Administracinė
byla Nr. AS525-643/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 67
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano
Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. P. įmonės
atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo
14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. P.
įmonės skundą dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas B. P. įmonė skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos
administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės
tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalį,
kuria nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais įmonei laikas nuo 8.00 val.
iki 22.00 val.; sustabdyti Sprendimo dalies vykdymą.
Šiaulių
apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo
prašymo.
Remdamasis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
71 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika
(bylos Nr. AS16-496/2006, AS15-622/2006, AS16-528/2007),
pabrėžė, jog pareiškėjas nenurodė motyvų, pagrindžiančių reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę bei patvirtinančių, jog, jų
nepritaikius, sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu. Padarė išvadą, jog
byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad šioje bylos nagrinėjimo
stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
II.
Pareiškėjas
pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos
administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį
– taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Sprendimo
dalies galiojimą. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Nurodo,
jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali patirti daug
nuostolių, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
negalimas. Be to, pareiškėjas negautų planuotų pajamų, sumažėtų įmonės
apyvartinės lėšos, galimai kiltų rūpesčiai, susiję su darbuotojų atleidimu, kompensacijų
jiems išmokėjimu.
2. Pirmosios
instancijos teismo nutartis nėra motyvuota, pateikti motyvai yra deklaratyvaus
pobūdžio, teismas nevertino faktinių bylos aplinkybių, patvirtinančių
reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Šiaulių miesto
savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių
apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti
nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Remiasi
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS556-587/2008)
ir pažymi, jog ta aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko
apribojimo pareiškėjas gali prarasti pelno dalį, nėra aplinkybė, dėl kurios
nebūtų galima atkurti padėties, buvusios iki Sprendimo priėmimo.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio
1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti
proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje,
jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų
arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti
prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė,
kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios
padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Sprendžiant dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo
užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu
suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems
asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal
nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų
proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų
principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Byloje ginčas kilo dėl
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui
nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8 val. iki 22 val.
Pareiškėjas prašė sustabdyti šios Sprendimo dalies galiojimą, motyvuodamas tuo,
kad jis patirs nuostolių, galimai reikės atleisti darbuotojus, sumažės jo
apyvartinės lėšos.
Kaip yra išaiškinęs
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. AS556-587/2008),
svarstant klausimą dėl ginčijamo administracinio akto sustabdymo, turi būti
įvertinti pareiškėjo, atsakovo interesai bei ieškoma šių interesų pusiausvyros.
Apribojus alkoholio,
prekybą, yra tikimybė, kad pareiškėjas neteks didelės dalies pajamų, t. y. yra
reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas gali
patirti nuostolius. Tačiau sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės
taikymo, negalima ignoruoti ir atsakovo, kitų asmenų interesų. Remiantis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS756-529/2008,
AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti
iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu Sprendimu užtikrinti viešąją
tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, taikant reikalavimo
užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimą, galėtų būti
pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, pareiškėjui
nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tuo tarpu tai, kad dėl
prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali prarasti dalį
pelno, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki
skundžiamo Sprendimo priėmimo. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas yra išaiškinęs (bylos Nr. AS502–177/2008,
AS442–314/2008), kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra
siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Teisėjų
kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad,
nesustabdžius Sprendimo dalies galiojimo ir galimai priėmus pareiškėjui palankų
teismo sprendimą, jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas.
Atsižvelgiant į šios
konkrečios bylos faktines aplinkybes, aktualią administracinių teismų praktiką,
tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą
taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sutiktina su pirmosios instancijos
teismo išvada, jog pareiškėjo prašymas netenkintinas ir atsisakytina taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra
teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas
netenkintinas.
Atkreiptinas dėmesys į
tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso
dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę
(ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo
užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo
įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo B. P. įmonės atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių
apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas