Administracinė byla Nr. A-4927-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00664-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 21.3; 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui A. K. dėl sprendimo atleisti iš pareigų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. LP1-68 „Dėl V. T. atleidimo iš Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigų“ (toliau – ir įsakymas); 2) grąžinti jį į pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neteisėto atleidimo, atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu įsakymu buvo atleistas iš Departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) vyriausiojo specialisto užimamų pareigų (A lygis 8 kategorija) nuo 2015 m. gegužės 31 d., panaikinus pareigybę. Teisiniu atleidimo pagrindu nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. D1-45 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Aplinkos ministro įsakymas) bei Departamento direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. LP1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigybių sąrašo nuo 2015 m. birželio mėn. 1 d. patvirtinimo“ (toliau – ir Departamento direktoriaus įsakymas).
3. Pareiškėjas teigė, kad Aplinkos ministro įsakymas yra negaliojantis, kadangi nebuvo paskelbtas, be to, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl sutikimo reorganizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus“ 2.1 ir 2.5 punktams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 15.8 punktui, nes be Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimo buvo patvirtinta nauja Departamento administracijos struktūra.
4. Pareiškėjo nuomone, struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta jo pareigybė, atliko nekompetentingas organas, todėl jo atleidimas iš valstybės tarnybos negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Didžiausias leistinas pareigybių skaičius Departamente nebuvo pakeistas, be to, teisės aktai apskritai nenumatė Agentūros reorganizacijos, todėl nebuvo teisinio pagrindo panaikinti jo pareigybės. Jo pareigybė, kurioje jis dirbo nuo 2015 m. kovo 1 d. turėdamas trečią kvalifikacinę klasę, Departamento direktoriaus įsakymu negalėjo būti panaikinta, kadangi minėto įsakymo priėmimo metu šios pareigybės nebuvo, o buvo tik dvi Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 10 kategorija) pareigybės, vienoje iš kurių jis dirbo taip pat turėdamas trečią kvalifikacinę klasę.
5. Pareiškėjas teigė, kad net jei ir būtų reorganizuojama Agentūra ir naikinama viena iš šių dviejų pareigybių, tai turėtų būti paliekamas asmuo su aukštesne kvalifikacine klase, kuri buvo suteikta jam. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, jam turėjo būti suteikta pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, nes jis turi didesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą Departamente. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį jis turėjo būti paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos arba į žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau buvo informuotas, kad nėra pareigų, kurias jis galėtų užimti, atsižvelgiant į pareigybių aprašymuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, tačiau kokius konkrečiai – jam nebuvo paaiškinta.
6. Pareiškėjo vertinimu, neteisėtas atleidimas jam sukėlė įtampą, neigiamus išgyvenimus, dėl to jis patyrė neturtinę žalą.
7. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, atstovaujantis ir atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Departamentas pažymėjo, kad kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio karjeros valstybės tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus. Paaiškino, kad, vykdant Aplinkos ministro įsakymą, Departamento direktoriaus įsakymu (2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. LP1-57 patikslintas) buvo patvirtintas Departamento pareigybių sąrašas, t. y. buvo patvirtinta Departamento, kaip vieno subjekto, struktūra ir pareigybių sąrašas, kuriame nebeliko pareigų, kurias pareiškėjas galėtų užimti, atsižvelgiant į pareigybių aprašymuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.
9. Atsakovas nurodė, kad Departamento direktoriaus 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-27 buvo iš dalies pakeistas Departamento direktoriaus įsakymas, numatantis nuo 2015 m. birželio 1 d. panaikinti Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 8 kategorija) pareigybę, todėl buvo teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjo pareigybę. Departamento teigimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Departamento direktorius 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (2) - LV8-213 pareiškėją informavo, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. Departamente nėra pareigų, kurias pareiškėjas galėtų užimti, atsižvelgiant į pareigybių aprašymuose nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Atsakovo nuomone, jokių teisės aktų pažeidimų ar pareiškėją žeminančių veiksmų nebuvo padaryta.

II.

10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, kaip karjeros valstybės tarnautojo, atleidimo iš valstybės tarnybos, struktūrinių pertvarkymų pagrindu panaikinus jo pareigybę, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teismas konstatavo, kad sprendimus, kurių pagrindu buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, priėmė kompetentingi subjektai. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos būtų perduotos kitoms naujai įsteigtoms pareigybėms. Todėl pareiškėjo užimta pareigybė, jos paskirtis ir funkcijos neišliko ir realiai buvo panaikinta.
13. Įvertinęs nuo 2015 m. birželio 1 d. Departamente buvusių laisvų pareigybių (Kontrolės organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto, Tauragės rajono agentūros vyresniojo specialisto, Skuodo rajono agentūros vyresniojo specialisto) paskirtį ir funkcijas, teismas pripažino, kad jų aprašymuose nustatyti specialūs reikalavimai yra esminiai, t. y. jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šioms pareigybėms priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius, todėl Departamentas neturėjo pareigos šias pareigybes pasiūlyti užimti pareiškėjui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį.
14. Teismas nenustatė, kad Departamento direktorius, priimdamas ginčijamą įsakymą, t. y. atleisdamas pareiškėją iš valstybės tarnybos, būtų pažeidęs įstatymus ar kitus teisės aktus, ar kad būtų viršijęs kompetenciją. Taip pat teismas nenustatė, kad skundžiamas įsakymas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Departamentas buvo įsteigtas ir gavo įgaliojimus. Todėl teismas konstatavo, kad ginčijamo įsakymo naikinti nėra pagrindo. Netenkinęs minėto reikalavimo, teismas atmetė ir pareiškėjo išvestinius reikalavimus – grąžinti pareiškėją į tarnybą, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III.

15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Agentūra, kaip departamento struktūrinis padalinys, išliko. Todėl Agentūros funkcijos taip pat išliko. Departamento direktorius neturėjo teisinio pagrindo panaikinti kitas, negu buvo nurodyta Aplinkos ministro įsakyme, pareigybes, tarp jų ir pareiškėjo – Agentūros vyriausiojo specialisto pareigybę. Pareiškėjo teigimu, struktūrinius Departamento pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta jo pareigybė, atliko nekompetentingas organas. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar Departamento struktūriniai pertvarkymai nebuvo fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais buvo siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos. Šios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta tik prisidengus struktūriniais pertvarkymais.
17. Dėl struktūrinių pertvarkymų mažinant Departamento darbuotojų skaičių, pareiškėjo nuomone, jam privalėjo būti suteikta pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, nes jis turėjo 22 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, o vienas iš trijų likusių Agentūros tarnautojų turėjo mažesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Pareiškėjo nuomone, atleidus jį buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjas tvirtino, kad jo turimos žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, kurie buvo reikalingi dirbti darbą, atitiko reikalaujamą kvalifikaciją, kuri nebuvo žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių Departamente, kvalifikaciją. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam kvalifikacinė klasė nebuvo panaikinta.
18. Pareiškėjo teigimu, Departamentas iki pat jo atleidimo dienos nepateikė jokių pasiūlymų dėl kitų pareigybių užėmimo, nesuteikė informacijos, ar yra kitų laisvų pareigybių, kurias jis galėjo užimti. Todėl atsakovas nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies. Dėl to Departamentas pažeidė ir Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 22 dalies 5 punktą. Buvo pažeista pareiškėjo teisė į karjerą, garantuojama Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Pareiškėjas pabrėžia, kad, sudarant naujų pareigybių sąrašą, atsakovas veikė nesąžiningai, kadangi buvo panaikintos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus ir Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūros vyresniųjų specialistų A lygio 8 kategorijos pareigybės, į kurias jis galėjo pretenduoti, ir įsteigtos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus ir Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūros vyresniųjų specialistų A lygio 9 kategorijos pareigybės, į kurias jis nebegalėjo pretenduoti.
19. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad specialūs reikalavimai, numatyti laisvoms pareigybėms užimti, yra esminiai, nenustatė kokioms konkrečioms funkcijoms atlikti buvo reikalingas specialus reikalavimas turėti biomedicinos mokslų srities ir aplinkotyros krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir kodėl to buvo reikalaujama, jei šias pareigas vėliau užėmė asmuo, kuris šių reikalavimų neatitiko. Departamento direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. LP1-121 „Dėl kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos ir Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūros A lygio 8 kategorijos pareigybių įsteigimo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ buvo įsteigta Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pareigybė (panaikinus dar vieną Agentūros vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pareigybę) jau be specialių reikalavimų turėti biomedicinos mokslų srities ir aplinkotyros krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei turėti darbo patirtį gyvūnijos išteklių apsaugos srityje. Taip pat pareiškėjui nesuprantama, kodėl minėtu Departamento direktoriaus 2015 m. liepos mėn. 21 d. įsakymu Nr. LP1-121 A lygio 8 kategorijos pareigybė buvo įsteigta nepraėjus 2 mėnesiams po jo A lygio 8 kategorijos pareigybės panaikinimo.
20. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, atstovaujantis ir atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
21. Departamento teigimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad Departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. LP1-57 patvirtintų pareigybių sąraše esančių 4 laisvų pareigybių aprašymuose nustatyti reikalavimai yra esminiai, t. y. jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šioms pareigybėms priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius. Pareiškėjas neatitiko esančių 4 laisvų pareigybių specialiųjų reikalavimų. Todėl Departamentas neturėjo pareigos šias pareigybes pasiūlyti užimti pareiškėjui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį.
22. Departamento direktoriaus 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-24 pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 2 d. buvo perkeltas į žemesnes Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 8 kategorija) pareigas, jam nebepaliekant trečios kvalifikacinės klasės. Departamento direktoriaus 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-22 Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 10 kategorija) pareigybė buvo panaikinta ir įsteigta Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija) pareigybė. Departamento direktoriaus 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-27 buvo iš dalies pakeistas Departamento direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. LP1-8, numatantis nuo 2015 m. birželio 1 d. panaikinti Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 8 kategorija) pareigybę, todėl teigti, kad negalėjo būti panaikinta pareiškėjo užimama pareigybė, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo užimama pareigybė buvo realiai panaikinta, o sprendimus, kurių pagrindu buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, priėmė kompetentingi subjektai.
23. Departamento direktorius 2015 m. kovo 30 d. raštu Nr. (2)-LV8-104 informavo pareiškėją, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. bus panaikinta Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 8 kategorija) pareigybė. Taip pat minėtu raštu pareiškėjas informuotas, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. Departamente nėra pareigų, kurias jis galėtų užimti, atsižvelgiant į pareigybių aprašymuose nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas jokių teisės aktų pažeidimų ar pareiškėją žeminančių veiksmų nenustatė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. LP1-68, kuriuo V. T. kaip Jūrų aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas 2015 m. gegužės 31 d. atleistas iš užimamų pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo grąžinimo į eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta jo pareigybė, atliko nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento struktūrą ir struktūros schemą bei Departamento direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. LP1-8 patvirtino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigybių sąrašą nuo 2015 m. birželio 1 d. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 15.8 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 16 punkto, nuostatas, teisingai konstatavo, kad sprendimus, kurių pagrindu buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, priėmė kompetentingi subjektai.
26. Pareiškėjas nurodo, kad Departamento direktorius, nesant aplinkos ministro įsakymo (ir Vyriausybės nutarimo) dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo, neturėjo teisinio pagrindo panaikinti kitas, negu buvo nurodyta aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. D1-45 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento administracijos struktūros schemos patvirtinimo“, pareigybes, tame tarpe ir jo, Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto, pareigybę. Teisėjų kolegija pastebi, kad patvirtinus naują Departamento administracijos struktūrą ir jos schemą atsirado juridinis pagrindas nustatyti ir naują pareigybių sąrašą, kurio tvirtinimas priskirtas Departamento direktoriaus kompetencijai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog nesumažinus teisės aktais nustatyto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių skaičiaus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, nebuvo galima panaikinti pareiškėjo pareigybės.
27. Sprendžiant įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų, o tam pasiekti suteiktina teisė nustatyti administracijos struktūrą. Tai įgalina padaryti Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, pagal kurią viešojo administravimo subjekto administracijos struktūra gali būti nustatyta tiek viešojo administravimo subjekto steigėjo, tiek viešojo administravimo subjekto vadovo, atsižvelgiant į nustatytus subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010 ir kt.).  
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybos santykių nutraukimo teisėtumą lemia ne tik Valstybės tarnybos įstatyme numatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai atlikta (įstatyme nustatyta) valstybės tarnautojo atleidimo iš užimamų pareigų procedūra. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jei laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo dienos (imtinai) yra (atsiranda) laisva karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Šios nuostatos taikymas pirmiausiai reikalauja, kad atitinkama pareigybė būtų realiai (pa)naikinta. Tai lemia, jog sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės (pa)naikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai, šiuo tikslu, be kita ko, nustatant atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-247/2010, 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017).
29. Akcentuotina, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (lot. be kita ko, įskaitant) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2016 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3386-520/2016). Iš esmės analogišką praktiką darbo ginčų bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra kompetentingas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumą ir pagrįstumą, bet gali tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Šiuo atveju nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas struktūrinius pertvarkymus vykdė viršydamas savo diskrecijos teisę.
30. Departamento direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. LP1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigybių sąrašo nuo 2015 m. birželio 1 d. patvirtinimo“ 1.11-1.13 punktais buvo panaikintos trys Jūrų aplinkos apsaugos agentūros karjeros valstybės tarnautojų pareigybės: dvi A lygio 10 kategorijos ir viena A lygio 8 kategorijos, o 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-22 „Dėl Klaipėdos miesto agentūros bei Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiųjų specialistų pareigybių įsteigimo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 1 punktu įsteigta Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybė (A lygis 8 kategorija), šio įsakymo 2 punktu panaikinta Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 10 kategorija) pareigybė. Taip pat Departamento direktorius 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-27 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. LP1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigybių sąrašo nuo 2015 m. birželio 1 d. patvirtinimo“ 1.11 punkto pakeitimo“ 1.11 punktą išdėstė nauja redakcija. Tai leidžia teigti, jog naujų karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių Departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūroje nebuvo įsteigta.
31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad palyginus Departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialisto pareigybės (A lygis 8 kategorija) ir Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialisto pareigybės (A lygis 11 kategorija) aprašymus matosi, kad Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialisto pareigybės funkcijos yra išdėstytos naujame Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialisto pareigybės aprašyme. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių abiejų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, sprendžia, kad jos nėra tapačios. Kai kuriais atvejais galima įžvelgti funkcijų panašumo/tapatumo (pavyzdžiui, funkcijos, susijusios su administracinių nusižengimų bylų teisena, darbų, vykdomų Klaipėdos ir Šventosios valstybiniuose jūrų uostuose, kontrole), tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad jos yra analogiškos (nustatyta dviem funkcijomis daugiau, be to, tik viena iš jų yra visiškai tapati). Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo užimta pareigybė buvo realiai panaikinta. Aplinkybė, jog dalis pareiškėjo iki Administracijos struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir pareiškėjo užimta pareigybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-212/2014).
32. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtindamas tam tikras valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, teises, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja darbdavį (valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį) tokiam valstybės tarnautojui siūlyti kitas (laisvas) pareigas, o šiam tarnautojui sutikus – paskirti į to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių nėra – žemesnės kategorijos pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti. Institucija (įstaiga) turi pareigą būti aktyvi teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, galėtų užimti. Šios darbdavio pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-272/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4393-575/2016). Kitos pareigos pareigūnui gali būti siūlomos tiek individualiai, tiek ir suteikiant informaciją apie laisvas vietas, sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą pareigūnui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2053/2011, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2938/2012).
33. Atsakovas nurodė, kad Departamente nuo 2015 m. birželio 1 d. buvo laisvos keturios karjeros valstybės tarnautojų pareigybės (viena A lygio 7 kategorija, dvi A lygio 8 kategorija ir viena B lygio 8 kategorija). Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė šioms pareigybėms užimti keliamus specialiuosius reikalavimus ir jose įtvirtintas funkcijas, todėl pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į minėtų laisvų pareigybių paskirtį ir funkcijas, laikytina, jog jų aprašymuose nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu atveju yra esminiai, t. y. jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šioms pareigybėms priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius, todėl Departamentas neturėjo pareigos šias pareigybes pasiūlyti užimti pareiškėjui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį. Taigi laisvų karjeros valstybės tarnautojo pareigybių, kurias galėtų užimti pareiškėjas, Departamente 2015 m. birželio 1 d. nebuvo.
34. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad turėjo pirmenybę pasilikti darbe Darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 straipsnio pagrindu. DK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti paliktam dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.). DK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.
35. Akcentuotina, kad DK 135 straipsnyje nurodytos garantijos yra siejamos su priežastimis, dėl kurių darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo. Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, DK 135 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai darbuotojai turi pirmenybės teisę likti darbe. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta tam tikros apimties išlyga, numatanti pirmenybę likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-255/2013).
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kai yra naikinamos visos tos pačios specialybės ir tos pačios pareigos, sprendžiant klausimą dėl karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimo į laisvas pareigas (VTĮ 43 str. 1 d.), DK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata taikytina tik tuomet, kai yra keli pareigybės aprašyme numatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitinkantys pretendentai šias pareigas užimti (žr., pvz., 2013 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-272/2013). Be to, kiekvienu atveju būtina vertinti, ar specialiųjų reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-686/2011).
37. Atsižvelgiant į anksčiau byloje konstatuotas aplinkybes, jog pareiškėjas neatitiko specialiųjų kvalifikacijos reikalavimų, nustatytoms laisvoms pareigybėms, o šie reikalavimai atsakovo įtvirtinti pagrįstai ir nepiktnaudžiaujant jam suteikiamomis teisėmis reformuoti savo struktūrą veiklos optimizavimo tikslais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo pareigos taikyti DK 135 straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl pirmenybės likti darbe (DK 135 straipsnyje reglamentuota garantija taikoma ne priimant sprendimus naikinti pareigybes, o siūlant užimti laisvas pareigybes).
38. V. T. nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie laisvas pareigas ir pareigas, kurias numatoma įsteigti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamento direktorius 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (2)-LV8-213 „Dėl pareigų siūlymo“ informavo pareiškėją, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. Departamento pareigybių sąraše nėra pareigų, kurias jis galėtų užimti, atsižvelgiant į pareigybių aprašymuose nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Tai reiškia, jog informavimo pareigą atsakovas vykdė, todėl V. T. apeliacinio skundo argumentai atmesti.
39. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą (1 000 Eur), atsiradusią dėl neteisėtų Departamento veiksmų (dėl atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju byloje nekonstatuota, kad V. T. iš pareigų valstybės tarnyboje buvo atleistas neteisėtai, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).    
40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                          Audrius Bakaveckas

                                          Artūras Drigotas

                                          Skirgailė Žalimienė