Baudžiamoji byla Nr. 1A-780-579/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21035-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;
(S)
1.1.8.1.1; 1.1.9.2;1.1.9.8; 2.4.6.4.2
Kauno apygardos teismas
N u O S P R E N D i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,
dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,
nuteistajam R. T., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 81 MGL dydžio, t. y. 4 050,00 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, R. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 54 MGL dydžio, t. y. 2 700 Eur, bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 6 d. (dvi dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir R. T. skirta galutinė bausmė – 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), bauda. Baudą R. T. įpareigotas sumokėti per 4 (keturis) mėnesius.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Remiantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuota R. T. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
R. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. R. T. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,05 promilės etilo alkoholio).
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendį, bylą nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį A. T. atsakomybei, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, o specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 metų; arba pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendį, sumažinti R. T. paskirtos baudos dydį iki 51 MGL (2550 eurų), pritaikius BK 641 straipsnį, skirtą baudą sumažinti iki 34 MGL (1700 eurų), nustatant dvejų metų terminą jai sumokėti, panaikinti skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, o specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 metų.
2.1. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. R. T. įsitikinimu, yra visos sąlygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jokia žala nepadaryta. Jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų.
2.2. Pasak skundo autoriaus, teismas, individualizuodamas bausmę, pažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Teismas neįvertino išimtinai teigiamai charakterizuojamos nuteistojo asmenybės, neatsižvelgė į tai, kad jis vienintelis išlaiko mažametį vaiką ir sutuoktinę. Apeliantas teigia padaręs išvadas dėl savo elgesio, deda pastangas sprendžiant problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, pradėjo nuolat lankytis pas dvasininkus, siekiant atrasti vidinę ramybę ir stoti į doros kelią. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikalstama veika pasekmių nesukėlė. Nuteistasis automobilį vairavo gyvenamojo namo kieme, perstatydamas transporto priemonę į kitą stovėjimo vietą, tad grėsmė aplinkiniams ir aplinkai nekilo ir negalėjo kilti. Šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, netenkinus prašymo dėl laidavimo, sudaro pagrindą skirti minimalią įstatyme numatytą bausmę – 51 MGL baudą, o pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, ją sumažinti iki 34 MGL.
2.3. Skunde teigiama, kad įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, R. T. asmenybę ir kitus duomenis, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas nagrinėjamoje byloje yra neproporcingas.
2.4. Skunde nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas nėra privalomas ir priklauso nuo bylos aplinkybių ir kaltinamojo asmenybės įvertinimo. Apelianto nuomone, parenkant konkretų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtina vadovautis bausmės individualizavimo taisyklėmis. Kadangi, netenkinus prašymo atleisti R. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra visos sąlygos skirti minimalaus dydžio bausmę, turėtų būti skiriamas ir neilgesnis nei įstatyme įtvirtintas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
4. Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis skunde neginčija kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai nenagrinėjami ir nevertinami. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti R. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, taip pat reiškiamas ir alternatyvus prašymas sušvelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų, pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą ir specialiosios teisės atėmimą, tačiau paskyrė per griežtą bausmę, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl BK 40 straipsnio taikymo R. T.
6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445/2016, 2K-52/2017).
7. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. T. atitinka tris pirmąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas – nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, žalos niekam nepadarė. Tuo pačiu, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad apeliantas neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – yra pagrindo manyti, kad R. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
8. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-176/2018).
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas R. T. prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkino, įvertinęs byloje esančią nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, tinkamai motyvavo savo sprendimą.
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo net 3,05 promilės alkoholio (sunkus girtumo laipsnis). Tokiais veiksmais jis ignoravo įstatymų reikalavimus ir buvo visiškai abejingas galimoms labai skaudžioms tokio savo neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmėms. Automobilis vairuotas tankiai apgyvendintoje vietovėje, tad neabejotina, kad minėti R. T. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, turtui, pačiam nuteistajam ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta labai skaudžių tokio visiškai neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmių. R. T., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas teisėjų kolegijos manymu, rodo apelianto neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant atsakomybės klausimą. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. T. yra neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Baustumai yra išnykę, tačiau tai visgi yra nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti sprendžiant ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip ir pažymėjo apylinkės teismas, R. T. praeityje jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę). Ši aplinkybė rodo, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, juolab, kad nuteistasis administracine tvarka yra baustas ir už kitokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų padarymą, taip pat susijusių ir su alkoholio vartojimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, jog nuteistasis ne visada yra linkęs paisyti įstatymų reikalavimų, netgi juos sąmoningai ignoruoja, nevertina galimų sunkių kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmių, yra joms abejingas. Paminėtos aplinkybės yra reikšmingos vertinant apelianto asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui sąlyga (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad esant paminėtoms aplinkybėms, abejotina, ar skundo autoriaus elgesį teigiamai gali įtakoti sutuoktinė. Nors A. T. iš esmės charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nebausta administracine tvarka, aiškino, kad šeimoje buvo kalbama apie alkoholio žalą, tačiau pastebėtina, kad ji nesugebėjo užkardyti vyro nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu pastaroji niekur nedirba, yra finansiškai priklausoma nuo nuteistojo, tad gali būti lengvai jo įtakojama. Byloje nėra jokių patikimų ir įtikinamų duomenų apie tai, kad ji galės daryti teigiamą įtaką bei auklėjamąjį poveikį sutuoktiniui viso laidavimo laikotarpiu (BK 40 straipsnio 4 dalis), o laiduotojo teigiama įtaka bei auklėjamasis poveikis viso laidavimo laikotarpiu turi būti ne formalus. Esant nurodytoms aplinkybėms, abejotina, kad A. T. galės tinkamai vykdyti laiduotojo funkcijas.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimas dėl laidavimo instituto nuostatų taikymo R. T. pirmosios instancijos teismo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo išspręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistojo padarytos veikos pobūdžio, jo asmenybės. Nors teigiamai vertintini apelianto skunde akcentuojami jo asmenybę apibūdinantys duomenys – teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau jų visuma minėtos išvados nepaneigia. Remiantis visų aukščiau aptartų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šioje byloje nėra visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, o būtent BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos – pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
13. Apeliantas teigia, kad teismas, taikydamas jam BK 72 straipsnio nuostatas, pažeidė proporcingumo principą, kadangi transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes, jį charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) baudžiamojo poveikio priemonė padarytam nusikaltimui.
14. Baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
15. Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio BK straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2018, 2K-114/2018, 2K-122/2018, 2K-133/2018, 2K-134/2018).
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. T. vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Manyti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Tai, kad automobilio netektis sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. R. T. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – paskirta atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir neprieštarauja teismų formuojamai praktikai tokios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2017, 2K-80/2018, 2K-122/2018).
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
17. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju R. T. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
18. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytu draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams terminu, mano, kad jis yra per ilgas, ir prašo jį sutrumpinti iki vienerių metų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta šios baudžiamojo poveikio priemonės 2 metų trukmė nėra per griežta. Tokia išvada darytina įvertinus aplinkybę, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija (3,05 promilės) daugiau nei du kartus viršijo įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Už analogišką, tik mažesnio masto pažeidimą (ANK 422 straipsnis) – už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojui be nuobaudos taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi nuteistajam, kuriam už jo veiksmus kyla baudžiamoji atsakomybė, skirtos analogiškos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė (2 metai) nėra per griežta ir tinkamai individualizuota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi (maksimalus laikotarpis 3 metai). Todėl jam skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones terminą nėra jokio pagrindo. Nuteistojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ilgam laikotarpiui) nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai.
19. Paskyręs BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatęs jos terminą, pirmosios instancijos teismo nieko nepasisakė apie tai, nuo kada skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Šiuo atveju nusikalstama veika padaryta 2018 m. gegužės 5 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigūno 2018 m. gegužės 6 d. nutarimu R. T. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 130-131). 2018 m. birželio 1 d. R. T. išduota pažyma apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimą – paskyrimą įtariamajam, kurioje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 6 d. paimtas R. T. vardu 2016 m. birželio 18 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas (1 t. b. l. 133). Duomenų, kad apeliantui būtų išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-144/2018 išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, jog teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, 2018 m. gegužės 6 d. apeliantui realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas būtent nuo šios dienos. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išvis nenurodė, nuo kada yra skaičiuotinas baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį tikslina, nustatydamas, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. gegužės 6 d.
Dėl bausmės – baudos dydžio, jos sumokėjimo termino.
20. Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nuteistajam parinkta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Pagal BK 47 straipsnio nuostatas šios piniginės bausmės dydis nustatomas už nesunkų nusikaltimą, t. y. už tokį nusikaltimą, kurį padarė apeliantas yra nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta 81 MGL dydžio (4 050 Eur) bauda. Šią bausmę sumažinus 1/3, paskirta galutinė 54 MGL (2 700 Eur) bauda. Į skirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kas lėmė per aiškiai griežtos bausmės paskyrimą, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
22. Pažymėtina, kas skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
23. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, apeliantas neteistas, nebaustas administracine tvarka (neturi galiojančių administracinių nuobaudų). Taip pat atsižvelgė į tai, kad R. T. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką, šiuo metu vienintelis išlaiko šeimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nevisiškai teisingai jas įvertino, nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo finansines galimybes sumokėti paskirtą baudą ir skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Kadangi apeliantui paskirta piniginio pobūdžio bausmė, reikia atsižvelgti ir į tai, kaip ji paveiks ne tik nuteistojo, bet ir jo šeimos narių interesus. Kaip ir minėta, R. T. yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, iš jo gaunamo darbo užmokesčio tenka pragyventi visai šeimai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad gauna minimalų darbo užmokestį, nors tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie ne itin gerą nuteistojo finansinę padėtį. Atsižvelgus į apelianto turtinę padėtį, būtina įvertinti ir tai, kad iš nuteistojo, auginančio mažametį ir vienam išlaikančio šeimą, konfiskuotas jam priklausantis automobilis, kuris savo esme yra vertingas jo šeimos turtas. Todėl pirmos instancijos teismo nustatyto dydžio baudos sumokėjimas jam gali būti nepakeliama našta. Akivaizdu, kad nuteistajam paskirta bauda savo dydžiu baustų ne tik patį nuteistąjį, tačiau ir jo šeimos narius. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kartu įvertinant turtinio pobūdžio praradimą – automobilio konfiskavimą bei teisės vairuoti transporto priemones apribojimą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai bus pasiekti R. T. sušvelninus bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam.
24. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti baudą. BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojamos bylos kontekste nuteistajam baudai sumokėti nustatytas 4 mėnesių laikotarpis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis prašė nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą (2 metus). Įstatymas nenumato maksimalaus bausmės – baudos savanoriško įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, paskirtos baudos dydį, nuteistojo turtinę bei šeiminę padėtį, pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad jis dėl objektyvių priežasčių neišgalės sumokėti paskirtos baudos per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl atsižvelgiant į protingumo principą bei bausmės paskirtį sprendžia, kad yra pagrindas apeliantui nustatyti 1 metų terminą teismo nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti. Paskyrus ilgesnį baudos sumokėjimo terminą būtų išvengta neproporcingai neigiamų pasekmių, kurias galimai sukeltų priverstinis išieškojimas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
nuteistojo R. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti:
R. T. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtos baudos dydį sumažinti iki 51 MGL (2550 Eur).
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą baudą sumažinti 1/3 ir nustatyti galutinę 34 MGL (1700 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičiuoti R. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 6 d. (dvi dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir R. T. skirti galutinę bausmę – 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), baudą.
Paskirtos baudos sumokėjimo terminą pailginti iki 1 (vienerių) metų.
Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį nustatant, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. gegužės 6 d.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Evaldas Gražys
Daiva Jankauskienė