LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 30 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Dallis“, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, jog teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 88 straipsnio 1 dalies reikalavimą dėl subtiekėjų išviešinimo pasiūlymų pateikimo metu. Pirkimo techninėje specifikacijoje numatyta sutarties vykdymo sąlyga dėl 30 taksi automobilių kiekio užtikrinimo paros metu, kaip paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, buvo suformuluota neaiškiai ir klaidinančiai, todėl ši sąlyga turėjo esminės įtakos tiekėjų nelygiateisiškumui, sprendžiant dėl dalyvavimo pirkime bei teikiant pasiūlymus. Teismai nepagrįstai nevertino ir netyrė pateiktų įrodymų, susijusių su trečiojo asmens galimybėmis įvykdyti sutartį dėl turimų automobilių ir leidimų vežti keleivius taksi trūkumo ir reikalaujamo automobilių skaičiaus paros metu neatitikimo, kadangi nepagrįstai juos laikė nesusijusiais su kvalifikaciniais reikalavimais (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Toks teismų vertinimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-469/2018). Ieškovės teigimu, teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškinyje buvo pareikštas naujas reikalavimas, neatsižvelgė į aplinkybę, jog tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje ieškovė nuosekliai teigė, kad atsakovė pažeidė lygiateisiškumo principą ir šį argumentą išplėtojo dublike.
Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovės kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Amber Vilnius“ (j. a. k. 304066851) 1658 (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis) Eur už kasacinį skundą 2021 m. rugsėjo 29 d. sumokėtą žyminį mokestį Luminor banke.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė