Civilinė byla Nr. 2-15094-1125/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09996-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovui D. B., atsakovės valstybės įmonės „Valstybės žemės fondas“ įgaliotoms atstovėms D. T. ir J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Valstybės žemės fondas“ dėl nesumokėto atlyginimo, nesumokėto derinamo atlygio už paskutinius atliktus darbus ir neapmokėtų su darbu susijusių išlaidų.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas D. B. pareikštu ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Valstybės žemės fondas“ prašo jam sumokėti 20 000 Eur (po mokesčių) negautą darbo užmokestį, t. y. po 1 000 Eur (po mokesčių) už kiekvieną įmonėje dirbtą mėnesį; sumokėti 4 700 Eur (po mokesčių) sutartinį atlygį už paskutinius atliktus darbus (nurodytus ataskaitoje); kompensuoti 300 Eur su darbu susijusias išlaidas (metinį mokestį už kvalifikacijos atestato galiojimą (Lietuvos auditorių rūmų, toliau ir LAR, nario mokestį)). Taip pat 2021 m. rugsėjo 9 d. teisme gautas ieškinio papildymas, kuriuo ieškovas papildomai ginčija darbo sutarties 1.3. punktą.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad dirbo VĮ „Valstybes žemės fondas“ projektų vadovo (architekto) pareigose. Teigia, kad dirbo tik 0,2 etato, tačiau buvo tartasi kitaip. Direktoriaus pavaduotojas G. V. paaiškino, kad tai formalumas, kad įmonėje etatų nėra, o yra tik projektai – visi taip dirba, ir kitaip nebus. Per 2 metus (nepilnus) dirbdamas įmonėje ieškovas organizavo ir parengė pats vienas daugiau nei 20 projektų, o atlygio už darbą negavo. Be to, darbinei veiklai įmonėje būtinas galiojantis kvalifikacijos atestatas, todėl LAR mokesčius ieškovas paprašė apmokėti darbdavio. Ieškovo teigimu, tokia praktika įprasta.

3.       Nurodo, kad darbdavys ieškovą atleido nepratęsdamas darbo sutarties, nors dalis ieškovo rengiamų projektų buvo nebaigti (tame tarpe didelės apimties sutartis su Mažeikių r. sav.). Vėliau ieškovas išsiaiškino, kad įmonėje siūlomas darbas projektų vadovo (architekto) pareigoms ir etatinis atlyginimas sudaro nuo 1 130 Eur iki 2 000 Eur, su mokesčiais. Ieškovas suprato, kad buvo apgautas, negaudamas atlygio už darbą.

4.       Taip pat ieškovas ginčija darbo sutarties 1.3. punktą, kadangi jame nėra nurodytas konkretus darbo užmokesčio dydis, nors tai yra būtinoji darbo sutarties sąlyga.

5.       Atsiliepimu atsakovė VĮ „Valstybės žemės fondas“ su ieškiniu nesutinka nurodo, kad 2019 m. balandžio 19 d. gavo ieškovo prašymą nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. priimti dirbti į Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus projektų vadovo pareigas, 0,20 etato, 8 darbo valandas per savaitę (pirmadienį – penktadienį). 2019 m. balandžio 24 d. su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 13, pagal kurią nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovas buvo priimtas dirbti į Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus projektu vadovo pareigas, 0,20 etato, 8 darbo valandas per savaitę (pirmadienį-penktadienį), vadovaujantis Valstybės žemės fondo direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. P-121 „Dėl D. B. priėmimo į darbą“. 2019 m. gegužės 2 d. ieškovas susipažino su pareigomis, kurias eis, ir pasirašė Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus projektų vadovo pareigybės aprašymą. Taip pat ieškovas pasirašė Valstybės žemės fondo buhalterijai skirtus dokumentus – prašymą atlyginimą mokėti vieną kartą per mėnesį, atlyginimą mokėti į ieškovo nurodytą banko sąskaitą, taikyti NPD bei kitus dokumentus. Pagal ieškovo Valstybės žemės fondui pateiktą 2019 m. gegužės 2 d. prašymą, darbo užmokestis už darbą ieškovui buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Valstybės žemės fondo Finansų ir apskaitos skyrius atlyginimo lapelius (pagal Valstybės žemės fonde suformuotą praktiką) kas mėnesį per įmonės buhalterinę programą „Debetas“ ieškovui išsiųsdavo susipažinti į ieškovo darbo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), todėl su jais ieškovas kas mėnesį susipažindavo. Skundų dėl atlyginimo Valstybės žemės fondas ar Valstybės žemės fondo Finansų ir apskaito skyrius iš ieškovo niekada nebuvo gavęs.

6.       Nurodo, kad ieškovo gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, o Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius yra Šiauliuose, todėl ieškovui buvo sudarytos sąlygos dirbti Valstybės žemės fondo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suteikiant galimybes su tiesioginiu Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovu bendrauti telekomunikacijų (telefonu, el. paštu) priemonėmis. Valstybės žemės fondo administracija (esanti taip pat tose pačiose Valstybės žemės fondo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) iš ieškovo nėra gavusi jokių skundų, susijusių su ieškovui sudarytomis darbo sąlygomis.

7.       Priešingai, Valstybės žemės fondo administracija yra gavusi Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovės D. T. pranešimus, kad ieškovo darbo metu su ieškovu dažnai nepavyksta susisiekti telefonu tiek jai, tiek ir kitiems skyriaus darbuotojams, interesantams, į elektroninius laiškus ieškovas neatsako, nepraneša dėl kokių priežasčių neatvyksta į darbą, darbo klausimais su ieškovu bendrauti buvo sudėtinga. Ar ieškovas atliko darbus ir juos perdavė užsakovams, Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovei D. T. reikėdavo teirautis pas užsakovus, o ieškovą pastoviai reikėdavo raginti darbus atlikti laiku, nepažeidžiant sutartinių terminų, juos ieškovui pastoviai reikdavo priminti.

8.       Valstybės žemės fondo direktorius ieškovą raštu įspėjo, kad ieškovas privalo laikytis Valstybės žemės fonde nustatytos darbo tvarkos ir darbo laiko režimo, kad į darbą ieškovas privalo ateiti ir išeiti nustatytu laiku, o paliekant darbo vietą dėl veiklos, susijusios su darbu Valstybės žemės fonde apie tai (ieškovui patogiu būdu, elektroninio ryšio priemonėmis ar telefonu) turėjo būti informuojamas tiesioginis vadovas (Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovė D. T.), o jam nesant, pagal Valstybės žemės fondo struktūrą aukštesnis vadovas (direktoriaus pavaduotojas, dirbantis tose pačiose administracijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)), nurodant išvykimo tikslą bei trukmę. Taip pat ieškovas buvo įspėtas, kad neturint galimybės laiku ar negalint visiškai atvykti į Valstybės žemės fondą, privaloma apie tai informuoti tiesiogini vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis, o kreipiantis interesantams, kitiems Valstybės žemės fondo darbuotojams, tiesioginiam vadovui, kitiems institucijų specialistams elektroninio ryšio priemonėmis ar telefonu bendraujant laikytis bendrų etikos principų (pakelti telefono ragelį, jei negali pakelti, vėliau perskambinti, atsakyti į gautus elektroninius laiškus ir pan.).

9.       Teigia, kad 2020 m. gegužės 25 d. Valstybės žemės fonde buvo gautas ieškovo prašymas (Valstybės žemės fonde užregistruotas Nr. PI-163), kuriuo buvo prašoma ieškovui nustatyti darbo laiką – pirmadienį-penktadienį nuo 15.00 iki 17.00 val. Valstybės žemės fondo direktorius 2020 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. P-84 „Dėl darbo laiko nustatymo D. B. nustatė ieškovo darbo laiko grafiką Valstybės žemės fonde (pirmadienį-ketvirtadienį nuo 15.00 iki 17.00 val.), su kuriuo ieškovas buvo supažindintas.

10.       Pažymi, kad 2019 m. gegužės 20 d. Valstybės žemės fondas sumokėjo 74 Eur sumą už ieškovo dalyvavimą „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo ir teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestavimo“ kvalifikacijos tobulinimo kursuose. 2019 m. spalio 25 d. ieškovas dalyvavo Lietuvos architektų rūmų organizuotuose architektų kvalifikacijos tobulinimo kursuose (kursų pažymėjimo Nr. 20191025-05, „Istorinis dvarų paveldas, istoriniai dvarų planavimo principai ir pritaikymas tvarkybos projekte“) už kuriuos 2019 m. spalio 23 d. 30 Eur sumą taip pat sumokėjo Valstybės žemės fondas. Daugiau ieškovo prašymų leisti dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose bei apmokėti už ieškovo dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo kursuose Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovė D. T. bei Valstybės žemės fondo direktorius nebuvo gavę.

11.       2019 m. gruodžio 12 d. Valstybės žemės fondo administracijoje buvo gautas ieškovo prašymas (Valstybės žemės fonde gautas ir užregistruotas Nr. P1-318) pratęsti su ieškovu sudarytos darbo sutarties terminą iki 2020 m. gruodžio 18 d. Valstybės žemės fondo direktorius 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. P-304 „Dėl darbo sutarties termino pratęsimo su ieškovu sudarytos darbo sutarties terminą pratęsė iki 2020 m. gruodžio 18 d., kad ieškovo daryti darbai būtų užbaigti. Su darbo sutarties termino pratęsimo dokumentais (paminėtu 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu ir darbo sutarties pakeitimo dokumentu) ieškovas susipažino ir juos pasirašė.

12.       Pažymi, kad Valstybės žemės fondo direktorius 2020 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. S-10894 informavo ieškovą, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalį, nuo 2020 m. gruodžio 18 d. su ieškovu sudaryta darbo sutartis bus nutraukta suėjus terminuotos darbo sutarties terminui. Iki darbo sutarties su ieškovu nutraukimo ieškovas turėjo užbaigti pradėtus darbus.

13.       Valstybės žemės fondo direktorius 2020 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. P-219 „Dėl D. B. atleidimo iš užimamų pareigų pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui“ patvirtino ieškovo atleidimą iš užimamų pareigų pasibaigus sudarytos darbo sutarties terminui, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 18 d. su paminėtu įsakymu ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai.

14.       Be to, dėl ieškovo teismui pateikto „Atsiskaitymo už atliktus (neatliktus) darbus akto“, atsakovė pažymi, kad aktas yra parengtas ieškovo, tačiau jis nebuvo derintas su Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadove D. T. Teigia, kad iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovė D. T. ieškovo pastoviai teiravosi apie ieškovui pavestus darbus ir jų užbaigimą, tačiau atsakymų iš ieškovo nesulaukė.

15.       Teigia, kad už akte nurodytus darbus, t. y. patalpų (duomenys neskelbtini) sujungimo schemos parengimą, pagal 2020 m. kovo 10 d. su Valstybės žemės fondu pasirašytą sutartį Nr. SR-1367, ieškovui už atliktą darbą buvo aktuota 202,67 Eur suma, apskaičiuojant ieškovo 2020 m. gruodžio mėn. atlyginimą. Taigi, už ieškovo minėtą atliktą darbą Valstybės žemės fondas su ieškovu atsiskaitė.

16.       Pažymi, kad už objekto (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-211 korektūros suplanuotos teritorijos dalyje – sklypams, kurie detaliajame plane pažymėti numeriais 01 ir 01A (duomenys neskelbtini)“ projekto parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 34-2020-143 / SR-3154 vykdymą buvo atsakinga ir ją vykdė Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vadovė D. P., Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus grupės vadovė R. L. (buv. (duomenys neskelbtini)) ir Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė I. B. Ieškovui nebuvo pavesta atlikti šios sutarties darbų ir jis jų nevykdė. Paminėtos sutarties vykdymo užbaigimas planuojamas tik 2022 m. pradžioje, užsakovas jokių pinigų Valstybės žemės fondui už sutarties vykdymą Valstybės žemės fondui nėra sumokėjęs. Teigia, kad pagal susitarimą su ieškovu, už ieškovo paslaugą įkelti į Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (TPDRIS) sutartį vykdžiusių Valstybės žemės fondo atsakingų darbuotojų parengtus dokumentus, buvo aktuota 70 Eur suma, apskaičiuojant ieškovo 2020 m. spalio mėn. darbo užmokestį ir buvo aktuota 120 Eur suma, apskaičiuojant ieškovo darbo užmokestį darbo santykių su ieškovu nutraukimo dieną. Todėl ieškovo reikalavimas jam sumokėti papildomai už darbus, kurių jis neatliko, yra nepagrįstas.

17.       Dėl inžinerinių tinklų atidalijimo projekto schemos parengimo dalies pagal 2020 m. birželio 15 d. sutartį Nr. SR-2845, pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią turėjo atlikti ieškovas, Valstybės žemės fondas pažymi, kad darbas atliktas nebuvo. Darbai pagal paminėtą sutartį turėjo būti užbaigti iki 2020 m. gruodžio 15 d., tačiau ieškovui už darbą, kurį jis turėjo atlikti, buvo sumokėtas avansas, kurio 165,29 Eur suma buvo aktuota apskaičiuojant ieškovui atlyginimą už 2020 m. birželio mėn.

18.       Taip pat ieškovas neatliko darbų pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 2050/2/20/01/02, pasirašytą su AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl saugojimo aikštelės ir krantinės aikštelės (duomenys neskelbtini) supaprastinto projekto (kiti inžineriniai statiniai), todėl Valstybės žemės fondas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 18 d. pirko paslaugą ir pasirašė sutartį Nr. SR-1091 darbams atlikti. Taigi ieškovo reikalavimas atsiskaityti už šiuos darbus, kurių jis neatliko – nepagrįstas.

19.       Atsakovė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo projektą, užsakytą pagal 2019 m. kovo 26 d. sutartį Nr. MS-77, pasirašytą su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, ieškovas atliko, 2019 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija darbą priėmė, už kurį ieškovui buvo atsiskaityta mokant 2020 m. sausio mėn. atlyginimą. Tačiau atsakovė atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, 2019 m. rugpjūčio 14 d. pagal 2019 m. kovo 26 d. sutartį Nr. MS-77, buvo užsakiusi ir Pastato iš gyvenamosios (vieno buvo pastatai) į gyvenamosios (trijų ir daugiau butu pastatai) adresu (duomenys neskelbtini). paskirties keitimo projektą (kurio ieškovas akte nenurodo), kurio darbų ieškovas nepadarė, dėl ko Valstybės žemės fondas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 4 d. sutartimi Nr. 457 pirko paminėtų darbų atlikimo paslaugą, kuri Valstybės žemės fondui kainavo 653,40 (su PVM) Eur sumą.

20.       Dėl akto 6 ir 7 punktuose nurodytų darbų – pastato paskirties keitimo ir padalijimo į 3 turtinius vienetus projekto adresu (duomenys neskelbtini) ir pastato paskirties keitimo iš pagalbinio ūkio į gyvenamosios (vieno buto) adresu (duomenys neskelbtini) projekto darbų, užsakytų (duomenys neskelbtini) sav. pagal 2019 m. kovo 26 d. sutartį Nr. MS-77, Valstybės žemės fondas pažymi, kad nei vieno iš darbų ieškovas neatliko, todėl Valstybės žemės fondas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2021 m. sausio 25 d. pasirašytą sutartį Nr. SR-336, nupirko darbų atlikimo paslaugą po 556,60 (su PVM) Eur sumą už kiekvieną darbą. Taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija (pagal PVM sąskaitą faktūrą VZĮ serija Nr. 065897) Valstybės žemės fondui už akto 6 punkte nurodytą darbą sumokėjo 308,55 (su PVM) Eur sumą, o už akto 7 punkte nurodytą darbą – 286,77 (su PVM) sumą, todėl Valstybės žemės fondas, dėl to, kad ieškovas neatliko paminėtų darbų, o Valstybės žemės fondas turėjo pirkti paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad įvykdyt, pagal 2019 m. kovo 26 d. sutartį Nr. MS-77 užsakytus darbus laiku, atitinkamai patyrė 556,60-308,55=248,05 Eur sumos ir 556,60-286,77=269,83 Eur sumos nuotolius, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti jam už akto 6 ir 7 nurodytus darbus – nepagrįstas, nes jis jų neatliko.

21.       Teismo posėdžio metu ieškovas D. B. palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje išdėstytus argumentus.

22.       Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ „Valstybės žemės fondas“ įgaliota atstovė J. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atstovė pažymėjo, kad su ieškovu darbo sutartis buvo sudaryta balandžio 24 d., ieškovas pradėjo dirbti gegužės mėn. pradžioje, iki to laiko buvo kontaktuojama su darbdaviu ir derinami darbo sutarties sąlygos. Su sutartyje nurodytomis sąlygomis ieškovas sutiko ir pasirašė visus dokumentus. Pastebėjimų nebuvo. Darbo mokėjimo sistema nustatyta kolektyvinėje sutartyje ir darbdavio įsakymais, su jais ieškovas buvo supažindintas ir juos pasirašė. Nurodė, kad už tuos mokymus, kuriuos ieškovas prašė, buvo apmokėta. Įmonėje rengiami įsakymai kas už kokią užduotį ar sutartį atsakingas, kas ją kuruoja, todėl už tam tikrą projektą atsakingu galėjo būti nebūtinai ieškovas. Susitarimo su darbdaviu dėl narystės mokesčio kompensavimo nebuvo. Be to, ieškovas dirbo tik dalį etato, galimai dirbo ir kitur, todėl neaišku dėl ko kompensavimo klausimas keliamas tik atsakovei.

23.       Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ „Valstybės žemės fondas“ įgaliota atstovė D. T. pažymėjo, kad darbo sutartyje paaiškinta darbo užmokesčio sistema. Šiaulių skyriuje konkretų nustatytą atlyginimą turi tik ūkvedys-vairuotojas ir valytoja. Už narystes darbuotojai moka mokesčius savarankiškai. Taip pat pažymėjo, kad bazinis koeficientas yra 0,38, bet ieškovui, įvertinus jo kvalifikaciją, buvo nustatytas 0,40 dydžio.

Ieškinys atmestinas.

24.       Pagal DK 67 straipsnio 1 dalį, terminuota darbo sutartis – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Pagal DK 67 straipsnio 2 dalį, terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Pagal DK 67 straipsnio 3 dalį, terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas. Pagal DK 69 straipsnio 1 dalį, terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovas D. B. 2019 m. balandžio 24 d. terminuotos darbo sutarties Nr. 13 pagrindu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. dirbo VĮ „Valstybės žemės fondas“ Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus projektų vadovo pareigose. 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. P-304 „Dėl darbo sutarties termino pratęsimo“ su ieškovu sudarytos darbo sutarties terminas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 18 d. Sutarties 13 punkte nurodyta, kas įmonėje galioja 2005 m. gegužės 5 d. kolektyvinė sutartis. Ieškovui nustatyta darbo laiko norma – 8 darbo valandos per savaitę, t. y. 0,20 etato (darbo sutarties 4 punktas). Valstybės žemės fondo direktorius 2020 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. P-84 „Dėl darbo laiko nustatymo D. B.“ nustatė ieškovo darbo laiko grafiką pirmadienį-ketvirtadienį, nuo 15.00 iki 17.00 val. Pagal ieškovo Valstybės žemės fondui pateiktą 2019 m. gegužės 2 d. prašymą, darbo užmokestis už darbą ieškovui buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 18 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalį (suėjus terminuotos darbo sutarties terminui, įsakymo Nr. P-219). 

Dėl darbo apmokėjimo kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos.

26.       Ieškovas D. B. ginčija darbo sutarties 1.3. punktą, kadangi jame nėra nurodytas konkretus darbo užmokesčio dydis, nors tai yra būtinoji darbo sutarties sąlyga.

27.       Remiantis DK 33 straipsnio 2 dalimi, būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos, dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. DK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. DK 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas darbdaviui ir garantija darbuotojui, kad keičiant DK 34 straipsnyje nurodytas būtinąsias darbo sutarties sąlygas turi būti gautas išankstinis raštiškas darbuotojo sutikimas. 

28.       Taigi, šalys visada darbo sutartyje privalo susitarti dėl apmokėjimo – darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas (DK 34 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, šis reikalavimas atitinka darbo sutarties, kaip atlygintinės sutarties, prigimtį. Darbo sutarčiai sudaryti, net ir nelegalaus darbo atveju, pakanka principinio susitarimo dėl darbo atlygintinumo. Konkretūs atlyginimo dydžiai, sąlygos, mokėjimo tvarka ar terminai neturi lemiamos reikšmės susitarimo dėl apmokėjimo sąlygos egzistavimui (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 140). Jeigu darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbo apmokėjimo sąlygų nenustatytas, šią darbo sutarties spragą turi užpildyti bylą nagrinėjantis teismas. <...> Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje; vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad kai nenustatytas susitarimas dėl darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio, teismas šią darbo sutarties spragą turi užpildyti vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintu teisingo mokėjimo už darbą principu, atsižvelgdamas į darbo užmokesčio toje (analogiškoje) įmonėje, įstaigoje, organizacijoje mokamo (mokėto) už tokį patį ar lygiavertį darbą, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

29.       Šalių sudarytos 2019 m. balandžio 24 d. darbo sutarties 1.3 punkte šalys sulygo, kad bus mokamas kintantis mėnesinis atlyginimas, paskaičiuotas proporcingai dirbtam laikui, tiesiogiai priklausantis nuo realizuotų darbų apimties, atėmus sąnaudas pagal visus savikainos elementus, vadovaujantis 1999 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 227/p, 2001 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 68/p, Valstybės žemės fondo direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. GĮ-1040 bei vėlesniais paminėtų įsakymų pakeitimais (papildymais) ir 2005 m. gegužės 5 d. kolektyvinės sutarties nuostatomis. Taip pat, remiantis VĮ „Valstybės žemės fondas“ Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. protokolu Nr. VP-36, 2019 m. balandžio 29 d. vykusio posėdžio metu ieškovui buvo nutarta nustatyti pirminį 0,40 koeficientą darbo užmokesčio paskaičiavimui.

30.       Be to, byloje pateikta ieškovo priskaityto atlyginimo analizė parodo, kaip buvo skaičiuojamas ieškovo atlyginimo dydis – ieškovui sutartimi sulygtas darbo užmokestis buvo mokamas atsižvelgiant į dirbtų dienų skaičių, aktuotų darbų kiekį ir likutį iš praeito periodo, atliekamų darbų apimtį, taikant nustatytą pirminį 0,40 koeficientą atlyginimo priskaitymui bei Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą 1,289 didinimo koeficientą, o nuo 2020 m. – direktoriaus įsakymu nustatytą 0,516 koeficientą.

31.       Taigi, pateiktų duomenų analizė rodo, kad ieškovo darbas yra orientuotas į atliktų darbų kiekį ir jo apimtį, todėl, teismo vertinimu, darbdavio taikoma apmokėjimo sistema atrodo sąžininga ir teisinga. Pažymėtina ir tai, kad, nors pati darbo sutartyje nurodyta formulė galėjo būti darbuotojui neaiški, tačiau tai savaime nereiškia, kad ši atlyginimo skaičiavimo formulė laikytina nesąžininga. Be kita ko, darbuotojas buvo supažindintas su tokia formuluote bei įsakymais ir galėjo paprašyti formulės išaiškinimo.

32.       Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartyje paaiškinta darbo užmokesčio mokėjimo sistema, ieškovas darbo sutartį pasirašė, taip sutikdamas su joje nurodytomis sąlygomis, taip pat buvo supažindintas su kolektyvine sutartimi, byloje nėra duomenų, kad ieškovas nurodytas sąlygas būtų ginčijęs, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl darbdavio (ne)atsiskaitymo su ieškovu.

33.       Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad jam nebuvo mokamas atlyginimas, todėl už 20 dirbtų mėnesių prašo sumokėti 20 000 Eur (po mokesčių) negautą darbo užmokestį, t. y. po 1 000 Eur (po mokesčių) už kiekvieną įmonėje dirbtą mėnesį, taip pat sumokėti 4 700 Eur (po mokesčių) sutartinį atlygį už paskutinius atliktus darbus nurodytus ataskaitoje, bei kompensuoti 300 Eur su darbu susijusias išlaidas (metinį mokestį už kvalifikacijos atestato galiojimą už du metus (LAR nario mokestį)). Teigia, kad ne visi darbai buvo užbaigti, tačiau sutartis buvo nutraukta jos nepratęsiant.

34.       DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

35.       Kaip minėta, terminuotą darbo sutartį įstatymų leidėjas apibrėžia kaip darbo sutartį, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Nagrinėjamu atveju darbo sutartyje šalys sulygo, jog ieškovas dirbs įmonėje tam tikrą nustatytą terminą – iki 2019 m. gruodžio 13 d., vėliau terminą pratęsiant iki 2020 m. gruodžio 18 d. Taigi, suėjus sulygtam terminui, darbo sutartis pagrįstai buvo nutraukta ir, nesant šalių susitarimo, neturėjo būti pratęsta.

36.       Ieškovas teigia, kad dirbo tik 0,2 etato, tačiau buvo tartasi kitaip. Be to, ieškovo žiniomis, įmonėje siūlomas darbas projektų vadovo (architekto) pareigoms ir etatinis atlyginimas sudaro nuo 1 130 Eur iki 2 000 Eur, su mokesčiais, tačiau ieškovui nebuvo nustatytas konkretus atlyginimas.

37.       Kaip buvo nustatyta sprendimo 30-32 punktuose, darbdavys turėjo aiškią darbo užmokesčio mokėjimo sistemą, su atitinkamais dokumentais ieškovas buvo supažindintas ir juos pasirašė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbo sutarties 4 punktu ieškovui nustatyta darbo laiko norma – 8 darbo valandos per savaitę, t. y. tik 0,20 etato.

38.       Remiantis į bylą pateiktais 2019-2020 metų atlyginimo žiniaraščiais, ieškovui buvo mokamas atlyginimas pagal darbo sutartimi sulygtas sąlygas, proporcingai 0,20 etato dirbtam laikui. Ieškovas skaičiavimų iš esmės neginčijo. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kodėl jam turėjo būti mokamas didesnis atlyginimas. Aplinkybė, kad darbo skelbime buvo nurodytas konkretus atlyginimas yra nereikšminga, nes nagrinėjamu atveju atlyginimas turėjo (ir buvo) mokamas šalių pasirašytos darbo sutarties, t. y. šalių sulygtomis, sąlygomis ir tvarka.

39.       Be to, ieškovas prašo sumokėti 4 700 Eur (po mokesčių) sutartinį atlygį už paskutinius atliktus darbus nurodytus 2020 m. gruodžio 17 d. ataskaitoje. Ataskaitoje nurodyta, kad už patalpų (duomenys neskelbtini) sujungimo schemos parengimą, pagal 2020 m. kovo 10 d. su Valstybės žemės fondu pasirašytą sutartį Nr. SR-1367, turi būti aktuota 206,61 Eur, o už (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūrą – 5 000 Eur.

40.       Remiantis atsakovės paaiškinimais ir pateikta 2020 m. gruodžio 17 d. ataskaita dėl atsiskaitymo už atliktus (neatliktus) darbus, darbdavys ieškovui atleidimo dieną priskaičiavo 202,67 Eur už patalpų (duomenys neskelbtini) sujungimo schemos parengimą, pagal 2020 m. kovo 10 d. su Valstybės žemės fondu pasirašytą sutartį Nr. SR-1367. Nurodyta suma įtraukta į ieškovo 2020 m. gruodžio mėn. atlyginimą. Taip pat už dokumentų tikrinimą ir pasirašymą Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriui aktuota 120 Eur suma, apskaičiuojant ieškovo darbo užmokestį darbo santykių su ieškovu nutraukimo dieną. Taip pat, kaip paaiškino atsakovė, už ieškovo paslaugą įkelti į Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (TPDRIS) sutartį vykdžiusių Valstybės žemės fondo atsakingų darbuotojų parengtus dokumentus, ieškovui buvo aktuota 70 Eur suma, apskaičiuojant ieškovo 2020 m. spalio mėn. darbo užmokestį.

41.       Remiantis Teritorijų planavimo aiškinamuoju raštu Nr. K-VT-21-20-118, už (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūros užduoties vykdymą buvo atsakinga ir ją vykdė Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vadovė D. P., Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus grupės vadovė R. L. (buv. (duomenys neskelbtini)), projekto vadovas D. B. ir Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė I. B. Taigi, ieškovas dirbo prie projekto, tačiau tai neįrodo, kad už šios sutarties vykdymą ieškovas buvo atsakingas vienas, be to, byloje nėra duomenų, jog projektas yra baigtas ir minėta užduotis apskritai buvo atlikta. 

42.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovo į bylą pateikta ataskaita pasirašyta tik ieškovo, byloje nėra duomenų ji buvo derinta su Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadove D. T. ar kitais atsakingais asmenimis.Taigi, už ieškovo minėtus atliktus darbus Valstybės žemės fondas su ieškovu atsiskaitė tinkamai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 4 700 Eur sumą.

43.       Ieškovas taip pat prašo kompensuoti 300 Eur metinį mokestį už kvalifikacijos atestato galiojimą (LAR nario mokestį).

44.       Remiantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, atestuotas architektas – architektas, turintis architekto kvalifikacijos atestatą. Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai yra Lietuvos architektų rūmų nariai ir privalo mokėti nario mokestį (Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Lietuvos auditorių rūmų statuto (patvirtinto 2017 m. birželio 16 d. visuotiniame LAR narių susirinkime) 24.2 punktas įpareigoja LAR narius mokėti visuotinio LAR narių susirinkimo nustatytą nario mokestį. Pareiga mokėti nario mokestį asmeniui atsiranda tada, kai jis tampa LAR nariu (Lietuvos architektų rūmų nario mokesčio mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos architektų rūmų tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. T21/06-03, 8 punktas).

45.       Taigi, narystė Lietuvos architektų rūmuose laikoma neatsiejama atestuoto architekto kvalifikacijos dalimi, susijusia su architekto atliekamu darbu tam tikroje įmonėje, tačiau pareiga mokėti nario mokestį, visų pirma, nustatyta pačiam LAR nariu esančiam architektui (fiziniam asmeniui). Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. (32.41-GPM) RM-4337 išaiškino, jog, kai nario mokestį už architektą sumoka įmonė (įskaitant mažąją bendriją ir individualią įmonę), architekto gauta nauda pripažįstama jo pajamomis, gautomis natūra. Taigi, dėl darbuotojui suteikiamos papildomos naudos privalėjo būti darbuotojo ir darbdavio susitarimas.

46.       Remiantis DK 29 straipsniu, darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti (1 dalis). Darbdavys privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti. Šiais tikslais šiame kodekse, darbo teisės normų ar šalių susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka darbdavys sudaro sąlygas darbuotojui mokytis, tobulinti kvalifikaciją ir profesiškai tobulėti (2 dalis).

47.       Byloje iš esmės nėra ginčo, kad 2019 m. gegužės 20 d. Valstybės žemės fondas sumokėjo 74 Eur sumą už ieškovo dalyvavimą „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo ir teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestavimo“ kvalifikacijos tobulinimo kursuose bei 2019 m. spalio 23 d. 30 Eur sumą už dalyvavimą 2019 m. spalio 25 d. Lietuvos architektų rūmų organizuotuose architektų kvalifikacijos tobulinimo kursuose (kursų pažymėjimo Nr. 20191025-05, „Istorinis dvarų paveldas, istoriniai dvarų planavimo principai ir pritaikymas tvarkybos projekte“).

48.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas jau įdarbinimo metu pareigoms užimti turėjo turėti reikiamą kvalifikaciją (architekto kvalifikacijos atestatą), narystė Lietuvos architektų rūmuose ieškovui yra privaloma ir kiekvienam LAR nariui įstatymu nustatyta pareiga mokėti kasmetinį narystės mokestį, byloje nėra duomenų, kad ieškovas prašė, arba šalys buvo susitarusios, jog LAR nario mokestį apmoka darbdavys, todėl ieškovo reikalavimas kompensuoti narystės mokestį netenkintinas.

49.       Apibendrindamas, teismas pažymi, kad 2020 m. gruodžio 18 d. patvirtinimo, kad su darbuotoju tinkamai atsiskaityta, aktas, 2020 m. gruodžio mėnesio atliktų ir aktuotų darbų suvestinė ataskaita, bei 2020 m. gruodžio 17 d. darbo užmokesčio lapelis pasirašyti ieškovo, jokių ieškovo pastabų ant jų nenurodyta. 2020 m. gruodžio 18 d. akte nurodyta, kad ieškovas patvirtina, jog su juo darbdavys visiškai ir pilnai atsiskaitė ir jokių pretenzijų, susijusių su atsiskaitymu ieškovas neturės.

50.       Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad su ieškovu atleidimo dieną buvo atsiskaityta tinkamai, todėl ieškovo reikalavimai sumokėti 20 000 Eur (po mokesčių) negautą darbo užmokestį, 4 700 Eur (po mokesčių) sutartinį atlygį už paskutinius atliktus darbus nurodytus ataskaitoje, bei kompensuoti 300 Eur metinį mokestį už kvalifikacijos atestato galiojimą yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. 

51.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo D. B. ieškinį atmesti.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                             Skaistė Cinkutė