Nr. DOK-2450

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00040-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 30 d. paduotu atsakovės akcinės bendrovės „BMGS“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuos ieškovės ieškinys atmestas, panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino jungtinės veiklos santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.970 straipsnis, 6.971 straipsnio 1, 3 dalys, 6.974 straipsnis, 6.976 straipsnio 1 dalis, 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis, CK 4.80 straipsnis) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas be jokio aiškaus teisinio argumentavimo, vien deklaratyviu būdu siurpriziškai pripažino, kad, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dėl vieno iš partnerių bankroto, šis partneris kitam partneriui gali pareikšti reikalavimą dėl jo indėlio į jungtinę veiklą atsiėmimo taikant rangos sutartis reglamentuojančias teisės normas, nepaisant to, kad rangos sutartis tarp jungtinės veiklos partnerių nebuvo sudaryta. Tokiu būdu teismas padarė šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, supainiojant jungtinės veiklos ir rangos teisinių santykių reglamentavimą. Ši praktika nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant ir taikant jungtinę veiklą reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.141 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra paneigta pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pagal jungtinės veiklos sutartį partnerių įnašai, įnešti į jungtinę veiklą, neliko kiekvieno iš partnerių asmeninė nuosavybė (t. y. buvo kuriama bendroji dalinė nuosavybė). Nutartyje tik konstatuota, kad partnerių tarpusavio atsiskaitymų už darbus ir paslaugas istorija patvirtina ieškovės argumentų dėl vidinės jungtinės veiklos partnerių atsiskaitymo praktikos teisingumą, t. y. vienas partneris atlikdavo darbus, juos perduodavo atsakingajam partneriui, kuris už juos atsiskaitydavo, o vėliau gaudavo užmokestį iš užsakovo. Todėl, anot apeliacinės instancijos teismo, byloje taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Kita vertus, laikant, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo pripažinta asmeninė partnerių nuosavybė, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad tik sutartimi susitarus dėl asmeninės partnerių nuosavybės gali būti netaikoma įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog partnerių įnašai į jungtinę veiklą, buvę jų asmenine nuosavybe, tampa bendrąja daline nuosavybe.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė