Teismas pažymėjo, kad ieškovės (kartu su kitais bendraieškiais) pradėta kita byla (c.b. 2-68-3-24803-2018-7, e2-30980-1077/2018), kurioje pareikšti reikalavimai, kuriais prašyta įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę priimti ieškovų surinktus ir savivaldybei įteiktus butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenius ir jais vadovautis, atliekant bendrųjų patalpų administratoriaus atrankos procedūras, nutraukta jau įsiteisėjusia 2018-12-19 nutartimi, motyvuojant tuo, jog ieškovių reikalavimai buvo siejami su konkrečiais pateiktais balsavimo biuleteniais ir atrankos procedūros I etapu, kuris jau pasibaigęs, teismo sprendimo pagrindu jokių naujų teisių ieškovės neįgytų, todėl neliko ginčo dalyko ir nėra pagrindo nagrinėti civilinę bylą iš esmės.
21. Kaip deklaratyvius teismas vertino ir ieškovės teiginius esą savivaldybė, vykdydama bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos procedūrą, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikė gyventojus klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie administratoriaus teikiamas paslaugas, paslaugų kainą, paslaugų pobūdį. Ieškovė nepateikė jokių nei teisinių, nei faktinių argumentų, šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog balsavimo biuleteniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, neatitinka Balsavimo raštu tvarkos 2 priede patvirtintos balsavimo formos, kartu su ieškiniu nėra pateikta įrodymų apie balsavimo biuleteniuose nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją.
22. Be to, teismas pažymėjo, kad visiškai analogiškus argumentus ieškovė kartu su kitais bendraieškiais dėstė reikšdama reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 (2-68-3-26175-2018-1). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-17 sprendimu atmetė ieškovų prašymą pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos platinamuose Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimu raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikiamą informaciją apie ieškovų paslaugų pobūdį ir kainą neteisėtą, kaip klaidinančią ir neatitinkančią tikrovės bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pašalinti padaryto pažeidimo teisines pasekmes įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimu raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikti tikslią ir išsamią informaciją, pakankamą vartotojui priimti sprendimą dėl ieškovų siūlomų paslaugų pasirinkimo. Sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2020-01-28 nutartimi paliktas nepakeistas.
23. Teismas sprendė, kad priimdama ginčijamą 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 30-3830/18(2.1.1E-TD2), atsakovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų, įsakymu paskirtas administratorius yra ginčo pastatų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pasirinktas administratorius. Šiuo atveju įgyvendinant įstatymo leidėjo valią būtent savininkai priėmė sprendimą pasirinkti administratoriumi UAB „Būsto renovacijos agentūra“. Savininkų sprendimas nėra ginčijamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti.
25. Apeliantė mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė 2012-05-10 priimtas CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nurodydamas, jog iki 2013-01-01 teisės aktuose nebuvo įtvirtintas reguliavimas, kuriuo būtų nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai kokia nors forma dalyvauja ar gali dalyvauti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus skyrimo procese padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kuri neatitinka teisinių nuostatų įtvirtintų CK pakeitimo įstatyme.
26. Pažymi, kad nors tiesiogiai CK ir nebuvo numatyta, tačiau priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ir iki 2013-01-01 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai niekada nebuvo nušalinti nuo klausimų, susijusių su administratoriaus paskyrimu. Jų teisė rinktis administratorių, jį keičiant tiesiog daugumos sprendimu, buvo netgi platesnė ta prasme, kad savininkai galėjo rinktis ir prašyti savivaldybės administracijos paskirti jų norimą administratorių, kai šiuo metu ši savininkų teisė yra apribota pasirinkimu tik iš tų administratorių, kurie yra įtraukti į savivaldybės sąrašą. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 17 punktas (redakcija iki 2015-08-12) aiškiai numatė, jog administratorius pakeičiamas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia patalpų savininkai, priėmę sprendimą pagal CK 4.85 straipsnį.
27. Nurodo, kad nuo 2013-01-01 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai sprendžia dėl administratoriaus pasirinkimo tada, kai šiai procedūrai pradėti egzistuoja CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos. Todėl daugiabučių namų savininkų teisė pasirinkti konkretų administratorių, nėra savarankiška (ar atskira) ir absoliuti. Tik savininkams pageidaujant spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo ar siekiant jį pakeisti, savivaldybės vykdomoji institucija pradeda CK 4.84 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą dėl sprendimo dėl administratoriaus pasirinkimo priėmimo, o jau tuomet sprendimas dėl pasirinkimo priimamas, taip pat administratorius skiriamas CK 4.84 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Pačiai savivaldybės vykdomajai institucijai teisės aktais nesuteikti jokie įgaliojimai, be pirmiau dėl to savininkų atitinkamai išreikšto pasirinkimo (veikimu ar neveikimu), savo iniciatyva ir nuožiūra inicijuoti administratorių skyrimo iš naujo, paskyrimo pratęsimo ar pakeitimo procedūras.
28. CK 4.84 straipsniui aiškiai numačius ir apibrėžus savivaldybės vykdomosios institucijos veikimo atvejus ir būdus, kurie visi išimtinai priklauso tik nuo butų ir kitų patalpų savininkų pasirinkimo, o ne nuo to, kada ir kokiu pagrindu daugiabučio namo administratorius buvo paskirtas administruoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, ar prieš tai jį skiriant (iki baigiantis paskyrimo terminui) savininkai buvo išreiškę savo pasirinkimą dėl administratoriaus ar ne.
29. Mano, kad teismas tikslingai siekia tik tokio teisės normų parinkimo ir jų aiškinimo, kuris pateisintų atsakovės veiksmus ir pagrįstų jos poziciją, kad visi administratoriai turėjo būti paskirti iš naujo, ir tai galėjo būti padaryta tik aprašo nustatyta tvarka. Tai yra nesąžininga administratorių daug metų prižiūrėjusių daugiabučius namus bei padariusių didžiulį įdirbį, investavusių į tai lėšų, laiko, pastangų bei pan., atžvilgiu, turint minty ir tai, kad savivaldybės vykdomajai institucijai nei CK, nei jo CK pakeitimo įstatymas nenustatė jokios pareigos bei nesuteikė jokių kitų įgaliojimų absoliučiai visuose daugiabučiuose namuose, kuriuose administratoriai terminuotam laikotarpiui buvo paskirti dar iki 2013-01-01, skirti juos iš naujo tik aprašo nustatyta tvarka, eliminuojant kitą įstatyme numatytą administratoriaus skyrimo atvejį (būdą) – pratęsiant jo paskyrimą.
30. CK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad „Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai“. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatytas administratoriaus paskyrimo pratęsimas kitų 5 metų laikotarpiui yra vienas iš įstatyme numatytų paskyrimo atvejų (būdų), todėl ieškovui atitinkant įstatymo reikalavimus, keliamus bendrojo naudojimo objektų administratoriui, ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų pageidavimo spręsti jo paskyrimo klausimą iš naujo ar pagrįstų nusiskundimų dėl jo veiklos, atsakovė turėjo įstatyminę pareigą ieškovės paskyrimą pratęsti kitų 5 metų laikotarpiui.
31. Mano, jog bendrojo naudojimo administratoriai, įskaitant ir ieškovę, kurie buvo paskirti terminuotam laikotarpiui ir atitinkantys CK 4.84 str. 7 d. reikalavimus buvo paskirti tinkamai ir atsakovė privalėjo taikyti CK 4.84 str. 4 d., t. y. nesant gyventojų 1/5 prašymo ar pagrįstų nusiskundimo, turėjo pratęsti ieškovės terminą, bet ne organizuoti administratoriaus paskyrimo procedūras. Be to, įstatymas nenumato, kad atsakovė turi teisę spręsti, ar pratęsti administratoriaus paskyrimą, taip pat nenumato ir to, kad spręsti šiam klausimui turi būti pradėta atitinkama teisės aktuose numatyta procedūra dėl administratoriaus pasirinkimo.
32. Apeliantė nurodo, kad jei pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas ginčijamą įsakymą priėmė vykdydamas jam deleguotą pareigą, tokią savo išvadą jis privalėjo motyvuoti konkrečia teisės norma, kurioje būtų įtvirtina tokia savivaldybės vykdomosios institucijos pareiga. Vien tai, jog CK nustato, kad administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija, dar nereiškia, kad jai suteikiama pačiai ir spręsti, kada ir kokius administratorių skyrimus inicijuoti bei tą daryti išimtinai savo sprendimu bei pasirinktu būdu. Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje atsakovė taip ir nesugebėjo paaiškinti bei nurodyti konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jai suteikta kompetencija ar nustatyta pareiga inicijuoti ir visuose Vilniaus daugiabučiuose namuose administratorius skirti iš naujo. Atsakovė tokią savo pareigą aiškina išimtinai savo pateikiama teisės aktų interpretacija. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie pagrindai nenurodyti ir pačiame ginčo įsakyme. Įsakyme tėra bendrai išvardinami teisės aktai, kuriais remiantis nurodyta, kad yra priimtas ginčo įsakymas.
33. Remiantis Vietos savivaldos 6 straipsnio 42 punktu, akivaizdu, kad savivaldybė neturi teisės inicijuoti ir atlikti veiksmų bei sprendimų, taip pat priimti individualių administracinių aktų nesivadovaudama teisės aktais, neturėdama tam konkrečiai jai įstatymu suteiktos kompetencijos. Individualūs administraciniai aktai yra skirti subjektams, kurie yra pavaldume, todėl savivaldybė nustatyti pavaldume esantiems subjektams teises ir pareigas gali tik vadovaudamasi priimtais ir galiojančiais teisės aktais.
34. Apeliantės įsitikinimu, inicijuodama bei įvykdydama naujų administratorių paskyrimo procedūras ginčo daugiabučiuose namuose, nesant tokių procedūrų inicijavimo pagrindų, numatytų CK 4.84 straipsnio 4 dalyje, atsakovė atliko tai, kas nėra ir nebuvo nei CK, nei CK pakeitimo įstatymu numatyta ir pavesta atsakovei įgyvendinti.
35. Pažymi, jog gyventojų teisės pasirinkti jiems priimtiniausią bendrojo naudojimo patalpų administratorių negalima priešpriešinti administratoriaus, kaip savo veiklą į ateitį planuojančio verslo subjekto, interesams, ir pirmiausia – jo teisėtų lūkesčių apsaugai. Mano, kad atsakovė viršijo savo įgaliojimus ir ginčijamomis įsakymo dalimis (individualiu administraciniu aktu) sukūrė tokias civilines teisines pasekmes, kurių įstatymas jai sukurti neleidžia.
36. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė grindžiant reikalavimą išdėstyti argumentai dėl klaidinančios informacijos balsavimo biuleteniuose nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo, nes informacija, kurią atsakovė nurodė biuleteniuose apie atrinktus turto administratorius yra jų pačių atsakovei pateikta informacija, neatsižvelgė, kad administravimas yra paslauga, Paslaugų įstatymo 2 str. prasme, kuris paslaugas apibūdina kaip bet kokią savarankišką, paprastai už užmokestį atliekamą ūkinę komercinę veiklą, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo laisvės, kaip nurodyta Europos bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnyje. Tai, kad administravimas yra laikytinas paslauga, patvirtina ir Aprašo 2 punkto nuostatos, expressis verbis bendrųjų patalpų administravimą apibūdinančios kaip paslaugą.
37. Atsižvelgiant į Aprašo 11 ir 24 punkto nuostatas, mano, kad informacija, susijusi su administravimo paslaugų įkainiais (kaina), administravimo patirtimi ir pasirengimu teikti paslaugas yra esminė informacija, į kurią atsižvelgiama tiek gyventojams priimant sprendimą dėl paslaugos teikėjo pasirinkimo, tiek paslaugos teikėją renkant savivaldybei.
38. Pažymi, kad biuletenyje pateikta informacija, susijusi su administravimo paslaugų įkainiais, yra laikytina esmine vartotojams informacija, kuriai yra taikomi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir Reklamos įstatyme nustatyti išsamumo, aiškumo ir pakankamumo kriterijai. Teismas visiškai neatsižvelgė į nurodytų įstatymų pažeidimus ir dėl jų nepasisakė.
39. Vertinant Biuletenio formą ir turinį matyti, kad biuletenyje pateikta informacija apie administravimo paslaugos įkainius negali būti laikoma tikslia ir išsamia, o jos pateikimo būdas vertintinas kaip akivaizdus paslaugos vartotojų klaidinimas ir atitinka visus nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu kriterijus – biuletenyje pateikta informacija apie administravimo paslaugų įkainius neatitinka tikrovės, nėra atskleista informacija apie tai, kas iš tikrųjų sudaro galutinę administravimo paslaugos kainą, kaip ji apskaičiuojama.
40. Bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo kaina apskaičiuojama kiekvienam namui individualiai pagal namo technines charakteristikas, teikiamų paslaugų apimtį ir turi atitikti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką. T. y. apskaičiuojant konkretaus namo tarifą vertinama kiek paslaugų reikia namui. Faktą, kad administravimo paslaugų įkainiai yra visiškai kiti, negu nurodomi biuletenyje, neginčijamai pagrindžia vieša ir pagal Aprašą privalomai paslaugų teikėjų teikiama informacija, kuria disponuoja savivaldybė. Pavyzdžiui, vien iš savivaldybės disponuojamos informacijos matyti, kad administravimo paslaugos įkainiai susideda ne tik iš bendrojo ploto administravimo paslaugos kainos, bet ir iš pastato techninės priežiūros tarifo, šildymo ir vandens tiekimo sistemų priežiūros tarifų, kurie yra neatsiejami nuo galutinės administravimo paslaugos kainos. Taigi, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė tinkamai įrodė savo ieškinio reikalavimus dėl pateiktos klaidingos informacijos biuleteniuose.
41. Pažymi, kad biuletenyje klaidinamai sudaromas įspūdis, kad administravimo tarifas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į daugiabučio namo naudingąjį plotą – administravimo mokestis yra tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimui, o ne pastato naudingajam plotui, todėl, skirtingai nei nurodoma biuletenyje, administravimo paslaugų tarifas apskritai negali būti siejamas su pastato naudinguoju plotu.
42. Bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos kainą sudaro pastato bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų, konstrukcijų, namo priklausinių ir kt. bendrojo naudojimo objektų) kaina, kuri varijuoja nuo pastato tipo, statybos metų, būklės, inžinerinių sistemų sudėtingumo ir kt. Vien dėl šios priežasties biuletenyje pateikiama informacija apie tariamus administravimo paslaugų įkainius, tenkančius daugiabučio namo naudingajam plotui, yra vertintina kaip neatitinkanti tikrovės ir klaidinanti, t. y. tokia informacija, kuri ne tik neleidžia vartotojams susidaryti jokios objektyvios ir logiškai paaiškinamos nuomonės apie galimas realias bendrojo naudojimo patalpų administravimo kainas, bet pateikia bevertę ir su realia paslaugų kaina negalinčią koreliuoti informaciją.
43. Atsižvelgiant į tai, kad biuletenyje pateikiama informacija apie administravimo paslaugų įkainius yra netiksli, neatitinka tikrovės, yra klaidinama ir vartotojams nesuprantama, be to, akivaizdžiai pažeidžiamas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 str. 3 dalies 3 punkto reikalavimas nurodyti vartotojams galutinę paslaugos kainą (jeigu ji gali būti apskaičiuota) arba tikslius jos apskaičiavimo kriterijus, kadangi savivaldybei yra žinomos visos konkretaus namo, kuriam siunčiamas biuletenis, charakteristikos, būtinos tiksliai administravimo kainai apskaičiuoti, darytina išvada, kad tikrovės neatitinkančios informacijos apie administravimo paslaugų įkainius pateikimas biuleteniuose kvalifikuotinas kaip nesąžininga ir draudžiama veikla, nukreipta į paslaugos gavėjų klaidinimą.
44. Būtent dėl paslaugos gavėjų klaidinimo ir klaidinančios, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo apie ieškovės siūlomas paslaugas ieškovės paslaugų potencialiems vartotojams yra iš esmės pažeidžiamos ieškovės teisės, susijusios su galimybe pateikti potencialiems ieškovės paslaugų vartotojams išsamia ir teisinga informacija pagrįstą komercinį pasiūlymą dėl siūlomos administravimo paslaugos kainos, kas laikytina akivaizdžiu Paslaugų įstatymo 13 str. nuostatų pažeidimu, kurį sąlygoja būtent savivaldybės neteisėti veiksmai itin aplaidžiai vykdant masinę administratorių atrankos procedūrą.
45. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos įrodyti, kad biuleteniuose skelbiama informacija yra netiksli ar neatitinka tikrovės. Aukščiau išdėstyti teiginiai tik patvirtina, kad ieškovė pateikė visą reikalingą informaciją savo teiginiams pagrįsti ir rėmėsi teisės aktų pažeidimais, kuriuos atliko atsakovė vykdydama administratorių atranką.
46. Dėl vykdomo atrankos procedūros pobūdžio (atranką organizuoja ir vykdo atsakovė), atsakovė privalėjo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos procedūros metu teikiama informacija būtų atitikusi Reklamos įstatymo 5 str., Paslaugų įstatymo 13 str. ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 str., 5 str. ir 6 str. nuostatų reikalavimus.
47. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog tuo atveju, kai administratorius yra paskiriamas terminuotam laikotarpiui ir atitinka CK 4.84 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus, atsakovė privalo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir pratęsti administravimo terminą 5 metams, priimtas ginčijamas įsakymas pažeidžia ieškovės teisėtus interesus. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. priimtu įsakymu buvo paskirta ginčo daugiabučio namo administratore (ir kitų daugiabučių namų tuo metu priskirtų administruoti, tačiau jie įsakymuose nėra detalizuoti). Šis įsakymas priimtas terminuotai – 5 metams (iki 2017 m. gruodžio 31 d.), tačiau iki ieškovės minėto CK pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo (iki 2013 m. sausio 1 d.), CK pakeitimas įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d., t. y. jau po įsakymų priėmimo. Ieškovė, reikalaudama, kad nagrinėjamoje byloje būtų taikomas šis pakeitimas, pažeidžia įstatymo negaliojimo atgaline data principą. Vien dėl objektyvių priežasčių, siekiant užtikrinti nešališką, skaidrų procesą, 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Nr. 30-3400 priėmė įsakymą, kuriuo buvo pratęsti 2012 m. įsakymais paskirtų administratorių įgaliojimai bei veikla iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl 2018 m. liepos 11 d. (likus mažiau nei 6 mėn.) buvo pradėta organizuoti masinė administratorių perrinkimo procedūra, įskaitant ir ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, kurio metu minėto daugiabučio namo savininkai balsavo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus išrinkimo.
48. Pažymi, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs CK pakeitimo įstatymas taikomas administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai, jie turėjo būti perrinkti po įstatymo įsigaliojimo, tačiau ieškovė 2012 m. įsakymais buvo paskirta terminuotai – 5 metams, todėl ši įstatymo pataisa byloje visiškai neaktuali.
49. Ieškovė iš esmės visą apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad atsakovė netinkamai taikė CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir tiesiog turėjo ieškovės įgaliojimus pratęsti 5 metams. Dėl šio klausimo jau yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas (civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019), kuriuo teismas atmetė ieškovių ieškinį.
50. Pažymi, kad šiuo metu pirmojoje ir apeliacinėje instancijose yra nagrinėjamos 52 panašaus pobūdžio bylos, kuriose daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriai skundžia arba visą administratorių paskyrimo įgyvendinimo procedūrą, arba konkretų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Todėl pateiktas apeliacinis skundas vertintinas ne kaip pažeistų teisių gynimo būdas, o labiau kaip priemonė, pagrindžianti ginčijamo įsakymo nevykdymą.
51. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino CK 4.84 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2013 m. sausio 1 d., taip kaip ir aiškino kiti teismai kitose civilinėse bylose.
52. Pažymi, kad tam, kad butų ir kitų patalpų savininkai galėtų išreikšti savo valią dėl norimo administratoriaus, 2018 m. liepos mėn. Vilniaus mieste buvo organizuojamas masinis administratorių paskyrimo balsavimas. Tokiu būdu butų ir kitų patalpų savininkai laisva valia galėjo balsavimo biuletenyje balsuoti už savo norimą administratorių. Visgi atsakovei nėra svarbu, kuris verslo subjektas administruos vieną ar kitą daugiabutį namą, svarbu tik tai, jog teiktų kokybiškas paslaugas, tačiau butų ir kitų patalpų savininkams šis klausimas turi didelę reikšmę.
53. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė pati nusprendė kada ir kokius administratorių skyrimus inicijuoti bei tą daryti išimtinai savo sprendimu bei pasirinktu būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. priimtame sprendime analogiškoje byloje Nr. e2-5998-599/2019, konstatavo, jog „2018-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 yra neįsiteisėjęs iki šiol, todėl daryti išvadą, jog šiuo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šiai civilinei bylai, nėra jokio teisinio pagrindo, be to, esant tokiai susidariusiai situacijai, kad penkerių metų termino visgi realiai šiuo metu taikyti nebuvo galima, o vienerių metų pratęstas terminas jau pasibaigia 2018-12-31 (imtinai), tai visiškai pagrįstai bei teisėtai sutinkamai su LR CK bei kitų norminių aktų nuostatomis ir tvarka atsakovas pradėjo naujojo administratoriaus paskyrimo procedūrą, kadangi priešingu atveju būtų susidariusi ypač ydinga situacija, t. y. kai ginčo namas iš viso kurį laiką (t. y. kol vyksta šalių teisminiai ginčai) neturėtų jokio namo administratoriaus, kas iš esmės prieštarautų viešajam interesui, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CK 176 str. – 179 str.)“.
54. Pažymi, kad šioje situacijoje svarbiausia yra butų ir kitų patalpų savininkų valia dėl jų daugiabutį namą administruojančio verslo subjekto, o ne ieškovės interesai bei noras ir toliau gauti lėšas už ginčo daugiabučių namų administravimą.
55. Nesutinka su apelianto pozicija, kad „įstatymas nenumato, kad atsakovas turi teisę spręsti, ar pratęsti administratoriaus paskyrimą, taip pat nenumato ir to, kad spręsti šiam klausimui turi būti pradėta atitinkama teisės aktuose numatyta procedūra dėl administratoriaus pasirinkimo“. Tiek Civilinis kodeksas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 nutarimu Nr. 567 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas įtvirtina atsakovės kompetenciją organizuoti administratoriaus paskyrimo procedūrą racionaliomis ir efektyviomis priemonėmis, priimtu įsakymu įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų valią. Pažymi, kad CK 4.84 straipsnyje įtvirtinta norma nėra imperatyvaus pobūdžio.
56. Apeliantė remiasi Viešojo administravimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, tačiau byloje ginčas yra civilinio pobūdžio, priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams, pats Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas nesudaro pagrindo remtis viešosios teisės normomis, jomis tariamai argumentuoti apeliacinį skundą.
57. Pažymi, kad butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl kito administratoriaus, turėjo teisę pasirinkti ir toliau juos administruojančią UAB „Mano Būstas Neris“, tačiau balsavo už UAB „Būsto renovacijos agentūra“. Todėl nei vienas apeliacinio skundo argumentas neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl administratoriaus pakeitimo. Šiuo atveju sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo išimtinai yra butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška ir absoliuti jų teisė (CK 4.84 straipsnis). Ieškovė nėra įgaliota reikšti minėtų daugiabučių namų savininkų vardu reikalavimus, kuriuos įgyvendina patys savininkai, bet ne daugiabučio namo administratorius, kurio kompetencijos ribos apsiriboja įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bei namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.
58. Pažymi, kad jau yra 34 sprendimai analogiškose bylose, kuriose ieškiniai atmesti (nėra nei vieno, kuriame būtų patenkintas ieškinys). Yra netgi ir 5 apeliacinės instancijos nutartys, kuriomis palikti galioti pirmosios instancijos sprendimai, ieškovių apeliaciniai skundai atmesti.
59. Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog savivaldybė, vykdydama bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos procedūrą, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikė gyventojus klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie administratoriaus teikiamas paslaugas, paslaugų kainą, paslaugų pobūdį. Kartu su balsavimo biuleteniais gyventojams buvo išdalinti informaciniai pranešimai bei skelbimų lentose iškabinti skelbimai, iš kurių turinio matyti, kad gyventojams buvo suteikta išsami informacija, kaip turi būti balsuojama, kur visa su asmenimis, pretenduojančiais teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, susijusi informacija yra skelbiama bei nurodyta, kad esant neaiškumams gyventojai gali kreiptis balsavimo biuleteniuose nurodytais telefonais ir (ar) elektroniniu paštu.
60. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 11.4 punktas numato, jog savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąraše nurodoma kita naudinga papildoma informacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirenkant administratorių, o papildoma informacija yra suprantama kaip informacija iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos. Todėl informaciją, teikdamas prašymus teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, turi nurodyti asmuo, pretenduojantis būti įrašytas į asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Ieškovė pateiktoje deklaracijoje papildomų duomenų apie taikomus tarifus nenurodė.
61. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog vienodos formos ir turinio biuleteniai yra teikiami visiems gyvenamiesiems namams, neatsižvelgiant į gyvenamojo namo statybos metus ir nusidėvėjimą, pastato tipą, plotą, naudingąjį plotą, šildymo sistemos tipą ir kitus parametrus, kurie yra esminiai, nustatant bendrą konkretaus gyvenamojo namo bendrųjų patalpų administravimo paslaugos kainą. Asmuo, savivaldybei pateikdamas prašymą įrašyti jį į asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą, pateiktoje deklaracijoje nurodo teikiamųjų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų tarifą ir atsako už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Pažymi, kad pati ieškovė pateikė tarifą, kurį šioje byloje pati ir ginčija. Todėl atsakovei visiškai nesuprantami apeliaciniame skunde išdėstyti klaidingi argumentai dėl tariamai balsavimo biuleteniuose nurodytų neteisingų administravimo dydžių, kuriais yra galimai sąmoningai painiojami skirtingi mokėjimai ir įmokos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo išlaidų apmokėjimu.
62. Atsakovės vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas nėra pagrįstas apeliaciniame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. ieškovė nėra nurodžiusi jokių faktinių aplinkybių ar pateikusi rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atitinkamų jos teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimą. Ieškovės teiginiai, grindžiami tik prielaidomis, samprotavimais, kurie nepagrįsti konkrečiais įrodymais.
63. Pažymi, kad nors apeliaciniame skunde yra pateiktas teisės aktų kaip Paslaugų įstatymo, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo nuostatų apibendrinimas, tačiau nėra aišku, kodėl, sprendžiant ginčą, susijusį konkrečiai su objektų administratorių skyrimu, turi būti vadovaujamasi nurodytomis teisės aktų nuostatomis.
64. Taip pat pažymi, kad nei viename iš 34 priimtų sprendimų tokio pobūdžio bylose nebuvo konstatuota, jog balsavimo biuleteniuose buvo pateikta kažkokia neteisėta informacija. Mano, kad teisės aktuose yra pateikta tiksli ir išsami informacija, administratoriaus skyrimo procedūros metu yra laikomasi aktualių teisės aktų, todėl ieškovės išdėstyti reikalavimai dėl biuleteniuose pateiktos tariamai neteisėtos ir klaidinančios informacijos, taip pat dėl atsakovės įpareigojimo panaikinti ginčijamą įsakymą ir apskritai nei ieškovės ieškinys, nei apeliacinis skundas jokiais pagrindais nėra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
65. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
66. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-02 įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) pakeitimo bei tam tikrų punktų panaikinimo atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo.
67. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1949 ieškovė iki 2017-12-31 buvo paskirta šiame įsakyme nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Šis Įsakymas buvo priimtas terminuotai - 5 metams, tačiau dar iki CK 4.84 straipsnio pakeitimo ir papildymo įsigaliojimo (iki 2013 m. sausio 1 d.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė įsakymą Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ (toliau – 2017 m. gruodžio 28 d. Įsakymas), kuriuo buvo nurodoma, kad ieškovės įgaliojimai pratęsiami 1 metams, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 metų liepos mėnesį pradėjo organizuoti masinę administratorių rinkimo procedūrą visame Vilniaus mieste.
68. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo iš Vyriausybės atstovo raginimų, kad kiek įmanoma operatyviau būtų įvykdyti teisės aktų reikalavimai. Iš 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 3-48 „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 3-200 „Dėl nuomonės pateikimo“ matyti, kad atsakovė buvo raginama imtis visų priemonių, kad procesas būtų vykdomas, ir atitinkamai pateikta informacija Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje. Taip pat buvo akcentuota administratoriaus paskyrimo tvarka: CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog „Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui“.
69. 2018 m. rugsėjo 10 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisija surašė protokolą Nr. A27-2138/18(2.1.13-UK9), kuriame nurodyta, kad balsavimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo laikomas įvykusiu, komisija pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai namo bendrojo naudojimo objektų administratore skirti UAB „Būsto renovacijos agentūra“. Iš įteiktų šešių balsavimo biuletenių gauti keturi, visuose balsavę gyventojai pasirinko tą pačią administratorę.
70. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-02 įsakymu Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Būsto renovacijos agentūra“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, UAB „Būsto renovacijos agentūra“ paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratore.
71. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).
72. Įgyvendinant CK nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtino Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą (toliau – Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas), kuris nustato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką (1 punktas), kuris ir yra taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas (2 punktas).
73. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas (toliau – Balsavimo raštu aprašas) nustato vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, tvarką (1 punktas). Šiuo teisės aktu taip pat yra patvirtinta Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio forma (Balsavimo raštu aprašo 1 priedas).
74. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2012-05-10 priimtas CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nurodydamas, jog iki 2013-01-01 teisės aktuose nebuvo įtvirtintas reguliavimas, kuriuo būtų nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai kokia nors forma dalyvauja ar gali dalyvauti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus skyrimo procese padarė nepagrįstą išvadą.
75. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Priešingai nei teigia apeliantė pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino CK 4.84 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2013 m. sausio 1 d., konstatuodamas, kad CK 4.84 straipsnio, galiojusio nuo 2001-07-01 iki 2012-12-31, 1 dalyje buvo nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Teismas pagrįstai pripažino, jog 2013-01-01 įsigaliojęs CK pakeitimo įstatymas taikomas administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai, todėl jie turėjo būti perrinkti po įstatymo įsigaliojimo. Taigi, nurodyta įstatymo pataisa apeliantės atžvilgiu netaikytina.
76. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog tuo atveju, kai administratorius yra paskiriamas terminuotam laikotarpiui ir atitinka CK 4.84 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus, atsakovė privalo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir pratęsti administravimo terminą 5 metams. Kaip jau minėta nutarties 67 p., ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. priimtu įsakymu buvo paskirta ginčo daugiabučio namo administratore. Šis įsakymas priimtas terminuotai – 5 metams (iki 2017 m. gruodžio 31 d.), tačiau iki minėto CK pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo (iki 2013 m. sausio 1 d.). Pažymėtina, jog CK pakeitimas įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d., t. y. jau po įsakymo priėmimo. Todėl ieškovės reikalavimas taikyti CK pakeitimą įsakymui, priimtam iki įstatymo pakeitimo, pažeistų įstatymo negaliojimo atgaline data principą.
77. Minėta, kad 2012-05-10 buvo priimtas CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005. Pastarojo įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014-07-01. Iki 2014-07-01 turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Aptartų teisės normų analizė leidžia spręsti, jog, pirma, po 2014-07-01 administratoriai turi būti skiriami Aprašo nustatyta tvarka, tokiu būdu užtikrinant, kad paskirti administratoriai atitiktų tikrąją butų ir kitų patalpų savininkų valią, būtų apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu bei nebūtų susiję su šilumos, vandens, komunalinių paslaugų tiekėjais (CK 4.84 straipsnio 7 dalis). Antra, CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Trečia, minėti CK pakeitimai taikomi administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai.
78. Apeliantė nurodo, kad CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nesant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pageidavimo spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo bei namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Todėl atsakovė netinkamai taikė CK 4.84 straipsnio 4 dalį, nes atsakovė jos įgaliojimus turėjo pratęsti 5 metams. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka, nes kaip jau minėta, apeliantė daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratore yra paskirta 2012 metais, t. y. dar iki 2013 m. sausio 1 d., todėl ieškovei netaikoma pakeista CK 4.84 straipsnio 4 dalis. Be to, pažymėtina ir tai, kad daugiabučių namų administratoriumi paskirtas trečiasis asmuo, atsižvelgiant į tų namų butų savininkų pakartotinio balsavimo raštu rezultatus, o butų ir kitų patalpų savininkai atsakovės priimto įsakymo neginčija.
79. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog dėl šio klausimo jau yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas (civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019), kuriuo teismas atmetė ieškovių ieškinį, konstatuodamas, kad: „Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje dėl naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo yra nurodyta, jog minimos teisės normos nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo (išskyrus nurodytą išimtį, kuri šiuo atveju nėra aktuali) neterminuotam laikui paskirtiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. <...> CK pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d., vadinasi 2012 metų laikotarpiu administratoriais paskirtiems ieškovams ši norma, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti taikoma. <...> 2012 metais ieškovai bendrojo naudojimo administratoriais paskirti iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bus paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d., vadinasi - iki tam tikro įvykio, kuris neišvengiamai turi įvykti, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad šis naikinamasis terminas ieškovų 2012 metų paskyrimo įsakymuose nustatytas dar neįsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4,85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatoms. Manytina, kad savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo/paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti ir tik tuo atveju jei pasirinkti administratoriai buvo įvertinti pagal CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir savivaldybė tai patvirtino administraciniu aktu. Priešingu atveju tokia padėtis reikštų, jog ieškovai įgytų teisę Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių administravimo veiklą neribotą laiką vykdyti nediferencijuojant esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 daliai. <...> Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta išvada, kad nagrinėjamam ginčui reguliuoti turi būti vadovaujamasi naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų administruojamų namų administravimo terminą penkeriems metams pratęsė nepagrįstai“. Apeliantės skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiais argumentais.
80. Tokiu būdu pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino CK 4.84 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2013 m. sausio 1 d., konstatuodamas, kad minėtomis teisės normomis nuo 2013 m. sausio 1 d. į administratoriaus skyrimo procedūrą įtraukti ir butų bei kitų patalpų savininkai, kuriems suteikiama teisė išreikšti savo valią skiriant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, o savivaldybei nustatoma pareiga šią valią įgyvendinant paskirti administratorių Vyriausybės nustatyta tvarka.
81. Apeliantė teigia, kad skundžiamu sprendimu nustatyta situacija yra nesąžininga administratorių daug metų prižiūrėjusių daugiabučius namus bei padariusių didžiulį įdirbį, investavusių į tai lėšų, laiko, atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju svarbiausia yra įstatymu nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų teisė išreikšti savo valią dėl jų daugiabutį namą administruojančio verslo subjekto, o ne ieškovės interesai.
82. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog įstatymas nenumato, kad atsakovė turi teisę spręsti, ar pratęsti administratoriaus paskyrimą, taip pat nenumato ir to, kad spręsti šiam klausimui turi būti pradėta atitinkama teisės aktuose numatyta procedūra dėl administratoriaus pasirinkimo. Šiuo atveju tiek CK, tiek Vyriausybės 2013 m. birželio 20 nutarimu Nr. 567 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas įtvirtina atsakovės kompetenciją organizuoti administratoriaus paskyrimo procedūrą racionaliomis ir efektyviomis priemonėmis, priimtu įsakymu įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų valią.
83. Apeliantė nepagrįstai šioje byloje remiasi Viešojo administravimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, nes ginčas byloje yra civilinio pobūdžio, todėl remtis viešosios teisės normomis nėra pagrindo. Be to, savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors įforminami administraciniu aktu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu.
84. Pažymėtina, jog Daugiabučių namų butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus turtinius ekonominius interesus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai išdėstė aiškią poziciją keisti ginčo daugiabutį namą administruojantį juridinį asmenį, todėl apeliantės pozicija, jog ji gina daugiabučio namo butų savininkų teises ir teisėtus interesus, nepagrįsta.
85. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos 4 punkte numatyta, kad asmenis, pretenduojančius teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, atrenka savivaldybės vykdomoji institucija. Vykdydama asmenų atranką, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės interneto svetainėje skelbia informaciją dėl administratorių atranką savivaldybės teritorijoje. Administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams administruoti skiriamas daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarė jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija yra likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis (Aprašo 17 punktas). Aprašo 18 punktas numato, jog savivaldybės vykdomoji institucija, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo, kartu su balsavimo raštu ar šaukiamo susirinkimo dokumentais (balsavimo biuletenis, jeigu organizuojamas balsavimas raštu, arba skelbimas apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkė, jeigu šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas) pateikia butų ir kitų patalpų savininkams Aprašo 8 punkte nurodytą sąrašą. Pasirinktu administratoriumi laikomas asmuo, už kurį per butų ir kitų patalpų savininkų pirmąjį balsavimą raštu ar susirinkime balsavo daugiau kaip 50 procentų visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų arba už kurį per pakartotinį butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkime, jeigu pirmasis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar susirinkimas neįvyko, balsavo daugiau kaip 50 procentų balsavime raštu ar susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų (Aprašo 18 punktas).
86. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teikiant balsavimo biuletenius, neatsižvelgta į gyvenamojo namo statybos metus ir nusidėvėjimą, pastato tipą, plotą, naudingąjį plotą, šildymo sistemos tipą ir kitus parametrus, kurie yra esminiai, nustatant bendrą konkretaus gyvenamojo namo bendrųjų patalpų administravimo paslaugos kainą. CK 4.84 straipsnio 9 dalis numato, kad maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Vadovaujantis minėta CK nuostata, savivaldybių tarybos turi pareigą patvirtinti bendrojo naudojimo objektų administravimo maksimalaus tarifo apskaičiavimo tvarką ir maksimalų administravimo tarifą. Savivaldybės vykdomoji institucija sprendime (administracijos direktoriaus įsakyme) dėl administratoriaus skyrimo nurodo administruoti skiriamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifą, kuris turi neviršyti savivaldybės nustatyto maksimalaus administravimo tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos patvirtintą bendrojo naudojimo objektų administravimo maksimalaus tarifo apskaičiavimo tvarką ir tokį, koks nurodytas deklaracijoje ir sąraše, priklausomai nuo daugiabučio namo naudingo ploto (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5, 20, 21 punktai). Tai reiškia, kad asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patys pasiskaičiuoja konkretų administravimo tarifą, jį nurodo deklaracijoje, būtent šis kriterijus turi būti išviešintas gyventojams, priimantiems sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo, o savivaldybės, rengdamos administracijos direktoriaus įsakymą dėl administratoriaus skyrimo, nagrinėdamos asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, pateiktus dokumentus, patikrina, kad pretendento siūlomas daugiabučio namo administravimo tarifas neviršytų savivaldybės tarybos patvirtinto maksimalaus administravimo tarifo (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5 punktas). Byloje nustatyta, kad biuletiniai, skelbiami tarifai atitiko šio teisinio reguliavimo nuostatas.
87. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad atsakovė, vykdydama bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos procedūrą, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikė gyventojus klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie administratoriaus teikiamas paslaugas, paslaugų kainą, paslaugų pobūdį. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas numato (11 punktas), kad savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame sąraše turi būti nurodyta: 1) asmens, pretenduojančio teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, vardas ir pavardė arba pavadinimas; 2) asmens, pretenduojančio teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patirtis bendrojo naudojimo objektų administravimo ir (ar) pastatų naudojimo ir priežiūros srityje; 3) asmens nurodytas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos tarifas (priklausomai nuo daugiabučio namo naudingojo ploto: iki 1 000 kv. metrų; nuo 1 000 iki 3 000 kv. metrų; 3 000 ir daugiau kv. metrų); 4) kita naudinga papildoma informacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirenkant administratorių (nurodoma informacija iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos).
88. Bylos duomenimis nustatyta, kad kartu su balsavimo biuleteniais gyventojams taip pat buvo išdalinti informaciniai pranešimai bei skelbimų lentose iškabinti skelbimai, iš kurių turinio matyti, kad gyventojams buvo suteikta išsami informacija, kaip turi būti balsuojama, kur visa su asmenimis, pretenduojančiais teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, susijusi informacija yra skelbiama bei nurodyta, kad esant neaiškumams gyventojai gali kreiptis balsavimo biuleteniuose nurodytais telefonais ir (ar) elektroniniu paštu. Tokiu būdu minėtų teisės aktų nuostatos buvo tinkamai įgyvendintos.
89. Apeliantė teigia, kad atrankos procedūros metu potencialiems administravimo paslaugos vartotojams turi būti pateikta ir kita naudinga ir su administravimo paslaugų teikimu susijusi informacija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 11.4 punktas numato, jog savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąraše nurodoma kita naudinga papildoma informacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirenkant administratorių, o papildoma informacija yra suprantama kaip informacija iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos. Deklaracijos II skyriaus 4 pastraipoje nustatyta: „Informacija, ar asmuo taiko Būsto valdymo ir priežiūros veiklos elgesio kodeksą (nurodoma, ar asmuo yra susikūręs Būsto valdymo ir priežiūros veiklos elgesio kodeksą, ar yra prisijungęs (ar ketina prisijungti) prie tokį kodeksą susikūrusios asmenų grupės ar organizacijos ir paskyrusios už šio kodekso taikymą atsakingą subjektą), esminės šio kodekso nuostatos, taip pat kita patalpų savininkams reikšminga informacija“. Akivaizdu, kad tokią informaciją, teikdamas prašymus teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, turi nurodyti asmuo, pretenduojantis būti įrašytas į Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Tačiau pati apeliantė pateiktoje deklaracijoje papildomų duomenų apie taikomus tarifus nenurodė, todėl atsakovė ir negalėjo nurodyti papildomos informacijos apie ieškovę.
90. Atmestini kaip nepagrįstai apeliantės argumentai, kuriais ji remiasi Paslaugų įstatymo, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo nuostatomis, kadangi sprendžiant ginčą, susijusį konkrečiai su viešojo administravimo objektų administratorių skyrimu, turi būti vadovaujamasi CK ir nurodytais poįstatyminiais aktais (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu), o ne apeliantės nurodytais įstatymais.
91. Teisėjų kolegija negali vadovautis apeliaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018, kadangi minimos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Apeliantės minimoje byloje buvo sprendžiamas kito pobūdžio ginčas, nagrinėjama, kokiu būdu turi būti apskaičiuojama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus, ar į šiuos plotus turi būti įskaičiuojamas rūsio patalpų plotas bei faktiškai esančių neregistruotų patalpų plotas nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, reikšmingas apskaičiuojant proporcingai mokėtiną mokestį už šilumos energiją, į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Naudingasis plotas šiuo atveju suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas, kurį nustatant yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Apeliantės pateikta kasacinio teismo nutarties interpretacija yra netinkama. Nutartyje nėra pasakyta, jog nustatant administravimo paslaugų tarifą negalima remtis patalpų naudinguoju plotu.
92. Apeliantė nepateikia jokių nei teisinių, nei faktinių argumentų, kurie patvirtintų, jog balsavimo biuleteniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, neatitinka Balsavimo raštu tvarkos 2 priede patvirtintos balsavimo formos, kartu su ieškiniu nėra pateikta įrodymų apie balsavimo biuleteniuose nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė jokių neteisėtų veiksmų nevykdė, ginčo daugiabučio namo savininkams pasirinkus paslaugos teikėją, priešingai, esant aiškiai išreikštai valiai laikėsi teisės aktuose numatytos tvarkos ir priėmė teisėtą įsakymą, kurio pagal apeliantės argumentus, nėra teisinio pagrindo naikinti.
93. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
94. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Eigirdas Činka
Vygintas Mažuika
Nijolė Danguolė Smetonienė