Civilinė byla Nr. e2-2482-933/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00696-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5;

3.4.1.9  

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano aplinkos ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlygų teisėtumo. Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :        

1.       Ieškovė ieškinyje prašė: panaikinti 2021-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo atmesta 2021-06-07 UAB Mano aplinka pretenzija; pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 8.2. punktą neteisėtu; pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlygų 13 punktą, 34.4 punktą, 34.5 punktą, 41 punktą, 91.3 punktą neteisėtais; pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą atsisakyti pratęsti pasiūlymų atvirajame konkurse „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikimo terminą iki 2021-07-29 neteisėtu; ex officio spręsti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūrų nutraukimo; priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad: 

1.1.                      Atsakovė vykdo atvirą konkursą „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) („Konkursas“). Ieškovės vertinimu, Konkurso dokumentacija neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, nėra tiksli ir aiški, turi dviprasmybių. Ieškovė 2021-06-07 atsakovei pareiškė pretenziją, kurioje nurodė, jog: Konkurso sąlygos nėra tikslios ir aiškios, turi dviprasmybių, t. y.: nėra aiški bei tiekėjams negali būti numatoma Konkurso objekto apimtis; aprašant techninio pajėgumo kvalifikacinį reikalavimą nenurodytas reikalaujamas technikos (įrangos) kiekis, našumas ir kiti techniniai kriterijai; konkurso sąlygose nėra pagrindžiama, kodėl atsakovė reikalauja subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, solidarios atsakomybės ir net dėl visos Konkurso sutarties įvykdymo; sąlygos yra akivaizdžiai neišbaigtos; antrasis ekonominio naudingumo balų skyrimo kriterijus – neracionalus ir neproporcingas; Konkurso sąlygų 34.4 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas suformuluotas nekorektiškai bei nelogiškai; numatytas pasiūlymų pateikimo terminas – pernelyg trumpas. 2021-06-11 atsakovė pateikė atsakymą į Pretenziją, kuriuo ją tenkino tik iš dalies – dėl sąlygų neišbaigtumo (Pretenzijoje nurodyto neegzistuojančio Konkurso sąlygų punkto), kitose dalyse Pretenziją atmetė.

1.2.                      Ieškovės vertinimu, atsakovės paskelbta Konkurso dokumentacija tiekėjams neleidžia nustatyti net apytikslės (kiek tai įmanoma pagal perkamų paslaugų pobūdį) Konkurso objekto apimties. Itin didelė Konkurso objektą sudarančių paslaugų apimties dalis yra sąlygota Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimo (Techninės specifikacijos 8.2 punktą). Tiekėjams (bent jau ieškovei) nėra žinoma nei: kada bus priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimo (gali būti priimtas net ir pirmais Konkurso sutarties vykdymo metais); nei koks planuojamas patvirtinti sklypavimas ((duomenys neskelbtini) teikimo po minimo sprendimo priėmimo gali ir iš viso daugiau neprireikti). (duomenys neskelbtini) vidutiniškai sudaro itin reikšmingą Konkurso objektą sudarančių paslaugų apimtiems dalį – daugiau nei 50 proc. ir pan. Konkurso objekto neapibrėžtumas neleidžia tiekėjams tinkamai parengti pasiūlymų. Juo labiau, kai Konkursu siekiama įsigyti robotizuotais, inovatyviais ir draugiškais aplinkai mechanizmais (technika) teikiamas paslaugas. Konkurso dokumentacijoje turi būti aiškiai nustatyta Konkurso objekto apimtis – (duomenys neskelbtini) turi būti arba pašalintos iš Konkurso objekto visiškai, arba turi būti aiškiai numatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal Konkurso sutartį (sutartis) bus teikiamos iki Konkurso sutarties (sutarčių) pabaigos.

1.3.                      Bendras paslaugų teikimo terminas, kuris neišvengiamai įtakoja paslaugų kiekį (apimtį), priklauso išimtinai nuo subjektyvios ir politinės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pozicijos. Konkurso sąlygų 13 punkte numatyta, kad Konkursu perkamų paslaugų teikimo terminas tomis pačiomis sąlygomis gali būti vieną kartą pratęstas 24 mėn., jei tiekėjas nėra padaręs esminio pirkimo sutarties sąlygų pažeidimo, nevykdė pirkimo sutarties prievolių su nuolatiniais trūkumais ir tam yra gautas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimas. Net jei tiekėjai Konkurso sutartis vykdytų be pažeidimų, nėra įmanoma prognozuoti, ar Vilniaus miesto savivaldybės taryba nuspręstų pritarti Konkurso sutarčių pratęsimui. Atsižvelgus į jau minėtas aplinkybes dėl reikalingų itin didelių investicijų į techniką (įrangą), iš to išplaukiančio poreikio įvertinti investicijų grąžą, tai turi reikšmingos įtakos galimų pasiūlyti paslaugų kainai (pasiūlymo kainai). Bendras paslaugų teikimo terminas, kuris neišvengiamai turi įtakos paslaugų kiekiui (apimčiai), taip pat negali priklausyti nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pozicijos.

1.4.                      Aprašant techninio pajėgumo kvalifikacinį reikalavimą, nenurodytas reikalaujamas technikos (įrangos) kiekis, našumas ir kiti techniniai kriterijai. Konkurso sąlygų 34.5 punkte tik išvardinama technika (įranga), nenurodant reikalaujamo kiekio, technikos (įrangos) našumo, kitų techninių kriterijų. Patys tiekėjai turi spėlioti, koks technikos (įrangos) kiekis atsakovei pasirodys pakankamas, kurias savybes turinti technika (įranga) bus vertinama kaip naši ir kokie kiti kriterijai bus laikomi tinkamais, šiuos visus duomenis nurodant alternatyviai teikiamame (alternatyviai gali būti teikiama kompetentingos oficialios institucijos pažyma) technikos (įrangos) aprašyme. Be to, nėra įmanoma suprasti, kaip ir kas vertins subjektyvius technikos (įrangos) aprašymus, kurie turėtų pagrįsti atitiktį Konkurso sąlygų 34.5 punkto reikalavimams.

1.5.                      Konkurso sąlygose neįtvirtinus aiškaus ir tikslaus Konkurso sutarties (sutarčių) vykdymui reikalingos technikos (įrangos) skaičiaus, nėra aišku, kokie yra atsakovės lūkesčiai, susiję su Konkurso objekto dalims reikalinga technika (įranga). Konkurso dokumentacijoje nenurodžius konkretaus reikalingo technikos (įrangos) skaičiaus, atsakovei formaliai suteikiama neribota pasirinkimo laisvė atmesti iš esmės bet kurio tiekėjo pasiūlymą dėl galimai netinkamo (nepakankamo) technikos (įrangos) kiekio, kuris šiuo metu net nėra žinomas. Konkurso sąlygų 34.5 punkte, atsakovė jo tinkamai neindividualizavo Konkursui.  

1.6.                      Konkurso sąlygose nėra pagrindžiama, kodėl atsakovė reikalauja subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, solidarios atsakomybės ir net dėl visos Konkurso sutarties įvykdymo. Ieškovei nėra aišku, kodėl apskritai toks reikalavimas įtvirtintas ir kokiomis svarbiomis priežastimis jis grindžiamas. Be to, papildoma apsauga solidariosios atsakomybės reikalavimu yra neproporcinga. Konkurso sąlygomis reikalaujant tiek Konkurso sutarties įvykdymo užtikrinimo, tiek papildomos finansinės apsaugos solidariosios atsakomybės iš ūkio subjekto, kuris tiekėjui teikia ekonominius ir finansinius pajėgumus, pažeidžiamas proporcingumo principas, peržengiamos atsakovės diskrecijos ribos, nepagrįstai suvaržomos tiekėjų teisės, todėl Konkurso sąlygų 41 punktas turi būti panaikintas.

1.7.                      Konkurso sąlygų 91.3 punkte nurodyti ekonominio naudingumo balai, skiriami už antrąjį kriterijų – robotizaciją ir inovacijas, jų panaudojimo būdus. Už šį kriterijų skiriama 30 ekonominio naudingumo balų, tačiau toks balų paskirstymas yra neracionalus ir neproporcingas. Balai skiriami už kiekvienos išvardintos paslaugos teikimą tik tuo atveju, jei ji teikiama 98 proc. (iš esmės visoje) Konkurso objekto dalyje. Tiekėjai arba gali gauti maksimalų balų skaičių už atitinkamą antrojo kriterijaus sudedamąja dalį arba balų negauti iš viso. Toks ekonominio naudingumo balų suteikimas, yra neracionalus ir neproporcingas.

1.8.                      Konkurso sąlygų 34.4 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas suformuluotas nekorektiškai bei nelogiškai. Šiame punkte taip pat nurodoma, kad pasiūlymą teikiant daugiau negu vienai Konkurso objekto daliai, reikalavimai įvykdytoms sutartims (jų vertei) nesumuojami. Ieškovo vertinimu, reikalavimų įvykdytų sutarčių vertei nesumavimas yra ydingas, nekorektiškas ir nelogiškas.

1.9.                      Numatytas pasiūlymų pateikimo terminas – pernelyg trumpas. Atsakovė, nustatydama terminą, neįvertino, kad: Konkursas yra sudėtingas – jo objektas, kitaip nei ankstesniais metais, yra suskirstytas net į 13 sudėtinių dalių; yra keliama daug inovatyvių reikalavimų, kurie nebuvo keliami ankstesniuose konkursuose; pasiūlymų pateikimas reikalauja sudėtingų skaičiavimų ir kt. Laikas tinkamai parengti pasiūlymus objektyviai reikalingas daug ilgesnis nei nustatytas jiems pateikti. Vien technikos (įrangos) tiekėjų pasiūlymams gauti gali prireikti ilgesnio termino nei yra numatytas pasiūlymų pateikimui. Juolab, kad technika nėra standartinė, pasižymi išskirtiniu inovatyvumu, o Konkursas vyksta birželio mėn., kuomet daugelis tiekėjų darbuotojų atostogauja. Konkurso sudėtingumą bei papildomą laiko poreikį tinkamai pasiūlymams pateikti patvirtina Konkurso dokumentacijos apimtis – vien Konkurso sąlygos su priedais sudaro 293 lapus. Pasiūlymų pateikimo terminas – pernelyg trumpas, todėl turėjo būti prailgintas bent iki 2021-07-29 (e. b. 1 t. 1-19 b. l.).

2.       Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1.                      Ieškinys teikiamas, todėl, kad UAB Mano aplinka nenori užleisti ilgamečių pozicijų šioje rinkoje ir bet kokiomis priemonėmis stengiasi sutrukdyti įgyvendinti Pirkimo procedūras.

2.2.                      Tiekėjas yra skatinamas orientuotis į konkretų rezultatą, o kaip jį pasiekti, kokiais būdais, metodais tiekėjui leidžiama pačiam pasirinkti. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti tiek pirkimo objektą, tiek ir reikalavimus pirkimo objektui. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą, nurodydama, jog teikiamų paslaugų apimtis gali sumažėti 90 proc., tačiau neįvardina nei kokioje dalyje, nei kokiomis metodikomis vadovaujantis buvo gauta būtent tokia procentinė išraiška ir apskritai kas buvo vertinama – ploto apimtis ar finansinė. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimo skyriaus pateiktą finansinės apimties statistiką, (duomenys neskelbtini) vidutiniškai sudaro 48 proc., o didžiausia procentinė išraiška – 60 proc. Naujosios Vilnios teritorijoje. Ieškovė, teigdama, jog teikiamų paslaugų apimtis gali sumažėti 90 proc., nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu klaidina teismą. Net ir susiklosčius tokioms aplinkybėms, kuomet gali būti mažinama (duomenys neskelbtini) teikiamų paslaugų apimtis, remiantis turimais duomenimis, maksimaliai ji gali sumažėti iki 60 proc. Tikimybė, kad paslaugų teikimo apimtis sumažėtų iki 60 proc. yra minimali, kadangi paslaugos teikiamos ne išskirtinai tik Vilniaus teritorijose esančiuose kiemuose, bet visame Vilniaus mieste.

2.3.                      Perkančioji organizacija, įgyvendindama VPĮ 35 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasi Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 10 punktu, Pirkimo sąlygų 98 punkte nurodė, jog pirkimo sutartyje ir šios pirkimo sutarties galimiems pakeitimo atvejams yra pasirinktas šis kainos apskaičiavimo būdas – fiksuoto įkainio su peržiūra. Vadovaudamasi Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 17.2 punkto nuostatomis, kuriose įtvirtinta nuostata, jog: „jeigu neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodoma maksimali“, Perkančioji organizacija perkamą paslaugų kiekio (apimties) viršutinę ribą apibrėžė maksimalia pirkimui skirta lėšų suma. Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodytas maksimalus per visą 36 mėn. paslaugų teikimo laikotarpį perkamų paslaugų kiekis (apimtis) kiekvienai pirkimo objekto daliai, todėl nesuprantamais laikytini ieškovės argumentai dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo ar objekto neapibrėžtumo. Perkančioji organizacija dėl nenuspėjamų ir nuolat kintančių gamtinių sąlygų, dėl nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo ar kitokio perėmimo ar perdavimo, dėl galimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo, negali nurodyti tikslių perkamų paslaugų kiekių (apimčių), o tiekėjui bus apmokama už faktiškai suteiktas paslaugas. Pats perkamų paslaugų pobūdis suponuoja, kad tikslių apimčių neįmanoma nustatyti ir perkamų paslaugų apimtys gali kisti ne tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų, bet ir dėl oro sąlygų ar kitų priežasčių.

2.4.                      Perkančiajai organizacijai taip pat nėra tiksliai žinoma, kada bus priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimo (ar jis apskritai bus priimtas) ir kokie pakeitimai būtų patvirtinti. Sanitarinio valymo paslaugų teikimas reikalingas ne tik kiemuose, bet ir visame Vilniaus mieste, tad galimai ateityje mažėjančios (duomenys neskelbtini) apimtys nesudarytų didelio procento visų teikiamų paslaugų kontekste. Perkančioji organizacija negali laukti galimai ateityje įvyksiančių teisės aktų pakeitimų, kadangi ankstesnės sanitarinio valymo paslaugų sutartys baigiasi. Planuojami pakeitimai dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių nėra pakankamas pagrindas neskelbti naujo pirkimo apskritai ar pratęsti besibaigiančias sutartis su buvusiais tiekėjais, kai tokia galimybė sutartyse nėra numatyta. Perkančioji organizacija, informuodama tiekėjus iš anksto apie galimas rizikas dėl (duomenys neskelbtini) apimčių kitimo (galimo sumažėjimo), elgiasi sąžiningai. 120 darbo dienų terminas yra pakankamas tiekėjams pasiruošti, perskirstyti savo išteklius, darbuotojus ir pan. bei rodo perkančiosios organizacijos norą bendradarbiauti su potencialiais tiekėjais pirkimo vykdymo metu bei tokiu būdu informuojant iš anksto apie galimus pokyčius, nors fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, to neįpareigoja. Tokia Pirkimo sąlygų nuostata užtikrina potencialių tiekėjų apsaugą nuo galimo netikėtų paslaugų tiekimo apimčių pasikeitimo ateityje, rodo perkančiosios organizacijos sąžiningumą. Vien aplinkybė, jog perkančiajai organizacijai tiksliai nežinant ar ateityje keisis teisinis reglamentavimas, kuris gali lemti paslaugų teikimo apimties pasikeitimą, negali būti laikoma pakankamu pagrindu neskelbti naujo pirkimo ar stabdyti jau paskelbtą, kadangi atsakovė privalo užtikrinti paslaugų teikimo nepertraukiamumą.

2.5.                      Vadovaujantis VPĮ 86 straipsnio 5 dalimi, sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo paslaugų teikimo laikotarpis. Išimčiai patvirtinti reikalingas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimas, t. y. pati perkančioji organizacija be Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimo negali priimti sprendimų dėl ilgesnių nei 3 metai pirkimo sutarčių sudarymo, kadangi ne perkančioji organizacija, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendžia klausimus dėl biudžeto lėšų panaudojimo ir tikslingumo jas panaudoti išimtinai pratęsiant sutartis. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti tiek pirkimo objektą, tiek ir reikalavimus pirkimo objektui, tarp jų  sutarčiai taikomą kainodarą, paslaugų teikimo terminus.

2.6.                      VPĮ 47 straipsnio 7 dalis numato, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Pirkimo sąlygų 34.5 punkto kvalifikacijos reikalavimas ir jo atitikčiai prašomi pateikti dokumentai yra parengti vadovaujantis privalomo teisės akto – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 18 punkto nuostatomis. Paslaugai suteikti reikalingos įrangos kiekis, jos našumas ar techniniai kriterijai šiuo atveju nėra lemiamas veiksnys, kuriuo vadovaudamasi perkančioji organizacija vertintų pateiktus tiekėjų pasiūlymus. Perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimus pagal Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką, leidžia paslaugos tiekėjui pačiam pasirinkti, kaip jis vykdys sutartį.

2.7.                      Pirkimo sąlygų 35.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad tiekėjas gali pateikti kompetentingos oficialios institucijos pažymą apie tai, jog tiekėjo techninės galimybės leis įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau akivaizdu, kad ši nuostata tiekėjams nėra privaloma. Perkančiajai organizacijai teikiamų dokumentų turinys nurungia formos reikalavimus, tad svarbiausia, jog tiekėjas pagrįstų ir įrodytų savo tinkamą kvalifikaciją sutarčiai įvykdyti.

2.8.                      VPĮ 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Nesuprantama, kodėl ieškovė ketina pasitelkti trečiuosius asmenis kvalifikacijos ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimų atitikčiai pagrįsti, nes pagal viešai prieinamus duomenis UAB Mano aplinka pati atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus. Pagal VĮ Registrų centro duomenis UAB Mano aplinkos metinės pardavimo pajamos 2020 m. sudarė 6 868 000 Eur. Minėtos normos tikslas – leisti perkančiajai organizacijai įsitikinti, ar tiekėjas turės pakankamai lėšų vykdyti sutartį, ar gebės atlyginti nuostolius, jei netinkamai vykdys sutartį. Ieškovė pati atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, yra pajėgi dalyvauti pirkime nepasitelkiant trečiųjų asmenų, o solidariosios atsakomybės nustatymas už pirkimo sutarties įvykdymą tiekėjui ir ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovės interesų. Manydama, kad pažeidžiami kitų asmenų interesai, ieškovė turėtų kreiptis ne tiesiogiai į teismą, bet į priežiūrą atliekančią instituciją – Viešųjų pirkimų tarnybą. Ieškovė siekia ne savo interesų gynybos, tad vien šiuo pagrindu ieškinio dalis turėtu būti nenagrinėjama.

2.9.                      VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Pirkimo sąlygų 103 punkte nurodyta, kad pasiūlymas turi būti užtikrinamas užstatu. Perkančioji organizacija vadovaujasi teisės aktų reikalavimais, o užstato reikalavimas sutarties įvykdymo užtikrinimui negali būti laikomas pertekliniu.

2.10.                      Techninis neatitikimas dėl 89.4 punkto buvo nedelsiant ištaisytas, kai jis buvo pastebėtas. Nėra jokio pagrindo Pirkimo procedūrų nutraukimui dėl sąlygose buvusių techninių klaidų. Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama, kad vilniečiai bei miesto svečiai gyventų ir leistų laiką švariame, šiuolaikiškame ir tvarkingame mieste, išsikėlė tikslus ieškoti inovatyvių, aplinkai draugiškų sprendimų, kurie padėtų sumažinti triukšmą mieste, išmetamo anglies dvideginio kiekį ir aplinkos taršą. 30 ekonominio naudingumo balų už antrąjį kriterijų – robotizaciją ir inovacijas, jų panaudojimo būdus 98 proc. objekto dalies, skyrimas ir jų paskirstymas yra racionalus ir proporcingas šiems perkančiosios organizacijos tikslams ir užtikrins ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimą. Aukštas 30 procentų lyginamasis šio kriterijaus svoris proporcingas didelės vertės tiekėjo investicijoms. Perkančioji organizacija prieš nustatydama sąlygas atliko rinkos analizę ir nurodė logišką ir protingą 6 mėnesių terminą antro ekonominio naudingumo kriterijaus reikalavimams įgyvendinti, išanalizavusi inovatyvių, ekologiškų ir draugiškų aplinkai mechanizmų rinką ir jų įsigijimo terminus.

2.11.                      Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105, aktualios redakcijos 16 punkte nurodyta, kad: „apibrėžiant reikalavimą verte, kiekiu, apimtimi (plotas, ilgis, kiekis ir kt.), reikalaujama patirties reikšmė turi būti 0,3-0,7 dydžio (arba mažesnė), lyginant atitinkamai su numatoma pirkimo sutarties verte, kiekiu, apimtimi“. Atsižvelgiant į perkamo objekto apimtis ir siekiant kuo didesnės konkurencijos, perkančioji organizacija nustatė atitinkamas suteiktų paslaugų pagal sutartis vertes. 

2.12.                      VPĮ nenumato teisės perkančiajai organizacijai, kai pirkimo objektas skaidomas į atskiras dalis, kelti reikalavimą dėl suteiktų paslaugų pagal sutartis, atsižvelgiant į tų pirkimo objekto dalių bendrą numatomą pirkimo vertę (VPĮ 47 straipsnio 4 dalis, 3 dalies 1 punktas). Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė paaiškinimą, jog nemato pagrindo pirkimo objektą skaidant į atskiras dalis, sumuoti kvalifikacijos reikalavimų atliktiems darbams pagal sutartis. Pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis pagrindinis tikslas yra skatinti pirkimuose dalyvauti smulkų ir vidutinį verslą, skatinti tiekėjų konkurenciją. Pernelyg aukšti kvalifikaciniai reikalavimai siaurina konkurencijos ratą ir tai gali būti naudinga tik kelioms įmonėms, kurios ir iki šiol teikia paslaugas Vilniaus mieste.

2.13.                      Tarptautinio pirkimo atveju buvo skirtas ne trumpesnis nei įstatyme reglamentuotas pasiūlymų pateikimo terminas, tad teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pati ieškovė elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai, kadangi nesiekia aktyviai dalyvauti pirkime ir teikti pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Toks ieškovės pasyvumas pirkime, tačiau aktyvus teisminių ginčų iniciavimas iliustruoja ieškovės siekį nukelti naujų sutarčių su pirkimo laimėtojais sudarymą ir turimos rinkos išsaugojimo bei ekonominės naudos sau siekimą. Visi tiekėjai, tarp jų ir ieškovė, galėjo aktyviai dalyvauti šio viešojo pirkimo dokumentų rengimo etape: 2021-01-27 ir CVP IS interneto svetainėje https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt buvo skelbtas šio numatomo pirkimo techninės specifikacijos projektas (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini)); 2021-02-26 ir CVP IS interneto svetainėje https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt buvo skelbta šio numatomo pirkimo rinkos konsultacija, kurios metu tiekėjai galėto teikti savo klausimus, teikti pastabas ir pasiūlymus (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini)); 2021-04-16 ir CVP IS interneto svetainėje https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt buvo skelbtas šio numatomo pirkimo techninės specifikacijos projektas kartu su pirkimo sąlygomis (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini)).  Aplinkybę, jog ieškovei buvo žinoma apie planuojamą pirkimą dar 2021 m. pradžioje, patvirtina ir pati ieškovė ieškinyje. Šią dieną pasiūlymų pateikimo terminas pratęstas iki 2021-07-07, tačiau ilgesnis pirkimo procedūrų užsitęsimas ir jų atidėjimas ilgesniam laikui pažeis viešąjį interesą. UAB Mano aplinka šiuo metu teikia analogiškas paslaugas beveik 1/3 Vilniaus miesto teritorijos, todėl būtent jai miestas, jo dalys, turėtų būti gerai žinomi ir pasirengimas dalyvavimui pirkime neturėtų sukelti didelių sunkumų ar pareikalauti tokio ilgo laiko, t. y. nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio.

2.14.                      Atsakovė įrodė pirkimo sąlygų teisėtumą bei pagrįstumą, todėl perkančiosios organizacijos 2021-06-11 Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymas į ieškovės pretenziją laikytinas pagrįstu ir negali būti naikinamas. Vien aplinkybė, kad minimu atsakymu nebuvo tenkinami ieškovės pageidavimai, nėra pakankamas pagrindas naikinti teisėtą, motyvuotą ir pagrįstą 2021-06-11 Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymą (e. b. 1 t. 90 b. l.).

3.       Teismas 2021-07-07 nutartimi pasirengimą nagrinėti bylą nutarė vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 1 t. 91-92 b. l.).  

4.       Ieškovė dublike prašė: panaikinti 2021-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo atmesta 2021-06-07 UAB Mano aplinkos pretenzija; pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 8.2. punktą neteisėtu; pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlygų 13, 34.4, 34.5, 41, 91.3 punktus neteisėtais; pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą atsisakyti pratęsti pasiūlymų atvirajame konkurse „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikimo terminą iki 2021-07-29 neteisėtu; ex officio spręsti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūrų nutraukimo; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dublike nurodė, kad:

4.1.                      Atsiliepime nepagrįstai spekuliuojama apie tariamą ieškovės siekį vilkinti Konkurso procedūras ir bet kokiomis priemonėmis neužleisti ilgalaikių paslaugų teikimo pozicijų. Teikdama ieškinį, ieškovė ginčija netikslias, neaiškias ir neteisėtas Konkurso dokumentacijos nuostatas, kurios turi tiesioginę įtaką tiekėjų konkurencijai/varžymuisi Konkurse. Ieškovė gina savo interesą laimėti Konkursą ir sudaryti ilgalaikę (-es), aiškiu terminu ir objekto apimtimi apibrėžtą (-as) sutartį (-is), bet ne siekia keliems mėnesiams sutrikdyti Konkurso procedūras. Atsakovė nepaneigia, kad nėra aiški bei tiekėjams negali būti numatoma perkamų paslaugų apimtis (kiekis).

4.2.                      Atsiliepime nepaneigtas techninės specifikacijos 8.2 punkto neteisėtumas. Atsakovė tik deklaratyviai kartoja ankstesnę poziciją, teisinio reguliavimo nuostatas. Atsakovė klaidina teismą dėl didžiausio (maksimalaus) galimo paslaugų apimties sumažėjimo. Skirtumai skaičiavimuose atsiranda dėl pasirinktos skaičiavimo metodikos. Atsakovė skaičiavimus atliko pagal finansinės paslaugų vertės apimtį; ieškovė pagal apytikslę teritorijos ploto apimtį. Net ir pagal atsakovės nurodomus skaičiavimus, atliktus pagal finansinės paslaugų vertės apimtį, (duomenys neskelbtini) vidutiniškai sudaro 48 proc. (pusę perkamų paslaugų), o didžiausia jų procentinė išraišką – 60 proc. (Naujosios Vilnios teritorijoje). Ieškovės pozicija dėl galimo drastiško perkamų paslaugų apimties sumažėjimo nėra paneigiama. Perkamų paslaugų apimties neapibrėžtumas kildinamas iš atsakovės pasirinkimo perkamų paslaugų apimtį (kiekį) susieti su būsimu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimo (techninės specifikacijos 8.2. p.). To daryti dėl motyvų, atskleistų ieškinyje, atsakovė negali ir neturi teisės.

4.3.                      Atsakovė, ignoruodama ieškovės motyvus, taip ir nepaaiškino, kodėl, pavyzdžiui, negali (duomenys neskelbtini) organizuoti atskiro konkurso, kuris būtų pritaikytas prie neapibrėžtos situacijos. Tiekėjams būtina kuo tiksliau prognozuoti perkamų paslaugų apimtį, investicijų grąžą, galimas rizikas. Nuo to tiesiogiai priklauso pasiūlymo kaina. Kiemų sanitarinio valymo paslaugas (kurioms, kaip pabrėžia atsakovė, nėra reikalaujama pasitelkti robotizuotų ir inovatyvių mechanizmų) išskyrus į atskirą konkursą, neapibrėžtumas Konkurso kontekste dėl perkamų paslaugų apimties būtų likviduotas. Kiemų sanitarinio valymo paslaugas įsigyjant atskiru konkursu (jei ir toliau jų teikimui nebūtų reikalaujama robotizuotų ir inovatyvių mechanizmų), rizikos būtų aiškiai atskirtos ir tiekėjams nereikėtų vertinti itin didelių investicijų į robotizuotus ir inovatyvius mechanizmus atsipirkimo grąžos, kas didžiąja dalimi nagrinėjamu atveju ir sąlygoja minėtą problematiką. Išankstinio informavimo įtvirtinimas nesuteikia tiekėjams galimybės įvertinti maksimaliai tikslią patirtinų investicijų grąžą ir atsižvelgiant į tai nustatyti konkurencingą pasiūlymo kainą. Net ir įtvirtinus nurodytą informavimo tvarką, įsigyjamų paslaugų apimtis yra neaiški – itin reikšmingo paslaugų kiekio (vidutiniškai 50 proc.) galėtų būti atsisakoma jau po kelių mėnesių nuo Konkurso sutarties (sutarčių) sudarymo.

4.4.                      Atsakovė (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra kartu veikiantys subjektai. VPĮ 86 straipsnio 5 dalis numato, kad pirkimo sutartyje pailginti jos atlikimo laikotarpį (nustatyti ilgesnį nei 3 metai) diskreciją suteikia perkančiajai organizacijai, t. y. pačiai atsakovei. Jokie kiti subjektai minimoje nuostatoje nėra įvardijami. Atsakovė taip ir nepaaiškina, kodėl sprendimą dėl sutarčių pratęsimo susieja su neprognozuojama politine valia, bet ne ekonominiu ar socialiniu požiūriu, kurį kaip kriterijų įtvirtina VPĮ 86 straipsnio 5 dalis. Konkurso objekto apimtis siejama ne tik su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu dėl tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimo, bet ir tarybos valia nuspręsti dėl Konkurso sutarčių pratęsimo 24 mėn. Visa tai lemia, kad tiekėjams Konkurso objekto apimtis yra neaiški.

4.5.                      Konkurso sąlygų 34.5 punktas turėtų būti patikslintas, nurodant atsakovei priimtinus reikalaujamos technikos (įrangos) kiekius, našumus ir kitus techninius kriterijus. Turiningąjį vertinimą akcentuojanti atsakovė Konkurso sąlygų 34.5 punkte galėjo aiškiai nurodyti minimus techninius kriterijus bei pažymėti, kad kaip tinkami bus vertinami ir kiti kriterijai, jei tiekėjas pagrįs, jog jie pakankami konkurso sutarčiai įvykdyti. Tokiu būdu: (i) Konkurse dalyvaujantys tiekėjai galėtų prognozuoti, kas atsakovei pasirodys kaip tinkama kvalifikacija; (ii) nė vienas iš tiekėjų nenukentėtų ir galėtų būti įvertintas per turiningojo vertinimo prizmę.

4.6.                      Atsakovė neturi prerogatyvos vertinti, ar ieškovė Konkurse turėtų dalyvauti savarankiškai, ar pasitelkdama trečiuosius asmenis. Juo labiau, atsakovė negali vertinti, kokie veiksmai sudarytų konkurencijos reikalavimų pažeidimus. Tai yra Konkurencijos Tarybos kompetencija. Atsakovei nepagrindus papildomos finansinės apsaugos solidariosios atsakomybės reikalavimo pagrindo, konstatuotinas viešųjų pirkimų proporcingumo principo pažeidimas.

4.7.                      Atsakovė nepaneigia, jog Konkurso sąlygos yra neišbaigtos, turi neaiškumų, netikslumų, todėl, ieškovės vertinimu, teismas dėl Konkurso dokumentacijos trūkumų ex officio galėtų spręsti net dėl Konkurso procedūrų nutraukimo.

4.8.                      Atsakovės teisė įtvirtinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus nėra absoliuti, turi atitikti viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo principus, yra tiesiogiai ribojama jas saistančio reikalavimo racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas. Susidaro įspūdis, kad atsakovė, įtvirtindama neracionalų ir neproporcingą (atskirais atvejais netgi nelogišką) kriterijų, paprasčiausiai siekia kurti tam tikrą prestižinį miesto įvaizdį, kuris neturi nieko bendro nei su racionaliu viešųjų lėšų panaudojimu, nei su ekologiškais ar draugiškais aplinkai sprendimais. Remiantis ieškovės (šioje rinkoje veikiančio profesionalo) patirtimi, užsakyti ir gauti visos reikalingos įrangos per tokį trumpą terminą – objektyviai neįmanoma. Tinkamai suformuluoti kvalifikaciniai reikalavimai susiję su sąžiningu ir teisingu tiekėjų varžymusi. Esant itin žemiems kvalifikaciniams reikalavimams Konkurse gali dalyvauti tiekėjai, kurie nei iš tiesų turi reikalingos apimties patirties teikiant panašias paslaugas, nei gali įvykdyti Konkurso sutartį (-is).

4.9.                      Atsakovė nustatė trumpiausią galimą įstatyme įtvirtinta pasiūlymų pateikimo terminą, t. y. minimalų terminą – 35 dienas. Vien atitinkamos dokumentacijos projektų skelbimas bei rinkos konsultacijų organizavimas neleidžia tiekėjams numatyti galutinės Konkurso dokumentacijos, pagal kurią turės būti rengiami pasiūlymai (e. b. 1 t. 122-133 b. l.).

5.       Atsakovė triplike prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Triplike nurodė, kad: 

5.1.                      Ieškinys yra nepagrįstas ir teikiamas siekiant vilkinti šio pirkimo procedūras ir bet kokiomis priemonėmis neužleisti ilgalaikių savo pozicijų šioje paslaugų rinkoje. Perkančiajai organizacijai neįvykdžius pirkimo iki šiuo metu galiojančių Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų sutarčių pabaigos, tikėtina, atsakovė turėtų pirkti paslaugas pagal besibaigiančias sutartis iš ieškovės.

5.2.                      Net ir susiklosčius aplinkybėms, kuomet gali būti mažinama (duomenys neskelbtini) teikiamų paslaugų apimtis, remiantis turimais duomenimis, maksimaliai ji gali sumažėti iki 60 proc. Tikimybė, kad paslaugų teikimo apimtis sumažėtų iki 60 proc. yra minimali, kadangi paslaugos teikiamos ne išskirtinai tik Vilniaus teritorijose esančiuose kiemuose, bet visame Vilniaus mieste. Spekuliatyvūs ieškovės teiginiai, kuriais keliami klausimai dėl galimumo organizuoti atskirą konkursą (duomenys neskelbtini) paslaugų pirkimo ir atskiro konkurso organizavimo dėl kitų Vilniaus miesto teritorijų tvarkymo paslaugų pirkimo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Tokiais teiginiais ieškovė išeina iš administracijai pateiktos pretenzijos argumentų ribų, kas sąlygoja ir išėjimą iš pateikto teismui ieškinio ribų.

5.3.                      Pats perkamų paslaugų pobūdis yra toks, kad tikslių apimčių neįmanoma nustatyti, o perkamų paslaugų apimtys gali kisti ir dėl oro sąlygų, ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų ar kitų teisės aktų pakeitimų. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai dėl sąlygų neapibrėžtumo ir aiškumo nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ieškovei užkertamas kelias pateikti konkurencingą pasiūlymą. Perkančioji organizacija negali nurodyti tikslių perkamų paslaugų kiekių (apimčių), o tiekėjui bus apmokama už faktiškai suteiktas paslaugas.

5.4.                      Pirkimo sąlygų 34.5 punkto kvalifikacijos reikalavimas ir jo atitikčiai prašomi pateikti dokumentai yra parengti vadovaujantis privalomo teisės akto – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 18 punkto nuostatomis. Būtent tiekėjas apsisprendžia, kokią įrangą jis pasirinks ir koks bus tos įrangos našumas, efektyvumas ar kiti parametrai bei savybės.

5.5.                      Ieškinyje minimos techninės klaidos nekeičia Pirkimo sąlygų esmės (įvykus žmogiškajai klaidai sąlygose buvo nurodytas ne pagal eiliškumą sužymėtas punktas), netrukdo tiekėjams, kaip bonus pater familias, suprasti Pirkimo sąlygų esmės ir nedaro sąlygų neteisėtomis.

5.6.                      Aukštas 30 procentų lyginamasis kriterijaus svoris proporcingas didelės vertės tiekėjo investicijoms. Juo labiau, šis kriterijus skirstomas į parametrus, t. y. pats paslaugos tiekėjas įsivertina, kuriuos parametrus jis gali įgyvendinti ir už juos yra skiriamas tam tikras balų skaičius (nėra skiriama tik 30 balų, arba tik 0 balų). Ekonominio naudingumo kriterijai nėra privalomi, o paslaugų tiekėjas gali pats apsispręsti, taikyti juos ir pasitelkti inovacijas, ar teikti paslaugas taikant daugiausiai rankinį darbą, tokiu būdu nesiekiant naujovių bei progresyvių sprendimų. Tiekėjams suteikta teisė rinktis, kokiu būdu jie vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

5.7.                      Pirkimo objektas yra skaidomas, o VPĮ nenumato teisės perkančiajai organizacijai, kai pirkimo objektas skaidomas į atskiras dalis, kelti reikalavimą dėl suteiktų paslaugų pagal sutartis, atsižvelgiant į tų pirkimo objekto dalių bendrą numatomą pirkimo vertę. Pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis pagrindinis tikslas yra skatinti pirkimuose dalyvauti smulkų ir vidutinį verslą, t. y. skatinti tiekėjų konkurenciją.

5.8.                      Administracija, nustatydama 35 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos terminą vadovavosi teisės aktų reikalavimais, jų nepažeidė. Toks termino nustatymas yra racionalus ir pakankamas nagrinėjamu atveju. 

5.9.                      Pagal kasacinio teismo praktiką perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pretenzijos atmetimo nėra atskirai skųstinas sprendimas (e. b. 1 t. 172 b. l.).

6.       Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnybą pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad:   

6.1.                      Galimai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimo gali būti apskritai nepriimtas nei Pirkimo procedūrų, nei Pirkimo sutarties vykdymo metu. Esant tokiai neapibrėžtai situacijai, atsakovė Pirkimo sąlygose nustatė tam tikrus saugiklius: 1. Pirkime nustatyta fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara, t. y. perkančioji organizacija su pirkimo sutartį vykdančiu tiekėju atsiskaitys už faktiškai suteiktas paslaugas; 2. Perkančioji organizacija pirkime perkamą paslaugų kiekio (apimties) viršutinę ribą apibrėžė maksimalia pirkimui skirta lėšų suma (Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodė maksimalų per visą 36 mėn. paslaugų teikimo laikotarpį perkamų paslaugų kiekį (apimtį) kiekvienai pirkimo objekto daliai); 3. Perkančioji organizacija įsipareigojo tiekėją apie (duomenys neskelbtini) apimčių sumažėjimą įspėti prieš 120 darbo dienų. Tarnybos nuomone, Techninės specifikacijos 8.2 punkte nustatyta sąlyga pasižymi objektyvumu, t. y. nepriklauso nuo Perkančiosios organizacijos valios ir/ar sprendimų.

6.2.                      Įvertinus, tai, jog: šiuo metu atsakovei nėra žinoma, kada, kokie ir, ar bus priimti pakeitimai dėl (duomenys neskelbtini) teikimo; perkamų paslaugų dalis – (duomenys neskelbtini) atsakovei šiuo metu yra reikalingos, todėl šios paslaugų dalies pašalinimas Pirkimo procedūrų metu, kai nėra žinoma kada bus priimtas/įsigalios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimo ir/ar apskritai toks sprendimas bus, nėra galimas; jei pirkimo sutarties vykdymo metu bus priimtas ir įsigalios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimo, kuriuo būtų sumažinta ir/ar visiškai atsisakyta (duomenys neskelbtini) ir jei Pirkimo sąlygose nebūtų ginčo sąlygos (Techninės specifikacijos 8.2 punkto), atsakovė būtų priversta pirkti iš tiekėjo paslaugas, kurių jam nebereikia ir tokiu būdu pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos neracionaliai. Tarnybos vertinimu, tenkinti ieškovės reikalavimus, kad Pirkimo dokumentacijoje būtų aiškiai nustatyta Pirkimo objekto apimtis – (duomenys neskelbtini) turi būti arba pašalintos iš Pirkimo objekto visiškai, arba turi būti aiškiai numatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal Pirkimo sutartį (sutartis) bus teikiamos iki Pirkimo sutarties (sutarčių) pabaigos, nagrinėjamu atveju nebūtų pagrindo.

6.3.                      Atsižvelgiant į tai kaip formuluojama Pirkimo sąlygų 13 punkto sąlyga, nėra pagrindo manyti, kad sąlyga nėra aiški. Aplinkybės, kad perkančioji organizacija nustatė galimybę pratęsti Pirkimo sutarties vykdymą ir įtvirtino sąlygas galimam pratęsimui, nesudaro pagrindo manyti, kad Pirkimo sąlygų 13 punkte įtvirtinta sąlyga nėra aiški ir dėl to neteisėta.

6.4.                      Dėl pirkimo sąlygų 34.5 punkto neteisėtumo ieškovė iš esmės kvestionuoja Kvalifikacijos metodikos 18 punktą, pagal kurį Perkančioji organizacija suformulavo Pirkimo sąlygų 34.5 punkte įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą. Tarnybos nuomone, aplinkybės, kad Perkančioji organizacija nenurodė tikslaus technikos (įrangos) kiekio, neįvardino jos savybių ir paliko diskrecijos teisę tiekėjams patiems spręsti, kiek ir kokios technikos (įrangos) jie pasitelks ir koks bus tos įrangos našumas, efektyvumas ar kiti parametrai, nesuponuoja Pirkimo sąlygų 34.5 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumo. Tarnybos nuomone, jeigu būtų laikomasi ieškovės pozicijos, jog atsakovė turėjo nurodyti jai priimtinus reikalaujamos technikos (įrangos) kiekius, našumus ir kitus techninius kriterijus, tokia situacija galėtų dirbtinai riboti konkurenciją, kadangi tiekėjai būtų priversti pasitelkti tik tokių techninių parametrų, našumo bei savybių techniką (įrangą) ir tik tokį jos skaičių, kurią būtų nustačusi atsakovė, o pirkimu siekiamą rezultatą/tikslą –  kokybiškai ir laiku suteikti paslaugas, tiekėjai galėtų pasiekti pasitelkę ir kitokių techninių kriterijų, našumų bei savybių turinčią techniką (įrangą) ir/ar kitokį jos kiekį.

6.5.                      Tarnyba pažymi, kad VPĮ 49 straipsnio 5 dalies nuostata suteikia teisę perkančiajai organizacijai reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau šiuo atveju, perkančioji organizacija turėtų pateikti pagrįstus argumentus, kodėl pirkime reikalauja iš ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjai remiasi, solidarios atsakomybės už sutarties įvykdymą. Atitinkamai ieškovė turėtų pagrįsti bei įrodyti, kaip Pirkimo sąlygų 41 punkte įtvirtintas reikalavimas suvaržė jo kaip potencialaus tiekėjo Pirkime teises.

6.6.                      Ieškovė teigia, kad Pirkimo sąlygų 91.3 punkte nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra neracionalus ir neproporcingas. Tarnybos nuomone, šiuo atveju, vertinimas (i) ar aukščiau minėtas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus konkrečiai šiame pirkime atitinka racionalaus lėšų naudojimo tikslą ir (ii) ar taikant tokį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų taip kaip jis formuluojamas Pirkimo dokumentuose, nepažeidžiamas proporcingumo principas, priklauso nuo ginčo šalių gebėjimo pagrįsti bei įrodyti savo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus. Atsakovė atsiliepime nurodė tik tai, kad išsikėlė tikslus ieškoti inovatyvių, aplinkai draugiškų sprendimų, kurie padėtų sumažinti triukšmą mieste, išmetamo anglies dvideginio kiekį ir aplinkos taršą, todėl atsakovė šiuo atveju, turėtų pagrįstai paaiškinti: 1) kaip Pirkime nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus – „robotizacija ir inovacijos, jų panaudojimo būdai (T1)“, (kuriam suteiktas 30 balų lyginamasis svoris ir kuriuo tiekėjai įsipareigoja per 6 mėnesius nuo Pirkimo sutarties pasirašymo dienos teikti Pirkimo sutartyje numatytas paslaugas visą jų teikimo laikotarpį naudojant robotus ir kitus inovatyvius, ekologiškus ir draugiškus aplinkai mechanizmus 98 proc. atitinkamoje Pirkimo objekto dalyje), padės atsakovei šį tikslą pasiekti; 2) ar, pavyzdžiui, pasiekus mažesnį procentą nei 98 proc., atsakovė Pirkimu siekiamo tikslo nebepasiektų. Ieškovė šiuo atveju, turėtų pagrįsti ir įrodyti, kaip Pirkimo sąlygų 91.3 punkte nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus – „robotizacija ir inovacijos, jų panaudojimo būdai (T1)“, apribojo jo kaip potencialaus tiekėjo galimybes dalyvauti Pirkime bei pateikti įrodymus (pavyzdžiui, užklausas dėl technikos (įrangos) ir tiekėjų atsakymus), kad per Pirkimo sąlygose nustatytą 6 mėnesių terminą yra objektyviai neįmanoma užsakyti ir gauti visos tam reikalingos įrangos.

