Civilinė byla Nr. e2YT-14858-617/2024

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01336-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2;

3.4.5.19

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 26 d.

Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. U. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja I. U. pareiškimu prašo atnaujinti jai praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po jos sūnaus L. U. mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos sūnus L. U. turėjo visišką negalią, todėl ji buvo sudariusi su (duomenys neskelbtini) sutartį dėl sūnaus L. U. ilgalaikės priežiūros. Ji nuo 2014-07-21 iki 2023-10-18 mokėjo 80 proc. už jo pragyvenimą ir socialinę priežiūrą įstaigoje. (duomenys neskelbtini) sūnus L. U. mirė. Ji po sūnaus mirties laiku nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi nemanė, kad gali būti paveldimo sūnaus turto, be to sunkią akimirką tinkamai nepasirūpino juridiniais reikalais. 2024-06-19 ji iš Socialinės globos namų darbuotojos gavo pranešimą, kad reikia susitvarkyti dokumentus paveldėjimui priimti, ir ar pavyko susitvarkyti sūnaus sąskaitoje esančius pinigus. Kad sūnaus sąskaitoje yra lėšų ir, kad jos gali sudaryti paveldimą turtą ji nežinojo ir net nepagalvojo. Faktą dėl sūnaus L. U. palikimo, t. y. piniginių lėšų, pareiškėja sužinojo tik 2024-06-19, todėl anksčiau net nebuvo minčių kreiptis į notarą. Tik iš socialinės darbuotojos sužinojus, kad sūnus gaudavo išmokas ir banke esančios lėšos yra paveldimas turtas, ji 2024 m. liepos mėn. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, bet buvo praleistas terminas. Mano, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti.

Suinteresuoti asmenys Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja I. U. yra L. U., mirusio (duomenys neskelbtini), motina. L. U. turėjo visišką negalią, todėl jis buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini), kur ir mirė. Po L. U. mirties paveldėjimo byla Švenčionių rajono savivaldybės 3-ame notarų biure nebuvo užvesta (Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2024-07-09 raštas Nr. 54).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šio kodekso 5.50 straipsnyje numatyta palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus L. U., įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2024-01-17 ir yra praleistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. U. yra palikėjo L. U., mirusio (duomenys neskelbtini) motina ir įpėdinė pagal įstatymą. Kaip minėta, L. U. gyveno (duomenys neskelbtini), jis turto neturėjo, pareiškėjo apmokėdavo 80 proc. už jo pragyvenimą ir socialinę priežiūrą įstaigoje. Kadangi po L. U. mirties nebuvo registruotino turto, kurį galima būtų paveldėti, todėl pareiškėja į notarą dėl palikimo nesikreipė. Po L. U. mirties, suėjus palikimo priėmimo terminui, 2024-06-19 pareiškėja iš (duomenys neskelbtini) darbuotojos gavo informacija, jog L. U. sąskaitoje liko pinigų. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėja dėl svarbios priežasties praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl teismas mano, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577-578 straipsniais, CK 5.57 straipsniu, teismas

n u t a r ė :

I. U. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti I. U. praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po L. U. mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij