Civilinė byla Nr. e2-456-330/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4045-640/2017 pagal atsakovės I. M. skundą dėl bankrutuojančios individualios įmonės ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ (toliau ir – įmonė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Renema“ (toliau ir – bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 9 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintas atsakovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, visa finansinių reikalavimų suma – 16 167,08 Eur.  2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kreditorių reikalavimų sąrašas patikslintas, visa reikalavimų suma – 17 237,73 Eur.
3. Bankroto administratorė MB ,,Renema“ 2017 m. spalio 27 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą pripažinti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone. Nurodė, kad BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2017 m. spalio 23 d., metu nutarta kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama  dėl bankroto.
4. A. I. M. 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė Vilniaus apygardos teimui skundą, kuriuo prašė panaikinti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, įteikti atsakovei (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP)) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis dėl BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo.
5. Atsakovė nurodė, kad bankroto administratorė neturėjo teisinio pagrindo sušaukti (organizuoti) pirmąjį BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkimą, todėl 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo protokoliniai sprendimai yra naikintini. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 straipsnio 1 dalimi pirmasis kreditorių susirinkimas gali įvykti tik  įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, t. y. ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartis bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuriomis patvirtintas BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, laikytinos neįsiteisėjusiomis, nes atsakovei teismas nėra įteikęs (nei elektroninio ryšio priemonėmis, nei kitu būdu) šių nutarčių. Atsakovė I. M. šioje civilinėje byloje yra savarankiška bylos šalis, kuriai teismo priimti procesiniai sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įteikiami procesinį sprendimą priėmusio teismo. Atsakovė savo prašymą teismo procesinius dokumentus jai įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) yra išdėsčiusi teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose. Nors Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. ir rugsėjo 18 d. nutartimis įpareigojo bankroto administratorę informuoti apie šių nutarčių priėmimą, bankroto administratorė nepateikė įrodymų apie šio įpareigojimo įvykdymą.
6. Bankroto administratorė MB ,,Renema“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė atsakovės I. M. skundo netenkinti, skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesu.
7. Administratorė nurodė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas 2017 m. spalio 23 d. sušauktas nepažeidus ĮBĮ nustatyto termino, nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartis įteisėjo 2017 m. rugsėjo 12 d. Tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį, tiek rugsėjo 18 d. nutartį bankroto administratorė išsiuntė atsakovei I. M. jos pačios nurodytu elektroniniu paštu (2017 m. rugsėjo 4 d. ir 19 d.). Atsakovė I. M. su bankroto administratore bendravo elektroniniu paštu, byloje ji nėra pateikusi jokių prieštaravimų dėl informacijos teikimo elektroniniu paštu. Net jei teismas šių nutarčių formaliai neišsiuntė, teismo nutartis bankroto administratorė išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu, todėl visos teismo nutartys laikytinos tinkamai įteiktomis ir visos teismo nutartys yra įsiteisėjusios. Be to, atsakovė yra EPP naudotoja, visos teismo nutartys priimtos byloje, yra prieinamos visiems asmenims, kuriems suteikta prieiga prie elektroninės bylos. Apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą atsakovė I. M. taip pat buvo informuota elektroniniu paštu, prašymo atidėti ar atšaukti susirinkimą nepateikė. Atsakovė skunde nepateikė jokių argumentų dėl 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, nurodė tik melagingus teiginius apie neįsiteisėjusias teismo nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.
8. Administratorės teigimu, atsakovei skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesu, nes teikdama nemotyvuotą skundą, atsakovė sąmoningai siekia trukdyti ir vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą. 

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi netenkino atsakovės I. M. skundo dėl BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
10. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, atsakovė buvo informuota apie susirinkimą ir jame svarstomus klausimus. Byloje nėra argumentų, pagrindžiančių nutarimų neteisėtumą.
11. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir rugsėjo 18 d. nutarčių jai neįteikimo. Nurodė, kad teismui nėra numatyta pareiga bankroto byloje priimamas tarpines nutartis (tokias kaip kreditorių ir jų finansinio reikalavimo sąrašo tvirtinimas, tikslinimas) siųsti įmonės savininkei ar įmonei. Bankroto administratorius, administruodamas įmonę, papildomai informuoja kreditorius ir susijusius asmenis apie byloje priimtas nutartis ir kitus sprendimus. Be to, iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovei I. M. elektroniniu paštu bankroto administratorė išsiuntė minėtas nutartis. Atsakovė yra EPP naudotoja, todėl galėjo matyti visus byloje pateiktus ir teismo priimtus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovei I. M. buvo žinomas nurodytų teismo nutarčių turinys.
12. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovei I. M. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ji turėjo teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė I. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės skundą dėl BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
14. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas skundžiama nutartimi padarė nepagrįstą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatoms prieštaraujančią išvadą, jog teismui bankroto byloje nėra numatyta pareiga tarpines nutartis (tokias kaip kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimas, tikslinimas) siųsti įmonės savininkei ar įmonei. I. M., kaip BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkė, bankroto byloje yra savarankiška atsakovė, turi teisę skųsti tiek teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, tiek kreditorių susirinkimo nutarimus. Nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nurodyta, kad nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama, tačiau apskųstoje 2017 m. lapkričio 27 d. nutartyje teismas nurodė, kad nutartis neprivalo būti įteikta atsakovei, todėl neaiškus skundo pateikimo terminas.
