Civilinė byla Nr. e3K-3-157-378/2020

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08646-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,

V. Ž. ir atsakovės L. Ž. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 31  d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, L. B., G. Š., L. S., D. S., R. Š. reikalavimus dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – „Luminor Bank AS“, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ir jos padalijimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, kreipėsi į teismą prašydamas:

2.1. nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės;

2.2. nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d.;

2.3. po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines Ž. ir Ž. pavardes;

2.4. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 57/1532 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kauno m., duomenys neskelbtini, butą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį Kauno m., duomenys neskelbtini, 151 000 Eur vidutinės rinkos vertės, atsakovei priteisiant 56 325,35 Eur dydžio kompensaciją už jai priklausančią, bet ieškovui atitenkančią 1/2 nekilnojamojo turto dalį;

2.5. pripažinti, kad 23 053,74 Eur suma yra ieškovo asmeninė nuosavybė, ir jam iš atsakovės priteisti 11 526,87 Eur ieškovo asmeninių lėšų, investuotų į buto, esančio Kauno m., duomenys neskelbtini, pagerinimą; tenkinti alternatyvų reikalavimą, jei teismas nepripažins, jog 23 053,74  Eur suma yra ieškovo asmeninė nuosavybė, ir nepriteis 11 526,87 Eur iš atsakovės, – nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant 757/1532 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kauno m., duomenys neskelbtini, ir butą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį Kauno m., duomenys neskelbtini, nustatant, jog ieškovui priklauso 2/3 dalys, o atsakovei – 1/3 nurodyto turto dalis; nukrypus nuo lygių dalių principo, po santuokos nutraukimo ieškovui priteisti 757/1532 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kauno m., duomenys neskelbtini, ir butą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį Kauno m., duomenys neskelbtini; atsakovei priteisti 37 550,23 Eur dydžio kompensaciją už jai priklausančią, bet ieškovui atitenkančią 1/3 nekilnojamojo turto dalį;

2.6. iš atsakovės priteisti 1850 Eur piniginę kompensaciją už parduotą transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. duomenys neskelbtini; įskaityti ieškovo mokėtiną piniginę kompensaciją į atsakovės mokėtiną piniginę kompensaciją ir laikyti, kad ieškovas turi atsakovei sumokėti 42 948,48 Eur dydžio piniginę kompensaciją, o jeigu būtų patenkintas ieškovo alternatyvus reikalavimas, – priteisti iš jo 35 700,23 Eur piniginę kompensaciją;

2.7. priteisti ieškovui iš atsakovės 5976,75 Eur už 1/2 dalį įmokėtų paskolos įmokų ir komunalinių mokesčių;

2.8. priteisti ieškovui iš atsakovės 321,16 Eur piniginę kompensaciją už atsakovės asmeninio turto išlaikymą panaudotas lėšas;

2.9. kreditoriaus įsipareigojimą „Luminor Bank AS“ (buvęs AB „Nordea“), kuriuo buvo suteiktas kreditas butui, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančiam Kauno m., duomenys neskelbtini, su 757/1532 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kauno m., duomenys neskelbtini, pirkti, nemodifikuojant paskolos sutarties palikti solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole;

2.10. pripažinti šalių solidariąja prievole ir priteisti vykdyti solidariai 2950 Eur dydžio kreditoriaus įsipareigojimą L. B.; 2990 Eur kreditoriaus įsipareigojimą G. Š.; 2990 Eur kreditoriaus įsipareigojimą L. S.; 2990 Eur kreditoriaus įsipareigojimą L. S.; 2990 Eur kreditoriaus įsipareigojimą D. S.; 10 136,70 Eur kreditoriaus įsipareigojimą R. Š.;

2.11. E. Ž., gimusios duomenys neskelbtini, ir E. Ž., gimusio duomenys neskelbtini, nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;

2.12. priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį po 190 Eur, nepilnamečio sūnaus išlaikymui – kas mėnesį po 170 Eur;

2.13. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Atsakovė, patikslinusi priešieškinio reikalavimus, prašė teismo:

3.1. nutraukti šalių santuoką, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant ieškovą; priteisti atsakovei iš ieškovo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

3.2. po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę Ž. pavardę;

3.3. nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;

3.4. priteisti iš ieškovo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę;

3.5. priteisti iš ieškovo 2000 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. ir skirtumą tarp priteisto išlaikymo dydžio ir laikino išlaikymo, taikant laikinąsias apsaugos priemones;

3.6. atsakovei priteisti nekilnojamąjį turtą: 757/1532 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kauno m., duomenys neskelbtini, ir butą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį Kauno m., duomenys neskelbtini, 151 000 Eur vertės;

3.7. iš ieškovo priteisti atsakovei 1870 Eur, kuriais buvo sumažintas santuokoje įgytas dalijamas turtas, ieškovui be atsakovės žinios parduodant transporto priemonę „Volvo S80“, valst. Nr. duomenys neskelbtini; 230 Eur lėšų, kuriomis buvo sumažintas santuokoje dalytinas turtas, ieškovui be atsakovės sutikimo pardavus santuokoje įgytus ginklus: „Walther P22“, ginklo Nr. G003940, ginklo registro kodas duomenys neskelbtini, „CZ 75Compact“, ginklo Nr. C9252, ginklo registravimo kodas duomenys neskelbtini;

3.8. iš ieškovo priteisti atsakovei 6849 Eur santuokinių lėšų, kuriomis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. spalio 21 d. buvo dengiamas asmeninis ieškovo finansinis įsipareigojimas pagal 2007 m. balandžio 17 d. kredito sutartį, kuri buvo sudaryta ieškovui įgyjant asmeninės nuosavybės teise butą, esantį Kauno m., duomenys neskelbtini;

3.9. iš atsakovės ieškovui priteisti 14 275 Eur kompensaciją už atsakovei po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; įpareigoti ieškovą per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo su visa manta išsikelti iš buto (kotedžo), esančio Kauno m., duomenys neskelbtini;

3.10. po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui „Luminor Bank AS“ (buvusiam AB „Nordea Bank“) pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BK110522LA palikti atsakovės asmenine prievole (nesant tokios galimybės – solidariąja su ieškovu prievole, įsipareigojant vienai atsakovei mokėti šį kreditą);

3.11. priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio:

4.1. nutraukė šalių santuoką, sudarytą 2008 m. gegužės 30 d. Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. duomenys neskelbtini; pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; priteisė atsakovei iš ieškovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

4.2. išregistruojant santuoką, šalims paliko santuokines Ž. ir Ž. pavardes;

4.3. nustatė, kad santuokos iširimas šalims teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. kovo 20 d.;

4.4. nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; nustatė ieškovo bendravimo su vaikais tvarką;

4.5. priteisė iš ieškovo išlaikymą kiekvienam iš vaikų po 250 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumas, mokėtinas kiekvieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

4.6. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo priteisė išlaikymą kas mėnesį po 130 Eur kiekvienam vaikui; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; priteisė iš ieškovo 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d.;

4.7. ieškovui pripažino nuosavybės teisę į 1/3 dalį 757/1532 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kauno m., duomenys neskelbtini, į 1/3 dalį 5 kambarių buto (kotedžo), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kauno m., duomenys neskelbtini, kurio bendra vertė 151 000 Eur; atsakovei pripažino nuosavybės teisę į 2/3 dalis 757/1532 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kauno m., duomenys neskelbtini, į 2/3 dalis 5 kambarių buto (kotedžo), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kauno m., duomenys neskelbtini, kurio bendra vertė 151 000 Eur; atsakovei priteisė natūra 757/1532 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kauno m., duomenys neskelbtini, ir 5 kambarių butą (kotedžą), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį Kauno m., duomenys neskelbtini, kurio bendra vertė 151 000 Eur; pripažinęs atsakovei nuosavybės teisę į gyvenamąsias patalpas, esančias Kauno m., duomenys neskelbtini, įpareigojo ieškovą per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visa manta išsikelti iš nurodytų patalpų; ieškovui priteisė 50  333  Eur piniginę kompensaciją už atsakovei natūra priteistą žemės sklypą ir kotedžą, esančius Kauno m., duomenys neskelbtini;

4.8. netenkino atsakovės prašymo prievolę kreditoriui AB „Luminor“ bankui laikyti asmenine jos prievole;

4.9. priteisė atsakovei iš ieškovo 935 Eur už ieškovo parduotą automobilį „Volvo S80“; 115 Eur už ieškovo parduotus ginklus: pistoletą „Walther“ ir pistoletą „CZ 75 Compact“; 3424,49 Eur kompensaciją už ieškovo mokėtą kreditą už asmeninį turtą, iš viso 4474,49 Eur;

4.10. atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 1850 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį „Toyota Avensis“;

4.11. atmetė ieškovo reikalavimą dėl 4032,49 Eur priteisimo iš atsakovės už jo mokėtus komunalinius mokesčius už butus, esančius Kauno m., duomenys neskelbtini, Kauno m., duomenys neskelbtini;

4.12. priteisė ieškovui iš atsakovės 75,61 Eur už ieškovo sumokėtą draudimą ir žemės mokestį;

4.13. priteisė ieškovui iš atsakovės 1903,23 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo mokėtą kreditą AB „Luminor“ bankui (buvęs AB „Nordea Bank“);

4.14. atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus pripažinti kreditoriaus reikalavimus kreditoriams pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius solidariosiomis šalių prievolėmis; tenkino trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymus ir priteisė iš ieškovo L. B. 2950 Eur; G. Š. 2990  Eur, L. S. 2990 Eur, L. S. 2990 Eur; D. S. 2990 Eur, R. Š. 10 136,7 Eur;

4.15. priteisė iš ieškovo atsakovei 126,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš atsakovės ieškovui 67,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovo valstybei 3168,64 Eur žyminio mokesčio ir 91,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, iš viso 3259,61 Eur; priteisė iš atsakovės valstybei 473,46 Eur žyminio mokesčio, 13,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, iš viso 487,07 Eur.

5.       Teismas nustatė, kad šalių santuoka yra galutinai iširusi. Įvertinęs šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs kitus byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas sprendė, kad nors faktiškai atsakovė paliko bendrą šeimos būstą ir išsikėlė gyventi atskirai nuo ieškovo, tą ji padarė priversta aplinkybių, kurias sukėlė ieškovas. Nustatęs, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, atsakovė dėl to patyrė psichologinių išgyvenimų, šalių duktė patyrė fizinį skausmą ir psichologinių išgyvenimų, teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

6.       Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šalių santuokiniai ryšiai, kurie šalims sukelia teisines pasekmes, visiškai nutrūko ne 2016 m. sausio 1 d., kaip teigė ieškovas, o 2017 m. kovo 20 d., kaip nurodė atsakovė. Teismas sprendė, kad nors šalių nesutarimai gilėjo, tačiau ir po 2016 m. sausio 1 d. jos kartu tvarkė bendrus šeimos reikalus – 2016 m. gegužės 10 d. buvo parduotas automobilis „Toyota Avensis“, 2016 m. rugpjūčio 16 d. sutuoktiniai už bendras santuokines lėšas pirko automobilį „Audi A4“, šis po trijų dienų buvo parduotas ir nupirktas automobilis „Volvo S80“.

7.       Šalims susitarus, teismas jų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Taip pat nustatė ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovas išlaikymo vaikams neteikė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., iki kol teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nuo 2017 m. vasario 1 d. vaikų išlaikymui priteisė po 120 Eur kas mėnesį. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog per tą laikotarpį jis teikė vaikams išlaikymą, atvirkščiai – ieškovas prašo pripažinti, kad jo ir atsakovės santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2016 m. sausio 1 d. Ieškovui neįrodžius, kad jis teikė išlaikymą vaikams laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d., teismas iš ieškovo priteisė kas mėnesį po 200 Eur kiekvieno vaiko išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 2000 Eur. Teismas, sutikęs su atsakovės nurodyta vaikų išlaikymui priteistina suma, manė, jog tikslinga už laikotarpį, kai vaikų išlaikymui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo, priteisti išlaikymui reikalingos sumos skirtumą – po 130 Eur kiekvienam vaikui. Teismas sprendė, kad atsakovės prašoma vaikų išlaikymui kas mėnesį skirti 500 Eur abiejų vaikų išlaikymui suma yra nedidelė ir proporcinga ieškovo gaunamam atlyginimui (4000 Eur).

9.       Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 757/1532 ha žemės sklypą, esantį Kaune, S. Banaičio g. 66, ir penkių kambarių butą (kotedžą), esantį tame žemės sklype, kurio baigtumas 82 proc. Šis turtas yra įvertintas 151 000 Eur.

10.       Ieškovas prašė pripažinti, kad prie šio turto įgijimo jis prisidėjo 23 053,75 Eur asmeninėmis lėšomis ir darbu, todėl prašė pripažinti, kad jam priklauso didesnė dalis turto. Atsakovė nurodė, kad ji savo asmeninėmis lėšomis, gautomis iš savo tėvų, prie šio turto įsigijimo prisidėjo 45 000 Lt bei pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Žuvinto gatvėje, ir gautus pinigus – apie 100 000 Lt, arba 28 962 Eur, panaudojo įsigytam kotedžui įrengti. Ji pripažino, kad ieškovas savo darbu prisidėjo prie įsigyto turto įrengimo. Atsakovė teigia, kad ji asmeninėmis lėšomis prie žemės sklypo ir kotedžo, esančių duomenys neskelbtini gatvėje, įsigijimo prisidėjo apie 172 500 Lt, todėl prašo jai priteisti 3/4 šio turto (pusę turto pripažinti jos asmenine nuosavybe, o kitą pusę turto padalyti lygiomis dalimis), o ieškovui – likusią jo dalį, išmokant atitinkamą piniginę kompensaciją.

11.       Teismas sprendė, kad pinigų paėmimas iš atsakovės asmeninės sąskaitos, statybinių medžiagų pirkimas sutampa su kotedžo įrengimo darbais, kuriuos įvardijo ieškovas, todėl pripažintina, kad atsakovė prie šio turto įsigijimo savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo taip: 72 500 Lt paskolino atsakovės tėvai, kurie vėliau šiuos pinigus padovanojo atsakovei, ir apie 100 000 Lt buvo panaudota iš atsakovės asmeninės banko sąskaitos pardavus jai nuosavybės teise priklausantį butą. Šias aplinkybes patvirtina ne tik paminėti įrodymai, bet ir atsakovės bei jos tėvų bankų sąskaitų išrašai. Nors ieškovas teigia, kad jis taip pat prie žemės sklypo ir kotedžo įsigijimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, kurias davė jo motina, kiti asmenys, jis šių aplinkybių neįrodė.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovas nesąžiningai nurodo turto įgijimo ir jo užbaigimo įrengti aplinkybes, nes, kaip buvo paminėta, pradžioje jis neigė atsakovės tėvų duotas lėšas turtui įgyti. Tik pateikus nenuginčijamus įrodymus – jo pokalbio telefonu garso įrašus, jis šias aplinkybes pripažino. Kad turtui įgyti ir kotedžui įrengti buvo naudojamos lėšos iš atsakovės asmeninės sąskaitos, rodo banko išrašai, kurie sutampa su kotedžo įrengimo darbais. Iš atsakovės sąskaitos panaudotos lėšos buvo pakankamos kotedžui įrengti, todėl papildomų lėšų nereikėjo, tai rodo, kad ieškovui nebuvo būtinybės pasirašyti vekselius su šios bylos trečiaisiais asmenimis bei panaudoti iš savo motinos gautas lėšas. Jeigu ieškovas ir ėmė paskolas, pasirašydamas vekselius, jis tai darė be atsakovės sutikimo ir savo rizika. Ieškovas neįrodė, kad atsakovės valia buvo imti paskolas pagal vekselius. Ji nei davė sutikimą vekselius pasirašyti, nei pati juos pasirašė.

13.       Teismas nevertino kaip objektyvių įrodymų ieškovo pateiktų dovanojimo raštelių, pagal kuriuos jo motina jam davė 79 600 Lt. Šie rašteliai nėra originalūs dokumentai, juos tvirtindama advokatė yra nurodžiusi, kad tai – ne originalaus dokumento kopijos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 114 straipsnis).

14.       Teismas priėjo prie išvados, kad nors tik atsakovė savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ginčo turto įgijimo, kotedžo galutinio įrengimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prie kotedžo įrengimo prisidėjo savo darbu, jam talkino ir jo draugai, į tai, kad tiksliai sunku apskaičiuoti iš atsakovės asmeninės sąskaitos paimtas lėšas ir kiek jų tiksliai buvo panaudota kotedžui įrengti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad su atsakove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, į ieškovo prisidėjimą darbu prie kotedžo įrengimo, būtų teisinga ir sąžininga ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į 1/3 ginčo turto dalį, o atsakovei – į 2/3 šio turto dalis. Šis turtas atsakovei priteistinas natūra, o ieškovui iš atsakovės priteistina 50 333 Eur piniginė kompensacija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnis).

15.       Teismas, nustatęs, kad šalių santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko 2017 m. kovo 20 d. (žr. šios nutarties 6 punktą), sprendė nepriteisti ieškovui kompensacijos už 2016 m. gegužės 10 d. parduotą automobilį „Toyota Avensis“, nes jis parduotas šalių santuokos metu ir lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams. Dėl tų pačių priežasčių teismas tenkino atsakovės reikalavimą priteisti 935 Eur kompensaciją už ieškovo 2017 m. balandžio 14 d. parduotą automobilį „Volvo S80“ ir 115 Eur už ieškovo be atsakovės žinios parduotus ginklus.

16.       Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 1487,78 Eur už jo sumokėtus komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog ji su ieškovu iki 2016 m. rugsėjo vedė bendrą šeimos ūkį ir tik 2017 m. kovo 20 d. buvo priversta su vaikais palikti šeimos namus. Toliau visomis komunalinėmis paslaugomis šeimos namuose naudojosi vienas ieškovas, todėl jis turėtų už jas ir susimokėti. Teismas sprendė, kad atsakovė turėtų prisidėti prie mokesčių už turto draudimą ir žemės mokesčio, t. y. grąžinti ieškovui pusę jo šių mokesčių sumokėtos sumos, t. y. 75,61 Eur.

17.       Ieškovas taip pat reikalavo, kad atsakovė grąžintų jam pusę įmokėtų paskolos AB „Luminor“ bankui įmokų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., tačiau atsakovė nurodė, kad ši paskola buvo imta ieškovo asmeniniams poreikiams – butui Neringoje pirkti, kurį šalių sutarimu ieškovas pardavė bylos nagrinėjimo metu ir gautus pinigus pasiliko sau. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesprendė turto dalijimo klausimų, susijusių su šiuo turtu.

18.       Ieškovas taip pat reikalavo priteisti jam pusę įmokėtų paskolos įmokų už butą Kaune, duomenys neskelbtini. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji prisidėjo prie šios paskolos grąžinimo, teismas priteisė 1903,23 Eur kompensaciją ieškovui.

19.       Atsakovė reikalavo, kad ieškovas jai grąžintų pusę jų santuokos metu įmokėtų paskolos įmokų už ieškovo asmeninės nuosavybes teise valdomą butą Kaune, duomenys neskelbtini, t. y. 3424,49  Eur. Teismas sprendė, kad jei asmeninis ieškovo turtas buvo pagerintas iš bendrų šeimos lėšų, jis atsakovei turi atlyginti pusę šios sumos, ir tenkino atsakovės reikalavimą.

20.       Ieškovas prašė pripažinti prievoles pagal vekselius (žr. šios nutarties 2.10 punktą) bendromis, motyvuodamas tuo, kad jis pinigus ėmė kotedžui pirkti ir įrengti. Atsakovė teigė niekada nesutikusi skolintis pinigų, todėl ji neturėtų būti atsakinga už ieškovo asmeniškai prisiimtas prievoles. Teismas sprendė, kad pagal vekselį negali atsakyti vekselio davėjo sutuoktinis ar kitas asmuo, jei jis neįtrauktas į vekselį ar nedavė sutikimo jį pasirašyti, todėl ieškovo reikalavimą atmetė.

21.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2019 m. spalio 31 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą:

21.1.                      nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

21.2.                      pakeitė sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad santuokos iširimas šalims teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. kovo 20 d., nustatė, kad santuokos iširimas šalims teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d.;

21.3.                      pakeitė ieškovo bendravimo su vaikais tvarką;

21.4.                      panaikino sprendimo dalis, kuriomis padalytas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: santuokoje įgytą turtą – 757/1532 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kaune, duomenys neskelbtini, ir 5 kambarių butą (kotedžą), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį Kaune, duomenys neskelbtini, bendros 151 000 Eur vertės, ieškovui ir atsakovei padalijo lygiomis dalimis po 1/2 dalį šio turto natūra;

21.5.                       panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 50 333 Eur piniginė kompensacija už atsakovei natūra priteistą žemės sklypą ir kotedžą, esančius Kaune, duomenys neskelbtini, ir sprendimo dalį, kuria ieškovas įpareigotas per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visa manta išsikelti iš nurodytųjų patalpų;

21.6.                      pakeitė sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 115 Eur už ieškovo parduotus ginklus: pistoletą „Walther“ ir pistoletą CZ 75 „Compact“, ir 3424,49 Eur kompensacija už ieškovo asmeniniam turtui mokėtą kreditą, šias sumas sumažindamas iki 70,50 Eur ir iki 1712,19 Eur;

21.7.                      panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 1850 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį „Toyota Avens“is, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – tenkino dalį reikalavimo ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1650 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį „Toyota Avensis“;

21.8.                      panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 4032,49 Eur, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovui 1412,17  Eur ieškovo sumokėtų komunalinių mokesčių už butą Kaune, duomenys neskelbtini, ir 2016,24 Eur AB „Luminor“ bankui sumokėtų kredito grąžinimo įmokų, atmesti reikalavimą dėl 321,16 Eur sumokėtų komunalinių mokesčių už butą Kaune, duomenys neskelbtini;

21.9.                      pakeitė sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 1903,23 Eur piniginė kompensacija už ieškovo mokėtą kreditą AB „Luminor“ bankui, šią sumą padidindamas iki 2472,73 Eur;

21.10.                      panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti reikalavimus kreditoriams pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius solidariosiomis jo ir atsakovės prievolėmis, ir priėmė naują sprendimą – šias prievoles pripažinti solidariosiomis V. Ž. ir L.  Ž. prievolėmis;

21.11.                      pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

22.       Kolegija nurodė, kad dėl santuokos iširimo šalys kaltino viena kitą, todėl joms teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas grasino atsakovei ginklais. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl smurto prieš dukterį atsakovė į policijos komisariatą kreipėsi 2017 m. spalio 23 d., t. y. jau po faktinio santuokos iširimo, be to, ikiteisminis tyrimas ne kartą buvo nutrauktas. Ieškovo neištikimybės faktas byloje nėra pagrįstas patikimais įrodymais. Ieškovas taip pat kaltino atsakovę neištikimybe, nors ši aplinkybė byloje taip pat nėra įrodyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2016 m. rugpjūčio mėnesį taip pat kreipėsi į policijos komisariatą dėl atsakovės fizinio smurto prieš ieškovą pavartojimą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajai L. Ž. susitaikius su nukentėjusiuoju V. Ž. Kolegija sprendė, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Abu sutuoktiniai iki santuokos iširimo nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus. Todėl santuoka nutrauktina ne dėl vieno iš sutuoktinių, ieškovo, kaltės, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, naikintina sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

23.       Spręsdama dėl santuokinių ryšių nutrūkimo momento, kolegija nurodė, kad pati atsakovė atsiliepime į pradinį ieškovo ieškinį (2017 m. birželio 1 d.) nurodė sutinkanti, jog santuoka būtų nutraukta, nes santuokiniai ryšiai seniai nutrūkę, ieškovas ir atsakovė kaip vyras ir žmona negyvena nuo 2016 metų pradžios, gyvena ne tik skirtinguose kambariuose, bet ir skirtinguose aukštuose, kartu neperka maisto, nevalgo. Priešieškinyje, pateiktame teismui 2017 m. gruodžio 8 d., atsakovė nurodė analogiškas aplinkybes. Analogiškas aplinkybes, kaip ir minėtame atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje, atsakovė nurodė ir 2018 m. gegužės 2 d. patikslintame priešieškinyje, 2018 m. gegužės 14 d. atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį bei teismo posėdžių metu. Ieškovas atsakovei nuo 2016 metų pradžios siųsdavo elektroninius laiškus su raginimu sumokėti mokesčius, pervedant į ieškovo sąskaitą pusę sumos už bendro turto išlaikymą. Ir tik 2018 m. gruodžio 12 d. dar kartą patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad nors šalys iki 2017 m. kovo 20 d. gyveno vienuose namuose, tačiau ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, taip pat pakeitė savo poziciją dėl santuokos nutraukimo momento ir jo sukeliamų padarinių. Kolegija sprendė, kad atsakovė buvo nenuosekli, aiškindama apie santuokos faktinių ryšių nutraukimą, ir sutiko su ieškovo išsakytais argumentais, kad santuokos iširimas teisinius padarinius bylos šalims sukėlė ne nuo 2017 m. kovo 20 d., kada atsakovė su vaikais išsikraustė iš šeimos namų, o nuo 2016 m. sausio 1 d.

24.       Nustačiusi, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2016 m. sausio 1 d., kolegija sprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistina kompensacija už santuokos metu įgytą ir parduotą automobilį „Toyota Avensis“ (palyginti su šios nutarties 15 punktu). Kadangi ieškovas pateikė įrodymus, kad ginklai buvo parduoti už mažesnę kainą, kolegija atitinkamai sumažino atsakovei priteistiną kompensaciją.

25.       Pasisakydama dėl kitų ieškovo turtinių reikalavimų, kolegija nurodė, kad šalys iki 2017 m. kovo 20 d., kai atsakovė su vaikais išsikėlė gyventi kitur, gyveno viename bute, mokesčius mokėjo ieškovas. Kadangi butas priklausė abiem sutuoktiniams, todėl tai yra bendra sutuoktinių prievolė, susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), ir atsakovė, nepriklausomai nuo to, jog tam tikrą laiką gyveno kitur, taip pat privalo apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Ginčo dėl ieškovo sumokėtos 2975,56 Eur mokesčių sumos nėra, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina pusė šios sumos.

26.       Kolegija taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 4032,49 Eur kredito, imto turtui Neringoje, duomenys neskelbtini, įsigyti, įmokų. Tai, kad atsakovė nesutinka mokėti šių įmokų, negali būti laikoma pagrindu nepriteisti ieškovui pusės sumokėtų įmokų. Minėtas turtas įsigytas santuokos metu, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 2016,24 Eur sumokėtų kredito grąžinimo įmokų (palyginti su šios nutarties 17 punktu).

27.       Nustačiusi, kad santuokinių ryšių nutraukimas teisinius padarinius sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d., kolegija sprendė, kad ieškovui turi būti kompensuota pusė jo sumokėtų kredito įmokų už kotedžą Kaune, duomenys neskelbtini, ir padidino pirmosios instancijos priteistą sumą iki 2472,73 Eur (palyginti su šios nutarties 18 punktu).

28.       Spręsdama dėl kompensacijos atsakovei už santuokos metu pagerintą ieškovo asmeninį turtą (žr. šios nutarties 19 punktą), kolegija nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas buvo perduotas panaudos pagrindais nuo 2012 m. sausio iki 2014 m. balandžio su sąlyga, kad panaudos gavėjas sumokės visus mokesčius bei kredito įmokas, todėl šiuo laikotarpiu sumokėta 2680,13 Eur kredito įmokų dalis yra atimama iš bendros santuokos metu įmokėtų įmokų sumos ir atitinkamai mažinama atsakovei priteistina kompensacija iki 1712,19 Eur.

29.       Vertindama bylos šalių pateiktus įrodymus dėl prisidėjimo prie nekilnojamojo turto Kaune, duomenys neskelbtini, įsigijimo ir įrengimo savo asmeninėmis lėšomis, kolegija nurodė, kad pateiktos dovanojimo raštelių kopijos, E. Ž. sąskaitų išrašai leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovo motina turėjo galimybę prisidėti prie sūnaus šeimos turto įsigijimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu E. Ž. parodė, kad pinigus dovanojo sūnaus šeimai. Atsakovės tėvų parodymai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir garso įrašas, atsakovės buto pardavimas ir pinigų iš jos sąskaitos paėmimas taip pat leidžia pripažinti, kad turtui įgyti, įrengti buvo panaudotos ir atsakovės tėvų bei pačios atsakovės lėšos (palyginti su šios nutarties 10–13 punktais).

30.       Kolegija sprendė, kad atsakovės į bylą pateikta 2019 m. vasario 14 d. dovanojimo sutartis, kurios pagrindu atsakovės tėvai dovanojo atsakovei 2011 ir 2013 metais skolintus pinigus (20 997 Eur), nelaikytina pagrįstu įrodymu, kad atsakovei asmeniškai buvo padovanoti pinigai. Be to, pažymėtina, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti sudaroma notarine forma (CK 6.469 straipsnis).

31.       Kolegija nurodė, kad byloje nustatytos minėtos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl ginčo turtas sutuoktiniams dalytinas lygiomis dalimis (CK 3.117, 3.123 straipsniai).

32.       Kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos galimybės ginčo turtą šalims padalyti natūra. Butas (kotedžas) yra 5 kambarių, ieškovas kitos gyvenamosios vietos neturi, atsakovė su vaikais gyvena tėvų bute. Be to, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, nė viena iš šalių neturėtų galimybės išmokėti kitai šaliai kompensacijos už butą. Todėl kotedžą Kaune kolegija šalims padalijo po 1/2 natūra (palyginti su šios nutarties 14 punktu).

33.       Pasisakydama dėl finansinių įsipareigojimų pagal vekselius, kolegija nurodė, kad ieškovas įrodinėjo, jog 2015 metais pasiskolinti pinigai buvo panaudoti 2015 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perkamam 49 000 Eur vertės butui Neringoje, duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini. Nors atsakovė aiškino, kad šis butas buvo ieškovo norų tenkinimas, tačiau butas buvo įgytas santuokos metu, todėl darytina išvada, kad butas įsigytas šeimos poreikiams tenkinti. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, kolegija pripažino, kad pasiskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais. Ir sprendė, kad prievolės, kylančios iš vekselių, kurių pagrindu šalys pasiskolino 14 910 Eur, yra bendros sutuoktinių prievolės (palyginti su šios nutarties 20 punktu).

34.       Kolegija taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog 2011 m. balandžio 23 d. vekseliu R. Š. ieškovo prisiimta 35 000 Lt sumos prievolė buvo panaudota šeimos interesais pradiniam įnašui įsigyjant namų valdą Kaune, duomenys neskelbtini, nes pats yra pripažinęs, kad atsakovės tėvai šiuo tikslu yra davę 45 000 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

35.       Kasaciniu skundu atsakovė L. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas (žr. šios nutarties 21.2, 21.4–21.10 punktus), ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai sudarė dalijamo santuokinio turto balansą ir padalijo tik turto pasyvą. Šalys buvo sutarusios, kad ieškovo įgytas butas Neringoje yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl jį pardavus bylos nagrinėjimo metu iš jo gautos pajamos atiteko ieškovui, kaip turėjo būti pasielgta ir su prievolėmis, susijusiomis su šio turto pirkimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šis turtas yra įgytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir prievoles pripažino bendromis solidariosiomis prievolėmis, t. y. padalijo turto pasyvą, o aktyvo, pajamų, gautų pardavus šį turtą, nedalijo (žr. šios nutarties 26, 33 punktus). Tokiu būdu ieškovas akivaizdžiai nepagrįstai praturtėjo, nes pagal šalių susitarimą jis gavo visas pajamas, gautas pardavus butą, ir dar pusę prievolių, susijusių su šio turto įgijimu, įvykdymo. Šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir tinkamai spręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

35.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo vardu be atsakovės žinios ir sutikimo pasirašyti penki vekseliai laikytini bendra sutuoktinių prievole (žr. šios nutarties 33 punktą). Ieškovas skolinosi pinigus asmeniškai savo poreikiams tenkinti, butui Neringoje įsigyti. Bendromis prievolėmis būtų galima pripažinti tik tokias, kurios prisiimtos šeimos interesais, ką turėjo įrodyti ieškovas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai preziumavo ne tik atsakovės sutikimą, bet ir tai, jog vekseliai sudaryti šeimos interesais, formaliai nurodydamas, kad butas Neringoje įgytas santuokos metu, t. y. vien faktas, kad šalys buvo santuokoje, leido teismui daryti išvadą, kad sandoriai sudaryti šeimos interesais. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šios patalpos buvo įgytos tik ieškovo iniciatyva, šeima jose laiko neleisdavo ir šeimos poreikiams jos nebuvo naudojamos. Be to, šalys buvo sutarusios, kad atsakovė nereikš jokių reikalavimų į šį turtą, taigi neturės ir jokių įsipareigojimų, susijusių su šiuo turtu.

35.3.                      Esminis ginčas tarp šalių kilo vertinant kiekvienos jų asmeninį indėlį į butą Kaune, duomenys neskelbtini. Atsakovė pateikė daugybę įrodymų, pagrindžiančių jos didelės vertės asmeninį indėlį įsigyjant ir įrengiant šį turtą, ieškovas prisidėjo savo darbu, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį turtą padalijo šalims po lygiai. Teismas nepagrįstai vertino ieškovo motinos dovanotas lėšas kaip ieškovo asmeninį indėlį įrengiant butą (žr. šios nutarties 29 punktą). Vien tai, kad ieškovo motina turėjo galimybę prisidėti, nereiškia, kad ji prisidėjo. Apeliacinės instancijos teismas vienodai vertino tiek neoriginalias ieškovo motinos dovanojimo sutartis, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jos tėvų dovanotas lėšas ir jos asmeninių lėšų, gautų pardavus jos turėtą iki santuokos butą, panaudojimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas padalijo šį turtą natūra, neįvertindamas nei byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių konfliktiškus šalių santykius ir ieškovo vartojamą smurtą, nei pačių šalių nuomonės, kad gyvenimas po vienu stogu ir bendro turto valdymas yra neįmanomas, nei to, kad su atsakove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai.

35.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas negyvenimo kartu datą, rėmėsi tik ieškovo pateiktais paaiškinimais (žr. šios nutarties 23 punktą). Tai, kad šalių santykiai buvo blogi, nereiškia, kad jos nevedė bendro ūkio. Dėl šio neteisingai nustatyto fakto apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovės kompensaciją už parduotą automobilį (žr. šios nutarties 24 punktą), ieškovo mokėtus komunalinius mokesčius (žr. šios nutarties 25 punktą), kredito įmokas (žr. šios nutarties 27 punktą) bei neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas nepagrįstai remdamasis tik ieškovo paaiškinimais sumažino kompensaciją už ieškovo parduotus ginklus.

36.       Atsiliepimu į L. Ž. kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

36.1.                      Atsakovė per plačiai aiškina CPK 376 straipsnį ir aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose. Reikalavimus dėl santuokos nutraukimo reiškė abi šalys, ypač susijusius su dalimi dėl santuokos pabaigos įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms. Teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva rinkti papildomus įrodymus ir, nesant aiškiai išreikšto atsakovės materialinio pobūdžio reikalavimo, negalėjo dalyti pagal sutartį ieškovo gautų lėšų, pardavus butą Neringoje.

36.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prievolės pagal vekselius yra bendros sutuoktinių prievolės. Atsakovei buvo žinoma apie vekselių pagrindu pasiskolintas lėšas, ji pati dalyvavo perkant butą Neringoje, butas buvo įgytas santuokos metu, todėl teigti, kad šios lėšos buvo gautos tik ieškovo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti, nėra pagrindo.

36.3.                      Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad jos tėvai prisidėjo prie buto Kaune, duomenys neskelbtini, įgijimo (žr. šios nutarties 12 punktą). Garso įrašas, kuriame neva ieškovas patvirtina, kad atsakovės tėvai davė pinigų sumą būstui įgyti, darytas nepranešus ieškovui, todėl neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Be to, atsakovės tėvų sudaryta dovanojimo sutartis turėjo būti sudaroma pas notarą. Atsakovė lėšas už savo asmeninės nuosavybės teise turėto buto pardavimą gavo jau ginčo butui Kaune esant beveik įrengtam, todėl teigti, kad ji gautas lėšas investavo į buto įrengimą, nėra pagrindo. Kadangi šeima neturėjo pakankamai pinigų, butui įrengti reikalingas lėšas dovanojo ieškovo motina. Šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, bet ne atsakovės, o ieškovo naudai.

36.4.                      Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl santuokos iširimo datos, jau pradiniame ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, kad šalys nuo 2016 m. pradžios neveda bendro ūkio, o 2017 m. kovo 20 d. atsakovė su vaikais išsikraustė iš bendrų namų. Kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovas buvo nuoseklus dėl santuokinių ryšių nutrūkimo datos, tuo tarpu atsakovė, iš pradžių sutikusi su šia pozicija, vėliau ją pakeitė, teigdama, kad santuokiniai ryšiai nutrūko jai išsikrausčius iš bendrų namų.

37.       Kasaciniu skundu ieškovas V. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto Kaune, duomenys neskelbtini, padalijimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą: nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant nekilnojamąjį turtą Kaune, duomenys neskelbtini, ir priteisti ieškovui 2/3, o atsakovei – 1/3 šio turto, priteisti ieškovui šį turtą asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei iš ieškovo priteisti 37 550,23 Eur kompensaciją; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jo patenkintų reikalavimų daliai; priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

37.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir nepagrįstai nustatė, kad nekilnojamasis turtas Kaune, duomenys neskelbtini, dalytas šalims lygiomis dalimis. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis šiam turtui įgyti skolinosi pinigų iš draugo (žr. šios nutarties 34 punktą), kad butui įrengti pinigus dovanojo jo motina, kad jis rūpinosi buto įrengimo darbais, o atsakovė, pati išsikrausčiusi iš buto, neprisideda prie jo išlaikymo. Šiam turtui nebuvo panaudotos atsakovės tėvų ir jos asmeninės lėšos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovės tėvai perdavė jai 45 000 Lt, be to, esant tokiai sumai turėjo būti sudaromas rašytinis sandoris. Byloje nėra jokių įrodymų, kur atsakovė panaudojo jos gautas asmenines lėšas, ieškovo manymu, ji, pardavusi asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, didžiąją pinigų dalį grąžino tėvui. Pačios atsakovės pozicija, kiek ir kam ji panaudojo lėšų įrengiant šį butą, nuolat kito. Apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir savo išvadai pagrįsti pasirėmė vos trimis argumentais, kad negalima sutikti, jog butui įrengti buvo panaudoti tik ieškovo motinos pinigai, kad atsakovės tėvų dovanojimo sutartis turėjo būti notarinės formos ir iš jos nematyti, kad pinigai buvo dovanoti tik atsakovei, kad buto įrengimo darbus atliko ieškovas.

37.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai butą dalijo natūra. Pirma, buto techniškai negali padalyti į dvi atskiras dalis, antra, šalių santykiai yra itin konfliktiški. Ieškovas turi galimybę išmokėti atsakovei reikalingą kompensaciją už jam tenkantį turtą, tuo tarpu atsakovė tokios galimybės neturi.

37.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, išsprendė tik žyminio mokesčio perskirstymo klausimą, o kitų bylinėjimosi išlaidų neperskirstė, taip pažeisdamas CPK 98 straipsnį.

38.       Atsiliepimu į V. Ž. kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą ir tenkinti atsakovės kasacinį skundą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

38.1.                       Priešingai nei nurodo ieškovas, byloje yra pateikti įrodymai, iš kurių galima spręsti, kad pats ieškovas pripažino atsakovės tėvų indėlį į buto Kaune, duomenys neskelbtini, pirkimą. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pardavimas ir ginčo buto Kaune pirkimas sutapo, todėl akivaizdu, kad atsakovė investavo savo asmenines lėšas į šio turto įrengimą. Kadangi įrengimo darbais rūpinosi ieškovas, tai atsakovė negalėjo konkrečiai nurodyti, kokios ir kada medžiagos buvo pirktos ar kokie darbai atlikti, tačiau tai nepaneigia fakto, kad tai buvo daroma už atsakovės asmenines lėšas. Ieškovo motina niekada nedavė jokių pinigų butui įgyti ar įrengti, o bylos nagrinėjimo metu ji net negalėjo nurodyti nei kada, nei už kiek buvo įgytas ginčo butas. Jokie kiti ieškovo nurodomi pinigai pagal vekselius nebuvo gauti ir naudoti šiam šeimos turtui sukurti. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nenukrypo nuo lygių dalių principo, tik, priešingai nei teigia ieškovas, tas turėjo būti padaryta atsakovės naudai, atsižvelgiant į jos investuotas lėšas.

38.2.                      Sutiktina su kasacinio skundo motyvu, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo turto padalyti natūra dėl itin sudėtingų ir konfliktiškų šalių tarpusavio santykių. Atsakovė turės galimybę išmokėti ieškovui kompensaciją už jam tenkančią 1/3 ginčo buto dalį, priešingai nei ieškovas, kuris tokios galimybės neturėtų, nes net kasaciniame skunde prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, mat neturi tam pakankamai lėšų.

38.3.                      Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos pagal tenkintus kasacinių skundų reikalavimus.    

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

39.       Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tikrina skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis). Šioje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė kasacinius skundus dėl turtinių reikalavimų santuokos nutraukimo byloje išsprendimo, t. y. dėl santuokoje įgyto bendro turto balanso sudarymo, turto padalijimo proporcijų, būdo, prievolių pagal vekselius priskyrimo bendroms solidariosioms prievolėms ir momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms nutraukiant santuoką. Kadangi pagrindas peržengti kasacinių skundų ribas nenustatytas, teisėjų kolegija kitų su santuokos nutraukimu susijusių, bet kasacine tvarka neskundžiamų klausimų nesprendžia.

Dėl sutuoktinių asmeninių investicijų į bendrosios jungtinės nuosavybės objekto kūrimą ir pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę vertinimo

40.       CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais.

41.       Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

42.       CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.

43.       Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan.

44.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovės asmeninių investicijų į jų gyvenamąjį būstą. Bylą nagrinėję teismas nustatė, kad ginčo butas Kaune, duomenys neskelbtini, įgytas po santuokos sudarymo ir šalys sutinka jį esant bendrosios jungtinės nuosavybės objektu. Tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo prisidėję prie šio turto sukūrimo savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovas nurodo savo motinos dovanotas lėšas ir iš draugo pasiskolintas lėšas, atsakovė – savo tėvų dovanotas lėšas ir lėšas, gautas pardavus jos asmenine nuosavybe turėtą butą. Pirmosios instancijos teismas sprendė esant įrodyta, kad atsakovė savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie šio bendro nuosavybės objekto sukūrimo, tačiau atsakovo motinos dovanotas lėšas ir ieškovo draugo paskolintas lėšas laikė neįrodytomis. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovo motina turėjo galimybę prisidėti prie sutuoktinių bendro turto įgijimo, tačiau ji pinigus dovanojo sūnaus šeimai. Lygiai taip pat kaip ir atsakovės tėvų 2019 m. vasario 14 d. sudaryta pinigų dovanojimo sutartis nelaikytina pagrįstu įrodymu, kad jie asmeniškai atsakovei 2011 m. ir 2013 m. dovanojo pinigus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jo 2011 m. balandžio 23 d. vekseliu R. Š. prisiimta 35 000 Lt prievolė buvo panaudota šeimos interesais, ginčo butui pirkti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų spręsti, jog į ginčo būsto įgijimą ir įrengimą buvo investuotos asmeninės atsakovės lėšos, gautos pardavus jos butą, tačiau buto įrengimo darbus atliko ieškovas, taigi jis taip pat įnešė savo asmeninį indėlį kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad dalijant šį turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes nė viena iš šalių neįrodė prisidėjusi daugiau nei kita, dėl ko jai turėtų būti priteista kompensacija.

45.       Ieškovas ir atsakovė nesutiko su tokiu apeliacinės instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja ir, spręsdamas bylą, remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; kitaip negu bylą nagrinėję teismai vertinti įrodymų ir nustatyti kitokių, negu nustatė teismai, faktinių aplinkybių kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo, tačiau, šalims ginčijant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nustatė aplinkybes, kurių nustatyti neturėjo procesinio teisinio pagrindo, kasacinis teismas patikrina, ar šis teismas, priimdamas procesinį sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

46.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ir atsakovės kasacinių skundų argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamo proceso teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo sprendžiant dėl ginčo buto Kaune, duomenys neskelbtini, padalijimo proporcijų yra teisiškai nepagrįsti.

48.       Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė ginčo butą įgijo santuokoje. Ginčas kilo dėl abiejų šalių tėvų dovanotų pinigų šiam būstui įgyti. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės tėvai prisidėjo prie šio buto įgijimo ir įrengimo, yra tokios pat teisinės reikšmės kaip ir atsakovės argumentai, kad nėra pagrindo spręsti apie ieškovo motinos dovanotas lėšas iš neoriginalių jos pateiktų dovanojimo sutarčių. Nei vienos, nei kitos šalies nurodomos aplinkybės nėra akivaizdžios. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovo motina nedovanojo lėšų, vertino šios galimybes dovanoti ieškovo nurodomą pinigų sumą pagal jos banko sąskaitų išrašus, pinigų paėmimus ir (ne)darytus pavedimus, tačiau vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jos tėvų dovanotas lėšas, vadovavosi tik šios pateiktu garso įrašu, kuriame ieškovas neva pripažino pinigų gavimo faktą, ir santuokos nutraukimo metu sudaryta rašytine dovanojimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiu aplinkybių vertinimu, sprendė, kad abiejų šalių tėvai prisidėjo prie šio buto įgijimo. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.

49.       Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutuoktinio asmenine nuosavybe pripažįstamos sutuoktiniui dovanotos lėšos po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 42 punktas).

50.       Nagrinėjamoje byloje abiejų šalių nurodomoms aplinkybėms pagrįsti nėra akivaizdžių įrodymų, todėl iš byloje surinktos įrodymų visumos labiau tikėtina, kad abiejų šalių tėvai turėjo galimybių padėti bylos šalims įgyjant ir įsirengiant būstą. Paprastai sutuoktiniams gyvenant darnoje ir kuriant bendrą ateitį nėra renkami įrodymai, kam kas kiek ko davė, preziumuojant, kad visa, kas kuriama, yra kuriama bendrai šeimos labui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo motina teigė dovanojusi lėšas sūnaus šeimai, lygiai kaip ir atsakovės tėvai, labiau tikėtina, kad siekė padėti dukters šeimai įsigyti būstą, o ne dukteriai asmeniškai. Tai, kad šeima iširo, nėra pagrindas spręsti kitaip dėl šalių tėvų dovanotų lėšų ir jų ketinimų dovanojimo metu. Todėl spręstina, kad ieškovo ir atsakovės tėvų dovanotos lėšos buvo skirtos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti – ginčo butui įgyti ir įrengti ir jos nelaikytinos asmeninėmis sutuoktinių lėšomis, investuotomis į šį turtą.

51.       Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl ieškovo draugo neva skolintų lėšų šiam ginčo butui įgyti. Ieškovas neįrodė, kad šios lėšos buvo skolintos (reikalavimo dėl šių lėšų grąžinimo pats kreditorius, vekselio turėtojas, nepareiškė) ar kad jos skolintos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, vekselį pasirašė pats ieškovas, o vekseliu skolinamų pinigų panaudojimas nėra aiškus.

52.       Kitos bylos šalių nurodytos aplinkybės dėl jų asmeninių investicijų į ginčo butą, dėl ko turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo dalijant šį butą, yra atsakovės asmeninės lėšos, gautos pardavus jos butą, ir ieškovo darbas, įrengiant šį butą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pinigų paėmimas iš atsakovės asmeninės sąskaitos, statybinių medžiagų pirkimas sutampa su kotedžo įrengimo darbais, kuriuos įvardijo ieškovas, todėl pripažintina, kad atsakovė prisidėjo prie šio turto įgijimo savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutiko, nurodydamas, kad nėra aiškių įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kam buvo panaudotos atsakovės išgrynintos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, tačiau papildomai nurodė, kad ieškovas prie bendrosios jungtinės nuosavybės – ginčo buto sukūrimo – prisidėjo savo darbu. Teisėjų kolegija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą laiko teisiškai pagrįsta.

53.       Nustatymas, ar sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie bendrosios jungtinės nuosavybės objekto sukūrimo, yra svarbus siekiant atkurti sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą ir neleisti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).

54.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė turėjo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurį pardavė panašiu metu, kaip buvo įgytas ginčo butas Kaune, duomenys neskelbtini. Atsakovė teigia, kad dalis gautų lėšų buvo investuota į buto įrengimą, tačiau ieškovas su tuo nesutinka. Bylą nagrinėję teismai laikėsi bendros pozicijos, kad atsakovė investavo savo asmenines lėšas į ginčo butą, tačiau pažymėjo, kad yra sunku tiksliai apskaičiuoti iš atsakovės asmeninės sąskaitos paimtas lėšas ir kiek jų tiksliai buvo panaudota butui įrengti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai galėtų būti apie 28 962 Eur, apeliacinės instancijos teismas konkrečiau šiuo klausimu nepasisakė.

55.       Teisėjų kolegija bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad ginčo būstui įrengti buvo panaudotos asmeninės atsakovės lėšos, laiko teisiškai pagrįsta, nes byloje yra surinkta pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų. Tačiau tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jos nurodomų aplinkybių, dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl kompensacijos dydžio. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo buto kūrimo savo darbu, kuris taip pat gali būti vertinamas kaip asmeninė investicija į bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, dėl kurios šalis gali prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kokio dydžio kompensacija galėtų būti priteista, ieškovas neįrodinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip. Lygiai kaip ir šalių darbas įrengiant būstą ar prižiūrint vaikus yra laikomas bendru, skirtu bendram tikslui – šeimai kurti ir išlaikyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad, įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant ginčo butą Kaune, duomenys neskelbtini, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė prisidėjo prie bendro turto kūrimo savo asmeninėmis lėšomis ir darbu, kurių konkretus dydis yra nenustatytas, tačiau iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti apie kurios nors vienos šalies žymiai didesnes asmenines investicijas į šio ginčo buto sukūrimą.

56.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl ginčo buto Kaune, duomenys neskelbtini, padalijimo, ir palieka galioti šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria šis turtas sutuoktiniams padalytas lygiomis dalimis.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo

57.       CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

58.       Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

59.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiant buto Kaune, duomenys neskelbtini, padalijimo klausimą ginčas tarp šalių kilo dėl šio turto kiekvienai iš šalių tenkančių proporcijų, tačiau dėl padalijimo būdo šalys sutarė – nė viena jų neketino toliau šiame objekte gyventi kartu, t. y. kad šis turtas būtų dalijamas natūra, todėl kiekviena jų prašė priteisti jai šį butą asmeninės nuosavybės teise, išmokant kitai šaliai atitinkamą kompensaciją pinigais. Bylą nagrinėję teismai sprendė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas šį ginčo butą priteisė atsakovei, o apeliacinės instancijos teismas padalijo jį natūra.

60.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).

61.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo butą dalijo natūra, tačiau kadangi keičiasi šio dalijamo turto proporcijos, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris šį turtą priteisė atsakovei, įpareigodamas ją sumokėti ieškovui 1/3 buvo vertės kompensaciją, teisėjų kolegija negali vertinti šios nutarties 60 punkte nurodytų aplinkybių ir spręsti, kuriai iš šalių šis turtas yra reikalingesnis ir ar ši šalis turi finansines galimybes išmokėti kitai piniginę kompensaciją. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ginčo butas Kaune, duomenys neskelbtini, padalytas natūra, naikintina, ir ši bylos dalis perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl santuokinio turto balanso ir prievolių pagal vekselius priskyrimo bendroms solidariosioms prievolėms

62.       CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

63.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl buto Neringoje teisinio režimo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šis butas buvo įgytas santuokoje. Ieškovas prašė, kad atsakovė jam grąžintų pusę įmokėtų įmokų pagal paskolos sutartį šiam butui pirkti ir kad prievolės pagal penkis vekselius, kuriais buvo pasiskolinti pinigai šiam butui pirkti, būtų pripažintos bendromis. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu šis butas šalių sutarimu buvo parduotas. 2018 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjai – ieškovas ir atsakovė parduoda poilsio patalpas Neringoje, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė; 31 472,91 Eur yra pervesti bankui padengiant paimtą šiam butui įgyti kreditą; 15 000 Eur pardavėjas, ieškovas, gavo banko pavedimu prieš pasirašant šią sutartį, o 2527,09 Eur – po sutarties pasirašymo; pardavėja, atsakovė, nurodė sutinkanti, kad pirmiau nurodytos pinigų sumos būtų pervestos į jos sutuoktinio asmeninę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys dėl šio buto padalijimo – aktyvo ir pasyvo – susitarė tarpusavyje, ir šio klausimo nesprendė, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, prievoles pagal vekselius pripažino bendromis solidariosiomis prievolėmis, motyvuodamas tuo, kad pinigai buvo skolinti šeimos poreikiams – bendram turtui įgyti. Kasaciniu skundu atsakovė ginčija tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nes: 1) šis turtas buvo įgytas tik ieškovo asmeniniams poreikiams, todėl tai, kad jis buvo įgytas santuokos metu, nėra pakankama priežastis pripažinti jį turtu, tenkinančiu šeimos poreikius; 2) apeliacinės instancijos teismas padalijo tik su šiuo turtu neva susijusį pasyvą – prievoles pagal vekselius, tačiau aktyvas – pagal pirkimo–pardavimo sutartį ieškovo gauti pinigai – į dalytino sutuoktinių turto balansą nebuvo įtrauktas. Teisėjų kolegija dalį šių argumentų pripažįsta teisiškai pagrįstais.

64.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai turtas yra įgytas šalims gyvenant santuokoje, preziumuojama, kad toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis priemonėmis, nustatytomis CK 3.89 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 23 punktas). Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

65.       Nagrinėjamoje byloje atsakovės pozicija dėl buto Neringoje teisinio režimo kito. Teikdama priešieškinį ji nurodė, kad šis turtas buvo įgytas santuokos metu ir dėl to yra bendroji jungtinė nuosavybė, sudarytoje šio turto pirkimo–pardavimo sutartyje ji taip pat patvirtino, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vėliau, ginčydama prievolių pagal vekselius ir paskolos bendrumą, atsakovė teigė, kad ji nesinaudojo šiuo turtu, kad turtas įgytas tik ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas paneigti įstatymo įtvirtintą bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Kitų įrodymų, leidžiančių patvirtinti šio turto atitiktį CK 3.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems asmeninę sutuoktinių nuosavybę apibrėžiantiems kriterijams, atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad butas Neringoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra teisiškai pagrįsta.

66.       Šalių sudarytoje buto Neringoje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, kad už šį butą gauti pinigai yra pervedami į ieškovo asmeninę sąskaitą. Tai, kad atsakovė sutiko su tokia atsiskaitymo už bendrosios jungtinės nuosavybės objekto pardavimą tvarka, nereiškia, kad ji sutiko, jog gautos už šį butą lėšos būtų pripažįstamos asmenine ieškovo nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog šios lėšos laikytinos ieškovo asmenine nuosavybe su viena sąlyga, kad pats butas Neringoje yra jo asmeninė nuosavybė. Nustačius, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, lėšos, gautos pardavus bendrą sutuoktinių turtą, laikytinos bendromis sutuoktinių lėšomis, nepriklausomai nuo to, į kurio iš sutuoktinių asmeninę sąskaitą jos yra pervestos, jei šalys nesusitarė kitaip. Siekiant pripažinti šias lėšas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos tos pačios jau minėtos CK 3.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad šis turtas (lėšos, gautos pardavus butą) yra įgytas už asmenines ieškovo lėšas, priešingai, ieškovas viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad butas Neringoje, už kurį buvo gautos lėšos, yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl vien subjektyvi turto įgijimo pusė – ieškovo valia šį turtą, lėšas, pardavus butą Neringoje, įgyti asmeninėn nuosavybėn – nėra pakankamas pagrindas paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, taigi ir lėšų, gautų pardavus butą Neringoje, bendrumą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

67.       Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad, atsakovei nepareiškus reikalavimo dalyti pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį gautas lėšas, teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva to daryti. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

68.       Nagrinėjamoje byloje ginčas vyko dėl šio turto teisinio režimo ir jo padalijimo. Turtas, kaip pažymėta pirmiau, apima tiek aktyvą, tiek pasyvą, todėl teismas, sudarydamas santuokinio turto balansą, turi padalyti visą sutuoktinių bendrai turimą turtą. Tai, kad atsakovė neprašė priteisti jai lėšų pagal buto Neringoje pirkimo–pardavimo sutartį, nėra pagrindas spręsti, kad šios lėšos nelaikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nėra įrodyta kitaip.

69.       Kadangi į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas, tuo atveju, jeigu lėšų, gautų pardavus butą Neringoje, ieškovas neturi, nenustačius, kad jos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 straipsnio 2 dalis), t. y. atsakovei priklausančia šių lėšų dalimi gali būti faktiškai mažinama ieškovui priteistina bendrosios jungtinės nuosavybės dalis.

70.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas, sudarydamas santuokinio turto balansą, neatsižvelgė į lėšas, gautas pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, yra pagrindas konstatuoti netinkamą materialiosios teisės normų taikymą, todėl ši sprendimo dalis yra naikintina. Kadangi šių lėšų dalijimo ar kompensacijos už jų panaudojimą ne šeimos poreikiams priteisimo klausimas yra aktualus sudarant galutinį sutuoktinių atsiskaitymų planą, t. y. kiek kuris sutuoktinis kuriam ko turi perduoti, ši bylos dalis yra grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

71.       Kitas nagrinėjamoje byloje su santuokinio turto balansu susijęs klausimas yra prievolių pagal vekselius priskyrimas bendroms solidariosioms sutuoktinių prievolėms.

72.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2015 m. pasirašė penkis vekselius ir pasiskolino 14 910 Eur. Ieškovas įrodinėjo, kad šie pinigai buvo panaudoti butui Neringoje įgyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nesutiko skolinti pinigų, todėl neturėtų būti atsakinga už ieškovo asmeniškai prisiimtas prievoles. Apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai, nurodydamas, kad šie pinigai buvo skolinti butui Neringoje pirkti, taigi šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės pagal vekselius laikytinos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis.

73.       Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).

74.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020, 33 punktas).

75.       Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

76.       Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Dėl to vekselio (išduoto kaip skolos dokumentas) pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

77.       Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovė būtų davusi sutikimą ieškovui skolintis pinigus pagal vekselius, todėl, siekiant įrodyti šių prievolių bendrumą, turi būti nustatyta, kad jos prisiimtos šeimos poreikiams tenkinti.

78.       Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovui.

79.       Apeliacinės instancijos teismas prievolės bendrumą konstatavo remdamasis faktu, kad, anot ieškovo, pinigai, gauti pagal vekselius, buvo panaudoti bendrajam jungtinės nuosavybės objektui – butui Neringoje pirkti.

80.       Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės objekto įgijimu, laikytinos bendromis, tačiau šiuo atveju pinigai buvo gauti pagal vekselį, kuris yra abstraktus ieškovo įsipareigojimas grąžinti vekselio turėtojui pinigus ir kuriame nėra nurodytas skolinimosi tikslas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas šias prievoles bendromis, rėmėsi ieškovo nurodytomis, tačiau neįrodytomis aplinkybėmis, kad sutuoktiniai, pirkdami butą Neringoje, neturėjo kitų lėšų pradiniam įnašui, todėl ieškovas jas skolinosi ir jos buvo panaudotos bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 51 punktas). Atitinkamai ši apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl prievolių pagal vekselius pripažinimo bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis yra naikintina ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms nutraukiant santuoką

81.       CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

82.       Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

83.       Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo siekiant nustatyti momentą, nuo kada kilo padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms. Šis momentas sukelia padarinių abiem šalims dėl mokėtų kredito įmokų, komunalinių ir kitų mokesčių, lėšų, gautų pardavus automobilius, padalijimo ir pan. Ieškovas visą laiką laikėsi pozicijos, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda nuo 2016 m. pradžios. Atsakovė iš pradžių sutiko su tokia ieškovo pozicija, nurodydama, kad jie nuo šio laiko nebegyvena kaip vyras ir žmona, vėliau priešieškiniuose teigė, kad jie bendro ūkio neveda nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., kai ieškovas išvyko stažuotis, o galiausiai suformulavo savo poziciją, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda nuo atsakovės faktinio išsikraustymo iš bendrų namų, t. y. 2017 m. kovo 20 d. Bylą nagrinėję teismai sprendė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovei, kad sutuoktiniai faktiškai nebegyvena kartu tik jai išsikrausčius iš bendrų namų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad sutuoktiniai faktinius ryšius nutraukė 2016 m. pradžioje. Atsakovė kasaciniu skundu ginčija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės argumentai yra teisiškai pagrįsti.

84.       Nors kasacinis teismas ir netiria bylos faktinių aplinkybių, tačiau, vertindamas bylą nagrinėjusių teismų atliktą įrodymų vertinimo procesą, gali spręsti, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos netinkamai. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Tačiau teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, ir pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

85.       CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio.

86.       Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita. Įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 34, 36 punktus).

87.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino aplinkybes, patvirtinančias sutuoktinių bendro ūkio vedimą. Vien tai, kad šalys nuo 2016 m. pradžios gyvena skirtinguose kambariuose, nereiškia, kad jos nesinaudojo tais pačiais gyvenamojo būsto patogumais, kartu nesirūpino būsto išlaikymu (omenyje turėtų būti ne tik mokesčiai, bet ir kasdienė namų priežiūra), neturėjo bendrų ūkinių interesų rūpindamosi vaikais ir pan. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjį ieškovas išvyko į stažuotę, nuo šios datos neteikė vaikams išlaikymo, o vėliau, jam grįžus, atsakovė priėmė sprendimą išsikraustyti iš bendrų namų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nenuoseklumas vertinant santuokos faktinių ryšių nutrūkimą negali būti vienintelė priežastis, leidžianti pritarti ieškovo pozicijai dėl faktinio negyvenimo kartu. Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus. Teismas, siekdamas nustatyti momentą, nuo kada gali kilti padarinių sutuoktinių turtinėms teisės ir pareigoms, kai abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutrūkimo, turi išlaikyti sutuoktinių interesų pusiausvyrą.

88.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatytas momentas, sukeliantis padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms, yra naikintina, ir ši bylos dalis perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą

89.       Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Konkrečios išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšys (inter alia (be kita ko), išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) yra įtvirtintos CPK 88 straipsnio 1 dalyje, kurioje pateiktas šių išlaidų sąrašas nėra baigtinis ir apima kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas.

90.       CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.

91.       Tais atvejais, kai reikia perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui pakeitus arba panaikinus (visą ar iš dalies) pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, ir kai skiriasi atskirose instancijose ginčytos ir priteistos sumos (t. y. skiriasi patenkintų ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų proporcija), bylinėjimosi išlaidos, patirtos kiekvienoje instancijoje, paskirstomos taikant proporcijas, nustatytinas kiekvienai instancijai atskirai pagal joje ginčytą sumą ir galutinį bylos rezultatą. Tokiais atvejais negali būti taikoma bendra proporcija, nustatoma atsižvelgiant tik į ieškinio reikalavimus ir bylos baigtį apeliacinės instancijos teisme, t. y. galutinė patenkintų reikalavimų suma negali būti dalijama iš ieškiniu reikalautos sumos ir remiantis šia proporcija skirstomos visos, tarp jų ir apeliacinės instancijos teisme patirtos, bylinėjimosi išlaidos.

92.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkinęs dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Paskirstytas buvo šalių sumokėtas ir mokėtinas žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu ir procesinių dokumentų įteikimu. Kitos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nebuvo paskirstytos. Nė viena iš šalių dėl to apeliacinio skundo neteikė. Todėl ieškovo kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstė tik dalį bylinėjimosi išlaidų, yra teisiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas perskirstė pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas ir, nesant dėl to ginčo apeliacinės instancijos teisme, jis neturėjo teisės spręsti dėl kitų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

93.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas perskirstė pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, kaip tai nurodyta šios nutarties 91 punkte. Kadangi dalis apeliacinės instancijos eismo nutarties yra naikinama ir bylos dalis perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo, iš naujo turės būti perskirstomas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, priklausomai nuo gauto bylos materialiojo teisinio rezultato.

Dėl bylos procesinės baigties

94.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas nustatydamas sutuoktinių asmeninių investicijų į butą Kaune, duomenys neskelbtini, proporcijas ir dalydamas šį turtą lygiomis dalimis, tačiau nenustatė visų teisiškai reikšmingų šiai bylai išnagrinėti aplinkybių, susijusių su bendro turto padalijimu natūra, lėšų, gautų pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės objektą – butą Neringoje, padalijimu ar kompensacijos už jų panaudojimą ne šeimos poreikiams priteisimu, ieškovo prievolėmis pagal vekselius ir momentu, nuo kurio sutuoktiniai faktiškai negyvena kartu. Padaryti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai suponuoja pagrindą panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria yra išspręsti šalių turtiniai reikalavimai, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti šiam teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

95.       Kasacinis teismas patyrė 65,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria: 

– pakeista Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad santuokos iširimas šalims teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. kovo 20 d., nustatant, kad santuokos iširimas šalims teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d.;

– santuokoje įgytas turtas – 757/1532 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Kaune, duomenys neskelbtini, ir 5 kambarių butas (kotedžas), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantis Kaune, duomenys neskelbtini, bendros 151 000 Eur vertės, padalytas natūra;

– panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui V. Ž. priteista 50 333 Eur piniginė kompensacija už L. Ž. natūra priteistą žemės sklypą ir kotedžą, esančius Kaune, duomenys neskelbtini;

– panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria ieškovas V. Ž. įpareigotas per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visa manta išsikelti iš nurodytųjų patalpų;

– pakeista Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 3424,49 Eur kompensacija už ieškovo mokėtą kreditą už asmeninį turtą, šią sumą sumažinant iki 1712,19 Eur;

– panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo V. Ž. reikalavimas priteisti jam iš atsakovės L. Ž. 1850 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį „Toyota Avensis“, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – reikalavimą tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui V. Ž. iš atsakovės L. Ž. 1650 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį „Toyota Avensis“;

– panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo V. Ž. reikalavimas priteisti iš atsakovės L. Ž. 4032,49 Eur, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – priteisti iš atsakovės L. Ž. ieškovui V. Ž. 1412,17 Eur ieškovo sumokėtų komunalinių mokesčių už butą Kaune, duomenys neskelbtini, ir 2016,24 Eur AB „Luminor“ bankui sumokėtų kredito grąžinimo įmokų;

– pakeista Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui V. Ž. iš atsakovės L. Ž. priteista 1903,23 Eur piniginė kompensacija už ieškovo mokėtą kreditą AB  „Luminor“ bankui (buvęs „Nordea“), šią sumą padidinant iki 2472,73 Eur;

– panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo V. Ž. ieškinio reikalavimas pripažinti kreditoriaus reikalavimus kreditoriams pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius solidariosiomis jo ir atsakovės prievolėmis L. B., a. k. duomenys neskelbtini, 2950 Eur; G. Š., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur; L. S., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur; L. S., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur; D. S., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur, priimtas naujas sprendimas – šias prievoles pripažinti solidariosiomis V. Ž. ir L. Ž. prievolėmis;

– pakeista Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria patenkinti trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymai – iš V. Ž. priteista L. B., a. k. duomenys neskelbtini, 2950 Eur; G. Š., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur; L. S., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur; L. S., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur; D. S., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur, nurodant – priteisti iš V. Ž. ir L. Ž. solidariai L. B., a. k. duomenys neskelbtini, 2950 Eur; G. Š., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur; L. S., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur; L. S., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur; D. S., a. k. duomenys neskelbtini, 2990 Eur;

– pakeistos Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

–        priteistas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas;

ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Gediminas Sagatys 

        Donatas Šernas