Baudžiamoji byla Nr. 1-353-963/2021

Proceso Nr. 1-01-1-31187-2020-7

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.;   

                                                1.1.8.6.2.; 2.1.15.3.3.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.6.; 

                                                (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,

kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Giedriui Gvildžiui,

nukentėjusiajai A. I., jos atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

                viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

D. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

D. B. 2020 m. rugpjūčio 05 d. apie 13.58 val. Klaipėdoje, Tilžės gatvėje, ties namu Nr. 82, vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, išvažiuodamas iš kelio, suko į dešinę pusę, į teritoriją ir nedavė kelio, jam iš dešinės pusės, Tilžės gatve, tiesiai pėsčiųjų ir dviračio taku važiavusiam elektriniam paspirtukui, kurį vairavo A. I. ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu elektrinio paspirtuko vairuotojai A. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), ir 103 p. (Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad jis sunkvežimiu važiavo į medžio sandėlį Tilžės gatvėje. Prieš posūkį sulėtino greitį iki 20 km/h, važiavo lėtai, apsižiūrėjo, kadangi pakelėje augo dideli medžiai, jis tikrai nepastebėjo nukentėjusiosios, važiuojančios paspirtuku, nes ji važiavo, o iš toli jis negalėjo jos matyti. Suko į tą posūkį, į dešinę. Ten yra važiuojamas dviračių takelis ir įvažiavimas į įmonės teritoriją, jis kirto dviračių taką, ir tame takelyje partrenkė nukentėjusiąją. Pažymėjo, kad jis nejautė smūgio, todėl viskas ir įvyko. nurodė, kad toje vietoje yra dviračių takelio perėja, pėstieji ten nevaikšto, o tik su dviračiais visi važiuoja. Kai jis įvažiavo į teritoriją ir sustojo, prie jo priėjo įmonės vadovas ir pasakė jam, kad jis žmogų partrenkė. Tada jis bėgo atgal žiūrėti, kaip ten kas įvyko. Iš karto iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai, nustatė jo blaivumą. Buvo surašytas protokolas. Jis parašė pasiaiškinimą. Nurodė, kad šiai dienai yra susitaikęs su nukentėjusiąja. Po įvykio su nukentėjusiąja nebendravo, nes jam policija nedavė jos telefono numerio. Nurodė, kad įvykio vietoje bendravo su nukentėjusiąja, atsiprašė jos, padėjo nusimauti kuprinę. Nukentėjusioji tada buvo streso būsenoje. Nurodė, kad jis labai galisi dėl įvykio, kad pasimokė iš įvykio visam gyvenimui. Pažymėjo, kad anksčiau nebuvo turėjęs panašaus įvykio, vairuoja atsargiai, kiekviena dieną nuvažiuoja po 300 km. Kartais įtakos turi nuovargis, stengsis, kad daugiau taip nepasikartotų.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

        Nukentėjusioji A. I. parodė, kad 2020 .m. rugpjūčio 5 d. apie 13.40 val. viena, jai priklausančiu elektriniu paspirtuku, išvažiavo iš namų, į darbą Klaipėdoje, Tilžės gatvėje. Oro sąlygos buvo geros, saulėta. Tilžės gatve važiavo link Jakų žiedo. Pradžioje iki šviesoforu reguliuojamos sankryžos, važiavo elektriniu paspirtuku, dešinės pusės dviračio taku, kuomet šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kuri yra ties Tilžės turgumi, perėjo į kairę kelio pusę. Kairėje kelio pusėje važiavo dviračio taku. Dviračių takas yra kartu su šaligatviu. Praėjusi traukinių bėgius, vėl perėjo gatvę į dešinę pusę. Tada važiavo jau dešinės kelio pusės dviračių taku prie 23 km/h greičiu. Važiuodama dešinės kelio pusės dviračių taku privažiavo įsukimą į „Medžio sandėlį“. Tiksliai pavadinimo nežino, ten yra kažkokie sandėliai, kurie priklauso įmonei. Tiksliai įvertinti negali, kiek jai liko iki to įvažiavimo privažiuoti, kai pamatė, jog į teritoriją nori įvažiuoti sunkvežimis. Tuo metu, kai pirmą, kartą pamatė sunkvežimį, pastarasis buvo sustojęs Tilžės g. prie įvažiavimo į teritoriją. Pamanė, kad sunkvežimio vairuotojas ją mato ir praleis ją, kad pravažiuotų įsukimą į teritoriją. Sunkvežimis važiavo jos važiavimo kryptimi, nuo Sendvario žiedo. Jai jau būnant važiuojamojoje kelio dalyje, paspirtuko priekiniu ratu, pajuto, kad sunkvežimis važiuoja link jos. Pristabdė rankiniu būdu, kaire ranka paspausdama rankenėlę, bet pilnai sustojusi nebuvo. Kiek tuo metu sumažėjo jos važiavimo greitis, nurodyti negali, nes neatsimena. Tuo metu tarp jos ir sunkvežimio buvo apie 1-1,5 m atstumas. Sunkvežimis tuo metu jau buvo pilnai įsukęs į kelią vedantį į teritoriją iš Tilžės gatvės. Tada, kai pristabdė paspirtuką, susuko vairą į dešinę pusę, taip bandydama išvengti atsitrenkimo į sunkvežimį. Nepavykus išvengti smūgio, atsitrenkė į sunkvežimio dešinį šoną, tarp sunkvežimio priekinio ir galinio ratų, arčiau priekinio rato. Pati trenkėsi kairiu šonu. Nuo smūgio juto, kad ji šonu ridenasi važiuojamąja kelio dalimi. Sunkvežimis nestodamas nuvažiavo į teritoriją. Ji liko gulėti važiuojamojoje kelio dalyje nuo dviračio tako apie 2 m atstumu. Būdama ant žemės, juto skausmą krūtinėje, trūko oro, buvo sunku kvėpuoti. Bandė stotis, bet nepavykus liko sėdėti. Prie jos pribėgo vyriškis, kuris prisistatė esantis įmonės, kuriam priklauso ši teritorija, direktorius. Jis jai liepė nejudėti. Šis vyriškis paėmė nuo kelio nukritusį paspirtuką ir pastatė kelkraštyje. Taip pat, šis vyriškis pranešė apie įvykį pagalbos centrui. Žmonės, kurie buvo susirinkę prie jos, į įvykio vietą, pakvietė sunkvežimio vairuotoją. Girdėjo įmonės direktoriaus pokalbi su sunkvežimio vairuotoju apie įvykio aplinkybes. Iš pokalbio suprato, kad sunkvežimio vairuotojas jos važiuojančios dviračio taku nematė, nes žiūrėjo į kitą pusę. Atvykusi greitoji ją išvežė į ligoninę. Paspirtuką, likusį įvykio vietoje, paėmė įmonės direktorius ir saugojo savo teritorijoje. Po įvykusio eismo įvykio daugiau su sunkvežimio vairuotoju nebendravo ir jo nebematė. Dėl įvykusio eismo įvykio yra patyrusi fizinę, moralinę ir turtinę žalą. (t. 1, b. l. 161-163).

        2020 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 13.58 val. gautas pranešimas, kad adresu Tilžės g. 82, Klaipėda, kad gatvėje sunkvežimis partenkė moterį, moteris sąmoninga, sužalota. Pranešė liudininkas, vietoje laukia vairuotojas sunkvežimio. Atvykus 14.04 val. nurodytu adresu pastebėta stovinti greitosios medicininės pagalbos brigada ir šalia jos ant kelio sėdinti moteris, kaip paaiškėjo vėliau tai buvo A. I., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (alkotesteriu „Drager 7510 Nr. ARKA-0017“ patikros sertifikato Nr. 1179111 buvo nustatyta 0,00 prom. blaivumas), kuri paaiškino, kad važiuojant jai elektriniu paspirtuko nuo Tilžės žiedo link Jakų žiedo dviračių ir pėsčiųjų taku apie 20 km/h greičiu ją partrenkė sunkvežimio vairuotojas. Sunkvežemį MB, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairavo D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (alkotesteriu „Drager 7510 Nr. ARKA-0017“ patikros sertifikato Nr. 1179111 buvo nustatyta 0,00 prom. blaivumas). D. B. paaiškino, kad jam vairuojant MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10 km/h greičiu važiuojant nuo Tilžės g., Klaipėdoje, link Jakų žiedo ir sukant į dešinę pusę kliudė paspirtuko važiuojančią moterį. D. B. paaiškino, kad susidūrimo nepajuto ir atsitrenkusio paspirtuko nepastebėjo ir įvažiavo į įmonės teritoriją, apie atsitikusią nelaime pranešė įmonės darbuotojas. Liudininkų mačiusį įvykį nebuvo. Moteris apžiūrėjo greitosios medicininės pagalbos brigada ir siekiant nustatyti galimus sužalojimus moterį išsivežė detalesnei apžiūrai į Klaipėdos Respublikinę ligoninę. Eismo įvykis įformintas eismo įvykių informacinėje sistemoje ROIK: 07-20-9531078, nubraižyta eismo įvykio schema iš D. B. buvo gautas paaiškinimas, padarytos fotonuotraukos. Įvykis buvo filmuojamas tarnybiniais vaizdo registratoriais : B0F1EC5F877E, B0F1EC609D16. Susisiekus su Klaipėdos Respublikine ligonine telefonu, buvo gauta informacija, kad A. I. eismo įvykio metu patyrė kaulo lūžius, tikslesnė diagnozė tikslinama, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. (t. 1, b. l. 8-9).

        2020 m. rugpjūčio 5 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūra: važiuojamosios dalies plotis 6,88 m, įvykio vietoje matyti elektrinio paspirtuko stabdymo žymė, kurios ilgis 3,58 m. transporto priemonės iš eismo įvykio vietos buvo patrauktos. (t. 1, b. l. 17-18).

        2020 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio vietos schemoje nubraižyta eismo įvykio vietos schema. (t. 1, b. l. 20). Fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykio vietos vaizdas. (t. 1, b. l. 22-29).

        2020 m. lapkričio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad žiūrint link Jakų žiedo, dešinėje pusėje, nuo kelio ženklo „Eismo kryptis sankryžoje“ iki įvažiavimo į teritoriją „Medžio sandėlis“ yra 17,30 m atstumas. Žiūrint link Jakų žiedo dešinės pusės važiuojamosios dalies krašto iki dviračio tako krašto yra 10,45 m atstumas. Įvažiavimas į teritoriją „Medžio sandėlis“ yra 6,88 m pločio. Už šio įvažiavimo nuo dviračio tako krašto iki važiuojamosios dalies krašto yra 10,30 m atstumas. Dviračių takas, kuris kerta įvažiavimą į teritoriją abiejuose pusėse šio įvažiavimo yra po 1,35 m atstumas, pėstiesiems skirtas takas yra 1 m pločio. Žiūrint link Jakų žiedo dešinės pusės prieš įvažiavimą į teritoriją jura kelio ženklas „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, nuo kurio iki įvažiavimo į teritoriją važiuojamosios kelio dalies krašto yra 11,55 m atstumas. Žiūrint link Jakų žiedo už įvažiavimo į teritoriją palei žalios vejos kraštą yra akmenimis grįsta vieta, kurios plotis 0,15 m. Už įvažiavimo į teritoriją jura kelio ženklai „Duoti kelią“ ir „Pėsčiųjų ir dviračių takas“. Nuo kelio ženklo „Pėsčiųjų ir dviračio takas“ iki įvažiavimo į teritoriją važiuojamosios kelio dalies krašto Aj95 m atstumas. Nuo kelio ženklo „Duoti kelią“ iki pėsčiųjų tako krašto yra 0,75 m atstumas. (t. 1, b. l. 31-32).

        2020 m. rugpjūčio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas sunkvežimis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) WDB9700151K571630. Apžiūros metu nustatyta: Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai smulkūs kėbulo pabraižymai ant dešinio kėbulo borto; Pėdsakai, kiti objektai ant transporto priemonės matomi nuo elektrinio paspirtuko galimai kairės; rankenos likusi žyma; Ratų tarpvėžių plotis: priekinių , galinių; Padangų protektorių brėžinys paprastas; Padangų būklė atitinka techninius reikalavimus, protektoriaus piešinio gylis; Krovinio ypatybės, jo gabaritai, pritvirtinimo būdas, sugadinimas; Stabdžių sistemos manometro parodymas; Rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimas: vairo mechanizmo būklė sukant į vieną ir kitą pusę pašalinių garsų nesigirdi -Stabdžių sistemos būklė: kojinio (pagrindinio) stabdžio spaudžiant stabdį jaučiamas pasipriešinimas rankinio (stovėjimo) stabdžio. Apšvietimo signalų prietaisų būklė atitinka techninius reikalavimus. Automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė atitinka techninius reikalavimus. Kitų agregatų mechanizmų būdingi gedimai. (t. b. l. 34-35).

        2020 m. rugpjūčio 28 d. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad sunkvežimis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklauso D. B., sunkvežimio valdytojas yra (duomenys neskelbtini) įmonė. (t. 1, b. l. 37).

        2020 m. lapkričio 11 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota sunkvežimio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini) apžiūra. Matuojant nuo sunkvežimio priekinės dalies iki galinės dalies yra 8,20 m atstumas. Sunkvežimio kabinos dalies ilgis yra 1,70 m atstumas. Nuo sunkvežimio priekinės dalies iki dešinės pusės Priekinio rato ašies yra 1,35 m atstumas. Nuo sunkvežimio priekinės dalies iki dešinėje pusėje ant borto esančio juodos spalvos lanko formos pėdsako (užtepimo) pradžios yra 2,85 m atstumas. Nuo sunkvežimio priekinės dalies iki dešinėje pusėje ant borto esančio juodos spalvos lanko Pėdsako (užtepimo) pabaigos yra 3,20 m atstumas. Ant borto esančio juodos spalvos lanko pėdsako (užtepimo) ilgis yra 0,35 m. Ant borto esančio juodos spalvos lanko pėdsakas (užtepimas) yra 0,93 - 0,97 m aukštyje nuo pagrindo. Juodos spalvos lanko, pėdsako (užtepimo) Priekinėje dalyje jis yra apie 2 cm pločio (aukščio), gale - apie 1 cm. Pėdsako lankas išlenktas, įgaubtas į apačią. Virš šio pėdsako apie 115-118 cm aukštyje yra daugybiniai netaisyklingi borto dažų subraižymai ir nuskobimai. Šių pėdsakų ploto pradžia yra 2,82 m atstumu nuo automobilio Priekio, automobilio ilgio atžvilgiu jie išsidėstę apie 18 cm ilgyje. Nuo sunkvežimio priekinės dalies iki dešinės pusės galinio rato ašies yra 5,60 m atstumas. (t. 1, b. l. 43-44, 45).

        2020 m. rugpjūčio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas elektrinis paspirtukas. Apžiūros metu nustatyta: Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai; Kairės pusės rankena, priekinis žibintas; Pėdsakai, kiti objektai ant transporto priemonės nubrozdinta kairės pusės rankena; Ratų tarpvėžių plotis: priekinių, galinių; Padangų protektorių brėžinys; Padangų būklė atitinka reikalavimus, protektoriaus piešinio gylis; Krovinio ypatybės, jo gabaritai, pritvirtinimo būdas, sugadinimas; Stabdžių sistemos manometro parodymas - Rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimas: Vairo mechanizmo būklė sukant į vieną ir į kitą pusę pašalinių garsų nesigirdi; Stabdžių sistemos būklė: kojinio (pagrindinio) stabdžio tankinio (stovėjimo) stabdžio spaudžiant stabdį jaučiamas pasipriešinimas; Apšvietimo signalų prietaisų būklė neatitinka reikalavimus. (t. 1, b. l. 46-47).

        2020 m. rugsėjo 24 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota elektrinio paspirtuko „Speed wai mini IV pro“ apžiūra. Apžiūrimas juodos spalvos „Minimotors speed wai mini IV pro“ elektrinis paspirtukas. Sprendžiant iš bendro vaizdo jis nėra naujas, eksplotuotas. Ant jo yra smulkių nubraižymų ir pašiaušimų. Ant rėmo dalies, kurioje montuojamas vairas apsukant, uždėta prirakinimo spyna. Vairo kotas apklijuotas lipdukais. Priekyje yra žibintas, kuris nulūžęs nuo tvirtinimo ir kybo ant laido. Tarp ratų ašių yra 83 cm. Ratų skersmuo apie 19 cm. Tarp vairo rankenos išorinių galų 53 cm. Vairo rankenos yra 106,5-110 aukštyje nuo pagrindo. Platforma ant kurios stovima 18 cm pločio. Ji yra 15,5-16,5 cm aukštyje nuo pagrindo. Ilgis platformos 63 cm. Ant kairiosios vairo rankenos yra svirtis, kurią nuspaudus suveikia galinio rato stabdys. Ratas stabdomas. Gale užsidega stabdžio žibintas. Platformoje priekyje yra du baltos spalvos žibintai, o gale du raudoni. Įjungus maitinimą jie nešviečia, jų įjungimui būtina nuspausti mygtuką, esantį platformoje dešinėje, nuspaudus mygtuką žibintai įsijungia. Nuo vairo rankenų atitrūkęs žibintas įjungiamas atskiru ant jo esančiu mygtuku. Įjungus šviečia. Ant akumuliatoriaus yra lipdukas ant kurio nurodvta 10.4 AH 36 V. (t. 1, b. l. 59-60).

        2021 m. sausio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-335(20) konstatuota, kad:

1.       Eismo įvykio metu, iš kelio, vykdant posūkio į dešinę manevrą, išvažiuojantis bei palei ke­lią įrengtą dviračių ir pėsčiųjų taką kertantis automobilis „Mercedes Benz Atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su taku automobiliui iš dešinės į kairę elektriniu paspirtuku „Speed way mini IV pro“ važiavusia A. I.. Susidūrimas įvyko automobilio „Mercedes Benz Atego 818“ išvažiavi­mo iš kelio važiuojamosios dalies sankirtoje su dviračių ir pėsčiųjų taku, automobiliui priekiniu de­šiniuoju kampu apie 1,5 m atstumu pravažiavus menamą pėsčiųjų ir dviračių tako tęsinį, elektriniu paspirtuku „Speed way mini IV pro“ važiuojant apie 1 m atstumu nuo važiavimo kryptimi dešiniojo pėsčiųjų ir dviračių tako krašto, prieš susidūrimą stabdant, susidūrimo metu elektriniam paspirtukui apie 1,9 m atstumu įvažiavus į automobilio važiuojamąją dalį. Susidūrimo metu elektrinis paspirtu- kakas vairo rankenų kairiuoju galu kontaktavo su automobilio krovinių platformos dešiniojo borto vieta, esančia 2,85 m atstumu nuo automobilio priekinės dalies ir tolimesnio kontakto metu auto­mobilio dešiniuoju šonu apie 0,35 m atstumu slystelėjo link automobilio galo. Tirti pateiktoje me­džiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitį eismo įvykio metu. Prieš pat eismo įvykį elektriniu paspirtuku „Speed way mini IV pro“ buvo važiuojama didesniu nei 20 km/h greičiu.

2.       Prieš pat stabdymą eismo įvykio metu elektriniu paspirtuku „Speed way mini IV pro“ buvo važiuojama didesniu nei 20 km/h greičiu.

3.       Elektrinio paspirtuko „Speed way mini IV pro“ susidūrimas su automobiliu „Mercedes Benz Atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko nuo kelio link teritorijos vedančios važiuojamosios dalies bei 10,4 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo važiuojamosios dalies krašto įrengto 2,3 m pločio pėsčiųjų ir dviračių tako sankirtoje. Susidūrimo momentu automobilis „Merce­des Benz Atego 818“ priekiniu dešiniuoju kampu buvo apie 1,5 m atstumu pravažiavus menamą Pėsčiųjų ir dviračių tako tęsinį, o elektrinis paspirtukas „Speed way mini IV pro“, judėdamas apie 1 m atstumu nuo jo važiavimo kryptimi dešiniojo dviračių ir pėsčiųjų tako buvo apie 1,9 m atstumu Važiavęs į automobilio važiuojamąją dalį.

4.       Jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobiliu „Mercedes Benz Atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo važiuojama vairuotojo D. B. nurodytu 10 km/h greičiu, tai au­tomobilio įvažiavimo į sankirtą su pėsčiųjų ir dviračių taku momentu elektrinio paspirtuko „Speed Way mini IV pro“ vairuotoja A. I. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su auto- mobiliu „Mercedes Benz Atego 818“.

5.       Techniniu požiūriu priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei šio eismo įvykio kilimą sąlygojo: automobilio „Mercedes Benz Atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. B. veiksmai, - išvažiuodamas iš kelio nedavė kelio palei kelią įrengtu pėsčiųjų ir dviračių taku elektriniu paspirtuku „Speed way mini IV pro“ važiavusiai A. I.; elektrinio paspirtuko „Speed way mini IV pro“ vairuotojos A. I. veiksmai, - artėdama prie vietos, kurioje reikia kirsti važiuojamąją dalį nesumažino važiavimo greičio ir važiuodama per važiuojamąją dalį susidūrė su automobiliu „Mercedes Benz Atego 818“ (atsitrenkė į jo šoną).

6.       Prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje elektrinio paspirtuko „Speed way mini IV pro“ vairuotojos A. I. veiksmai, - artėdama prie vietos, kurioje reikia kirsti važiuojamąją dalį nesumažino važiavimo greičio ir važiuodama per važiuojamąją dalį susidūrė su automobiliu „Mercedes Benz Atego 818“ (atsitrenkė į jo šoną), - techniniu požiūriu buvo nepriimtini.

7.       Prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „Mercedes Benz Atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. B. veiksmai, - išvažiuodamas iš kelio nedavė kelio palei kelią įrengtu dviračių bei pėsčiųjų taku elektriniu paspirtuku „Speed way mini IV pro“ važiavusiai A. I., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini.

8.       Į šį klausimą atsakyta 4-me išvados punkte.

9.       Elektrinio paspirtuko „Speed way mini IV pro“ įvažiavimo į automobilio „Mercedes Benz Atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo važiuojamąją dalį momentu automobilis priekiniu deši-niuoju kampu buvo pravažiavęs menamą sankirtą su pėsčiųjų ir dviračių taku ir automobilio sustab-dymu susidūrimo su elektriniu paspirtuku išvengti nebuvo galima.

10.       Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu skaičiavimais galima būtų nustatyti automobilio „Mercedes Benz Atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitį prieš eismo įvykį.

11.       Važiuojant vairuotojo D. B. nurodytu 5b 0 km/h greičiu automobilis „Mercedes Benz Atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo manevro iš Tilžės gatvės pradžios iki susidūrimo vietos apie 20 m atstumą nuvažiavo per atitinkamai apie 14,4b,2 sek.

12.       Eismo įvykio metu automobilio „Mercedes Benz Atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavimo iš kelio manevro pradžios momentu, automobiliui manevro metu važiuojant 5 km/h greičiu, 23 km/h greičiu prieš eismo įvykį važiavęs elektrinis paspirtukas susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs apie 90,4 m atstumu, o 25 km/h greičiu važiavęs elektrinis paspirtukas - apie 98,7 m atstumu; automobiliui manevro metu važiuojant 10 km/h greičiu, 23 km/h greičiu prieš eismo įvykį važiavęs elektrinis paspirtukas susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs apie 44,4 m atstumu, o 25 km/h greičiu važiavęs elektrinis paspirtukas - apie 48,7 m atstumu. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti, ar automobilio „Mercedes Benz Atego 818“ vairuotojas D. B. pradėdamas išvažiavimo iš kelio manevrą ir jį vykdydamas turėjo objektyvią galimybę pastebėti elektriniu paspirtuku važiavusią A. I..

13.       Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių klausimas nesprendžiamas.

14.       Automobilio „Mercedes Benz Atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant 5 km/h greičiu sustabdymui reikalingas apie 2,3 m atstumas, o važiuojant 10 km/h greičiu apie 4,9 m atstumas. Automobilio „Mercedes Benz Atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. B. va-žiuodamas 5 km/h greičiu techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį neprivažiuodamas susidūrimo vietą turėjo tuo metu, kai 23 km/h greičiu prieš eismo įvykį važiavęs elektrinis paspirtukos susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs apie 15,3 m atstumu, o 25 km/h greičiu važiavęs elektrinis Paspirtukas - apie 17,1 m atstumu; automobilio „Mercedes Benz Atego 818“ vairuotojas važiuoda- mas 10 km/h greičiu techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį neprivažiuodamas susidū- nuio vietą turėjo tuo metu, kai 23 km/h greičiu prieš eismo įvykį važiavęs elektrinis paspirtukas su-būrimo vietą buvo neprivažiavęs apie 16,1 m atstumu, o 25 km/h greičiu važiavęs elektrinis pa-spirtukas - apie 17,9 m atstumu.

15.       Elektrinio paspirtuko „Speed way mini IV pro“ įvažiavimas į dviračių ir pėsčiųjų taką už geležinkelio pervažos įvyko apie 1375 m atstumu neprivažiavus susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz atego 818“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietą, tikėtina, daugiau nei trys minutės iki eismo įvykio, tai techniniu požiūtiu nesusiję su tiriamu eismo įvykiu ir automobilio „Mercedes Benz Atego 818“ vairuotojo D. B. techninė galimybė klausime nurodytu momentu vengti susidūrimo su elektriniu paspirtuku netiriama. (t. 1, b. l. 100-113).

        Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad eismo įvykio metu A. I. ir D. B., buvo blaivūs. (t. 1, b. l. 129-130).

        2020 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1392/2020 (03) konstatuota, kad A. I. nustatyti sužalojimai: kairio stipinkaulio skeveldrinis intrasąnarinis lūžis tipinėje vietoje, poodinė kraujosruva pilvo kairiame šoniniame paviršiuje ir lokali kairio plaučio atelektazė. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti sunkvežimiui kliudžius ir partrenkus paspirtuko vairuotoją. Pirminis smūgis galėjo kliūti į liemens kairį šoną. Kairio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje atsirado griūnant ant ištiestos rankos, remiantis delnu. Eismo įvykio metu A. I. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 143).

        2020 m. spalio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1809/2020 (03) konstatuota, kad be specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų A. I. papildomai nustatytas kairės pusės devinto šonkaulio lūžimas, masyvi kraujosruva liemens šoniniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairės rankos žasto apatinio trečdalio ir alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje bei abiejų kelių vidiniame paviršiuje. Dėl patirto kairio stipinkaulio apatinio galo intrasąnarinio lūžio (stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje) išsivystė riešo sąnario kontraktūra. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, A. I. patirti sužalojimai (stipinkaulio, šonkaulio lūžiai) vertinami kaip sužalojimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. G 1392/2020 (03) nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą keisti nėra pagrindo. (t. 1, b. l. 157-158).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: D. B. 2020 m. rugpjūčio 05 d. apie 13.58 val. Klaipėdoje, Tilžės gatvėje, ties namu Nr. 82, vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, išvažiuodamas iš kelio, suko į dešinę pusę, į teritoriją ir nedavė kelio, jam iš dešinės pusės, Tilžės gatve, tiesiai pėsčiųjų ir dviračio taku važiavusiam elektriniam paspirtukui, kurį vairavo A. I. ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu elektrinio paspirtuko vairuotojai A. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo D. B. kaltė įrodyta jo paties parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę, bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais, tai – nukentėjusiosios A. I. parodymai (t. 1, b. l. 161-163), tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 8-9 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 17-18), eismo įvykio vietos schema (t. 1, b. l. 20), fotonuotraukos iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 22-29), papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 31-32), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 34-35, 46-47), VĮ „Regitra“ duomenimis (t. 1, b. l. 37), daiktų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 43-44, 45, 59-60), ekspertizės aktu (t. 1, b. l. 100-113),   alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalu (t. 1, b. l. 129-130), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1392/2020 (03) (t. 1, b. l. 143), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pG 1809/2020 (03) (t. 1, b. l. 157-158).  Kaltinamojo D. B. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

        Teisme gautas 2021 m. gegužės 17 d. kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiosios A. I. susitarimas dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-353-963/2021

        Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios A. I. atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamos atsakomybės ir tenkinti civilinį ieškinį. 

        D. B. padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis neteistas (t. 2, b. l. 24), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, penkis kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjo, visi nusižengimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, du nusižengimai  už nustatyto greičio viršijimą (t. 2, b. l. 26-28), savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas rodo, jog savo elgesį vertina kritiškai, dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje direktoriumi, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, susitaikė su nukentėjusiąja. Atsižvelgtina ir į vieną kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta nesunki nusikalstama veika dėl neatsargumo, nukentėjusiajai padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, naujų ikiteisminių tyrimų pradėtų jo atžvilgiu nėra. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo D. B. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad šiuo atveju bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principams, todėl kaltinamasis D. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, esant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms. Nors šiuo metu nukentėjusiajai nėra pilnai atlyginta visa jos prašoma turtinė ir neturtinė žala, bet D. B. susitarė su nukentėjusiąją dėl savo dalies civiliniame ieškinyje atlyginimo, o visa kita neatlyginta turtinės ir neturtinės žalos dalis yra prašoma priteisti ne iš D. B., bet iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos AB (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga yra įvykdyta. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę - nusikalto pirmą kartą, gailisi, susitarė dėl žalos atlyginimo, yra vedęs – baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos.

        Kaltinamajam D. B. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. 

        Dėl civilinio ieškinio

        Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios A. I. 2021 m. kovo 9 d. civilinis ieškinys (t. 2, b. l. 132-134) bei 2021 m. gegužės 7 d. patikslintas civilinis ieškinys dėl 1358 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 788,40 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo iš civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) bei išlaidų advokato pagalbai atlyginimo solidariai iš kaltinamojo D. B. ir civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini).

          Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtina atsižvelgi ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Tuo tarpu protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

        Byloje nustatyta, kad po įvykio nukentėjusiajai A. I. nustatyti šie sužalojimai: kairio stipinkaulio skeveldrinis intrasąnarinis lūžis tipinėje vietoje, poodinė kraujosruva pilvo kairiame šoniniame paviršiuje ir lokali kairio plaučio atelektazė. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti sunkvežimiui kliudžius ir partrenkus paspirtuko vairuotoją. Pirminis smūgis galėjo kliūti į liemens kairį šoną. Kairio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje atsirado griūnant ant ištiestos rankos, remiantis delnu. Eismo įvykio metu A. I. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (2020 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1392/2020 (03) ) (t. 1, b. l. 143), be specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų A. I. papildomai nustatytas kairės pusės devinto šonkaulio lūžimas, masyvi kraujosruva liemens šoniniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairės rankos žasto apatinio trečdalio ir alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje bei abiejų kelių vidiniame paviršiuje. Dėl patirto kairio stipinkaulio apatinio galo intrasąnarinio lūžio (stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje) išsivystė riešo sąnario kontraktūra. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, A. I. patirti sužalojimai (stipinkaulio, šonkaulio lūžiai) vertinami kaip sužalojimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. G 1392/2020 (03) nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą keisti nėra pagrindo. (2020 m. spalio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pG 1809/2020 (03) )(t. 1, b. l. 157-158). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. I. paaiškino, kad dalį jos prašomos sumos draudimas sumokėjo. Ji palaiko savo pateiktą civilinį ieškinį. Neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas, nemigos naktys. Ligoninėje gulėjo 5 paras, po to sekė reabilitacija. Nedarbingume išbuvo beveik 4 mėnesius. Pažymėjo, kad viena augina 15 metų sūnų. Kadangi ji negalėjo viskuo rūpintis, sūnus turėjo viskuo rūpintis, gaminti maistą, ją aprengti, prižiūrėti. Su sužalota ranka iki šiol negali visko daryti, nors ranka atsistačiusi, bet jėgos nėra. Šiai dienai ji yra bedarbė, nes įmonė užsidarė. Dėl nepilnai funkcionuojančios rankos jai yra sunku susirasti darbą. Nors nukentėjusiajai A. I. nustatyti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukėlė, tačiau, įvertinus jos patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – fizinius skausmus, patirtą šoką, dvasinius išgyvenimus, iki šiol tęsiamą gydymą, reabilitaciją, teismas mano, kad prašomas priteisti 5000 Eur neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per didelis, jis atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus bei esamą teismų praktiką, todėl yra tenkintinas. Kadangi civilinis atsakovas AB (duomenys neskelbtini) jau yra išmokėjęs nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos atlyginimo – 3642,00 Eur, todėl priteistina likusi neišmokėta neturtinės žalos suma -1358,00 Eur.

        Nukentėjusioji A. I. taip pat prašo priteisti 788,40 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

         A. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 788,40 Eur  pajamų prarado, nes dėl patirtų traumų ji buvo nedarbingume beveik 4 mėnesius, dėl to ji negavo viso savo gaunamo darbo užmokesčio, nes nedarbingumas buvo paskaičiuotas ne kaip esant įvykiui pakeliui į darbą. Nurodė, kad Sodros draudimas išmokėjo dalį, nes jie dar nepripažino, kad tai draudiminis įvykis pakeliui į darbą. Iš Sodros gavo 62.8 % nedarbingumo išmoką. Iki šios dienos nėra išspręstas klausimas su „Sodra“. Byloje nustatyta, kad A. I. negavo pajamų dėl D. B. įvykdytos nusikalstamos veikos, nes 4 mėnesius buvo nedarbingume ir jai buvo išmokėta tik 62,8 % jos darbo užmokestį atitinkanti nedarbingumo išmoka, tarp A. I. patirtos turtinės žalos ir D. B. įvykdytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir turtinės žalos dydis priteistinas iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“. 

        Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

        Nukentėjusioji A. I. prašė priteisti iš kaltinamojo D. B. jos patirtas 1000 Eur  bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, patirtas ikiteisminio tyrimo metu, ir taip pat priteisti solidariai iš kaltinamojo D. B. ir civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

        2021 m. gegužės 17 d. kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiosios A. I. sudarytame  susitarime dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-353-963/2021 nurodyta, kad kaltinamasis D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusioji A. I., gimusi (duomenys neskelbtini), sudarė šį susitarimą, pagal kurį D. B. ir A. I. susitaikė baudžiamojoje byloje Nr. 1-353-963/2021 bei susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šalys susitarė, kad D. B. įsipareigoja A. I. atlyginti bylinėjimosi išlaidas 1300 eurų iki 2021 m. liepos 1 d., pervedant pinigus į A. I. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas nurodė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, jie atsisako kitos dalies civilinio ieškinio dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“. Esant nustatytoms aplinkybėms, procesas civilinio ieškinio dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“, nutrauktinas.

        Atsižvelgiant į tai, kad D. B. įsipareigojo iki 2021 m. liepos 1 d. atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nustatytina, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iki 2021 m. liepos 1 d.

        Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - penki kompaktiniai diskai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. I., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

        Civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

        Priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai A. I. 1358 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

        Priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai A. I. 788,40 (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 40 centų) turtinei žalai atlyginti.

        Patvirtinti kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiosios A. I. susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo A. I. naudai. Nustatyti, kad bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) eurų, D. B. turi atlyginti pagal 2021 m. gegužės 17 d. sudarytą susitarimą iki 2021 m. liepos 1 d.

        Civilinio ieškinio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini), nutraukti.

        Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - penkis kompaktinius diskus, pridėtus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

        Kaltinamajam D. B. išaiškinti, kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei kaltinamasis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl kaltinamojo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

        Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja         Rasa Stonkuvienė