Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-161-2012].doc
Bylos nr.: 2-161/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

    Civilinė byla Nr. 2-161/2012

    Procesinio sprendimo kategorijos 122.1 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. vasario 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Amplico Life Pierwsze Amerykansko – Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuraciji Spolka Akcyjna atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4045-262/2011 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui Amplico Life Pierwsze Amerykansko – Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuraciji Spolka Akcyjna dėl kompensacijos už konkurencijos draudimo laikotarpį ir komisinio atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Amplico Life Pierwsze Amerykansko – Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuraciji Spolka Akcyjna (toliau - AIG Life) 256 638 Lt kompensacijos už konkurencijos draudimo laikotarpį ir komisinį atlyginimą.

2011 m. spalio 13 d. buvo priimta protokolinė nutartis, kurioje konstatuota, kad 2005 m. gegužės 16 d. tarpininkavimo sutarties V dalyje nustatyta arbitražinė išlyga negalioja ir kad Vilniaus apygardos teismas yra kompetentingas nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Taip pat nutartyje nurodyta, kad nutartis neskundžiama.

Teisme gautas atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. protokolinės nutarties panaikinimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis neskundžiama, nes neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai. Teismas pažymėjo, kad, remiantis CPK 315 str. 2 d. 3 p., atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu juo skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Teismo nuomone, būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį - ieškovo A. Z. ieškinį palikti nenagrinėtą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Sisteminiu būdu aiškinant CPK nuostatas ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tuo atveju, kai teisėjas priima ieškinį, o šalys yra susidariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, dėl tokios pirmosios instancijos teisėjo nutarties apeliacinį skundą turi teisę paduoti ir atsakovas. Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, atsakovas turi teisę paduoti ir kasacinį skundą. Tai reiškia, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje turi teisę skųsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. protokolinę nutartį. Atitinkamai tai lemia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje turi teisę skųsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. protokolinę nutartį, ir į tai, kad CPK 290 str. 1 d. nustatyta, jog teismo nutartis turi būti rašytinė, jei ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu, darytina išvada, kad netinkamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties įforminimas negali būti kliūtis atsakovui įgyvendinti savo procesinę teisę minėtą nutartį apskųsti. Be to, netinkamas nutarties įforminimas nagrinėjamu atveju, t. y. nutarties priėmimas žodžiu, įrašant į protokolą, o ne raštu, yra absoliutus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Atitinkamai tai lemia ir skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė Arbitražinio teismo kompetenciją nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą motyvuodamas tuo, kad ginčas yra kilęs iš konkurencijos santykių, kas yra bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tokia išvada darytina, nes ieškovas reikalauja priteisti kompensaciją už konkuravimo draudimo laikotarpį ir komisinį atlyginimą, t. y. ieškovo reikalavimas yra piniginio pobūdžio bei kilęs iš privatinės teisės reguliuojamų santykių, o tokio pobūdžio reikalavimas negali būti vertintinas kaip kylantis iš viešosios konkurencijos teisės. Tokia pozicija yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo projekte. Svarbu tai, kad tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir nenuginčytas, o teismas neturi teisės ex officio pripažinti arbitražinį susitarimą niekiniu, nes tai yra galima padaryti tik nesant abejonių dėl kilusio ginčo pobūdžio. Tuo tarpu minėtų abejonių nagrinėjamu atveju yra.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. protokolinės nutarties, nes CPK nenumato tokios galimybės. Be to, minėta pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, kas priešingu atveju suteiktų teisę atsakovui pateikti atskirąjį skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis.

2. Ginčas yra akivaizdžiai susijęs su konkurencija, nes ieškovas reikalauja priteisti kompensaciją būtent už tai, kad atsakovas pažeidė nekonkuravimo susitarimą. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme yra imperatyviai nurodyta, kad ginčai, susiję su konkurencija, yra nenagrinėtini arbitraže, t. y. nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas ex officio gali konstatuoti, jog šalių arbitražinis susitarimas yra niekinis, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2011 m. spalio 13 d. nutartimi pripažino tarp bylos šalių sudarytą arbitražinį susitarimą niekiniu ir nusprendė nagrinėti bylą teisme bei kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1. CPK nustatytais atvejais, 2. kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Nagrinėjamu atveju CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pripažįstama, jog arbitražinė išlyga negalioja ir kad bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Galimybė apskųsti tokią nutartį nenumatoma ir kituose teisės aktuose. Be to, teismo nutartis, kuria pripažįstama, jog arbitražinė išlyga negalioja ir kad bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis yra neskundžiama. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis būtų skundžiama ir atsakovo atskirasis skundas dėl jos būtų priimtas, nebūtų pagrindo tenkinti atsakovo atskirajame skunde nurodyto prašymo pripažinti, kad 2005 m. gegužės 16 d. tarpininkavimo sutarties V dalyje nustatyta arbitražinė išlyga galioja, o ieškovo ieškinį dėl kompensacijos už nekonkuravimo draudimo laikotarpį ir komisinio atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą. Tokia išvada darytina, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra kilęs dėl tarpininkavimo sutarties išsamiųjų sąlygų E skyriaus 6 punkte nustatyto draudimo ieškovui 2 metus konkuruoti su atsakovu, t. y. šis ginčas yra akivaizdžiai susijęs su konkurencija, o pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d. toks ginčas negali būti perduotas nagrinėti arbitražui. Atitinkamai tai reiškia, kad tarp šalių kilęs ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Būtent tai konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartyje. Be to, remiantis CPK 24 straipsnio 2 dalimi, net jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                       Audronė Jarackaitė

 

Vytas Milius

 

Nijolė Piškinaitė