Pranešėja Regina Majauskienė Byla
Nr.1A-201-120/2008
Teisėjas Zenonas Balčiūnas
Procesinio sprendimo
kategorija: 2.4.6.3.1.;2.4.6.3.4.;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas 2008
m. kovo 28 d.
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Arvydo
Stankaus, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Birutei
Šečkuvienei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistajam P. J., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl 2008 m. sausio 28 d. Kauno
miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo P. J. pagal BK
180 str. 1 d. nubaustas 2 metams laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 str. ir
paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojus jį per
bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo
atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Nuosprendžiu
Policijos departamentui iš nuteistojo P. J. priteista 4571,3
proceso išlaidų.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių,
n u s
t a t ė :
P. J. nuteistas už tai, kad 2002 m. vasario
3 d. apie 22 val., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, prieš kurį byla
išskirta į atskirą tyrimą, S. D. gatvėje, Kaune, tikslu
užvaldyti svetimą turtą, užpuolęs S. P., stumdydamas ją,
ranka uždengęs burną, atėmęs galimybę priešintis, sudavęs ne mažiau nei 3
smūgius, padaręs poodinę kraujosrūvą dešiniame skruoste ir taip nežymiai
sutrikdęs sveikatą, užvaldė svetimą 45,45 lt. vertės nukentėjusios turtą –
rankinę su joje buvusiomis servetėlėmis, raktais su pakabuku, lūpų dažais,
taksofono kortele ir 5,45 lt.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį dėl
netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinti, o baudžiamąją bylą, jam
susitaikus su nukentėjusiąja, nutraukti. Nurodo, kad jo padaryta nusikalstama
veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimu padarytą žalą
jis atlygino, tad teismas turėjo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia
aplinkybe. Jis su nukentėjusia susitaikė, tad visos sąlygos BK 38 str. taikymui
ir bylos nutraukimui, buvo. Atsisakydamas nutraukti bylą jam su nukentėjusiąja
susitaikius, teismas nepagrįstai rėmėsi jo teistumu užsienyje, nes tai
pagrindžiančių oficialių faktinių duomenų, byloje nėra. Nepagrįstai teismas
priteisė iš jo ir civilinį ieškinį. Policijos departamento pinigai, išleisti jo
pargabenimui iš užsienio, nėra proceso išlaidos. Jį parsiveždami policijos
darbuotojai atliko savo darbines pareigas ir nuosprendyje motyvų, kuriais
remiantis buvo patenkintas civilinis ieškinys, nėra, tad ir ši nuosprendžio
dalis, nepagrįsta. Taip pat teismas jam nepagrįstai į bausmės atlikimą
neįskaitė laiko išbūto suėmime bei kardomajame kalinime, bei bausmės, atliktos
pagal ankstesnį teismo nuosprendį.
Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies ir dėl netinkamai
pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai išspęstų kitų nuosprendžio
klausimų, nuosprendis keistinas.
P. J. savo kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija,
todėl šioje dalyje teismo nuosprendis netikrinamas ir nevertinamas.
Nukentėjusios S. P. parodymai rodo, kad
jai padaryta žala yra laisvanoriškai atlyginta, nes jai apelianto padarytus
nuostolius atlygino apelianto motina. BK 59 str. tiek paties kaltininko, tiek
ir kitų asmenų kaltininko padarytos žalos laisvanorišką atlyginimą laiko
kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1 d. 3 p.), tad,
nepripažindamas to atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas netinkamai taikė
baudžiamąjį įstatymą. Vadinasi, šioje dalyje apelianto skundas pagrįstas ir
nuosprendis keičiamas, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe
padarytos žalos atlyginimą savo noru.
Apeliantas nuteistas už apysunkės nusikalstamos veikos
padarymą. Nors iki šiuo nuosprendžiu konstatuotos padaryta nusikalstamos veikos
padarymą apeliantas teistas ir nebuvo, tačiau usikalstamas veikas darė tiek
prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, tiek ir po jos. Dėl nusikalstamų
veikų darymo buvo oficialiai įspėtas. Vengdamas atsakomybės už šios
nusikalstamos veikos padarymą, pabėgo ir pasislėpė užsienyje.
