Baudžiamoji byla Nr. 1-423-1201/2025

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-38510-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,

sekretoriaujant Dominykai Švedkovai,

dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,

kaltinamajam A. (A.) K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       A. K. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent: jis 2024 m. spalio 1 d., apie 23.38 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2024 m. spalio 1 d., apie 23.58 val., pareigūnams atvykus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, kai pareigūnai nustatė neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus veiksmus, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

2.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tą dieną buvo darbinė profesinė šventė, vakaro planai buvo visiškai kitokie – norėjo važiuoti į papildomą darbą, buvo susitaręs, kad jį pasiims, bet jam pradėjo skambinėti, susinervino. Buvo pavartojęs alkoholio iki atsitrenkimo į kelio ženklą, suvokė, kad yra išgėręs. Pastebėjo kliudęs kelio ženklą, suprato, kad pasišalino iš įvykio vietos, kad sužlugdė karjerą, viską prarado, kad pasekmės bus skaudžios, suprato atsakomybę prieš vaikus, todėl kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo gėda, pyko ant savęs ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Iki įvykio dirbo (duomenys neskelbtini), tuo momentu buvo pakeltas pareigose, bet po įvykio iš karto atleido iš darbo už (duomenys neskelbtini), prarado pajamas. Išgyvena dėl to, kad turi (duomenys neskelbtini) vaiką, kuris gyvena „ant lašelinės“, pablogėjus sveikatai, nuolat jį vežioja pas gydytojus, dabar reikia ieškoti galimybių, kaip pristatyti, nuvežti, jaučia atsakomybę prieš vaiką, jį „pavedė“. Šiuo metu bando samdyti kas pavežtų, prašo pažįstamų, bet jie ne visada gali padėti, o vaikui nuolat reikalinga pagalba. Vaiko motina turi teisę vairuoti, bet nevairuoja. Vaikas gyvena netoli su buvusia sugyventine, kad būtų galimybė padėti. Iki tol nesuvokė, kad gali prarasti esamą sugyventinę, su ja gyvena daugiau nei metus laiko, ši situacija jai sukėlė didelį stresą. Ji vienintelė, kuri šiuo metu gali jam padėti, jį palaiko, paskatina. Vienas vaikas gyvena su juo, sudėtinga vienam dirbti, susitvarkyti. Gyvenimas dabar keičiasi, po įvykio alkoholio visiškai nevartoja. Labai gailisi, jam gėda, atsiprašo.

3.       Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4.       Kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 18.00–19.00 val., buvo išgėręs kavos su taurele brendžio, apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) bendravo su pažįstamais, alkoholinių gėrimų nevartojo. Jam paskambino šeimos nariai, dėl asmeninių priežasčių turėjo skubiai važiuoti namo. Buvo streso būsenoje, išvažiuodamas atsitrenkė į nukreipiamąjį kelio ženklą. Išlipęs apžiūrėjo ženklą, pamatė, kad yra apgadintas jo automobilis, bet dėl asmeninių problemų važiavo toliau. Iki namų važiavo vienas. Atvažiavęs išlipo iš automobilio, parūkė. Pro langą jo sugyventinė pamatė, kad jis vaikšto lauke, ir nusileido į lauką. Jis atsisėdo į automobilį, kartu atsisėdo ir sugyventinė. Neužilgo atvyko ir policijos pareigūnai, paklausė, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis sakė, kad taip, bet tuo metu buvo streso būsenoje ir pasakė, kad automobilio nevairavo ir nemato pagrindo tikrintis girtumą. Supranta, kad neturėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, žinojo galimas pasekmes. Labai gailisi (t. 1, b. l. 164–167, 192–194).

5.       Liudytojas O. P. (O. P.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju. 2024 m. spalio 1 d. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 21.38 val. stebėjo vaizdo stebėjimo kameras ir pamatė, kad prie neaptverto apleisto pastato Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kas sėdėjo prie vairo, nežino. Iš automobilio išlipo keturi vyrai ir dvi moterys. Asmenys linksminosi, kažką vartojo. Viso įrašo jis nestebėjo, kolega S. B. (B.) jį informavo, kad vienas iš kompanijoje esančių asmenų svirduliuodamas atsisėdo prie automobilio vairo. Po kurio laiko atsisėdo ir likę asmenys, jie išvažiavo. 23.35 val. pranešė policijai, kad galimai neblaivus vairuotojas vairuos automobilį, o 23.37 val. pranešė, kad jie jau važiuoja. Peržiūrint vaizdo medžiagą matyti, kad automobilis „BMW“, išvažiuodamas nuo minėto pastato, priekine kaire dalimi kliudė ant šaligatvio esantį kelio ženklą. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Iš vairuotojo pusės išlipo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras (tas pats, kuris prieš eismo įvykį sėdo prie vairo), apžiūrėjo automobilį ir nuvažiavo toliau link Taikos gatvės. Liudytojas nuėjęs apžiūrėti kelio ženklą pastebėjo, kad jis apgadintas, šalia jo buvo automobilio kėbulo dalys (t. 1, b. l. 66–69).

6.       Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 1 d. su dviem bendradarbėmis buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, ten išgėrė po vieną bokalą alaus. Prie vieno iš staliukų sėdėjo jai matyti asmenys, vienas iš jų vardu A., kurie pakvietė jas atsisėsti prie jų, jos sutiko. Ant stalo stovėjo kažkoks gėrimas, kas konkrečiai ten buvo, nežino, negali nurodyti, ar visi vartojo alkoholinius gėrimus. Paskui nusprendė važiuoti namo, kažkas pasakė, kad iškvies taksi, tačiau nuo to momento nelabai ką prisimena. Kitą rytą kišenėje rado kvitą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje iš bankomato išsigrynino pinigus, tačiau ką ji darė (duomenys neskelbtini) gatvėje ir su kuo ten buvo, negali pasakyti, neprisimena. Apie jokį eismo įvykį taip pat nieko neprisimena. Prisimena, kad buvo kažkokioje vietoje, kur buvo tujos, ten šoko, kalbėjo, tačiau kokia tai buvo vieta ir kokie žmonės ten buvo, pasakyti negali. Asmeniškai A. nepažįsta, susipažino bare, jį visi vadino S. (t. 1, b. l. 77–80).

7.       Liudytoja E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 23.35 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu T. K., gavo pranešimą, kad aikštelėje į automobilį įsėdo grupė jaunuolių, kurie, panašu, yra nuo kažko apsvaigę, baiminasi, kad gali važiuoti. Nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Susisiekus su pranešėju šis patikslino, kad automobilis yra „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sistemoje nustatė, kad automobilis priklauso A. K., kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl nuvyko šiuo adresu. Apie 23.58 val. prie (duomenys neskelbtini) pamatė ant pievos šalia konteinerių stovintį automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio variklis buvo užgesintas, žibintai išjungti. Apžiūrėjus automobilį pastebėjo apgadintą kairės pusės žibintą, kairės pusės sparną bei priekinį bamperį. Vairuotojo pusėje sėdėjo vyras, nustatyta, kad tai A. K.. Atidarius automobilio duris jautėsi labai stiprus alkoholio kvapas, pradėjus bendrauti su A. K. iš jo burnos pajautė sklindantį labai stiprų alkoholio kvapą. Paklausus, kodėl apdaužytas jo automobilis, jis nurodė, kad tokį automobilį pirko maždaug prieš pusę metų ir tokiu važinėja. Vėliau jis pasakė, kad automobilis dažniausiai stovi, tačiau pradėjus toliau klausinėti nurodė, kad automobiliu paskutinį kartą važiavo 2024 m. spalio 1 d. dienos metu, apie eismo įvykį nieko paaiškinti negalėjo. A. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam išlipus matėsi nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba. Paklausus, kada jis vartojo alkoholinius gėrimus, sakė, kad prieš 3–4 val. iki jų atvykimo, gal dienos metu. Paklausus, nuo kada čia stovi, A. K. sakė, kad 3–4 val., vėliau pasakė, kad visą vakarą, tačiau moteris sėdėjusi automobilyje nurodė, kad atvažiavo neseniai. Kelis kartus paklausus A. K., ar jis sutinka tikrintis blaivumą, jis atsisakė, nurodydamas, kad nemato tam pagrindo. Bendraujant su A. K. automobilio keleivė nepastebimai dingo. Kolega minėjo, kad jam girdint minėta moteris paklausė A. K., ar šis išsisuks, o jis atsakė, kad taip. Moteris priekaištavo, kodėl jie taip elgiasi Angelų sargų dieną. Dar kartą susisiekus su pranešėju jis patikslino, kad automobilis išvažinėdamas iš aikštelės atsitrenkė į nukreipiamąjį kelio ženklą, nesustojęs nuvažiavo, o prie šviesoforo vairuotojas išlipo ir apžiūrėjo automobilį. Tuomet jiems į pagalbą atvyko kitas ekipažas, o jie su kolega nuvažiavo į eismo įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pabendravo su pranešėju, peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose matėsi vairuotojas A. K. bei eismo įvykis, prie ženklo buvo rastos automobilio dalys, kurias kolegos surinko ir supakavo į dėžę (t. 1, b. l. 82–85).

8.       2024 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai:

8.1.                      garso įraše, pavadinimu „BPC skambu io  ra as (ID 92309304744, skambu io prad ia_2024-10-01 23_35_36)“, girdėti, kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas O. P. praneša apie priešais esančioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), stovintį automobilį, geriantį jaunimą, kurie svirduliuoja ir sėda prie vairo, nurodo nerimaujantis, kad girtas asmuo važiuos;

8.2.                      garso įraše, pavadinimu „BPC skambu io  ra as (ID 92309304744, skambu io prad ia_2024-10-01 23_39_22)“, O. P. praneša, kad automobilis iš (duomenys neskelbtini) pajudėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės (t. 1, b. l. 141–143).

9.       2024 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai:

9.1.                      iš vaizdo įrašo, pavadinimu „0 – VLVK-03 – 2024-10-01 22-59-57-793“ (2024 m. spalio 1 d. 22.59 val.), matyti įvažiavimas prie pastato, šalia stovintis juodos spalvos automobilis įjungtais galiniais žibintais, ant automobilio stogo padėtas butelis, judantys keturi vyrai ir dvi moterys. Netrukus svirduliuodamas, atsitrenkdamas į automobilį iš dešinės pusės ateina A. K., prieina prie automobilio vairuotojo pusės durelių ir atsisėda prie vairo, vėliau išlipa, vėl atsisėda į vairuotojo vietą, vėl išlipa, svirduliuodamas vaikšto ir kalba telefonu, atsitrenkia į automobilį, susvirduliuoja, vėl atsisėda prie vairo, į automobilį įsėda visi asmenys. 23.36 val. automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradeda judėti atbuline eiga, prie vairo sėdi A. K., automobilis ima važiuoti į priekį ir išvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį, iš aikštelės pasuka į dešinę pusę, sustoja prie šviesoforo. Kaltinamasis svirduliuodamas išlipa iš automobilio, pasiramstydamas prieina prie automobilio priekinės dalies, pasilenkęs kažką apžiūri ir grįžta į vairuotojo vietą. Matyti, kaip sankryžoje automobilis pasuka į kairę pusę. Kamerai grįžus į pradinę filmavimo poziciją, matyti ant šaligatvio stovintis apgadintas nukreipiamasis kelio ženklas, gulinčios juodos spalvos dalys;

9.2.                      iš vaizdo įrašo, pavadinimu „75 – LVK-17 2024-10-01 22-59-57-797“ (2024 m. spalio 1 d. 22.59 val.), matyti atbuline eiga judantis 9.1. punkte paminėtas automobilis, sustojęs ima važiuoti į priekį ir išvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį, 23.37 val. atsitrenkia į ant šaligatvio stovintį nukreipiamąjį kelio ženklą, kuris pasvyra. Automobilis važiuoja iki sankryžos, tuomet pasuka į kairę ir nuvažiuoja (t. 1, b. l. 127–130).

10.       2024 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašas, pavadinimu „export-59b07“, iš kurio matyti stovintis juodos spalvos automobilis, prie kurio priėjus pareigūnams atsidaro vairuotojo pusės durelės. Matyti, kad vairuotojo vietoje sėdi vyras, keleivio vietoje – šviesiaplaukė moteris. Pareigūnė nurodo, kad automobilio priekis yra sudaužytas, gavo iškvietimą dėl to, kad kažkas įvažiavo į stulpą, jaučia alkoholio kvapą. Automobilio vairuotojas paaiškina, kad niekur nevažiavo, jau 2–4 valandas čia stovi, automobilį nusipirko sudaužytu priekiu, atsisako pasitikrinti blaivumą, kadangi tam nėra pagrindo, nurodo, kad alkoholio nevartojo, gal tik dienos metu. Moteris sako, kad jie tikrai nedalyvavo jokiame įvykyje, čia atvažiavo tik dabar. Pareigūnė, kalbėdama telefonu, nurodo, kad vairuotojas A. K. akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai nekoordinuoti (t. 1, b. l. 133–138).

11.       2024 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ant vejos, priekine dalimi nukreiptas į pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyti apgadinimai jo priekinėje dešinėje dalyje – apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės priešrūkinio žibinto grotelės (t. 1, b. l. 32–55).

12.       2024 m. spalio 21 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtos nuolaužos iš eismo įvykio vietos. Nuolaužos yra juodos spalvos. Ant nuolaužos, pažymėtos Nr. 2 (nuotrauka Nr. 3) matyti apgadinimai, pabraižymai, galimai padaryti su kažkuo kontaktuojant (t. 1, b. l. 108–116).

13.       2024 m. spalio 2 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad A. K. vengia neblaivumo patikrinimo, nes tam nėra pagrindo. 2024 m. spalio 2 d. 00.40 val. jam nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas (t. 1, b. l. 86–87).

14.       AB „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. K. (t. 1, b. l. 153).

15.       VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. spalio mėnesį automobilio BMW X6 xDrive30d 6A (pasirinkti 2010 m.) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 12 680 Eur (t. 1, b. l. 94).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

16.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

17.       Nagrinėjamu atveju turi būti tikslinamos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis alkoholinius gėrimus vartojo iki eismo įvykio sukėlimo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną alkoholį vartojo 18.00–19.00 val., nustatyta, kad automobilį jis vairavo apie 23.38 val., teisiamojo posėdžio metu A. K. patvirtino, kad alkoholį vartojo iki atsitrenkimo į kelio ženklą, t. y. iki 23.38 val. Atsižvelgiant į tai, šalintinos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su eismo įvykio sukėlimu, paliekant A. K. inkriminuotą BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį – neblaivumo patikrinimo vengimą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokiu atveju aplinkybės, susijusios su eismo įvykio sukėlimu ir pasišalinimu iš jo vietos, jokios teisinės reikšmės šios veikos kvalifikavimui neturi.

18.       Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Kaltinamasis A. K. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad buvo pavartojęs alkoholio iki atsitrenkimo į kelio ženklą, suvokė, kad yra neblaivus, pastebėjo kliudęs kelio ženklą, suprato, kad pasišalino iš įvykio vietos, o atvažiavus policijos pareigūnams, supratęs, kad tokio jo elgesio pasekmės bus skaudžios, atsisakė pasitikrinti blaivumą. Be paties A. K. parodymų šias aplinkybes patvirtina liudytojų O. P., E. D. parodymai, kitų objektų apžiūros, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl juos pripažįsta patikimais ir jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis A. K., o policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, jis vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

19.       Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad A. K. neabejotinai suvokė, kad jis kaip automobilio vairuotojas privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus pasitikrinti blaivumą, tačiau sąmoningai to vengė (apklausiamas nurodė, kad buvo vartojęs alkoholį iki atsitrenkimo į kelio ženklą, suvokė, kad yra neblaivus ir pasišalino iš įvykio vietos, girtumo nesitikrino, nes buvo gėda, pyko ant savęs, suvokė gresiančias neigiamas pasekmes), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV.                      Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

20.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sugyventinė D. K. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis šį prašymą palaikė. Baudžiamojoje byloje yra raštu pareikšti tokio pobūdžio kaltinamojo ir galimos laiduotojos prašymai.

21.       BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

22.       Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, tokį savo elgesį vertino kritiškai, atlygino kelio ženklo atstatymo išlaidas. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą. Per pastaruosius penkerius metus jis administracine tvarka baustas penkis kartus, paskirtos baudos sumokėtos. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė alkoholio vartojimo problemų neturintis, šiuo metu nedirbantis, nes po šio įvykio buvo atleistas iš pareigų, esantis registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, auginantis (duomenys neskelbtini) vaikus, gyvenantis su vienu iš jų ir sugyventine. Buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini) viršininkės pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad A. K. dirbo (duomenys neskelbtini), tarnybą vidaus tarnybos sistemoje pradėjo 2003 m. kovo 7 d. Jis gerai išmanė darbo specifiką, pavestas užduotis vykdė nepriekaištingai ir laiku, nuosekliai dirbo, sugeba įžvelgti galimas problemas, pastebėti ir ištaisyti klaidas, kvalifikuotai sprendžia dalykinius klausimus, sugeba savarankiškai priimti sprendimus, jis lengvai randa tinkamą išeitį įvairiausiose situacijose, pasitiki savimi, nevengia rodyti iniciatyvos, darbe ir ne tarnybos metu laikosi drausmės, tarnybinės etikos taisyklių, skundų dėl elgesio ne darbo metu nebuvo gauta, jis yra gerbiamas kolektyve, lengvai bendrauja, linkęs išklausyti kitų nuomones, nevengia padėti kolegoms, yra atsakingas, objektyvus, sąžiningas, taktiškas ir mandagus, tarnybos laikotarpiu skatintas ir apdovanotas aštuoniolika kartų, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus kaltinamojo asmenybę, yra pagrindas manyti, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad A. K. baustumas administracine tvarka vertintinas neigiamai, vis dėlto, padaryti smulkus pažeidimai, baudos sumokėtos, todėl šį kartą teismas šių aplinkybių nepripažįsta reikšmingesnėmis nei visos kitos išdėstytosios ir nagrinėjamu atveju nelaiko jų užkertančiomis kelią taikyti laidavimo institutą. Taigi kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

23.       Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

24.       Laiduotoja siekianti būti D. K. teisme paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta apie 10 metų, kartu gyvena apie 2 metus. Apie įvykį sužinojo tą patį vakarą, su kaltinamuoju kalbėjosi, kad jis tikrai neatsakingai pasielgė, A. K. labai dėl to gailėjosi, pažadėjo daugiau niekada taip nesielgti, jis supranta, kad nuvylė ne tik save, bet ir vaikus. Iki įvykio problemų dėl alkoholio vartojimo nebūdavo, tačiau po įvykio jis alkoholio visiškai nebevartoja. Šiuo metu A. K. daugiau laiko praleidžia su vaikais, ji skatina jį tai daryti, kartu planuoja atostogas, laisvalaikiu kartu su vaiku eina į kavines, kiną, važiuoja į gamtą, kartu vakarieniauja. Kaltinamasis ja pasitiki, papasakoja apie savo išgyvenimus. Prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą D. K. užtikrina, kad jų abiejų pastangų dėka A. K. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, ji daro jam reikiamą įtaką, išnaudos visas galimybes, kad ateityje jis gyventų dorai ir sąžiningai, jaučia esanti jam autoritetas. Kaltinamasis patvirtino, kad D. K. yra vienintelis asmuo, šiuo metu galintis jam padėti, palaikyti ir paskatinti.

25.       Galima laiduotoja teisme paaiškino 25 metus dirbanti (duomenys neskelbtini), papildomai dirbanti ir (duomenys neskelbtini), kolegų yra apibūdinama kaip pareiginga, kruopšti, atsakinga, nuoširdi, sutinkanti padėti. (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje D. K. iš tiesų apibūdinama kaip atsakinga, kruopšti ir pareiginga darbuotoja, puikiai įvaldžiusi medicinos statistiką ir klinikinį kodavimą, sugebanti operatyviai priimti reikiamus sprendimus savo kompetencijos ribose, puikiai dirbanti komandoje, niekada neatsisakanti padėti kolegoms ir gydytojams, per visą dirbtą laiką nepadariusi darbo drausmės pažeidimų. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, D. K. dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, per pastaruosius penkerius metus ji nebausta administracine tvarka, neteista. Galima laiduotoja nurodė suprantanti, kad bus atsakinga už A. K., sutiko už jį laiduoti kad ir ilgiausiam terminui, nurodė turinti galimybę sumokėti užstatą.

26.       Iš A. K. ir D. K. pateiktų paaiškinimų bei jų prašymų turinio matyti, kad jie yra ilgą laiką pažįstami, jau apie dvejus metus gyvena kartu, nuolat bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, tarp jų yra susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys, santykiai nuoširdūs ir pagarbūs, paremti tarpusavio pasitikėjimu bei rūpestingumu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad D. K. yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.

27.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant D. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

28.       BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

29.       Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad A. K. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – vairavo transporto priemonę ir vengė blaivumo patikrinimo procedūros. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra šiurkštus, kadangi policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiuo atveju A. K. elgesys sukėlė realų pavojų trečiųjų asmenų turtui, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, paties kaltinamojo teigimu, sėdo prie automobilio vairo suvokdamas, kad yra neblaivus, vairavo Vilniaus miesto kelio ruože, o policijos pareigūnams atvažiavus ir nustačius neblaivumo požymius, vengė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Taigi, teismas mano esant tikslinga A. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

30.       Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą teismas šiuo atveju atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn nei už analogiškos, nei už jokios kitos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus nebaustas. Iš kaltinamojo pateiktų duomenų bei paaiškinimų matyti, kad pastarasis augina (duomenys neskelbtini) vaikus – vienas gyvena kartu su juo, kitas – su jo buvusia sugyventine. Šis jo sūnus su negalia, turintis rimtų sveikatos sutrikimų ir reikalaujantis nuolatinės medicininės priežiūros bei slaugos. Vaiko mamos Ž. N. teismui pateiktame prašyme nurodyta, kad dėl sūnaus sveikatos būklės jie yra priversti reguliariai vykti į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, gauti konsultacijas, atlikti medicinines procedūras bei aprūpinti sūnų reikalingomis slaugos priemonėmis ir vaistais, dėl staigiai kintančios sūnaus sveikatos būklės dažnai kyla poreikis skubiai vykti į ligoninę. Ž. N. pažymi, kad sūnaus tėvas, t. y. kaltinamasis A. K., iki šiol aktyviai dalyvavo sūnaus priežiūros procese, įskaitant skubius ir planuotus vaiko pervežimus, visgi teisės vairuoti transporto priemones praradimas labai apsunkino jau ir taip sudėtingas sūnaus gyvenimo sąlygas, jie yra priversti samdyti transporto paslaugas teikiančias įmones, kas sukelia finansinę naštą jų šeimai. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino A. K., papildomai nurodydamas, kad buvusi jo sugyventinė Ž. N. nevairuoja, taip pat ir dabartinė jo sugyventinė D. K., patvirtindama, kad ir ji padeda A. K. sūnaus priežiūros klausimais. Kaltinamasis iki įvykio daugiau nei 20 metų tarnavo (duomenys neskelbtini), po įvykio buvo atleistas iš pareigų, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip pats nurodė, teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas apsunkina darbo paieškas. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – tikslai bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 3 d., t. y. nuo dienos, kai A. K. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

31.       Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.).

32.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-50-788/2018). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018).

33.       Nagrinėjamu atveju A. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios A. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nustatyta, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o nustačius akivaizdžius jo neblaivumo požymius, jis vengė neblaivumo patikrinimo. Kaltinamasis vairavo automobilį Vilniaus mieste, pavojingai manevravo. Pavojingi jo veiksmai buvo išaiškinti neabejingam ir pilietiškam asmeniui pastebėjus A. K. grėsmę keliantį elgesį ir apie tokius veiksmus pranešus Bendruoju pagalbos telefonu. Teismui nekyla abejonių, kad A. K. savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui, nepavyko išvengti ir realių neigiamų padarinių. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jis prie automobilio vairo sėdo jausdamas, kad yra apsvaigęs, o pasitikrinti neblaivumą vengė sąmoningai, žinodamas, kokios pasekmės jo laukia. Taigi kaltinamasis, jausdamasis apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, priėmė sąmoningą sprendimą vairuoti automobilį, o vėliau sąmoningai nusprendė sutrukdyti policijos pareigūnams nustatyti jo neblaivumo laipsnį. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kaltinamasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes prieš darydamas nusikaltimą, todėl nusikaltęs turi jas prisiimti. AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. K.. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 12 680 Eur Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl A. K. priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas. 

VI.                      Kiti klausimai

34.       Ikiteisminio tyrimo metu A. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas  – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos. 

35.       Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2025 m. balandžio 2 d.) apribota A. K. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas A. K. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

36.       Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) 2 vnt. kompaktinių diskų, laikomų vokuose, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) dėžė su joje esančiomis nuolaužomis, perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos ir Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. (A.) K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. (A.) K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti A. (A.) K. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Laikiną A. (A.) K. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

A. (A.) K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą  – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. (A.) K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 2 vnt. kompaktinių diskų, laikomų vokuose, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje; dėžę su joje esančiomis nuolaužomis, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos ir Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. (A.) K.:

1.        jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2.        jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3.        asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti D. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja                                                                                           Božena Mozūraitienė