Civilinė byla Nr. e2-12379-1106/2022
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00875-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.6.4; 3.1.7.6; 3.2.6.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 15 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė,
sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,
dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei,
atsakovės atstovui advokatui Ramūnui Džiugui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Kėdainių krašto kredito unijai dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo antstolė Sonata Vaicekauskienė.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo pripažinti jos prievolę atsakovei pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia nuo V. B. individualios įmonės (toliau – IĮ) likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė buvo IĮ savininkė. (Duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 120 000 Lt paskolos. Prievolės vykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeistas O. Č. ir ieškovei priklausęs nekilnojamasis turtas. (Duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas nutartimi pripažino ieškovės IĮ nemokia ir iškėlė bankroto bylą. Bankroto proceso metu buvo likviduotas ieškovei bei įkaito davėjai priklausęs nekilnojamasis turtas, išieškotos sumos pervestos atsakovei. (Duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas patvirtino 6 638,94 Eur patikslintą atsakovės kreditorinį reikalavimą IĮ bankroto byloje. 2015-06-09 priimtas Panevėžio apygardos teismo sprendimas dėl bankrutavusios ieškovės IĮ veiklos pabaigos dėl bankroto. 2015-07-20 ieškovės IĮ išregistruota. Nepaisant juridinio asmens išregistravimo, antstolė Sonata Vaicekauskienė vykdo vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo pagal 2011-06-20 paskolos sutartį. Bankrutavusios IĮ skola atsakovei yra 6 283,14 Eur. Atsakovė toliau tęsia skolos išieškojimo veiksmus, nepaisant to, kad prievolė pasibaigė kartu su ieškovės IĮ. Likvidavus įmonę dėl bankroto, laikytina, kad ir ieškovės atžvilgiu įmonės prievolės yra pasibaigusios, todėl išieškojimas negali būti vykdomas. Įsipareigojimai pagal paskolos sutartį buvo susiję ne su ieškove kaip fiziniu asmeniu, bet su jos IĮ.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prievolių pabaigą ne bankroto procedūrų nustatyta tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) šeštosios knygos IX skyriaus teisės normos: vienas iš bendrųjų įprastinių prievolių pabaigos pagrindų yra prievolės pasibaigimas, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). CK nenustatyta, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Individualios įmonės likvidavimas dėl bankroto nereiškia ir nėra prilyginamas įmonės savininko bankrotui ir jo prievolių dėl bankroto pasibaigimui. Likus visiškai nepadengtam kreditoriaus (kredito unijos) reikalavimui likvidavus individualią įmonę, kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką. Realizavus individualios įmonės turtą bankroto byloje, nesant pakankamai įmonės turto, bankroto procese gali būti realizuotas visas įmonės savininko turtas (išskyrus tą, į kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnį negali būti nukreipiamas išieškojimas). Bankroto byloje, realizavus individualios įmonės turtą, toliau buvo vykdomas išieškojimas iš įmonės savininko ieškovės turto ir pajamų. Ieškovė pripažino prievoles Kėdainių krašto kredito unijai savo asmeninėmis prievolėmis, teikdama prašymą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo, kuriame nurodė, jog ji turi 11 756,93 Eur dydžio įsipareigojimą Kėdainių krašto kredito unijai. Nėra rašytinio įrodymo apie tai, jog išieškojimas iš individualios įmonės savininko negalimas, nes savininkė neturi nei turto nei pajamų, priešingai – pati ieškovė ieškinyje nurodo, jog gauna tam tikras pajamas. Taigi, šioje byloje nėra galimybės konstatuoti fakto, jog individualios įmonės savininko turimo turto (įskaitant ir lėšas) nepakanka kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl turi būti tęsiamas išieškojimas iš ieškovės ir pagrindo pripažinti, jog prievolė baigėsi nėra. Jei ieškovė būtų nepripažinusi skolos asmenine prievole, ji būtų įgyvendinusi savo teises vykdomojoje byloje, teikdama skundus dėl antstolio veiksmų (vykdomo išieškojimo iš jos asmeninio turto ir lėšų). Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų priimtas antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo ar užbaigimo dėl bankrutavusios individualios įmonės likvidavimo. Tokių veiksmų ieškovė nesiėmė ir savo teisių negynė, todėl darytina išvada, jog ieškovė skolą Kėdainių krašto kredito unijai laikė asmenine prievole.
Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai įteikti per EPP sistemą.
Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad paskolos sutartį su atsakove sudarė jos individuali įmonė (V. B. IĮ), o ne ji kaip fizinis asmuo. Jos įmonė nuosavybės teise neturėjo turto. Įmonės bankroto proceso metu buvo realizuotas visas jai kaip fiziniam asmeniui priklausęs turtas (gyvenamasis namas, automobilis) bei hipoteka įkeistas turtas (jos seseriai bei mamai priklausę butai). Šiuo metu ji nuosavybės teise neturi turto. 2015 m. – 2018 m. jokie išieškojimo veiksmai nebuvo atliekami. Kadangi pasibaigus įmonės bankroto procesui, jai nebeliko jokio turto, ji buvo įsitikinusi, kad nebėra skolinga atsakovei. 2018 m. iš jos vėl pradėtas išieškojimas, areštuotas darbo užmokestis. Kadangi turėjo kitą skolinį įsipareigojimą, kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Byloje nurodė šią prievolę atsakovei, tačiau nepripažino jos kaip savo asmeninės prievolės bei toje byloje prašė pripažinti šią prievolę atsakovei pasibaigusia. Teismas nurodė, kad turėtų būti reiškiamas reikalavimas atskiroje byloje dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė netenkinti ieškinio. Nurodė, kad CK nenumatytas toks prievolės pasibaigimo būdas, prievolės pabaiga nesiejama su individualios įmonės bankroto pabaiga. Ieškovė visą laiką po įmonės bankroto proceso dirbo, gavo pajamas, todėl išieškojimas galimas. Šią prievolę ieškovė pripažino savo fizinio asmens bankroto byloje. Ieškovė negynė savo teisių vykdomojoje byloje, neskundė antstolės patvarkymų. Atsakovė laiko ieškovę savo skolininke kaip atsakingą už individualią įmonę asmenį. Jei ieškovė neturėtų pajamų, atsakovė laikytų prievolę pasibaigusia. Atsakovė neginčija, kad paskolos sutartis buvo sudaryta su individualia įmone, o ne su ieškove kaip fiziniu asmeniu.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuota per EPP sistemą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp V. B. įmonės ir Kėdainių krašto kredito unijos, kuria Kėdainių krašto kredito unija suteikė V. B. įmonei 120 000 Lt dydžio paskolą smulkiam verslui. Paskolą įsipareigota grąžinti iki (duomenys neskelbtini). Sutartis užtikrinta sutartine hipoteka, pagal kurią skolininkė V. B. įmonė kreditorės Kėdainių krašto kredito unijos naudai įkeitė du nekilnojamuosius daiktus-butus, nuosavybės teise priklausančius J. B. ir O. Č..
2012-04-20 Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino V. B. įmonę nemokia ir iškėlė bankroto bylą.
(Duomenys neskelbtini) išduotas notaro vykdomasis įrašas išieškoti iš skolininkės V. B. įmonės ir iš įkaito davėjų V. B. ir O. Č. pagal sutartinės hipotekos lakštą 119 317,59 Lt skolą, 2 471,33 Lt palūkanų, procesines palūkanas Kėdainių krašto kredito unijai.
(Duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino patikslintą 22 922,92 Lt dydžio Kėdainių krašto kredito unijos kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai V. B. įmonei.
(Duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą dėl bankrutavusios V. B. įmonės veiklos pabaigos dėl bankroto.
(Duomenys neskelbtini) V. B. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro bankrutavus.
Antstolė Sonata Vaicekauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš skolininkės V. S. išieškotojai Kėdainių krašto kredito unijai (išieškojimas pagal hipoteką, (duomenys neskelbtini)).
(Duomenys neskelbtini) raštu Kėdainių krašto kredito unija patvirtino, kad skolininkės V. B. įmonės skola yra 5 746,29 Eur bei 536,85 Eur palūkanos.
2021 m. spalio 25 d. ieškovės atstovė išsiuntė pretenziją atsakovei dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir vykdomosios bylos nutraukimo.
Dėl ginčo esmės
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant dėl neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio prievolės pripažinimo pasibaigusia, esminė aplinkybė, kurią būtina nustatyti, yra tai, kas buvo prievolės šalis – neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ar tokio juridinio asmens dalyvis kaip fizinis asmuo. Šioje byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu – V. B. IĮ, t. y. ne su ieškove kaip fiziniu asmeniu.
Šioje byloje spręstinas ginčas dėl teisės aiškinimo – kokiomis sąlygomis baigiasi neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio prievolė juridinio asmens kreditoriui po juridinio asmens likvidavimo.
CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Už individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, prievoles, kai neužtenka individualios įmonės turto, atsako įmonės savininkas savo turtu.
Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 konstatuota, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Nurodytas išaiškinimas byloje Nr. 3K-7-308/2004 dėl prievolių įmonės kreditoriams pasibaigimo skirtas atvejams, kai įsiskolinta pagal tos individualios įmonės, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, atsiradusias (prisiimtas) prievoles kreditoriams, t. y. individualios įmonės sudarytų ir neįvykdytų sutarčių įsipareigojimų bei kitais CK 6.2 straipsnyje išvardytais asmens prievolių atsiradimo atvejais. Tokiais atvejais likviduojamos individualios įmonės prievolės pasibaigia likvidavus įmonę ir tenkinus kreditorių reikalavimus iš įmonės turto, o jo nepakakus, – iš įmonės savininko turto, kurio neužtekus individualios įmonės prisiimtos ar kitaip įgytos prievolės pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2011; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017).
Kaip matyti iš kasacinio teismo praktikos, išieškojimas iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio ar akcesorinės prievolės turėtojo turto apsiriboja bankroto proceso trukme. „Bankroto proceso metu buvo parduotas visas bankrutuojančios įmonės savininkų turtas, todėl individualios įmonės savininkų prievolės įvykdymas savo bankrutavusios individualios įmonės kreditoriams ribojamas jų (savininkų) bankroto proceso metu turimu turtu. <...> Iš varžytynių pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą ir nelikus kito turto, į kurį galėjo būti nukreipiamas išieškojimas, asmens, kaip įkaito davėjo ir kaip solidaraus skolininko, prievolė pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
Šioje byloje nustatyta, kad V. B. IĮ bankroto proceso metu buvo realizuotas visas jos savininkės – ieškovės nekilnojamasis turtas bei įkaito davėjoms priklausęs nekilnojamasis turtas. Kadangi įmonė jai nuosavybės teise priklausiusio turto neturėjo, realizavus jos savininkės ir įkaito davėjų turtą, nebeliko kito turto, į kurį bankroto procese galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Nėra duomenų, kad išieškojimas buvo nukreiptas ne į visą įmonės ar ieškovės kaip dalyvės turtą, taip pat nėra duomenų, kad vykdant bankroto procedūras įmonė ar jos dalyvė (ieškovė) turėjo turto, apie kurį bankroto byloje nebuvo žinoma.
Ieškovė 2021 m. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime kaip kreditorė buvo nurodyta ir atsakovė. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, ieškovė proceso metu pareiškė reikalavimą dėl prievolės atsakovei pripažinimo pasibaigusia. Teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pažymėjo, kad ginčas dėl prievolės atsakovei pripažinimo pasibaigusia turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka atskiroje byloje. Tai patvirtina ieškovės ir jos atstovės teiginius, kad, ieškovė nelaikė savęs skolinga atsakovei po įmonės likvidavimo. Tai, kad šis reikalavimas buvo reiškiamas byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir formalus atsakovės įvardijimas kaip kreditorės, 2018 m. ieškovei sužinojus apie tęsiamą išieškojimą, nėra teisinis pagrindas vertinti, kad ieškovė tebėra atsakinga už likviduotos įmonės prievolės atsakovei, praėjus keliems metams po įmonės likvidavimo.
Likviduoto juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės tęsimas neribotą laiką po įmonės bankroto proceso pabaigos pažeistų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus bei paties bankroto proceso esmę ir tikslus. Bankroto procesu metu realizuojama visa neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir jo dalyvio turto masė, o gautos lėšos paskirstomos visiems bankroto procese reikalavimus pareiškusiems juridinio asmens bei jo dalyvio kaip fizinio asmens kreditoriams. Išieškojimo tęsimas pavieniam juridinio asmens kreditoriui praėjus keliems metams po bankroto proceso pabaigos, kai atsiranda buvusio juridinio asmens dalyvio turto, pažeistų ir kitų bankroto procese dalyvavusių juridinio asmens kreditorių interesus, kuriems turimų kreditorinių reikalavimų padengimas baigėsi bankroto procese. Todėl aiškinimas, jog išieškojimas galimas bet kada, kai atsiranda likviduoto neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto, ir visą laiką kol jis turės turto iki prievolės įvykdymo pabaigos yra teisiškai ydingas ir nepagrįstas bei prieštaraujantis kasacinio teismo praktikai.
Pažymėtina ir tai, kad CK 6.123 straipsnyje įtvirtinta teisės norma (prievolės pabaiga įvykdymu) yra bendroji teisės norma CK 6.128 straipsnio 3 dalies teisės normos atžvilgiu, todėl atsakovės atstovo argumentai dėl šios normos taikymo šioje byloje vertinami kritiškai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, nes ieškovės kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvės prievolė juridinio asmens kreditorei – atsakovei pasibaigė likvidavus juridinį asmenį ((duomenys neskelbtini)), kai juridinio asmens bankroto proceso metu buvo likviduotas visas ieškovei ir įkaito davėjams priklausęs nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas ir nebebuvo kito realizuotino turto. Išieškojimo iš ieškovės atnaujinimas 2018 m., t. y. praėjus trims metams po įmonės likvidavimo, vykdomųjų veiksmų atlikimas yra neteisėtas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal ieškovės pateiktus dokumentus matyti, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 94 Eur žyminis mokestis, 1 452 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.
Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos išvardintos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovei buvo atidėta 96 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis. Tenkinus ieškinį, 96 Eur žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš atsakovės.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra (CPK 92 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
2022-05-03 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Tenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškinį.
Pripažinti ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę atsakovei Kėdainių krašto kredito unijai, juridinio asmens kodas 300583851, pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia nuo V. B. individualios įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ((duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovės Kėdainių krašto kredito unijos, juridinio asmens kodas 300583851, ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94 Eur (devyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės Kėdainių krašto kredito unijos, juridinio asmens kodas 300583851, valstybei 96 Eur (devyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Aušra Andziulevičiūtė