Už BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą
įstatymas numato laisvės atėmimo iki 6 metų bausmes. Nusikalstamą veiką
apeliantas padarė bendrininkų grupėje, kas sunkina jo atsakomybę. Savo kaltę
pripažino ir gailisi bei laisvanoriškai atlygino padarytą žalą, kas jo
atsakomybę lengvina. Esant atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių
aplinkybių bei įvertinus jų kiekį ir pobūdį, 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes,
BK 61 str. įpareigoja teismą, skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos
vidurkio. Bausmės vidurkis už šios nusikalstamos veikos padarymą yra didesnis
nei treji metai laisvės atėmimo, tad, šia nutartimi nustačius papildomos
lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimą (laisvanorišką padarytos žalos
atlyginimą), pagrindo apeliantui paskirtą žymiai mažesnę nei įstatymo
sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, bausmę, kurios vykdymas, pritaikius BK
75 str. atidėtas, mažinti, nėra.
BK 38 str. pagrindu bylos nutraukimas kaltinamajam su
nukentėjusiuoju susitaikius galimas tik tada, kai kaltinamasis prisipažino
padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino nukentėjusiam
asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo,
susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų
nusikalstamų veikų.
Duomenys byloje rodo, kad savo kaltę apeliantas pripažįsta ir
nukentėjusiai padaryta žala atlyginta (ją atlygino apelianto motina) (t.2,
b.l. 84). Teismo posėdyje išsakyta nukentėjusios nuomonė, jog apeliantui ji
pretenzijų neturi, jam atleido ir nenori, kad jis būtų baudžiamas (t.2, b.l.
84, 86), gali būti traktuojama kaip susitaikymas su juo. Tačiau vien to BK 38
str. taikymui, nepakanka. Be šios nusikalstamos veikos padarymo, apeliantas yra
padaręs ir daugiau nusikaltimų. 2002 m. vasario 6 d. nuosprendžiu jis buvo
nuteistas ir atliko bausmę pagal 1961 m. BK 2321 str. 1 d už
nusikalstmą veiką, padarytą 2001 m. gegužės 3 d., o tai, kad jis 2007 m.
rugpjūčio 21 d. Prancūzijoje buvo nuteistas už sukčiavimą bei atliko bausmę,
neginčijamai patvirtina ekstradicijos metu kartu su apeliantu Lietuvos
teisėsaugos institucijai Prancūzijos teisėsaugos institucijos perduoti
faktiniai duomenys (t.1, b.l. 160-179). Bylos nagrinėjimo teisme metu tai
pripažino ir pats apeliantas (t.2, b.l. 83), tad tai, kad byloje nėra
Prancūzijoje priimto nuosprendžio nuorašo, paties jo nuteisimo už sukčiavimą
fakto niekiniu nedaro. Duomenys baudžiamojoje byloje rodo, kad apeliantas P. J. iki jo sulaikymo naudojosi 2005 m. gegužės 19 d. jo
vardu išduotu pasu Nr. 20706121, kuris, teismui paskyrus jam kardomąją priemonę
– dokumentų paėmimą, iš jo buvo paimtas bei prijungtas prie baudžiamosios bylos.
Migracijos tarnybai patikrinus apelianto duomenis paaiškėjo, jog realiai apeliantui
P. J. išduoto piliečio paso galiojimo laikas pasibaigė 2005
m. liepos 2 d. ir nuo to laiko joks kitas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas
jam išduotas nebuvo, o jo ikiteisminio tyrimo metu pateiktas asmens dokumentas
– pasas Nr. 20706121 su jame įrašytais jo anketiniais duomenimis 2005 m.
gegužės 19 d. buvo išduotas kitam asmeniui ir nuo 2005 m. birželio 29 d.
paskelbtas negaliojančiu. 2008 m. vasario 11 d. poėmio protokolu šis pasas jo
ištyrimui iš bylos paimtas tad, pagrindas manyti, jog apeliantas nuo 2005 m.
liepos 2 d. iki dabar gyvendamas ir naudodamasis suklastotu pasu, padarė ir BK
300 str. numatytą nusikalstamą veiką, yra (t.2, b.l.6, 92, 93). Visi šie
faktiniai duomenys pagrindo manyti, jog apeliantas naujų nusikalstamų veikų
nedarys, neduoda, tad teismo padaryta išvada, jog pagrindo apeliantui taikyti
BK 38 str., nėra, pagrįsta ir pagrindo skundo tenkinimui šioje dalyje, nėra.
Apeliantas teisus, teigdamas, jog priteisdamas iš jo 4.571,3
lt proceso išlaidų, teismas jų priteisimo įstatymo nustatyta tvarka nemotyvavo.
Neginčytina, jog tuo teismas grubiai pažeidė BPK reikalavimus ir netinkamai
išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, tačiau pagrindo dėl to naikinti
nuosprendį, nėra, nes apeliacinio skundo nagrinėjimo metu šis teismo padarytas
pažeidimas kolegijos gali būti ištaisytas, išdėstant priteistų proceso išlaidų
priteisimo motyvus, tadėl šioje dalyje nuosprendis dėl netinkamai išspręstų
kitų nuosprendžio klausimų, keistinas išdėstant tokius teismo neišdėstytus
proceso išlaidų priteisimo motyvus.
BPK 103 str. 6 d. proceso išlaidomis laiko ir kitas
išlaidas, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo
pripažintas proceso išlaidomis. Šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo šioje
byloje metu ekstradicijos išlaidos susidarė apeliantui pasislėpus. Dėl to, 2002
m. balandžio 4 d. nutarimu byloje buvo paskelbta apelianto paieška, kuri,
paaiškėjus, jog iš Lietuvos jis išvykęs, tapo tarptautine. Apeliantas slapstėsi
ir surastas buvo Prancūzijoje. Jam slapstantis, bylos ištyrimas ir
išnagrinėjimas nebuvo galimas. Apeliantą sulaikius Prancūzijoje, Lietuvos
pareigūnai buvo priversti vykti ir pargabenti jį. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu
atveju paties apelianto veiksmai ir sąlygojo šios bylos ikiteisminiam tyrimui
bei teisminiam nagrinėjimui būtinas ekstradicijos išlaidas. Vadinasi, šios
ekstradicijos išlaidos yra proceso išlaidos, kurios, sutinkamai su BPK 105 str
1 d., išieškotinos iš nuteistojo. Duomenys byloje (t.1, b.l. 160-169) rodo,
kad apelianto ekstradicijos procedūra kainavo 4571,3 lt, tad ši suma ir
priteistina iš apelianto.
Iš nuosprendžio matyti, kad nuosprendžiu teismas išsprendė ir
tai, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į apeliantui paskirtą
bausmę turi būti įskaitytas kardomasis kalinimas. Toks teismo sprendimas
abstraktus, nesuprantamas ir neteisingas, nes iš jo neaiškus konkretus į
bausmės atlikimą įskaitomas laikas. Apelianto teigimu, priimdamas nuosprendį,
teismas privalėjo tiksliai ir konkrečiai nurodyti į bausmės atlikimo laiką
įskaitomą kardomajame kalinime ir sulaikyme išbūtą laiką bei į bausmės atlikimą
įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnius teismo nuosprendžius. Šis apeliacinio
skundo teiginys pagrįstas. Duomenys byloje rodo, kad dėl šiuo nuosprendžiu
konstatuotos nusikalstamos veikos apeliantas sulaikytas buvo 2007 m. spalio 26
d. (t.1, b.l. 170) ir išbuvo kardomajame kalinime iki 2007 m. lapkričio 16 d.
(t.1, b.l. 179-180), nes, 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimais jis iš suėmimo
buvo paleistas ir įpareigotas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei
jam paskirta buvo ir kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Be to, ir
Prancūzijoje pagal ekstradiciją apeliantas sulaikytas buvo nuo 2007 m. liepos
19 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. ir nuo 2007 m. spalio 7 d. iki 2007 m. spalio
26 d. (t.1, b.l. 160, 166). Vadinasi, visą šį laiką teismas ir privalėjo
nurodyti nuosprendyje, tad šioje dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų
nuosprendžio klausimų, teismo nuosprendis taip pat keičiamas, nurodant, kad, bausmės
vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į atliktos bausmės laiką turi būti
įskaitytas kardomajame kalinime Lietuvoje bei ekstradicijos
pagrinduPrancūzijoje išbūtas laikas nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2007 m.
rugpjūčio 21 d., nuo 2007 m. spalio 7 d. iki 2007 m. spalio 26 d. bei nuo
2007 m. spalio 26 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d..
Duomenys byloje taip pat rodo, kad šiuo nuosprendžiu
konstatuota nusikalstama veika yra padaryta prieš priimant 2002 m. vasario 6 d.
Kauno miesto apylinkės teismo ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. Prancūzijos valstybės
nuosprendžius. Užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo
bei jos atlikimo laiko [apeliantas pagal Prancūzijos valstybės nuosprendį
Prancūzijoje bausmę atliko nuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. iki 2007 m. spalio 7 d
(t.1, b.l. 162, 168)] įskaitymo į Lietuvos Respublikos nuosprendžiu skirtos
bausmės atlikimą, Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai nenumato, tad
šiuo nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę teismas BK 63 str. 9 d. tvarka
privalėjo subendrinti su 2002 m. vasario 6 d. nuosprendžiu skirta bausme,
tačiau to nepadarė. Bausmės, atliktos pagal ankstesnį teismo nuosprendį
įskaitymas į bausmės atlikimą galimas tik skirtingais nuosprendžiais skirtas
bausmes subendrinus. 2002 m. vasario 6 d. nuosprendžiu apeliantas nuteistas už
nesunkaus nusikaltimo padarymą, o šiuo nuosprendžiu – už apysunkio nusikaltimo
padarymą ( nusikalstamos veikos padarymo metu ši apelianto padaryta
nusikalstama veika atitiko 1961 m. BK 272 str. 2 d. kvalifikaciją ir buvo
laikoma sunkiu nusikaltimu), tad abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės turėtų
būti bendrinamos pilnai ar iš dalies paskirtas bausmes sudedant. Tokio
bausmių subendrinimo pasėkoje, galutinė subendrinta bausmė viršytų šiuo
nuosprendžiu apeliantui paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir jam teismo
paskirta bausmė, padidėtų. Apeliaciniu skundu pagriežtinti jam paskirtą bausmę,
nei apeliantas, nei nukentėjusysis, nei prokuroras, neprašo. Vadinasi,
subendrindamas bausmes jas pilnai ar iš dalies sudedant, apeliacinės
instancijos teismas pablogintų apelianto padėtį, o tai daryti draudžia
baudžiamieji įstatymai. Tokią susidariusią padėtį BPK 362 str. tvarka ištaisyti
ir bausmes subendrinti BK 63 str. 9 d. pagrindu bei į bausmės atlikimą
įskaityti atliktąją pagal ankstesnį nuosprendį bausmės dalį turės nuosprendį
priėmęs teismas priimto nuosprendžio vykdymo eigoje.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 2 p.,
n u s p r e n d ė :
Nuteistojo P. J. apeliacinį skundą tenkinti iš
dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendį dėl
netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai išspręstų kitų
nuosprendžio klausimų, pakeisti:
Pripažnti
P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarytos žalos
atlyginimą savo noru.
Nustatyti, kad P. J. paskirtos bausmės
vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į atliktos bausmės laiką turi būti
įskaitytas kardomajame kalinime Lietuvoje bei Prancūzijoje išbūtas laikas nuo
2007 m. liepos 19 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2007 m. spalio 7 d. iki
2007 m. spalio 26 d. ir nuo 2007 m. spalio 26 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d..
Išdėstyti tokius teismo neišdėstytus proceso išlaidų
priteisimo motyvus, nurodant, kad „ BPK 103 str. 6 d. proceso išlaidomis laiko
ir kitas išlaidas, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo
pripažintas proceso išlaidomis. Šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo šioje
byloje metu ekstradicijos išlaidos susidarė apeliantui pasislėpus. Dėl to, 2002
m. balandžio 4 d. nutarimu byloje buvo paskelbta apelianto paieška, kuri,
paaiškėjus, jog iš Lietuvos jis išvykęs, tapo tarptautine. Apeliantas slapstėsi
ir surastas buvo Prancūzijoje. Jam slapstantis, bylos ištyrimas ir
išnagrinėjimas nebuvo galimas. Apeliantą sulaikius Prancūzijoje, Lietuvos
pareigūnai buvo priversti vykti ir pargabenti jį. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu
atveju paties apelianto veiksmai ir sąlygojo šios bylos ikiteisminiam tyrimui
bei teisminiam nagrinėjimui būtinas ekstradicijos išlaidas. Vadinasi, šios
ekstradicijos išlaidos yra proceso išlaidos, kurios, sutinkamai su BPK 105 str
1 d., išieškotinos iš nuteistojo. Duomenys byloje (t.1, b.l. 160-169) rodo,
kad apelianto ekstradicijos procedūra kainavo 4571,3 lt, tad ši suma ir
priteistina iš apelianto“
Bausmių subendrinimo BK 63 str. 9 d. tvarka bei atliktos
bausmės dalies įskaitymo į bausmės atlikimo laiką klausimus palikti spręsti
teismui nuosprendžio vykdymo eigoje.
Likusioje
dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Teisėjai: Regina
Majauskienė
Arūnas
Paštuolis
Arvydas Stankus