6.7.                      Tarnyba yra pateikusi konsultaciją dėl nuostatų, kurios siejamos su pirkimo sąlygų 34.4 punkto (ne)teisėtumu.  Jos atsakymas į perkančiosios organizacijos paklausimą yra pateiktas atsakovės atsiliepimo prieduose, todėl pakartotinai nepasisako ginčo klausimu šioje dalyje.

6.8.                      VPĮ nedetalizuojama, kas yra laikoma pakankamu terminu paraiškoms ir pasiūlymams parengti. Tai yra vertinamoji kategorija, todėl tokio termino nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva. Perkančioji organizacija nustatė terminą, atitinkantį minimalų tarptautinės vertės pirkimui VPĮ nustatytą – 35 dienos. Ieškovė nekvestionuoja fakto, kad perkančioji organizacija laikėsi VPĮ nustatyto pasiūlymų teikimo termino. Tarnybos nuomone, ieškovė turėtų pagrįsti bei įrodyti, o ne deklaratyviai teigti, kad dėl Pirkimo dokumentų apimties, Pirkimo objekto sudėtingumo jai užkertamas kelias pateikti Pirkime konkurencingą pasiūlymą, t. y. kaip šiuo konkrečiu atveju, buvo suvaržytos ieškovės, kaip potencialaus tiekėjo, teisės dalyvauti pirkime. Tarnyba nori atkreipti dėmesį, kad: 1) ieškovė (kaip teigia atsakovė) jau šiuo metu teikia analogiškas paslaugas Vilniaus mieste; 2) pirkimo objekto dalys, nepaisant to, kad jų yra 13, yra labai panašios savo pobūdžiu bei dokumentacija; 3) atsakovas 2021-01-27, 2021-02-26 ir 2021-04-16 viešai informavo tiekėjus apie pirkimą, teikė Pirkimo dokumentų projektus, vykdė rinkos konsultaciją. Jei tiekėjai, tarp jų ir ieškovė apie Pirkimą žinojo jau Pirkimo dokumentų rengimo etapuose (jei bylos metu nebūtų įrodyta kitaip), tai, Tarnybos nuomone, nebūtų pagrindo teigti, kad pasiūlymų teikimo terminas šiuo konkrečiu atveju yra per trumpas (e. b. 1 t. 173 b. l.).

7.       Atsakovė teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

7.1.                      Solidarios atsakomybės yra reikalaujama siekiant skatinti tiekėjų konkurenciją ir neužkirsti kelio pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie patys nėra pakankamai pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas, tačiau gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Taip pat yra siekiama, kad už tiekėją, kuris pats nėra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, laiduotų jo pasitelkiamas kitas ūkio subjektas. Be kita ko, siekiama, kad būtų galima jei ne iš tiekėjo, tai iš jo pasitelkiamo kito ūkio subjekto išieškoti pirkimo sutarties vykdymo metu atsiradusius nuostolius, jei tokie atsirastų.

7.2.                      Inovatyvios technikos naudojimas atlieka svarbų vaidmenį gerinant viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę, padeda pasiekti geriausią lėšų ir vertės santykį, taip pat užtikrina neabejotiną naudą visai visuomenei bei aplinkai. Perkančioji organizacija, nustatydama 98 proc. robotizuotų ir inovatyviais sprendimais paremtų paslaugų apimties įvykdymą, 2 proc. paliko galimą neįvykdymą mažuose plotuose, sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, aplink medžius, krūmus ir kitas kliūtis.

7.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2-jo kriterijaus reikalavimus prašoma įranga turės būti naudojama 98 proc. gatvių sanitarinio valymo teritorijoms ir netaikoma (duomenys neskelbtini) teritorijoms (išskyrus šienavimą elektriniais (akumuliatoriniais) trimeriais) ir į tai, kad, pavyzdžiui, Centro objekto dalyje gatvės sanitarinio valymo želdinių plotas sudaro 44 proc., Pašilaičių – 50 proc., Antakalnio – 46 proc. bendrojo želdinių ploto objekto dalyje (likusi dalis želdinių ploto priklauso (duomenys neskelbtini) teritorijoms, kur šis ekonominio naudingumo kriterijaus reikalavimas netaikomas), Centro objekto dalyje gatvės sanitarinio valymo kietųjų dangų plotas sudaro 50 proc., Pašilaičių – 31 proc., Antakalnio - 37 proc. bendrojo kietųjų dangų ploto objekto dalyje, (likusi dalis kietųjų dangų ploto priklauso (duomenys neskelbtini) teritorijoms, kur šis ekonominio naudingumo kriterijaus reikalavimas netaikomas), analogiškai ir kitose Pirkimo dalyse, Perkančioji organizacija, nustatydama robotizuotų ir kitų inovatyvių, ekologiškų ir draugiškų aplinkai mechanizmų naudojimą 98 proc. atitinkamoje Pirkimo objekto dalyje – (duomenys neskelbtini), pasiektų savo iškeltą tikslą, ir, kad nustatydama mažesnį nei 98 proc. robotizuotų ir kitų inovatyvių, ekologiškų ir draugiškų aplinkai mechanizmų naudojimą, siekiamo tikslo nepasiektų (e. b. 1 t. 174 b. l.).

8.       Ieškovė UAB Mano aplinka teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė tenkinti ieškovės ieškinį. Pažymėjo, kad: i) išvadą teikiančios institucijos pozicija dėl techninės specifikacijos 8.2 punkto teisėtumo vertintina kritiškai; ii) išvadą teikiančios institucijos pozicija dėl Konkurso sąlygų 13 punkto laikytina nepagrįsta; iii) išvadą teikiančios institucijos pozicija dėl Konkurso sąlygų 34.5 punkto taip pat laikytina nepagrįsta; iv) atsakovė ir toliau vengia pagrįsti, kodėl reikalauja subjekto, tiekėjui teikiančio ekonominius ir finansinius pajėgumus, solidarios atsakomybės; v) atsakovė nepaneigė Konkurso sąlygų 91.3 punkte įtvirtinto ekonominio naudingumo balų skyrimo kriterijaus neracionalumo ir neproporcingumo; vi) išvadą teikiančios institucijos pozicija nepaneigia, kad Konkurso sąlygų 34.4 įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas suformuotas nekorektiškai ir nelogiškai; vii) išvadą teikiančios institucijos pozicija nepaneigia, kad numatytas pasiūlymų pateikimo terminas yra pernelyg trumpas.

Teismas

k o n s t a t u o ja:

9.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

10.       Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių  

11.       Iš konkurso skelbimo matyti, kad 2021-05-26 paskelbtas skelbimas apie pirkimą – Lietuva-Vilnius: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); sutartis suskaidyta į pirkimo dalis; procedūros tipas – atviras konkursas; pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2021-06-29 10 val.

12.       Iš teiktų pirkimo sąlygų matyti, kad:

12.1.                      Paslaugų pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (toliau – paslaugos) (10 punktas);

12.2.                      Perkamų paslaugų kiekis (apimtis) nurodytas techninėje specifikacijoje (1 priedas). Paslaugų teikimo laikotarpiu preliminarūs perkamų paslaugų kiekiai (apimtys) pagal perkančiosios organizacijos poreikį gali didėti arba mažėti. Maksimalus per visą 36 mėn. paslaugų teikimo laikotarpį perkamų paslaugų kiekis (apimtis) yra išdėstytas atskiruose papunkčiuose (11 punktas);

12.3.                      Paslaugų teikimo terminai: 36 mėn. nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos, bet ne anksčiau, nei toje konkrečioje teritorijoje pasibaigs galiojančios pirkimo sutarties paslaugų teikimo terminas. Šiuo pirkimu perkamų paslaugų teikimo terminas tomis pačiomis sąlygomis gali būti vieną kartą pratęstas 24 mėnesių laikotarpiui, jei tiekėjas nėra padaręs esminio pirkimo sutarties sąlygų pažeidimo, nevykdė pirkimo sutarties prievolių su nuolatiniais trūkumais ir tam yra gautas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimas (13 punktas).

12.4.                      Pirkimo objektas skaidomas į 13 dalių (14 punktas). Kiekvienai pirkimo objekto daliai, kuriai bus teikiamas pasiūlymas, tiekėjai privalo siūlyti visą tos dalies paslaugų apimtį (14.2 punktas). Pasiūlymą tas pats tiekėjas gali pateikti vienai, kelioms arba visoms pirkimo objekto dalims (14.3 punktas).

12.5.                      Perkamų paslaugų savybės apibūdintos techninėje specifikacijoje (1 priedas) (15 punktas).

13.       Ieškovė teikė pretenziją 2021-06-07, kuria prašė nedelsiant sustabdyti atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūras iki bus išnagrinėta ši pretenzija bei priimtas atitinkamas sprendimas; patikslinti (pakeisti) atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentus pagal šioje pretenzijoje nurodytus reikalavimus; pratęsti pasiūlymų apteikimo terminą atvirame konkurse „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bent iki 2021-07-29.

14.       Atsakovė atsakyme į pretenziją: atmetė pretenziją dėl pirkimo objekto apimties; atmetė pretenziją dėl techninio pajėgumo kvalifikaciniame reikalavime nenurodyto reikalaujamo technikos (įrangos) kiekio, našumo ir kitų techninių kriterijų; atmetė pretenziją dėl pagrindimo, kodėl perkančioji organizacija reikalauja subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, solidarios atsakomybės dėl visos pirkimo sutarties vykdymo; tenkino pretenziją dėl techninės klaidos; atmetė pretenziją dėl antro ekonominio naudingumo kriterijaus; atmetė pretenziją dėl pirkimo sąlygų 34.4 punkte nurodyto kvalifikacijos reikalavimo; atmetė pretenziją dėl pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo.

15.       Atsakovė į bylą teikė UAB Mano aplinka 2020-01-01 – 2020-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, pagal kurią nurodytu laikotarpiu grynasis pelnas sudarė 1 633 000 Eur.

Dėl ieškinio reikalavimų

16.       Kaip matyti iš ieškinio dalyko ir pagrindo byloje ieškovė prašo panaikinti 2021-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo atmesta 2021-06-07 UAB „Mano aplinka“ pretenzija taip pat pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas sąlygas neteisėtomis, taip pat prašo teismo ex officio spręsti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūrų nutraukimo.

17.       Teismas žemiau pasisako dėl kiekvieno iš nurodyto reikalavimo.

Dėl sprendimo dėl pretenzijos atmetimo

18.       Kaip nurodyta aukščiau, vienu iš reikalavimu ieškovė prašo panaikinti 2021-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo atmesta 2021-06-07 UAB Mano aplinkos pretenzija.

19.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė teikė pretenziją 2021-06-07, kuria prašė nedelsiant sustabdyti atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūras iki bus išnagrinėta ši pretenzija bei priimtas atitinkamas sprendimas; patikslinti (pakeisti) atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentus pagal šioje pretenzijoje nurodytus reikalavimus; pratęsti pasiūlymų apteikimo terminą atvirame konkurse „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bent iki 2021-07-29.

20.       Atsakovė atsakyme į pretenziją: atmetė pretenziją dėl pirkimo objekto apimties; atmetė pretenziją dėl techninio pajėgumo kvalifikaciniame reikalavime nenurodyto reikalaujamo technikos (įrangos) kiekio, našumo ir kitų techninių kriterijų; atmetė pretenziją dėl pagrindimo, kodėl perkančioji organizacija reikalauja subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, solidarios atsakomybės dėl visos pirkimo sutarties vykdymo; tenkino pretenziją dėl techninės klaidos; atmetė pretenziją dėl antro ekonominio naudingumo kriterijaus; atmetė pretenziją dėl pirkimo sąlygų 34.4 punkte nurodyto kvalifikacijos reikalavimo; atmetė pretenziją dėl pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo.

21.       CPK 4232 straipsnis numato, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (1 dalis). Kai per įstatymų nustatytus terminus neišnagrinėjamas tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali pareikšti ieškinį teisme dėl ginčo esmės (2 dalis). Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia (3 dalis).

22.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/ 2017). 

23.       Dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019, 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019, 2018 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1090-781/2019, 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-909-553/2019, 2019 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-677-790/2019, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1214-236/2018).

24.       Taigi pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Perkančiajai organizacijai atsisakius tenkinti tiekėjo (ieškovės) pretenziją, ieškovė kreipėsi į teismą pareikšdama ieškinį dėl ginčo esmės, t. y. pareiškė materialųjį teisinį reikalavimą – pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas sąlygas neteisėtomis, taip pat teismui ex officio spręsti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūrų nutraukimo bei tuo pačiu nurodė priežastis, dėl kurių ji nesutinka su priimtu sprendimu atmesti jos teiktą pretenziją. Ieškovei (tiekėjai) pasinaudojus VPĮ nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, o perkančiajai organizacijai netenkinus jos pretenzijos, ieškovė turi galimybę savo teises ginti pareikšdama materialųjį teisinį reikalavimą dėl ginčo esmės, o jos reikalavimas dėl atsakovės sprendimo atmesti jos pretenziją panaikinimo nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

25.       Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2021-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo atmesta 2021-06-07 UAB Mano aplinkos pretenzija, nutraukia, kaip nenagrinėtiną teisme CPK tvarka.

26.       Žemiau teismas pasisako dėl kitų ieškovės materialių reikalavimų esmės.

Dėl ginčijamų pirkimo sąlygų

27.       VPĮ 2 straipsnio 39 dalis numato, kad viešojo pirkimo dokumentai (toliau – pirkimo dokumentai) – perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).

28.       VPĮ 35 straipsnio 4 dalis numato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga išplaukia ir iš VPĮ straipsnio nuostatos, kurioje nurodytas šios pareigos tikslas – užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Be to, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P).

30.       Šiame kontekste Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdamas savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas byloje SIAC Construction, C-19/00) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, be kita ko, pirkimo sąlygose turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Kasacinio teismo išaiškinimai ir jų taikymas viešųjų pirkimų praktikoje suponuoja poreikį tiekėjams išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais. Kita vertus, tiekėjų pareiga veikti apdairiai neeliminuoja perkančiųjų organizacijų pareigos kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau apibrėžti reikalavimus jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019, 29 punktas).

32.       Teismo vertinimu, susipažinus bendrai su pirkimo sąlygomis ir jas išanalizavus nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais esą konkurso sąlygos in corpore (visa apimtimi) nėra tikslios ir aiškios. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė tenkino ieškovės pretenzijos dalį dėl techninės klaidos, tačiau vien tokios techninės klaidos buvimas neleidžia daryti išvados, jog konkurso sąlygos nėra tikslios ir aiškios in corpore (visa apimtimi).

33.       Teismas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jeigu tiekėjui kyla klausimų šis turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl jam neaiškių sąlygų paaiškinimo, tačiau vien ta aplinkybės, kad tiekėjui yra neaiškios atitinkamos pirkimo sąlygos savaite nesudaro pagrindo jas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti.

34.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką VPĮ nuostatų bei konkurso sąlygų ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste, ypač tais atvejais, kai nėra aiškių VPĮ nuostatų atitinkamoje srityje, nepakanka nustatyti aplinkybės, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešojo pirkimo vedimo tvarkos, įtvirtintos VPĮ nuostatose ar pirkimo dokumentuose; atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams; tam taikytinas tiekėjų nepagrįsto konkurencinio pranašumo vertinimo kriterijus; dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai; atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35.       Teismas žemiau pasisako dėl konkrečių ieškovės prašomų panaikinti konkurso sąlygų.

Dėl sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 8.2 punkto

36.       Ieškovė ieškinyje prašo pripažinti konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 8.2. punktą neteisėtu.

37.       Konkurso sąlygų 1 priedo Techninės specifikacijos 8.2 punktas numato, kad įsigaliojus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimui dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimo, t. y. įpareigojus daugiabučių namų gyventojus tvarkyti faktiškai naudojamas kiemų teritorijas, atsižvelgiant į patvirtintą sklypavimą, Klientas, įspėjęs Paslaugų teikėją ne vėliau nei prieš 120 darbo dienų, gali sumažinti iki 100 proc. (duomenys neskelbtini) apimtis.

38.       Vertinant Techninių specifikacijų nuostatas, kurios siejamos su minėtu 8.2 punktu, pažymėtina, kad: pirma, pirkimo objektas yra suskaidytas į atskiras dalis; antra, pačios paslaugos yra skirstomos į pastoviai teikimas ir paslaugas, teikiamas pagal kliento užsakymą (3 punktas); trečia, jau Techninių specifikacijų 8.1 punkte nurodyta, kad paslaugų apimtys yra preliminarios, kurios pirkimo sutarties vykdymo metu gali kisti (gali būti įsigyta daugiau arba mažiau nurodytų preliminarios paslaugų apimties), neviršijant maksimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodytos pirkimo sąlygų 10 punkte. Klientas gali keisti preliminarias paslaugų apimtis, nekeisdamas paslaugų įkainių; ketvirta, Techninių specifikacijų 8.3 punkte nurodomos planuojamos paslaugų apimtys atskirose teritorijose – išskiriama pastoviai teikiamų paslaugų dalis – (duomenys neskelbtini); penkta, atskirose teritorijose skiriasi preliminari 1 mėnesio paslaugų apimtis.

39.       Vertinant minėtą sąlygą nėra pagrindo teigti, jog ji nėra apibrėžta, nes: pirma, kaip nurodė ieškovė, aptariamas konkursas yra vykdomas dėl to, kad baigėsi anksčiau sudarytų sutarčių galiojimo terminai; antra, konkurso sąlygų skelbimo metu nėra žinoma, ar bus priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimo, kuriuo daugiabučių namų gyventojai būtų įpareigojami tvarkyti faktiškai naudojamas kiemų teritorijas, atsižvelgiant į patvirtintą sklypavimą; trečia, perkančioji organizacija atskleidžia tokią aplinkybę jau pirkimo sąlygose, t. y. iš anksto, kad ją atitinkamai galėtų įsivertinti ir tiekėjai, ketinantys dalyvauti pirkime; ketvirta, pirkimo sąlygų 53 punkte numatyta, kad tiekėjai yra atsakingi už rūpestingą visų pirkimo dokumentų išnagrinėjimą, t. y. tiekėjai turi įvertinti reikiamas teikti paslaugas pagal techninės specifikacijos reikalavimus ir įsivertinti visas galimas rizikas; penkta, vertinant Techninės specifikacijos sąlygas nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atskirais atvejais konkurso įsigyjamų paslaugų apimtis gali sumažėti net daugiau nei iki 90 procentų, nes tokia aplinkybė dėl tokios apimties nėra įrodyta; šešta, pirkimo sutartyje ir šios pirkimo sutarties galimiems pakeitimo atvejams yra pasirinktas šis kainos apskaičiavimo būdas: fiksuoto įkainio su peržiūra (pirkimo sąlygų 98 punktas); septinta, paslaugų teikimo laikotarpiu preliminarūs perkamų paslaugų kiekiai (apimtys) pagal perkančiosios organizacijos poreikį gali didėti arba mažėti (11 punktas).

40.       Sutiktina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra susiję subjektai, tačiau toks subjektų sąsajumas yra grindžiamas Vietos savivaldos įstatymo pagrindu. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras). Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Administracines paslaugas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmenims teikia meras, savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (jeigu jis sudaromas), savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės administracija, kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai (10 straipsnis). Savivaldybės administracija: savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina (30 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

41.       Pirkimo sąlygos numato, kad paslaugų teikimo terminai: 36 mėn. nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos, bet ne anksčiau, nei toje konkrečioje teritorijoje pasibaigs galiojančios pirkimo sutarties paslaugų teikimo terminas. Apie 8.2 punkte numatytas aplinkybes, įspėja paslaugų tiekėja ne vėliau nei prieš 120 darbo dienų. Taigi: i) paslaugų apimtį galima sumažinti tik dėl 8.2 punkte nurodytų aplinkybių, kurios aiškiai atskleistos; ii) yra nustatytas pakankamai ilgas informavimo terminas – ne vėliau nei prieš 120 darbo dienų.

42.       Dėl aptariamo punkto teismas taip pat sutinka su išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodytais pastebėjimais, kad: i) atsakovė pirkimo sąlygose nustatė tam tikrus saugiklius, kurie siejami su nurodyto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo galimu priėmimu; ii) sąlyga nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos valios ir/ar sprendimų. Tuo pačiu pažymėtina, kad: i) šiuo metu atsakovei yra reikalingos kiemų valymo paslaugos; ii) o vykdomu pirkimu yra būtina užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą.

43.       Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 8.2. punktą neteisėtu.

Dėl pirkimo sąlygų 13 punkto

44.       Pirkimo sąlygų 13 punktas numato, kad paslaugų teikimo terminai: 36 mėn. nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos, bet ne anksčiau, nei toje konkrečioje teritorijoje pasibaigs galiojančios pirkimo sutarties paslaugų teikimo terminas. Šiuo pirkimu perkamų paslaugų teikimo terminas tomis pačiomis sąlygomis gali būti vieną kartą pratęstas 24 mėnesių laikotarpiui, jei tiekėjas nėra padaręs esminio pirkimo sutarties sąlygų pažeidimo, nevykdė pirkimo sutarties prievolių su nuolatiniais trūkumais ir tam yra gautas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimas.

45.       Vertindamas nurodytą sąlygą, teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad ši negali prognozuoti atsakovės įsigyjamų paslaugų kiekio. Minėta nuostata aiškiai numato, sutarties galiojimo terminą 36 mėn., o tuo pačiu galimybę šį terminą pratęsti 24 mėnesių laikotarpiui.

46.       VPĮ 86 straipsnio 4 dalyje aiškiai yra nurodyta, kad sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Šiuo atveju pati ieškovė neįrodinėja objektyvių aplinkybių, kad egzistuotų pagrindas įvertinus perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo pailginti šį laikotarpį.

47.       Be to, aptariama pirkimo sąlyga numato galimybę pratęsti terminą 24 mėnesių laikotarpiui, esant aplinkybėms, jeigu: i) tiekėjas nėra padaręs esminio pirkimo sutarties sąlygų pažeidimo; ii) nevykdė pirkimo sutarties prievolių su nuolatiniais trūkumais; iii) tam yra gautas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimas.

48.       Ieškovės vertinimu, sprendimas dėl termino pratęsimo negali priklausyti nuo Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos. Teismas, pasisakydamas dėl aptariamos sąlygos, pažymi, kad visų pirma sutarties pratęsimo galimybė priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo. Teismas jau minėjo itin glaudų savivaldybės administracijos ir tarybos tarpusavio ryšio, todėl vien tai, kad sutarčiai pratęsti numatytas ir tarybos pritarimas, nėra pagrindo ginčijamą pirkimo sąlygą pripažinti neteisėtą.

49.       Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo ginčijamą pirkimo sąlygų 13 punktą pripažinti neteisėtu ir panaikini.

Dėl pirkimų sąlygų 34.4 punkto

50.       Pirkimo sąlygų 34.4 punktas, reguliuojantis techninį ir profesinį pajėgumą, numato, kad tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra savo jėgomis tinkamai suteikęs bendrojo naudojimo (lauko) teritorijų priežiūros paslaugas, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip: I pirkimo objekto daliai – 553 000 Eur be PVM; II pirkimo objekto daliai – 1 403 000 Eur be PVM; III pirkimo objekto daliai – 944 000 Eur be PVM; IV pirkimo objekto daliai – 1 166 000 Eur be PVM; V pirkimo objekto daliai – 1 179 000 Eur be PVM; VI pirkimo objekto daliai – 1 102 000 Eur be PVM; VII pirkimo objekto daliai – 730 000 Eur be PVM; VIII pirkimo objekto daliai – 1 166 000 Eur be PVM; IX pirkimo objekto daliai – 416 000 Eur be PVM; X pirkimo objekto daliai – 2 523 000 Eur be PVM; XI pirkimo objekto daliai – 777 000 Eur be PVM; XII pirkimo objekto daliai – 969 000 Eur be PVM; XIII pirkimo objekto daliai – 1 683 000 Eur be PVM. Nurodyta pastaba: jeigu tiekėjas teikia informaciją apie sutartį, kuri pradėta vykdyti anksčiau nei prieš 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tačiau pabaigta vykdyti per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, į bendrą sutarčių vertę bus skaičiuojama tik per pastaruosius 3 metus įvykdytos sutarties dalies vertė iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pasiūlymą teikiant daugiau negu vienai pirkimo objekto daliai, reikalavimai įvykdytoms sutartims (jų vertei) nesumuojami. 

51.       Aptariamą nuostatą patvirtinančių dokumentų sąraše nurodyta – EBVPD. Pagrindinių per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos suteiktų bendrojo naudojimo (lauko) teritorijų priežiūros paslaugų sąrašas, kuriame nurodytos paslaugų bendros sumos (EUR be PVM), datos ir paslaugų gavėjai (tiek viešieji, tiek privatieji), kartu su užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Pažymose turi būti nurodytos suteiktų paslaugų bendros sumos (EUR be PVM), datos paslaugų gavėjai, ar paslaugos buvo suteiktos pagal sutarties vykdymą reglamentuojančių teisės aktų ir sutarties reikalavimus.

52.       Esminis aptariamu aspektu keliamas klausimas, ar gali (turi) būti sumuojama įvykdytų sutarčių vertė, pasiūlymą teikiant daugiau negu vienai pirkimo objekto daliai.

53.       Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 16 punkte nurodyta, kad apibrėžiant reikalavimą verte, kiekiu, apimtimi (plotas, ilgis, kiekis ir kt.), reikalaujama patirties reikšmė turi būti 0,3–0,7 dydžio (arba mažesnė), lyginant atitinkamai su numatoma pirkimo sutarties verte, kiekiu, apimtimi. Šis kvalifikacijos reikalavimas neturi būti siejamas su visais galimais parametrais (verte, kiekiu, apimtimi ir pan.), o tik su tokiais, kurie geriausiai įrodo tiekėjo patirtį. Kai tinkamas numatomos sudaryti pirkimo sutarties įgyvendinimas priklauso nuo pirkimo sutartį vykdysiančių specialistų, kvalifikacijos reikalavimas dėl patirties tiekėjui nekeliamas.

54.       Atsakovė pažymi, kad dėl aptariamos sąlygos nustatymo rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymu į paklausimą: „Ar gali perkančioji organizacija nustatyti suminius kvalifikacijos reikalavimus įvykdytoms sutartimis?“ – šis reikalavimas priskirtinas techniniams pajėgumams. Nei VPĮ, nei Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje nėra to reglamentuota, todėl kiekvienu atveju turėtų būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į pirkimo objektą bei visas susijusias aplinkybes. Tarnybos nuomone, nurodyti, kad pateikus pasiūlymą kelioms pirkimo dalims, reikalavimas dėl įvykdytų sutarčių būtų sumuojamas perkančioji organizacija galėtų tik išimtiniais atvejais ir tokį reikalavimo būtinumą turėtų sugebėti pagrįsti. Nesant tinkamo pagrindimo, toks reikalavimas negalėtų būti keliamas.

55.       Teismas pažymi, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadas, jog: pirma, nustatant aptariamą reikalavimą buvo remtasi Viešųjų pirkimų tarnybos paaiškinimu (konsultacija); antra, teismas sutinka su paminėta Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija dėl aptariamo reikalavimo aiškinimo; trečia, tokia nuostata leidžia realizuoti vieną esminių viešųjų pirkimų reikalavimą – užtikrini konkurenciją. Nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-319/969/2018); ketvirta, toks aiškinimas, kurį teikia ieškovė, ženkliai galėtų apriboti asmenų, kurie galėtų dalyvauti pirkime skaičių, tuo atveju jeigu jie nuspręstų dalyvauti keliose pirkimo dalyse. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad VPĮ 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas perkančiosioms organizacijoms užtikrinti, kad, atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšas panaudojimą ir sąžiningos konkurencijos laisvę; VPĮ siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai užtikrinti, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šis įstatymas aiškintinas ir taikytinas taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Penkta, VPĮ nenumato reikalavimo Perkančiajai organizacijai, kai pirkimo objektas skaidomas į atskiras dalis, dėl suteiktų paslaugų pagal sutartis, atsižvelgiant į tų pirkimo objekto dalių bendrą numatomą pirkimo vertę, sumavimo.

56.       Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu pirkimų sąlygų 34.4 punkto. 

Dėl pirkimo sąlygų 34.5 punkto

57.       Pirkimo sąlygų 34.5 punktas numato, kad tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) pirkimo sutarčiai vykdyti turi turėti arba gali pasitelkti pakankamą kiekį techniškai tvarkingos technikos (įrangos) (toliau vardinama įrangos atskiroms pirkimo dalims).

58.       Aptariamą nuostatą patvirtinančių dokumentų sąraše nurodyta – EBVPD. Technikos (įrangos), naudojamos kokybei užtikrinti, aprašymas kaip jų pagalba bus tinkamai įvykdyta ketinama sudaryti pirkimo sutartis (aprašoma įranga, priemonės, jų kiekis, našumas ir kiti apibūdinantys techniniai kriterijai arba kompetentingos oficialios institucijos pažyma apie tai, kad tiekėjų techninės galimybės leis įvykdyti pirkimo sutartimi prisiimamus įsipareigojimus), pateikiami aprašymą pagrindžiantys bei technikos (įrangos), naudojamų kokybei užtikrinti, prieinamumą pagrindžiantys dokumentai (nuomos sutarčių, preliminarių sutarčių ar kitokių nuomos, panaudos, įsigijimo galimybes patvirtinantys dokumentai) arba pateikiami nepriklausomų įstaigų išduoti sertifikatai, patvirtinantys, kad tiekėjai laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemų ar standartų, kurie įrodytų, jog tiekėjas vykdant pirkimo sutartį laikysis reikalaujamos technikos (įrangos), naudojamų kokybei užtikrinti.

59.       VPĮ 47 straipsnio 7 dalis numato, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.

60.       Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje nurodyta, kad jos tikslas yra padėti perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui (toliau kartu – pirkimo vykdytojas) įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau –Pirkimų įstatymas) 59 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo ar pirkimo (toliau – pirkimas) sutarties sąlygas.

61.       Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad Konkurso sąlygose neįtvirtintas aiškus ir tikslus konkurso sutarties vykdymui reikalingos (įrangos) skaičius, kokie yra atsakovės lūkesčiai, kurie siejami su Konkurso objekto dalims reikalinga technika (įranga), nedaro aptariamos konkurso sąlygos neteisėta. Pažymėtina, kad: pirma, perkančioji organizacija nėra srities, kurios administravimui siekia įsigyti atitinkamas paslaugos profesionalė; antra, tiekėjai, ketinantys dalyvauti pirkime, atsižvelgiant į jiems numatytus kvalifikacinius reikalavimus, pagal Techninėse specifikacijose teikiamus duomenis gali įvertinti atitinkamai reikalingą kiekį reikiamos įrangos; trečia, teiktose techninėse specifikacijoje yra aiškiai įvardijamos preliminarios 1 mėnesio paslaugų apimtys; ketvirta, aptariama sąlyga atitinka įvardintos metodikos 18 punkto nuostatas, gi tame pačiame punkte taip pat yra paaiškinta dėl jo taikymo; penkta, sutiktina su išvadą teikiančios institucijos pozicija, kad jeigu būtų laikomasi ieškovės nuomonės, jog atsakovė turėjo nurodyti jai priimtinus reikalaujamos technikos (įrangos) kiekius, našumus ir kitus techninius kriterijus, tokia situacija galėtų dirbtinai riboti konkurenciją, kadangi tiekėjai būtų priversti pasitelkti tik tokių techninių parametrų, našumo bei savybių techniką (įrangą) ir tik tokį jos skaičių, kurią būtų nustačiusi atsakovė, o pirkimu siekiamą rezultatą/tikslą – kokybiškai ir laiku suteikti paslaugas, tiekėjai galėtų pasiekti pasitelkę ir kitokių techninių kriterijų, našumų bei savybių turinčią techniką (įrangą) ir/ar kitokį jos kiekį.

62.       Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti neteisėtu pirkimo sąlygų 34.5 punktą.

Dėl pirkimo sąlygų 41 punkto

63.       Pirkimo sąlygų 41 punktas numato, kad kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Jei remiamasi ūkio subjekto pajėgumais, siekiant atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančiajai organizacijai su pasiūlymu turi būti pateikta šio ūkio subjekto pasirašyta neatšaukiama laidavimo sutartis, patvirtinanti, kad subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, įsipareigoja solidariai atsakyti už tiekėjo įsipareigojimų pagal pirkimo sutartį vykdymą ir atlyginti bet kokią žalą, kuri kiltų dėl tiekėjo netinkamo įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo. Jeigu ūkio subjektas pasiūlyme nėra nurodomas, šio ūkio subjekto pajėgumais remtis negalima.

64.       VPĮ 49 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.

65.       Atsakovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad solidarios atsakomybės yra reikalaujama siekiant skatinti tiekėjų konkurenciją ir neužkirsti kelio pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie patys nėra pakankamai pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas, tačiau gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Taip pat yra siekiama, kad už tiekėją, kuris pats nėra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, laiduotų jo pasitelkiamas kitas ūkio subjektas. Siekiama, kad būtų galima jei ne iš tiekėjo, tai iš jo pasitelkiamo kito ūkio subjekto išieškoti pirkimo sutarties vykdymo metu atsiradusius nuostolius, jei tokie atsirastų.

66.       Pasisakant dėl nurodytos sąlygos pažymėtina, kad: pirma, teisinis reguliavimas suteikia pačiai perkančiajai organizacijai pareikalauti iš tiekėjo ir ūkio subjekto, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimti solidarią atsakomybę; antra, įvertintinas paslaugų pobūdis – (duomenys neskelbtini); trečia, įvertintini preliminarūs perkamų paslaugų kiekiai (apimtys); ketvirta, vien tai, kad perkančioji organizacija reikalauja ir sutarties įvykdymo užtikrinimo neriboja jos teisės reikalauti bei tiekėjo ir subjekto, kurių pajėgumais remiamasi, solidariosios atsakomybės už pirkimo sutarties vykdymą; penkta, vertinat paslaugų preliminarius dydžius (apimtis) bei sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžius kiekvienai pirkimo daliai, pažymėtina, kad užtikrinimo dydžiai nėra ženklūs.

67.       Be to, pagal į bylą teiktus įrodymus pritartina atsakovės pastebėjimui, jog ieškovė pati (asmeniškai) atitinka keliamus reikalavimus (jos pardavimo pajamos siekė 6 858 000 Eur), todėl aptariamoje apimtyje kyla ieškovės subjektiškumo klausimas dėl šioje dalyje ginčijamos pirkimo sąlygos. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378-2019).

68.       Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo ieškovės ginčijamo konkurso sąlygos 41 punkto pripažinti neteisėtu.   

Dėl pirkimo sąlygų 91.3 punkto

69.       Pirkimo sąlygų 91.3. punktas numato – antras kriterijus – robotizacija ir inovacijos, jų panaudojimo būdai (T1). Vertinami tiekėjo įsipareigojimai pirkimo sutartyje numatytoms paslaugoms teikti visą paslaugų teikimo laikotarpį, ne vėliau kaip 6 mėnesiai nuo pirkimo sutarties pasirašymo dienos, naudojant robotus ir kitus inovatyvius, ekologiškus ir draugiškus aplinkai mechanizmus užtikrinant pirkimo dokumentų techninės specifikacijos reikalavimų laikymąsi. Tiekėjas internetinėje duomenų apskaitos ir valdymo sistemoje (toliau – IDAVS) privalės kasdien pateikti technikos navigacijos duomenų, įrodančių žemiau išvardintos technikos panaudojimo (vykdomi darbai, jų vieta, maršrutas, mechanizmo registracijos numeris) ataskaitą. Už antrą kriterijų – robotizaciją ir inovacijas, jų panaudojimo būdus skiriami nurodyti ekonominio naudingumo balai. Pastaba. Balai skiriami už kiekvienos išvardintos paslaugos teikimą 98 proc. pirkimo objekto dalyje.

70.       Tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto objekto aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 67 punktas).

71.       Teismas pažymi, kad vien ieškovės teiginys, jog esą atsakovė neįvertino, kad atitinkamose objekto dalyse, kurios apima ir Neries krantinę, to padaryti neįmoka, nesudaro pagrindo ginčijamą sąlygą pripažinti neteisėtą. Minėtai aplinkybei pagrįsti ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, o tokį argumentą grindė tik deklaratyviais teiginiais. Nurodyta nuostata turi būti aiškinama visų 91.3 punkte nurodytų paslaugų apimtyje, o sutikti tik su deklaratyvių ieškovės teiginiu pagrindo nėra.

72.       Atsakovė reaguodama į išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodytus argumentus teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad: i) Inovatyvios technikos naudojimas atlieka svarbų vaidmenį gerinant viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę, padeda pasiekti geriausią lėšų ir vertės santykį, taip pat užtikrina neabejotiną naudą visai visuomenei bei aplinkai; ii) Perkančioji organizacija, nustatydama 98 proc. robotizuotų ir inovatyviais sprendimais paremtų paslaugų apimties įvykdymą, 2 proc. paliko galimą neįvykdymą mažuose plotuose, sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, aplink medžius, krūmus ir kitas kliūtis; iii) nustatydama mažesnį nei 98 proc. robotizuotų ir kitų inovatyvių, ekologiškų ir draugiškų aplinkai mechanizmų naudojimą, siekiamo tikslo nepasiektų (e. b. 1 t. 174 b. l.).

73.       Svarbu pažymėti, kad Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalyje, kaip ir VPĮ, įtvirtintas pavyzdinis sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, taigi, minėtas sąrašas taip pat yra nebaigtinis. Todėl perkančioji organizacija turi teisę nustatyti kitus sutarties sudarymo (ekonominio naudingumo) kriterijus, jeigu jie susiję su sutarties dalyku. Perkančioji organizacija turi turėti tokią laisvę, nes ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas „perkančiajai organizacijai išsirenkant“ (pavyzdžiui, ESTT 2015 m. kovo 12 d. sprendimas byloje eVigilo, C-538/13, 63 punktas). 

74.       Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad nustatytas pirkimo sąlygų 91.3 punkte ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus apribotų ieškovės galimybes dalyvauti pirkime. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad per pirkimo sąlygose nustatytą 6 mėnesių terminą yra objektyviai neįmanoma užsakyti ir gauti visos tam reikalingos įrangos. Tuo pačiu pažymėtina, kad nurodyta sąlyga taikytina visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams.

75.       Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių tvarkymas, aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga yra vienos iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas, 28 punktas). Teismo vertinimu, atsakovė pagrindė pirkimo sąlygų 91.3 punkte nurodytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus pasirinkimą, todėl naikinti skundžiamą 91.3 punktą pagrindo nėra.

Dėl termino teikti pasiūlymą pripažinimo neteisėtu

76.       Ieškovė prašė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą atsisakyti pratęsti pasiūlymų atvirajame konkurse „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikimo terminą iki 2021-07-29 neteisėtu.

77.       Teisinis reguliavimas numato, kad perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, jog tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Toks terminas turi būti ne trumpesnis kaip šio įstatymo 60, 62, 65, 69, 74 straipsniuose nurodyti trumpiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai. Perkančioji organizacija, nustatydama šį terminą, privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti (VPĮ 40 straipsnio 1 dalis).

78.       Kaip matyti iš bylos duomenų skelbimas apie pirkimą išsiųstas 2021-05-26, o pasiūlymų ar prašymų dalyvauti pirkime priėmimo terminas numatytas iki 2021-06-29 10 val. Vėliau (pašalinus techninį netikslumą), terminas pratęstas iki 2021-07-07.

79.       Direktyvos 2014/24/ES preambulės 80-ojoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad tam, jog procedūros taptų spartesnės ir efektyvesnės, dalyvavimo pirkimo procedūrose terminai turėtų būti kuo trumpesni, nesukuriant bereikalingų kliūčių tiekėjų iš visos vidaus (bendrosios) rinkos dalyvavimui, ypač MVĮ dalyvavimui. Dėl to reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustatydamos terminus, susijusius su pasiūlymų ir prašymų dalyvauti pirkime pateikimu, perkančiosios organizacijos pirmiausia turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto, viešo pirkimo sutarties sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti, net jei tai reikštų, kad reikia nustatyti ilgesnius terminus, nei ES direktyvoje ar VPĮ numatyti minimalūs terminai (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis et al., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 444-445). Iš teismų praktikos matyti, kad šiuo šaltiniu taip pat remiasi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-09 sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-368-553/2021).

80.       VPĮ nedetalizuojama, kas yra laikoma pakankamu terminu paraiškoms ir pasiūlymams parengti, tai yra vertinamoji kategorija ir todėl tokio termino nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva. VPĮ konkrečiais atvejais nustatyti minimalūs terminai paraiškoms ir pasiūlymams parengti, tačiau gali susidaryti situacijos, kai tokie terminai objektyviai nebus pakankami pasirengti pirkimui, kadangi tokio termino nepakankamumą gali lemti pirkimo savybės (sudėtingumas ir pan.). Tokiais atvejais perkančiosios organizacijos turi tai įvertinti ir siekti nustatyti paraiškų ir pasiūlymų terminus, kurie būtų objektyviai pakankami pasiūlymui (plačiąja prasme) parengti (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis et al., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 445). VPĮ 40 straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtinta, kad perkančioji organizacija neturi prisiimti atsakomybės už tiekėjų neveikimą ir klausimų, prašymų paaiškinti, patikslinti, pakeisti pirkimo dokumentus nepateikimą laiku. Tiekėjai yra profesionalūs viešųjų pirkimų dalyviai ir turi protingai naudotis savo teisėmis, įskaitant teise kreiptis į perkančiąją organizaciją paaiškinti, patikslinti, pakeisti pirkimo dokumentus (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio 5 dalies komentarą) (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis et al., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m.).

81.       Kaip matyti aptariamu atveju buvo nustatytas minimalus terminas teikti pasiūlymus, tokios aplinkybės ieškovė neginčija. Be to, aplinkybės: i) kad ieškovė ir iki konkurso teikė paslaugas dėl kurių vyksta pirkimas; ii) nors pirkimas yra suskaidytas į dalis, tačiau daugelis jų yra identiškos ar panašios; iii) atsakovė iš anksto informavo tiekėjus apie pirkimą, sudarė galimybę susipažinti su dokumentų projektais taip pat įvertintinos pasisakant dėl termino teikti pasiūlymus. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad dėl nustatyto termino teikti pasiūlymus buvo suvaržytos jos teisės dalyvauti pirkime.

Dėl reikalavimo teismui ex officio nutraukti vykdomas pirkimo procedūras

82.       Ieškovė ieškinyje prašo ex officio spręsti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūrų nutraukimo.

83.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad jis kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

84.       Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas.

85.       Įvertinus ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, bylos medžiagą aptariamu atveju nėra pagrindo teismui ex officio spręsti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūrų nutraukimo, todėl toks reikalavimas netenkintinas.

86.       Kiti proceso dalyvių nurodyti argumentai neturi esminės įtakos sprendimo priėmimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

87.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

88.       CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-376-241/2020, nutarties 92 punktas ir nurodytame punkte cituojama kasacinio teismo praktika).

89.       Netenkinus ieškovės ieškinio nėra pagrindo ieškovei priteisti šios patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

90.       Vilniaus apygardos teismo 2021-06-28 nutartimi teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – sustabdė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje (e. b. 1 t. 45-48 b. l.).

91.       CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, kuriuo ieškovės materialūs reikalavimai buvo netenkinti, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos teismo 2021-06-28 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 4231, 4238 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano aplinkos ieškinio reikalavimą atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai panaikinti atsakovės 2021-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo atmesta 2021-06-07 UAB „Mano aplinka“ pretenzija, kaip nenagrinėtiną teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano aplinkos likusius ieškinio reikalavimus atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlygų teisėtumo, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba. 

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021-06-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytos atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo procedūros iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                  Irmantas Šulcas