Civilinė byla Nr. e2A-928-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00503-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo nutraukimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „A405“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Gilesta“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Statybų kodas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi prašė pripažinti, kad atsakovės Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir perkančioji organizacija) vykdomo viešojo pirkimo Nr. 455791 „Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai“ (toliau – ir Pirkimas) dokumentai – techninė specifikacija, techninis projektas ir darbų kiekių žiniaraščiai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 35 straipsnio 4 daliai, ir dėl minėto Pirkimo dokumentų esminio trūkumo teismo sprendimu nutraukti Pirkimą bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2019-10-06 paskelbė atvirą konkursą „Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai“, kuriame ketino dalyvauti ir ieškovė, tačiau paskelbtas Pirkimas neturi jokio pirkimo objekto. Pirkimo sąlygų 10 punkte yra nurodyta, kad išsamesnė Pirkimo objekto informacija ir reikalavimai pateikiami techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų aprašo 2 priedas), techniniame projekte (Pirkimo sąlygų aprašo 5 priedas) ir žiniaraščiuose (Pirkimo sąlygų aprašo 6 priedas). Tiek techniniame projekte, tiek kiekių žiniaraščiuose tiekėjai privalo įvertinti ir pateikti pasiūlymus dėl 2016–2017 m. parengto techninio projekto, įskaitant priešgaisrinės saugos dalį su priešgaisriniais rezervuarais ir visą konstrukcinę dalį. Ieškovė paaiškino, kad 2019-09-16 atsakovė su UAB „A405“ sudarė viešojo pirkimo projektavimo paslaugų sutartį Nr. V31 – 153 (toliau – ir Projektavimo sutartis), kurios dalyku pagal sutarties 1.1 punktą yra kultūros paskirties pastato (Kultūros ir informacijos centro „Agila“) techninio projekto korektūros (laida „A“ TP – A) parengimas, darbo projekto laidos „A“ (DP – A) visų projekto dalių parengimas. Techninė projekto korektūra A laida rengiama pagal techninę specifikaciją. Ieškovės teigimu, techninio projekto A laida, pagal kurią turės vykti atsakovės perkami rangos darbai, dar tik pradėta rengti ir šiuo metu nėra parengta. Tai reiškia, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą pagal 2016–2017 m. parengtą techninį projektą, kurio dalys bus keičiamos, nes bus atsisakyta suprojektuotų priešgaisrinių rezervuarų, gaisrui gesinti numatytas vandens paėmimas iš Kuršių marių bei iš esmės perprojektuota visa konstrukcinė pastato dalis. Dėl šios priežasties atsakovės perkami rangos darbai nebus ir negalės būti vykdomi, todėl ginčijamu Pirkimu yra pažeidžiamos VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, sudaromos sąlygos švaistyti valstybės lėšas, pažeidžiami viešųjų pirkimų skaidrumo ir nediskriminavimo principai.

3.       Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su juo nesutinka, todėl prašo jį atmesti. Nurodė, kad Pirkimo sąlygose aprašė Pirkimo objektą taip, kaip tai reikalaujama pagal VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 25 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pirkimo sąlygų 9 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas – Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai. Pirkimo sąlygų 10 punkte nurodyta, kad išsamesnė Pirkimo objekto informacija ir reikalavimai pateikiami techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų aprašo 2 priedas), techniniame projekte (Pirkimo sąlygų aprašo 5 priedas) ir žiniaraščiuose (Pirkimo sąlygų aprašo 6 priedas). Pirkimo sąlygų 9 ir 10 punktuose buvo aiškiai išdėstytas perkamų darbų pavadinimas (Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai), kiekiai (jie išdėstyti Pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“ ir Pirkimo sąlygų 6 priede „Žiniaraščiai“), darbų atlikimo terminai (jie nurodyti Pirkimo sąlygų 3 priede „Pirkimo sutarties projektas“ 22.1 punkte). Taip pat nurodė, kad atsakovės ir UAB „A405“ sudaryta Projektavimo sutartis dėl projektavimo paslaugų niekaip nėra susijusi su ginčijamu Pirkimu. Pagal šią sutartį UAB „A405“ turėtų parengti techninio projekto korektūrą (laida A), parengti darbo projektus ir vykdyti projekto vykdymo priežiūrą. Techninio projekto korektūra (laida A) turėtų būti parengta iki 2019-11-04, o darbo projektai – iki 2019-12-23. Atsakovės teigimu, ieškovė turėtų teisę ginčyti Pirkimo sąlygas tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad jos kokiu nors būdu pažeidžia jos subjektines teises. Kadangi ieškovė ieškinyje nenurodo jokių subjektinių teisių, kurios galėtų būti pažeistos, ieškovė nėra tinkamas subjektas kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams ginti, todėl nesant ieškovės teisinio suinteresuotumo, ieškinys atmestinas.

4.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo pašalinti ją iš bylos, o teismui atsisakius pašalinti ją iš bylos, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Valstybės investicijų 2019–2021 m. programoje numatytų kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-03-06 nutarimu Nr. 222, lentelės 11.12 eilutėje numatyta dotacija Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ naujai statybai, rekonstravimui. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija numatytą dotaciją skirs Neringos savivaldybės administracijai pateikus pasiruošimo įgyvendinti nurodytą projektą dokumentus. Taigi dotacijos skyrimas priklausys nuo atsakovės pasirengimo naudoti dotaciją ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos investicijų projektų atrankos komisijos siūlymų. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija nėra įgaliota vertinti savivaldybių veiksmų organizuojant viešuosius pirkimus. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija taip pat nėra įgaliota atlikti veiksmus, susijusius su Pirkimu, todėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerija neturi intereso dalyvauti byloje

5.       Trečiasis asmuo UAB „Gilesta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Paaiškino, kad Neringos savivaldybės administracija ir ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „Gilesta“ ir UAB „Imstata“, 2020-01-03 sudarė Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų viešojo pirkimo sutartį. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė neturi suinteresuotumo ginčo objektu, nes Pirkimo metu perkančiajai organizacijai nepateikė jokių paklausimų, neprisijungė prie Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos, nepateikė savo pasiūlymo Pirkime. Kadangi ieškovė neturėjo tikslo dalyvauti Pirkime, jį laimėti, sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ją vykdyti, ieškinys atmestinas vien tuo pagrindu, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčo objektu. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ginčydama viešąjį pirkimą, ieškovė nepagrindžia Pirkimo sąlygų neaiškumo. Pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų sudėtine dalimi esantis techninis projektas yra galiojantis, jo pagrindu yra išduotas galiojantis statybos leidimas, todėl ieškovės argumentai, jog techninis projektas nėra aktualus, vertintini kaip nepagrįsti. Vien perkančiosios organizacijos sudaryta Projektavimo sutartis savaime nelemia techninio projekto niekinio pobūdžio, todėl ieškovei nebuvo jokių kliūčių dalyvauti Pirkime. Ieškovė ginčijamo Pirkimo neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, kurios dar nėra įvykusios. Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija vis dėlto iš esmės pakeistų techninio projekto sprendinius, tai lemtų Pirkimo sutarties pakeitimą, bet ne jos neteisėtumą.

6.       Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tiekėjai gali pateikti savo pasiūlymus pirkime, t. y. įkainoti tuos darbus / sprendinius, kurie nurodyti pirkimo dokumentuose, tačiau esant situacijai, kai jau šiuo metu techninis projektas, pagal kurį sutarties vykdymo metu turės būti atliekami darbai, yra keičiamas, atsakovės pasirinktas modelis skelbti rangos darbų Pirkimą pateikiant techninį projektą žinant, jog jis keičiamas, t. y. nelaukiant, kol bus aišku, kokie darbai / sprendiniai bus iš tikrųjų reikalingi, lemia, kad Pirkimas gali būti laikomas neskaidriu, iš anksto „užprogramuojančiu“ sutarties keitimus ir galinčiu lemti neracionalų lėšų panaudojimą sutarties vykdymo metu. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, turėtų būti svarstoma dėl Pirkimo nutraukimo ir, esant Pirkimo objekto poreikiui, naujo Pirkimo skelbimo jau pagal pakoreguotą techninį projektą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2020-03-26 sprendimu ieškovės UAB „Statybų kodas“ ieškinį atmetė ir atsakovei Neringos savivaldybės administracijai iš ieškovės priteisė 4 952,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „Gilesta“ – 5 789,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas nurodė, kad iš byloje esančio skelbimo apie Pirkimą matyti, kad šio skelbimo II dalyje yra aprašytas Pirkimo objektas, kurio pavadinimas – „Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai“ (1.1 punktas), pateiktas trumpas Pirkimo objekto aprašymas – Neringos savivaldybės administracija perka statybos rekonstravimo darbus Kultūros ir turizmo informaciniam centrui ,,Agila“. Rekonstruojant kultūros paskirties pastatą įrengiamas rūsys, pirmas aukštas su mansarda. Statomo pastato aukštis 14,37 m, bendrasis plotas 2 832,53 m2, energetinio naudingumo klasė B, pastato (patalpų) akustinių komforto sąlygų klasė B. Pirkimo sąlygų 9 punkte nurodyta, kad Pirkimo objektas – Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai. Pirkimo sąlygų 10 punkte nurodyta, kad išsamesnė Pirkimo objekto informacija ir reikalavimai pateikiami techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų aprašo 2 priedas), techniniame projekte (Pirkimo sąlygų aprašo 5 priedas) ir žiniaraščiuose (Pirkimo sąlygų aprašo 6 priedas). Įvertinęs paminėtų Pirkimo dokumentų turinį, teismas darė išvadą, kad Pirkimo dokumentuose atsakovė tinkamai nurodė perkamų darbų pavadinimą, t. y. Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai (Pirkimo sąlygų 9 punktas), taip pat aiškiai nurodė darbų kiekius (Pirkimo sąlygų 2 priedas „Techninė specifikacija“ ir 6 priedas „Žiniaraščiai“) bei išaiškino, jog išsamesnė Pirkimo objekto informacija ir jam keliami reikalavimai yra pateikiami Pirkimo sąlygų prieduose, t. y. techninėje specifikacijoje (2 priedas), techniniame projekte (5 priedas) ir žiniaraščiuose (6 priedas).

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog kuri nors iš Pirkimo dokumentuose esančių sąlygų yra netiksli ar neaiški. Ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad kartu su Pirkimo sąlygomis pateiktas techninis projektas (ar atskiros jo dalys) neatitinka aiškumo ir tikslumo reikalavimų. Nors ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygose nurodytas techninis projektas yra niekinis ir negalioja, tačiau vien ieškovės nurodyta aplinkybė, t. y. pradėta techninio projekto koregavimo procedūra, savaime nelemia techninio projekto negaliojimo ir jo niekinio pobūdžio. Techninis projektas yra galiojantis, jo pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2018-01-10 išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Taigi byloje nėra nustatyta, kad pagal Pirkimo dokumentų sąlygas ieškovė nebūtų galėjusi įkainoti Pirkimo dokumentuose numatytus darbus ir pateikti atitinkamą pasiūlymą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovės vykdytas Pirkimas neturėjo objekto, o jo dokumentai, susiję su Pirkimo objekto aprašymu, buvo suformuluoti netiksliai, neaiškiai ar dviprasmiškai.

10.       Teismas nurodė, kad viešojo pirkimo vykdymas pagal techninį projektą, kai jau pirkimo vykdymo metu yra žinoma, kad šis projektas bus keičiamas ir dėl to perkančiajai organizacijai neturint tikslių duomenų apie konkrečius darbus ir (ar) sprendinius, kurie turės būti atlikti viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, nebūtų suderinamas su skaidrumo bei racionalaus lėšų panaudojimo principais. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų ir teismas nenustatė aplinkybių, paneigiančių atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, jog Pirkimo sąlygų 5 priede pateiktos techninės specifikacijos sprendiniai, susiję su priešgaisriniais rezervuarais, nebus keičiami. Taip pat teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų išvadų turinį, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, konstatavo, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „A405“ Projektavimo sutarties techninės specifikacijos 2–7 punktuose numatyti darbai (jų įgyvendinimas) nėra šioje byloje ginčijamo viešojo Pirkimo objektas, todėl šioje specifikacijoje numatytų darbų projektavimo darbų įgyvendinimas nėra susijęs su Pirkimo sąlygų 5 priede nurodytame techniniame projekte numatytų sprendinių esminiu pakeitimu. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog vykdydama ginčijamą Pirkimą atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo bei racionalaus lėšų panaudojimo principus.

11.       Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė pasiūlymo Pirkime nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės ir savaime nereiškia, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas ginčyti atsakovės vykdyto viešojo pirkimo teisėtumą, tačiau, teismo nuomone, ieškovė nepagrindė jos subjektinių teisių pažeidimo, kadangi nenustatyta, jog viešojo pirkimo metu egzistavo Pirkimo dokumentų sudėtine dalimi esančio techninio projekto trūkumai, dėl kurių ieškovė neturėjo realios galimybės pateikti savo pasiūlymo ir dalyvauti Pirkime, todėl ši aplinkybė taip pat sudarė savarankišką pagrindą ieškovės ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Ieškovė UAB „Statybų kodas“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Pirkimo dokumentai (techninė specifikacija, techninis projektas ir darbų kiekių žiniaraščiai) prieštarauja VPĮ 35 straipsnio 4 daliai; ex officio (pagal pareigas) pripažinti niekine ir ab initio (iš pradžių) negaliojančia Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų viešojo pirkimo sutartį Nr. V31 – 1, 2020-01-03 sudarytą tarp atsakovės Neringos savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens (rangovo) UAB „Gilesta“; priimti CPK 299 ir 300 straipsniuose nurodytas atskirąsias nutartis dėl apeliaciniame skunde aprašytų atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Gilesta“ nusikalstamų veikų; perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovės patirtas išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Pirkimas neturi jokio objekto, nes vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, darbai turi būti atlikti pagal techninį projektą, pridėtą prie Pirkimo sąlygų, tačiau dar iki Pirkimo paskelbimo atsakovė sudarė sutartį dėl techninio projekto pakeitimo (A laidos parengimo).

12.2.                      Atsakovė Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekiant paveikti teismą ir trukdyti teisingumo vykdymui, kadangi likus vos vienai dienai iki teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme atsakovė užsakė užsakomąjį straipsnį 2020-02-13 laikraštyje „Vakarų ekspresas“.

12.3.                      Ieškovė turėjo ir turi suinteresuotumą dalyvauti Pirkime.

12.4.                      Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismui kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir valstybės specialiąsias tarnybas dėl galimai nusikalstamo planuojamo valstybės lėšų iššvaistymo atsakovei vykdant Pirkimą pagal niekinius ir negaliojančius 2016-2017 m. techninį projektą ir ir kiekių žiniaraščius (CPK 300 straipsnis).

12.5.                      Pirkimas yra tik neteisėta, nesąžininga ir galimai nusikalstama fikcija, atsakovei jį vykdant dėl tokių rangos darbų (pavyzdžiui, priešgaisrinių rezervuarų įrengimo), kurių atsakovė žinomai net neketina pirkti.

12.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė ieškovės pateikta specialisto išvada.

13.       Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

13.1.                      Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „A405“ Projektavimo sutarties techninės specifikacijos 2–7 punktuose numatyti darbai (jų įgyvendinimas) nėra perkami Pirkimu, o bus perkami atskiru viešuoju pirkimu. Todėl Projektavimo sutartyje numatytų darbų atlikimas nėra susijęs su Pirkimo objektu ir Pirkimo sąlygų 5 priede nurodytame techniniame projekte numatytų sprendinių esminiu pakeitimu.

13.2.                      UAB „A 405“ 2019-11-28 raštu „Dėl techninio projekto laidos „A“ parengimo“ informavo, kad negali pakoreguoti techninio projekto taip, kad būtų atsisakyta priešgaisrinių rezervuarų (techninės specifikacijos 1 punktas). Todėl techninis projektas gali būti koreguojamas tik taip, kaip numatyta techninės specifikacijos 2-7 punktuose. Techninės specifikacijos 2-7 punktuose numatytas tik kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ įrangos keitimas, tačiau nėra numatytas statybos darbų keitimas.

13.3.                      Teisės aktai leidžia keisti techninį projektą (neesminius jo sprendinius) ir rengti darbo projektą po statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Todėl atsakovė, pradėjusi Pirkimo procedūras ir tik vėliau nusprendusi keisti techninį projektą ir rengti darbo projektą jokių galiojančių teisės aktų nepažeidžia.

13.4.                      Nei atsakovė, nei atsakovės vadovai nesiėmė jokių veiksmų paveikti teismą ar trukdyti teisingumo vykdymui. Tai, kad atsakovės vadovai teikia interviu žiniasklaidai, yra normali bet kurios savivaldybės atstovų praktika. Neringos savivaldybės meras yra politikas, todėl bendravimas su žiniasklaida ir visuomene yra viena iš pagrindinių jo darbo funkcijų. Teiginys, kad straipsnis buvo užsakomasis yra netiesa – tokių įrodymų ieškovė nepateikė.

13.5.                      Ieškovė apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad negali pateikti pasiūlymo dėl neaiškaus Pirkimo objekto. Ieškovė iki pasiūlymų pateikimo pabaigos turėjo galimybę išsiaiškinti Pirkimo objektą ir visus atsakovės poreikius. Šiuo atveju pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, neteikė klausimų, kurie jai rūpėjo ir tokiu būdu neišsiaiškino Pirkimo objekto.

14.       Trečiasis asmuo UAB „Gilesta“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

14.1.                      Ieškovei nebuvo jokių objektyvių kliūčių sudalyvauti Pirkime ir jame pateikti pasiūlymą, nes tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas grindžiami ne Pirkimo dokumentų netikslumu / neaiškumu (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis), o tuo, kad tam tikros Pirkimo dokumentų sąlygos (techninio projekto sprendiniai) galimai bus pakeistos ateityje (viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu).

14.2.                      Ieškovė nenurodo jokių konkrečių Pirkimo sąlygų, kurios nesuteikė galimybės jai dalyvauti Pirkime ir pateikti pasiūlymo jame, o ieškinio argumentai yra iš esmės susiję su viešojo intereso, o ne savo subjektinės teisės, gynimu, nes ieškovė remiasi tuo, kas galimai įvyks (bus patikslintas techninis projektas, bus neteisėtai pakeista viešojo pirkimo sutartis), o ne kokios konkrečios Pirkimo sąlygos apsunkina jos galimybę varžytis ir laimėti Pirkime.

14.3.                      Pirkimo dokumentų sąlygos yra teisėtos, galiojančios ir buvo / yra visa apimtimi privalomos visiems Pirkimo dalyviams.

14.4.                      Esminiai techninio projekto sprendiniai nebuvo pakeisti, o iš į bylą pateiktų įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad esminių techninio projekto sprendinių pakeitimų net neplanuojama atlikti.

