Baudžiamoji
byla Nr. 2K-257/2011
(Proceso
Nr. nesuteiktas)
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.1.4.5.2;
1.2.6.2; 2.1.15.1.2; 1.1.8.1(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Aldonos
Rakauskienės,
sekretoriaujant Daivai
Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,
gynėjui advokatui Jonui Nekrašiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. kasacinį
skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu
K. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu
ketveriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės
subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės
atėmimas ketveriems metams dviem mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką
įskaitytas sulaikymo nuo 2005 m. balandžio 15 d. iki 2005 m. balandžio 17 d. ir
suėmimo nuo 2005 m. balandžio 17 d. iki 2005 m. gruodžio 15 d. laikas.
K. N. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį dėl prekybos žmonėmis,
kurių visi anketiniai duomenys nenustatyti, išteisintas, nes nepadaryta veika,
turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiajai
S. K. iš S. K., J.
R., K. N. ir R. S. priteista 50
000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai
E. P. iš J. R., K.
N. ir R. G. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti.
Nukentėjusiajai
V. Z. iš J. R. ir K.
N. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai
V. Z. iš J. R., R.
S. ir K. N. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti.
Nukentėjusiajai
E. B. iš J. R., R.
S. ir K. N. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti.
Nukentėjusiajai
L. N. iš J. R., R.
S. ir K. N. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti.
Skundžiamu
nuosprendžiu taip pat nuteisti J. R., S.
K., R. S. ir R. G., išteisintas
R. Š. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. R., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka
neskundžiama.
Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
lapkričio 26 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10
d. nuosprendis (taip pat ir 2009 m. spalio 5 d. nuosprendis, kuriuo
nuteistas A. K.) pakeistas: K. N. nusikalstama
veika iš BK 147 straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272
redakcija) perkvalifikuota į 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.
VIII-1968 redakcija) nuteisiant jį laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu
subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu
paskirta bausme pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta
laisvės atėmimas penkeriems metams.
Iš K. N. valstybei priteista 4 067,73 Lt turėtų ekstradicijos
išlaidų.
Iš J. R., R. S. ir K.
N. solidariai L. N. priteista 50 000 Lt suma neturtinei
žalai atlyginti sumažinta iki 10 000 Lt.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį
skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė
:
J. R., S. K., K. N.,
R. S., A. R. ir asmuo, dėl kurio
byla išskirta, veikdami organizuota grupe, padedant R. G. ir
nenustatytai moteriai, panaudodami apgaulę – nenurodydami tikrojo kelionės
tikslo, J. R. – surasdama nusikaltimo padarymo vykdytojus,
nurodydama jiems nusikalstamos veikos padarymo užduotis bei nusikalstamos
veikos padarymo būdą, parengė ir vykdė, S. K., K. N., R. S., A. R. ir
asmuo, dėl kurio byla išskirta, atlikdami organizatorės J. R.
jiems paskirtas konkrečias nusikalstamos veikos padarymo užduotis, vykdė, o
R. G. padėjo vykdyti dviejų ir daugiau nukentėjusių
asmenų gabenimą iš Lietuvos Respublikos į Didžiąją Britaniją (toliau – D.
Britanija) bei jų pardavimą, žinodami, kad nukentėjusieji asmenys bus įtraukti
į prostituciją, būtent:
S. K. laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2004 m.
gegužės 30 d. padėjo nukentėjusiajai S. K. pagreitinta
tvarka išsiimti pasą, už jo gavimą sumokėjo 120 Lt mokestį, nurodė organizuotos
grupės nariams A. R., atleistam nuo baudžiamosios
atsakomybės (BK 391 straipsnio 1 dalis), ir K. N. atvežti
S. K. iš Pasvalio į Šiaulius. A. R. ir
K. N. atvežė S. K. į J. R. namus, esančius ,,duomenys neskelbtini“. J. R. perdavė S. K. nenustatytai
moteriai, kad ši S. K. palydėtų iki Londono. S. K. nurodė R. S. nuvykti į D.
Britaniją, Londoną, ir paimti pinigus už parduotą apgaule prostitucijai S. K.. R. S. nuvyko į Londoną, kur
paėmė pinigus iš albanų kilmės asmenų už parduotą apgaule užsiimti prostitucija
S. K..
J. R. laikotarpiu nuo 2004 m. birželio mėnesio iki 2004 m.
liepos 8 d. nurodė organizuotos grupės nariams A. R.,
kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 391 straipsnio 1
dalis), ir K. N. parvežti nukentėjusią E.
P. į J. R. namus, esančius ,,duomenys neskelbtini“,
padėti E. P. išsiimti asmens tapatybės kortelę, ją
vežioti ir sumokėti už nuotraukas, R. G. – įkalbėti E. P. vykti į D. Britaniją dirbti šokėja, K.
N. – kartu su E. P. vykti į D. Britaniją, Londoną ir
paimti pinigus už nugabentą prostitucijai E. P.. J. R. sumokėjo už E. P. asmens
tapatybės kortelę. K. N. ir A. R. parvežė
nukentėjusiąją E. P. į J. R. namus,
esančius ,,duomenys neskelbtini“, važiavo kartu su nukentėjusiąja E. P. atsiimti E. P. dokumentų. R. G. padėjo įkalbėti E. P. vykti į D.
Britaniją dirbti šokėja, po to K. N. nuvyko kartu su
nukentėjusiąja E. P. į D. Britaniją, Londoną, kur ją
pardavė apgaule albanų kilmės asmenims užsiimti prostitucija.
J. R. laikotarpiu nuo 2004 m. liepos mėnesio pradžios iki 2004
m. liepos 12 d. nurodė organizuotos grupės nariams A. R.,
kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 391 straipsnio 1
dalis), įkalbėti V. Z., gimusią 1988 m. spalio 22 d.,
vykti į D. Britaniją dirbti barmene, K. N. –
nuvežti ją į D. Britaniją prostitucijai ir paimti pinigus. A. R. J. R. namuose, esančiuose ,,duomenys
neskelbtini“, bendravo su nukentėjusiąja V. Z. ir
siekė ją įkalbėti vykti į D. Britaniją dirbti barmene, po to 2004 m.
liepos 12 d. K. N. kartu su V. Z. nuvyko
į D. Britaniją, Londoną, kur ją pardavė apgaule albanų kilmės asmenims užsiimti
prostitucija.
J. R. 2004
m. rugsėjo–spalio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, nurodė organizuotos
grupės nariams A. R. ir asmeniui, dėl kurio byla
išskirta, bendrauti su nukentėjusiąja N. D., taip pat nurodė
R. G. padėti įkalbėti N. D. vykti į
D. Britaniją pailsėti, nurodė A. R. ir asmeniui, dėl kurio
byla išskirta, ją nuvežti į D. Britaniją prostitucijai ir už ją paimti
pinigus; J. R. namuose, esančiuose ,,duomenys
neskelbtini“, A. R. ir asmuo, dėl kurio byla
išskirta, bendravo su N. D., R. G. padėjo
įkalbėti N. D. vykti į D. Britaniją pailsėti, A. R. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, nuvyko kartu su N. D. į D. Britaniją, Londoną, kur ją apgaule pardavė albanų
kilmės asmenims prostitucijai.
J. R. laikotarpiu nuo 2004 m. spalio mėnesio pabaigos iki
2004 m. lapkričio 1 d. nurodė organizuotos grupės nariams A.
R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 391
straipsnio 1 dalis), ir R. S. palaikyti ryšį su
nukentėjusiąja R. P., gimusia 1988 m. vasario 4 d.,
įkalbėti ją vykti į D. Britaniją kelioms dienoms pailsėti, kartu su R. P. vykti į D. Britaniją Londoną ir paimti pinigus už
nugabentą prostitucijai R. P.. Po to 2004 m. lapkričio 6
d. J. R. nurodė K. N., A. R., R. S. ir asmeniui, dėl kurio
byla išskirta, perparduoti R. P. kitiems asmenims verstis
prostitucija. R. S. ir A. R.,
būdami J. R. namuose, esančiuose ,,duomenys
neskelbtini“, bendravo su R. P., įkalbinėjo ją vykti
į D. Britaniją kelioms dienoms pailsėti, po to asmuo, dėl kurio byla išskirta,
parūpino R. P. tėvų sutikimą vykti į užsienį. 2004 m.
lapkričio 1 d. R. S. ir A. R. nuvežė
R. P. į D. Britaniją, Londoną, kur ją pardavė apgaule
albanų kilmės asmenims prostitucijai, o tų pačių metų lapkričio 6 d. R. S., A. R., K. N. ir
asmuo, dėl kurio byla išskirta, D. Britanijoje, Londone, perpardavė R. P. kitiems albanų kilmės asmenims užsiimti prostitucija.
J. R. laikotarpiu nuo 2004 m. spalio mėnesio pabaigos iki
2004 m. lapkričio 6 d. nurodė organizuotos grupės nariams R.
S. ir A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės (BK 391 straipsnio 1 dalis), įkalbėti E.
B. ir V. Z. vykti į D. Britaniją pailsėti, taip
pat nurodė R. S., A. R.,
K. N. ir asmeniui, dėl kurio byla išskirta, jas nuvežti į
D. Britaniją prostitucijai ir už jas paimti pinigus. J. R. namuose,
esančiuose ,,duomenys neskelbtini“, R. S. ir A. R. įkalbėjo E. B. ir V. Z. vykti į D. Britaniją kelioms dienoms pailsėti.
2004 m. lapkričio 6 d. R. S., A. R.,
K. N. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, nuvežė E. B. ir V. Z. į D. Britaniją,
Londoną, kur jas apgaule pardavė albanų kilmės asmenims užsiimti prostitucija.
J. R. laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėnesio vidurio iki
2004 m. gruodžio 2 d. nurodė organizuotos grupės nariams R.
S. ir K. N. įkalbėti V. M. vykti
į D. Britaniją pailsėti, ją nuvežti į D. Britaniją
prostitucijai ir už ją paimti pinigus. K. N. ir R. S. susipažino su V. M.,
įkalbėjo ją vykti į D. Britaniją kelioms dienoms pailsėti, o 2004 m. gruodžio 2
d. K. N. ir R. S. kartu su V. M. nuvyko į D. Britaniją, Londoną, kur ją apgaule pardavė
albanų kilmės asmenims užsiimti prostitucija.
J. R. laikotarpiu
nuo 2004 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2005 m. sausio 15 d. nurodė
organizuotos grupės nariams R. S. ir A.
R. įkalbėti D. A. vykti į D. Britaniją pailsėti,
ją nuvežti į D. Britaniją prostitucijai ir už ją paimti pinigus; R. S. susipažino su D. A., jis ir A. R. parvežė nukentėjusią D. A. iš
Kauno į J. R. namus, esančius ,,duomenys neskelbtini“,
įkalbėjo vykti kartu su jais į D. Britaniją kelioms dienoms pailsėti, po to R. S. ir A. R. nuvežė D.
A. į D. Britaniją, kur pardavė apgaule prostitucijai.
J. R. laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio pabaigos iki
2005 m. vasario 19 d. nurodė organizuotos grupės nariams R.
S. ir K. N. įkalbėti L. L. ir L. N. vykti į D. Britaniją, jas nuvežti į D.
Britaniją ir paimti pinigus. R. S. ir K.
N. bendravo ir įkalbėjo L. L. ir L.
N. vykti į D. Britaniją. 2005 m. vasario 19 d. K. N. ir
R. S. kartu su nukentėjusiosiomis nuvyko į D. Britaniją,
Londoną, kur pasikėsino jas parduoti albanų kilmės asmenims užsiimti
prostitucija, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių,
nepriklausančių nuo jų valios, nes Londono oro uoste R. S. ir
K. N. buvo sulaikyti D. Britanijos teisėsaugos pareigūnų.
Be to, K. N. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad
2004 m. rugsėjo 1 d., 12.14 val., Šiauliuose, Vasario 16-osios–Trakų gatvių
sankryžoje, vairavo automobilį „Ford Escort“, pažeidė KET 53, 75 punktų
reikalavimus, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta D. Š. sveikata.
Kasaciniu
skundu nuteistasis K. N. prašo teismų nuosprendžius dėl jo
panaikinti ir jį pagal BK 147 straipsnį išteisinti. Taip pat prašo panaikinti
nuosprendžių dalis, kuriomis iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais
nukentėjusiosioms S. K., E. P., V. Z., V. Z. ir E.
B. priteista kiekvienai po 50 000 Lt, o L. N. 10 000
Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kasatorius nurodo, kad teismai
netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso
kodekso (toliau – BPK) reikalavimų pažeidimų, nesilaikė teismų praktikos
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40). Teismų nuosprendžiai
nepagrįsti, padarytos prieštaringos, nepagrįstos įrodymų viseto vertinimu,
neatitinkančios faktinių aplinkybių išvados, kurios pagrįstos ne įrodymais, o
prielaidomis, bylos aplinkybės išsamiai netirtos, įrodymai, kuriais grindžiamas
nuosprendis, turi vidinių ir tarpusavio prieštaravimų. Dėl išvardytų aplinkybių
buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, taip pat tai sukliudė
teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą
nuosprendį.
Kasatorius neigia,
kad buvo organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) narys, teigia, kad jis
nežinojo, jog buvo sukurta organizuota grupė, ir nesuprato, kad priklauso tokiai
grupei, su niekuo nesitarė daryti nusikaltimus. Nė vienas iš kaltinamųjų
neparodė, kad jis buvo organizuotos grupės narys, byloje nėra surinkta tai
patvirtinančių patikimų įrodymų, kad jis galėjo būti ar buvo tokios
organizuotos grupės narys (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Jo santykiai su kitais nuteistaisiais
nebuvo glaudūs ir pastovūs, jis bendravo tik su A. R., su
kuriuo buvo vaikystės draugai, ir pas jį namuose lankėsi tik susitikti su juo.
Kaltinamasis A. R. teisme patvirtino šias aplinkybes,
taip pat parodė, kad jam (A. R.) paprašius, jis padėjo
parvežti kelias merginas į Šiaulius, nes A. R. neturėjo
vairuotojo teisių. Teismai visiškai nevertino A. R. ir J. R. parodymų, kad jis nebuvo organizuotos grupės narys, ir
jais nesivadovavo, todėl padarė klaidingą išvadą, jog kasatorius, kaip
organizuotos grupės narys, įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Kasatoriaus manymu, bylos duomenys patvirtina, kad jis nebuvo organizuotos
grupės narys, nepadarė jokio nusikaltimo, nepanaudojo apgaulės ir nukentėjusiųjų
S. K., E. P., V.
Z., R. P., E. B., V. Z., V. M., L. L. ir
L. N. atžvilgiu neatliko jokių veiksmų dėl jų pardavimo
prostitucijai, nežinojo, kad jos bus įtrauktos į prostituciją, jo kaltės nepatvirtina
įrodymai, todėl pagal BK 147 straipsnį turėtų būti išteisintas nesant jo
veiksmuose nusikaltimo sudėties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 2
straipsnio 3, 4 dalys, 14, 235 straipsniai). Vien tai, kad nukentėjusioji E. B. iš pateiktų nuotraukų atpažino kasatorių, nėra
pagrindas pripažinti jį dėl šio epizodo kaltu. Nukentėjusiajai E.
Z. iš vis nebuvo pateiktos kasatoriaus nuotraukos atpažinimui. Be to,
kasatorius nurodo, kad apeliaciniame nuosprendyje esantys teiginiai dėl E. B. ir V. Z. epizodo kasatoriaus
atžvilgiu pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.
Taip pat
kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiųjų S. K., E. P., V. Z.,
V. Z., E. B. ir L.
N. ieškinius, nes jis nepadarė jokio nusikaltimo, be to, ieškiniai
nepagrįsti, neįrodyti, juose nurodyti teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių
bei CK 6.250 straipsnyje numatytų pagrindų, priteistos sumos aiškiai per
didelės ir prieštarauja teismų praktikai, todėl ieškiniai turėjo būti atmesti
(BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Be to, teismas priteisiamų sumų
visiškai nediferencijavo, neatsižvelgė nei į konkrečiai kiekvienai
nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, nei į aplinkybes, turėjusias įtakos
neturtinei žalai atsirasti. Kiekviena nukentėjusioji buvo skirtingose
situacijose ir patyrė skirtingas pasekmes bei išgyvenimus, todėl pagrindai tenkinant
jų ieškinius nebuvo tie patys. Taigi teismas nepagrįstai visoms nukentėjusiosioms
(išskyrus L. N.) priteisė vienodas sumas.
Be to,
kasatorius nurodo, kad teismas pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes
į bausmės laiką neįskaitė suėmimo laiko, išbūto D. Britanijoje nuo 2005 m.
vasario 19 d. iki 2005 m. balandžio 14 d.
Kasacinis
skundas atmestinas.
Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies ir 147 straipsnio (2000
m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) taikymo
Visų
pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus
nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik
teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių
pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais,
nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai
baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais
proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo
pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl
nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar
nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines
įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai
įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir
nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos
aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Pagal
BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo
formų. Tokia bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos
veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba
vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas
nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Kasatorius, teigdamas, kad jis nebuvo organizuotos grupės
narys ir jokios nusikalstamos veikos nepadarė, nukentėjusiųjų S. K., E.
P., V. Z., R. P., E. B., V. Z., V.
M., L. L. ir L. N. atžvilgiu apgaulės nepanaudojo ir jokių veiksmų dėl jų
pardavimo prostitucijai neatliko bei nežinojo, kad jos bus įtrauktos į
prostituciją, savo kasaciniame skunde iš esmės pakartojo apeliaciniame skunde
išdėstytus argumentus, kuriais ginčija įrodymų vertinimą, nuosprendyje padarytų
išvadų pagrįstumą. Nors K. N. skunde nurodo, kad
bylos aplinkybės išsamiai netirtos, tačiau kokių aplinkybių ar kokių su tuo
susijusių įrodymų teismai neįvertino, nenurodo. Toks argumentas laikytinas
deklaratyviu ir paliekamas nenagrinėtas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos
teismo nuosprendžio pagrįstumą, konstatavo, kad K. N. skundo argumentai, jog jis nežinojo apie organizuotos
grupės egzistavimą, nebuvo susitarimo daryti nusikalstamas veikas ir byloje
nėra duomenų, kad nusikaltimų padarymo būdai ir konkretūs veiksmai buvo
aptariami bei planuojami, neatitinka byloje esančių ir pirmosios instancijos
teismo aptartų įrodymų. Šios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir dar
kartą įvertinęs įrodymus, pažymėjo, kad nors nuteistieji ir neaptarė
konkrečių nusikalstamos veikos planų ar vaidmenų darant konkretų nusikaltimą,
tačiau iš nuteistųjų konkliudentinių veiksmų matyti, jog šiais vaidmenimis jie
yra pasiskirstę. Prekybai žmonėmis vadovavo J. R. ir S. K., o pastarajam išvykus, visus ryšius Anglijoje perėmė J. R., kuri ir toliau organizavo merginų išvežimą bei
pardavimą Anglijoje. J. R. ir S. K. bendraudavo
su albanų kilmės asmenimis ir į užsienį išvykusiomis merginomis, kurios užsiėmė
prostitucija, tardavosi dėl naujų merginų atgabenimo, pinigų, laiko ir vietos, rūpinosi
bilietų užsakymu; J. R. pasirūpindavo kai kurių merginų
išvaizda ir rūbais, apgyvendindavo savo namuose iki išvykimo į užsienį; K. N., R. S., A. R. surasdavo
merginas, apgaulingai siūlydavo joms darbą arba poilsį užsienyje, įkalbėdavo
vykti į užsienį, lydėdavo, paimdavo iš albanų pinigus už parduotas merginas bei
už tai gaudavo nustatytą atlygį (už merginos suradimą – 1000 eurų, už
palydėjimą – 1000 Lt). Nukentėjusiosios tik atvykusios į Londoną sužinodavo,
kad yra parduotos, arba tai joms pranešdavo kitos merginos, kurios jau dirbo
viešnamyje, arba albanai. Beje, nuteistieji nukentėjusiosioms merginoms prisistatydavo
svetimais vardais, kartais nurodydavo, jog yra giminės, ir taip sąmoningai jas klaidino.
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji puikiai pažinojo vienas kitą,
jų tarpusavio ryšiai buvo glaudūs ir pastovūs, jie palaikė draugiškus
santykius, kartu dalyvaudavo J. R. namuose rengiamuose vakarėliuose
bei kartu leisdavo laisvalaikį. Kad tarp J.
R. ir kitų bendrininkų susiklostė gana glaudūs, pastovūs, grindžiami
pasitikėjimu santykiai, patvirtina ne tik jau minėtos aplinkybės, bet ir tai,
kad ji kitiems bendrininkams patikėdavo gana dideles pinigų sumas. Akivaizdu, kad
nuteistieji kruopščiai apgalvodavo nusikalstamų veikų darymo mechanizmą,
nusikalstamas veikas darė intensyviai (nuo 2004 m. gegužės iki 2005 m. vasario
mėnesio pardavė 10 merginų, dvi pasikėsino parduoti), nusikalstamose veikose
dalyvaudavo pastovūs jos nariai, iš kurių konkliudentinių veiksmų matyti, jog jie
buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš bendrininkų atlikdavo tik tam
tikras užduotis, turėdami bendrą tikslą – parduoti merginas prostitucijai.
Nuteistieji, taip pat ir K. N. suprato, jog daro
nusikaltimą kartu su kitais grupės nariais, ir siekė bendro tikslo. Visa tai
patvirtina, kad teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką kaip prekybą
žmonėmis, padarytą organizuotos grupės (BK 147 straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d.
redakcija).
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios
instancijos teismo išvadų pagrįstumą pripažino, kad jos yra teisingos ir į
apelianto K. N. argumentus priimtame nuosprendyje
išsamiai ir motyvuotai atsakė. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo
nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. K. N. skunde
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl E.
B. ir V. Z. epizodo esantys teiginiai jo atžvilgiu
pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Dėl šio argumento kasacinės
instancijos teismas neturi galimybės pasisakyti, nes kasatorius nenurodė konkrečių
apeliacinio nuosprendžio teiginių, kurie, jo manymu, pažeidžia nekaltumo
prezumpcijos principą.
Dėl neturtinės žalos
Kasatoriaus argumentas,
kad teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiųjų S. K., E. P., V. Z., V. Z.,
E. B. ir L. N. ieškinius dėl
neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstas.
Pagal BPK 109
straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos,
turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį
ieškinį. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala
atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nukentėjusiosios S. K., E. P., V. Z.,
V. Z., E. B. ir L.
N. pareiškė K. N. ir kitiems kaltinamiesiems
civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis BPK
113, 115 straipsnių nuostatomis, CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, priteisė
nukentėjusiosioms S. K., E. P., V. Z., V. Z. ir E.
B. kiekvienai po 50 000 Lt, L. N. 10 000 Lt padarytai
neturtinei žalai atlyginti dėl jų pardavimo prostitucijai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturtinės žalos klausimas išspręstas nepažeidžiant BPK
113, 115 straipsnių, CK 6.250
straipsnio nuostatų.
Dėl
Didžiojoje Britanijoje išbūto suėmimo laiko įskaitymo į paskirtos bausmės laiką
Kasatorius prašo į paskirtos bausmės
laiką įskaityti suėmimo laiką, išbūtą D. Britanijoje nuo 2005 m. vasario
19 d. iki 2005 m. balandžio 14 d. Šis prašymas paliekamas nenagrinėtas. K. N. apeliaciniame skunde šio klausimo nekėlė, jis nebuvo
nagrinėtas apeliacine tvarka, todėl jis negali būti nagrinėjamas kasacine
tvarka. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka galima
skųsti tik apeliacine tvarka apskųstą ir nagrinėtą nuosprendį ar nutartį ir tik
dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka. Be to, šioje byloje
nėra duomenų apie nuteistojo K. N. sulaikymo trukmę D.
Britanijoje. D. Britanijoje suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtos bausmės
laiką klausimas gali būti sprendžiamas BPK 361, 362 straipsniuose nustatyta
tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. N. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas
Piesliakas
Dalia
Bajerčiūtė
Aldona
Rakauskienė