2. Teismo argumentai, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo atsakovei elektroniniu paštu įteikė bankroto administratorė, todėl atsakovei buvo žinomas šios nutarties turinys, yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas šios nutarties atsakovei neįteikė, jos nėra įteikęs iki šiol. Sutiktina, kad atsakovei šios nutarties turinys buvo žinomas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo atsakovei buvo įteikta, o jos apskundimo terminas pasibaigė. Ne bankroto administratorės, o teismo pareiga įteikti atsakovei teismo priimtus procesinius dokumentus. Terminas pateikti skundą dėl priimto teismo procesinio sprendimo prasideda nuo to dienos, kai juos atsakovei įteikia teismas.
15. Bankroto administratorė MB ,,Renema“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo šio skundo netenkinti.
16. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Atsakovė I. M. nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis.
2. Atsakovė I. M. byloje nėra pateikusi jokių duomenų, kaip kreditorių susirinkimo sprendimai pažeidžia jos interesus ir dėl kokių priežasčių jie turėtų būti panaikinti. Savo skundu atsakovė siekia vilkinti bendrovės bankroto procedūrą ir jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą.
3. Atsakovė I. M. atskiruoju skundu pati patvirtino, jog bankroto administratorės siųstus dokumentus (teismo priimtas nutartis, kreditorių susirinkimo medžiagą ir priedus) yra gavusi, teismo nutarčių turinys jai yra žinomas. Teismui ji nėra pateikusi skundų ar prašymų atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl teismo nutarčių, kuriomis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, nors jai yra žinoma, kokie reikalavimai yra patvirtinti byloje.
4. Bankroto bylų nagrinėjimo praktikoje yra pripažįstama administratoriaus teisė įteikti dokumentus proceso šalims, taip užtikrinant proceso efektyvumą ir sklandumą, o kartais teismas pats įpareigoja administratorių pateikti nutartis byloje dalyvaujantiems asmenims, nes administratorius dažniau su jais bendrauja. Pareiškėjos motyvai, jog bankroto administratorė neturi teisės pateikti jai teismo procesinių sprendimų, yra nepagrįsti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
19. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis. Iš esmės tokią pačią taisyklę įtvirtina ir CPK 1 straipsnio 1 dalis, leidžianti bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustatyti kituose įstatymuose. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-381/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-184-823/2018).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūriniai veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017 m. spalio 23 d. pirmojo kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų neteisėtumą grindžia tuo, kad jai nebuvę įteiktos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir rugsėjo 18 d. nutartys, kuriomis patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Apeliantės įsitikinimu, dėl šios priežasties tos nutartys yra neįsiteisėjusios, todėl susirinkimas sušauktas esą neteisėtai, nesilaikant ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Apeliacinis teismas nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais.
22. Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalį pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, gali priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtino BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma – 16 167,08 Eur. 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra reikalavimų suma – 17 237,73 Eur. Teismas, priimdamas abi nutartis, įpareigojo bankroto administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Iš bankroto administratorės teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad bankroto administratorė atsakovei I. M. elektroniniu paštu išsiuntė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties kopiją, o 2017 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu paštu išsiuntė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties kopiją. Taigi nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie šias priimtas teismo nutartis.  Be to, ir pati apeliantė atskirajame skunde neginčija, kad gavo bankroto administratorės jai išsiųstas nutarčių kopijas, jog jai buvo žinomas nutarčių turinys.
24. Apeliantė taip pat nurodo, kad bankroto administratorė neturi teisės ir pareigos įteikti teismo procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka teikti kreditoriams ir savininkui (savininkams) informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 11 punktą kreditorių susirinkimo viena iš teisių – nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš bankroto administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Bankroto administratorius vykdo ir kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalies 20 punktas). Kaip jau buvo nurodyta, ĮBĮ laikytinas specialiuoju įstatymu CPK normų atžvilgiu. Nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir rugsėjo 18 d. nutarčių priėmimo metu dar nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas, bankroto administratorė, vykdydama įstatyme nustatytas funkcijas bei teismo įpareigojimus turi teisę atitinkamas bylos šalis informuoti apie priimtas nutartis. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė buvo informuota apie nurodytas teismo priimtas nutartis bankroto administratorei elektroniniu laišku išsiuntus nutarčių kopijas, nereiškia apeliantės teisių pažeidimo. Akcentuotina, kad ir pati apeliantė neneigia, jog nutartis gavo, su jomis susipažino, todėl jos teisė apskųsti šias nutartis nebuvo apribota ar kitaip apsunkinta.
25. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad kitų argumentų, kuriais būtų grindžiamas kreditorių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų neteisėtumas, kuo pasireiškia apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, apeliantė nenurodė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad pripažinti 2017 m. spalio 23 d. įmonės kreditorių susirinkimą neteisėtu ir naikinti jame priimtus nutarimus nėra pagrindo.
26. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria bankroto administratorės MB ,,Renema“ atsiliepime išsakytai nuomonei, kad apeliantė, teikdama tokio pobūdžio skundus, kai skundo reikalavimas iš esmės nesusietas su skunde išdėstytais motyvais bei argumentais, galbūt siekia vilkinti bendrovės bankroto procedūrą ir jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą. Pažymėtina, kad proceso šalies sistemingi veiksmai, kuriais vilkinamas bylos nagrinėjimo teisme procesas, gali sukelti grėsmę bankroto proceso pagrindinio tikslo įgyvendinimui, t. y. operatyviai užbaigti bankroto procedūras, tenkinant visų kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir tuo pačiu metu įmonei (skolininkei) likviduojant skolas. Proceso vilkinimas yra piktnaudžiavimo procesu atvejis, už kurį gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CPK 95 straipsnio 1 dalis) bei CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nustačius apeliantės veiksmus, kuriais vilkinamas procesas, apeliantei gali būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo naikinti BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiam klausimui reikšmingas aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o apskųsta nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Gintaras Pečiulis