14.5.                      Net jei viešojo pirkimo sutarties vykdymo eigoje ir būtų atlikti techninio projekto pakeitimai, toks veiksmas savaime nėra neteisėtas ir neleistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       Atsakovė Neringos savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – UAB „Gilesta“ 2020-03-03 raštą Nr. SR-200303-01JD, kuriuo informavo atsakovę, kad yra pasitelkusi subrangovę MB „Drenda“, ir atsakovės 2020-04-02 raštą Nr. (4.16) V15-905, kuriuo pareikalavo UAB „Gilesta“, kad ši skubiai pakeisti subrangovą, kuris atitiktų kvalifikacijos reikalavimus keltus Pirkimo dokumentuose ir jo pasitelkimą iš anksto suderintų su Neringos savivaldybės administracija. Šiais rašytiniais įrodymais atsakovė siekia paneigti ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad vienas iš naujų statybos subrangovų MB „Drenda“ neturi kvalifikacijos atlikti Pirkimu įsigytus rangos darbus.

17.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

18.       Atsižvelgdama į tai, kad naujais įrodymais, nors iš esmės atsiradusiais po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, grindžiami atsakovės procesiniame dokumente (atsiliepime į apeliacinį skundą) išdėstyti atsikirtimai į pareikštą apeliacinį skundą, tačiau subrangovų (ne)tinkamumo klausimas yra susijęs su statybos rangos sutarties vykdymu, o ne su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nors ir ieškovė tokiais argumentais remiasi apeliaciniame skunde, tačiau jie nėra susiję su šioje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsakovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisako priimti į bylą.

Dėl ginčo esmės

19.       Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko) reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (ESTT 2004-04-29 sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P). Šiame kontekste ESTT taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (ESTT 2001-10-18 sprendimas SIAC Construction, C-19/00; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai.

20.       Šiame nagrinėjamai bylai aktualių teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, pagal kurią, perkančiosios organizacijos vykdytas Pirkimas neturėjo objekto. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl perkančiosios organizacijos pareigos apibrėžti perkamų rangos darbų kiekį (apimtį), atsižvelgiant į tai, kad Pirkimas buvo vykdomas pagal techninį projektą, kurio A laida, t. y. pagal kurią turės vykti atsakovės perkami rangos darbai, nėra parengta ir atsakovė vykdė viešąjį pirkimą pagal 2016–2017 m. parengtą techninį projektą, kurio dalys bus keičiamos, nereiškia, kad Pirkimo objektas nėra apibrėžtas tiksliai. Pažymėtina, kad techninis projektas gali būti koreguojamas tik taip, kaip numatyta techninės specifikacijos 2-7 punktuose (dėl įrangos keitimo), t. y. esminiai techninio projekto sprendiniai nėra koreguojami. Pirkimo sąlygų 9 punkte nurodyta, kad Pirkimu siekiama įsigyti Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbus, tačiau nesiekiama įsigyti įrangos. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodyta, jog tiekėjas atlikdamas statybos rangos darbus privalės bendradarbiauti (derinant darbų vykdymo terminus, apimtis ir pan.) su atsakovės parinktu įrangos tiekėju ir montuotoju, kuris vykdys, techninio projekto sprendinius, apimančius koncertinį įgarsinimą ir akustiką, koncertinį apšvietimą, scenos ir žiūrovinės dalies mechanizaciją ir kavinės technologiją. Taigi, techninėje specifikacijoje yra aiškiai nurodyta, kad koncertinio įgarsinimo ir akustikos, koncertinio apšvietimo, scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacijos ir kavinės technologijos įrengimo darbus, įskaitant tuos darbus, kurie nurodyti techninės specifikacijos 2-7 punktuose, atliks kitas tiekėjas. Pirkimo sąlygų 10 punkte numatyta, kad išsamesnė Pirkimo objekto informacija ir reikalavimai pateikiami techninėje specifikacijoje, techniniame projekte ir žiniaraščiuose. Nei viename iš šių dokumentų nėra nurodyta, kad atsakovė ketintų įsigyti ne tik statybos darbus, bet ir Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ įrangą. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių aplinkybę, jog techninės specifikacijos sprendiniai, susiję su priešgaisriniais rezervuarais, nebus keičiami.

21.       Pirkimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė siekė rekonstruoti Kultūros ir turizmo informacijos centrą „Agila“, įsigydama rekonstrukcijos darbus (rangos darbus), ir tai aiškiai apibrėžė savo skelbime. Taigi šiuo tikslu ir buvo paskelbtas viešasis pirkimas, nurodyta, kokį objektą reikia rekonstruoti, kokius pagrindinius darbus atlikti. Akivaizdu, kad Pirkimas buvo paskelbtas tik dėl rangos darbų, o būtinybė / tikslingumas koreguoti techninio projekto sprendinius nėra sietina su ginčo Pirkimo sutarties vykdymu, keistini sprendiniai nekeičia Pirkimo objekto, numatytų konkrečių darbų ir jų kiekių. Apeliantei, kaip profesionaliai statytojai ir verslininkei, turėjo būti šios aplinkybės suprantamos.

22.       Nagrinėjamu atveju byloje teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, nenustatė, kad negalėjo būti įvertinti perkami darbai ir jų apimtys, dėl ko neva apeliantė negalėjo remiantis Pirkimo dokumentais parengti ir pateikti pasiūlymo Pirkime. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad rangos darbai (jų apimtis) nebus keičiami, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pirkimas neturi objekto ir / ar kad Pirkimu siekiamų įsigyti darbų apimtis apibrėžta netiksliai.

23.       Taip pat apeliantė jau minėtų argumentų pagrindu, t. y. kad techninis projektas, kurio pagrindu buvo vykdomas Pirkimas, laikytinas niekiniu ir negaliojančiu dėl prasidėjusios jo koregavimo procedūros, bei dėl techninėje specifikacijoje ir darbų žiniaraščiuose numatytų darbų apimties, kuri keisis, teigė, jog ginčo Pirkimo sąlygos laikytinos neteisėtomis. Nors apeliantė reikalavimą pripažinti Pirkimo sąlygas neteisėtomis grindė techninės specifikacijos, techninio projekto ir darbų žiniaraščio prieštaravimu VPĮ 35 straipsnio daliai 4 daliai, tačiau aiškiai ir tiksliai nenurodė, kurios konkrečios Pirkimo sąlygos laikytinos neteisėtomis.

24.       VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai dėl techninio projekto koregavimo ir neva neaiškių Pirkimu siekiamų įsigyti darbų kiekių (apimties) neleidžia Pirkimo sąlygų vertinti kaip neaiškių, nes kaip jau minėta šios nutarties 20-21 punktuose, tiekėjams turėjo būti suprantama, kad perkami tik rangos darbai, kurių apimtis nesikeis ir negali keistis. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nenustatyta, kad pagal Pirkimo dokumentų sąlygas ieškovė nebūtų galėjusi įkainoti Pirkimo dokumentuose numatytus darbus ir pateikti pasiūlymo. Šiuo atveju Pirkimo sąlygos buvo pakankamai aiškios ir leidžiančios pateikti pasiūlymą. Taip pat vertintina ir ta aplinkybė, kad Pirkimo sąlygų visuma leido tiekėjams tinkamai pateikti pasiūlymą pagal Pirkimo dokumentuose įtvirtintus visų tiekėjų vienodai suprantamus reikalavimus, t. y. tiksliai nustatyti galimą sutarties vykdymo riziką ir ją atitinkančias išlaidas apskaičiuoti bei įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą. Be to, kaip teisingai pastebėjo, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Gilesta“, apeliantė neprašė atsakovės paaiškinti Pirkimo sąlygų, t. y. išsiaiškinti Pirkimo apimties, jei ji šiuo atveju apeliantei pasirodė neaiškiai apibrėžta ir todėl, jos manymu, ji negalinti pateikti Pirkime pasiūlymo. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės vykdytas Pirkimas ne tik kad turėjo objektą, tačiau ir Pirkimo dokumentai buvo aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški, leidę pateikti pasiūlymą Pirkime.

26.       Pažymėtina, kad asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas yra įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.  Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).

27.       Atsižvelgiant į tai, kad nenustačius pagrindų, pripažinti Pirkimo sąlygas (dokumentus) neteisėtomis ir apeliantei Pirkime nepateikus pasiūlymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nei teisės, nei teisėti interesai nėra pažeidžiami, nes pasibaigė apeliantės, kaip galimos Pirkimo dalyvės, teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimo, kuriame yra paskelbtas laimėtojas (UAB „Gilesta“), su juo 2020-01-03 sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir Pirkimo procedūros yra pasibaigusios, teisėtumą. Šiuo atveju nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškinys pagrįstai atmestas ir tuo pagrindu, kad jo išnagrinėjimas apeliantei teisinių padarinių nesukelia.

Dėl apeliantės pateiktos specialisto išvados vertinimo

28.       Apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja savo pasitelkto specialisto išvadų prioritetą prieš kitų į bylą pateiktų specialistų vertinimą, t. y. kad nebuvo pasiremta būtent apeliantės specialisto išvadomis.

29.       Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai įvertino visus visų bylos šalių į bylą pateiktus įrodymus, įvertino pateiktus argumentus, jų išsamumą, patikimumą ir kitus aspektus. Pažymėtina, kad kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

30.       Pažymėtina, kad faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015). Taigi nustatęs, kad byloje pateikta apeliantės specialisto išvada, teismas turėjo pagrindo ja nesivadovauti. Teismas šiuo atveju jokių papildomų argumentų, pagrindžiančių, kodėl nesivadovavo apeliantės pateikta specialisto išvada, kai joje nurodytas aplinkybes paneigia kitos byloje esančios įrodinėjimo priemonės, jokių papildomų argumentų, pagrindžiančių, kodėl nesivadovauja minėtomis išvadomis, nurodyti neprivalo. 

Dėl pagrindo priimti atskirąsias nutartis

31.       Apeliantė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir valstybės specialiąsias tarnybas dėl Neringos savivaldybės mero neteisėtų veiksmų, siekiant paveikti teismą ir trukdyti teisingumo vykdymui bei dėl galimai nusikalstamo planuojamo valstybės lėšų iššvaistymo atsakovei vykdant Pirkimą pagal niekinius ir negaliojančius 2016-2017 m. techninį projektą ir ir kiekių žiniaraščius.

32.       CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

33.       CPK 300 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nenustatė pagrindų šioje byloje priimti atskirąsias nutartis. Apeliantė be deklaratyvių teiginių nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamoje byloje yra požymių apie pažeistą įstatymą ir būtinybę ginti viešąjį interesą. Taip pat nagrinėjamu atveju taip pat akivaizdžiai baudžiamosios teisės požiūriu nenustatyta atsakovės nusikalstamų veiksmų (neveikimo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos AukščiausiojoTeismo 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). Be to, apeliantė, manydama, kad yra nusikalstamos veikos požymių, dėl ko reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, pati turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, neperkeldama tokio veikimo iniciatyvos teismui.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliac inio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

37.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-26 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

39.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „Statybų kodas“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

40.       Iš į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė Neringos savivaldybės administracija apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 543,66 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į UAB „Statybų kodas“ apeliacinį skundą.

41.       Pagal CPK 98 straipsnį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

42.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakyme Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl prašymas tenkinamas ir iš apeliantės atsakovei priteisiama 1 543,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 8.11 punktas, CPK 93, 98 straipsniai).

43.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188754378, priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“, juridinio asmens kodas 302711748, 1 543,66 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.