Civilinė byla Nr. e2S-1943-601/2024

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02466-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ir atsakovės V. Z. atskiruosius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6607-377/2024 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei V. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, bei atsakovės V. Z. priešieškinį atsakovui A. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei V. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, bei atsakovės V. Z. priešieškinį atsakovui A. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

2.       Ieškovas byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti laikiną A. A. gyvenamąją vietą su ieškovu A. A. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Taip pat – nustatyti V. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. A. tvarką iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, numatančią, kad atsakovė su sūnumi bendrauja mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val., antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdama sūnų šeštadienį iki 10:00 val. ir grąžindama jį gyvenamosios vietos adresu tą pačią dieną 15:00 val.

3.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2024 m. rugpjūčio pabaigoje išsikėlė iš jo mamai, vaiko močiutei, priklausančio buto, kuriame gyvenimo sąlygos buvo pritaikytos vaiko visapusiškam vystymuisi ir persikėlė gyventi adresu Tauragėje, (duomenys neskelbtini), į krizių centrą, nes neturi kitos gyvenamosios vietos ir pajamų kito būsto išsinuomojimui. Atsakovė net neinformavo ieškovo apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, jo gyvenimo sąlygos, nutraukė bet kokius kontaktus su ieškovu. Ieškovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus pagalbos, tokiu būdu išsiaiškino, kur šiuo metu gyvena sūnus. Atsakovė savavališkai nusprendė, kad su vaiku jis turi bendrauti tik krizių centro kiemo teritorijoje, jai ir krizių centro darbuotojams stebint, ir, kad jo bendravimas negali būti ilgesnis nei 1–2 valandos ir ne dažnesnis nei kas dvi savaitės. Jo sūnus šiuo metu yra priverstas gyventi jam svetimoje ir nežinomoje aplinkoje, be savo daiktų, rūbų ir žaislų, kai tuo tarpu gyvenat su juo, vaikui būtų užtikrintos saugios ir pritaikytos gyvenimo sąlygos, gyvenant aplinkoje, kuri vaikui yra pažįstama nuo pat vaiko gimimo. Jo mamai, vaiko močiutei, taip pat draudžiama susitikti su vaiku, reikalaujama, kad ir močiutė su vaiku bendrautų tik krizių centro teritorijoje, stebint pašaliniams. Ieškovo įsitikinimu, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė ir toliau piktnaudžiaus turimomis mamos teisėmis, taip darydama žalą sūnui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Tauragės apylinkės teismas skundžiama 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patenkino dalį ieškovo A. A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. netenkino ieškovo prašymo bylos nagrinėjimo metu nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tačiau nustatė jo ir nepilnamečio vaiko A. A. laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas A. A. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. A. mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val., o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį iki 10:00 val. ir grąžindamas jį atsakovės gyvenamosios vietos adresu tą pačią dieną 15:00 val.

5.       Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, konstatavęs, kad nepilnamečio vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ir įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimas be mamos neatitinka geriausių vaiko interesų. Teismas tokį sprendimą priėmė, įvertinęs šalių vaiko amžių (teismo vertinimu, 2 metų amžiaus vaikui reikalingas pastovumas) bei tai, kad šalys kartu negyvena, o vaikas visada gyveno su motina (atsakove).

6.       Teismas, konstatavęs, kad nepilnamečio vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ir įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimas be mamos neatitiks geriausių vaiko interesų, ieškovo prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo iki teismo sprendimo priėmimo taip pat atmetė. Tačiau, tėvams nesutariant dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir turėdamas pareigą užtikrinti abiejų tėvų ryšio su nepilnamečiu vaiku palaikymą, teismas manė esant tikslinga nustatyti laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, tokiu būdu sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustatė ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, identišką tai, kurią jis prašė nustatyti atsakovės atžvilgiu, tuo atveju, jeigu būtų buvusi nustatyta vaiko gyvenamoj vieta su ieškovu.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovas A. A. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išspręsti iš esmės, t. y. nustatyti laikiną A. A. gyvenamąją vietą su ieškovu A. A., arba nustatyti, kad A. A. su sūnumi A. A. nevaržomai bendrauja, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos kiekvieną penktadienį, o vaikui sergant ar nelankant ugdymo įstaigos, iš atsakovės gyvenamosios vietos iki 17 val., ir parveždamas vaiką į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 08:00 val., vaikui dėl objektyvių priežasčių nelankant ugdymo įstaigos, vaiką grąžinant į atsakovės gyvenamąją vietą pirmadienį iki 10:00val. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nevisapusiškai įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y., kad atsakovė ne tik visais įmanomais būdais siekia apriboti ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimą, bet ir neturi reikiamų ir vaikui saugių gyvenimo sąlygų, nes gyvena krizių centre su dar dviem nepilnamečiais vaikais. Juolab, kad atsakovė kategoriškai atsisako grįžti į ieškovo motinai nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame ji gyveno iki išsikraustymo į krizių centrą;

8.2.       Atsakovė nevykdo teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, nes neleidžia pabendrauti su sūnumi telefonu, neleidžia jo pasiimti teismo nustatytu laiku, todėl buvo kreiptasi į policijos pareigūnus, tačiau pareigūnų įpareigojimų taip pat nevykdė, o į Vaiko teisių apsaugos specialistų skambučius neatsiliepė apskritai. Tai liudija, kad atsakovės veiksmai negali būti suderinami su tinkamu vaiko teisių užtikrinimu, todėl turi būti imamasi skubių priemonių, tikslu vaiką perkelti į saugią ir jam pažįstamą aplinką. Priešingu atveju, esant ribotai laikinai bendravimo tvarkai, o atsakovei ir toliau naudojant motinos teises priešingai vaiko interesams, ieškovas galiausiai praras tarpusavio ryšį su vaiku;

8.3.       Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikas niekada negyveno su vaiku, tačiau ieškovas daug laiko leisdavo su savo sūnumi, veždavosi atostogauti ir juo visapusiškai pasirūpindavo. Be to, vaikas daug laiko leisdavo su ieškovo motina, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, vaiko gerai žinomoje aplinkoje, jokių neigiamų emocijų nesukeltų. Priešingai, vaikas taptų ramesnis, nes būtų saugioje ir jam žinomoje aplinkoje, kur juo būtų visapusiškai pasirūpinta;

8.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp bylos šalių yra konfliktiški santykiai. Ieškovas paaiškino, kad visada elgėsi mandagiai ir jokių konfliktinių situacijų nekelia. Vienintelis jo tikslas – bendrauti su sūnumi betarpiškai ir tinkami pasirūpinti savo vaiku;

8.5.       Po taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paaiškėjo, kad atsakovė neturi galimybių pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, todėl kreipiasi į visuomenę pagalbos, prašant paaukoti vaikui rūbų ir avalynės, kai tuo tarpu ieškovas visa tai gali vaikui suteikti;

8.6.       Jei teismas netenkintų ieškovo prašymo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, turėtų būti nustatyta racionali jo ir jo vaiko bendravimo tvarka, nes šiuo metu galiojanti tvarka neužtikrina ieškovo maksimalaus dalyvavimo vaiko auklėjime ir jo priežiūroje. Akcentavo, kad ieškinyje prašoma taikyti bendravimo tvarka atsakovės atžvilgiu buvo grindžiama išimtinai tuo, kad atsakovė neturi saugios ir vaikui pritaikytos gyvenamosios vietos (ieškovas kategoriškai prieštarauja, kad jo vaiko gyvenamoji vieta būtų krizių centre);

8.7.       Jei teismas netenkintų skundo dėl laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo, įvertinus, kad darbo dienomis vaikas laiką leidžia su atsakove, ieškovas prašo nustatyti, kad jis savo nepilnametį sūnų pasiimtų iš ugdymo įstaigos kiekvieną penktadienį, o vaikui sergant ar nelankant ugdymo įstaigos, iš atsakovės gyvenamosios vietos iki 17 val., ir parveždamas vaiką į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 08:00 val., vaikui dėl objektyvių priežasčių nelankant ugdymo įstaigos, vaiką grąžinant į atsakovės gyvenamąją vietą pirmadienį iki 10:00val.

2.       Atskiruoju skundu atsakovė V. Z. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

9.1.       Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad vaiko tėvas su vaiku visiškai iki tol, kol nebuvo paskirta mediacija, nebendravo, todėl jis ieškovo visiškai nepažįsta ir bijo, ieškovas apie vaiką paklausdavo tik SMS žinutėmis o ne bendraudamas gyvai, dėl ko tėvui reikalingas pereinamasis laikotarpis, siekiant atkurti vaiko ir tėvo emocinį ryšį;

9.2.       Ieškovas teigdamas, kad vaikas, susitikęs su ieškovu, labai džiaugėsi, nepaminėjo, jog jis atvyko į krizių centrą su savo motina jau po 17.00 val., kai nebėra darbuotojų, nepranešęs apie atvykimą atsakovei, centre sukėlė konfliktą, išgąsdino vaiką, dėl ko buvo išprašytas iš krizių centro patalpų;

9.3.       Kadangi atsakovė vaiką šiuo metu maitina mamos pienu, ieškovui neįmanoma sudaryti sąlygas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiimti sūnų šeštadienį iki 10.00 val. ir grąžinti jį atsakovės gyvenamosios vietos adresu tą pačią dieną 15.00 val.;

9.4.       Dėl amžiaus mažametis vaikas nesinaudoja telefonu. Be to, per anksti pratinti jį prie telefoninių komunikacijų (iki trijų metų vaikui nerekomenduojamos jokios ryšio priemonės), dėl ko akivaizdu, kad ieškovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. A. mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 18.00 val. iki 20.00 val., nėra galimybės, be to vaikas dažnai jau nuo 19.00 val. eina miegoti;

9.5.       Pirmosios instancijos teismas nenumatė galimybės informuoti atsakovę apie ieškovo atvykimą šeštadienį, kadangi atsakovė su visais vaikais iš anksto planuoja išvykas ir laisvalaikį kartu su visais vaikais;

9.6.       Dėl ieškovo netinkamo elgesio atsakovė yra kreipusis į policiją, dėl ko išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. O tai, kad sukėlė konfliktą, pats ieškovas nurodo ir savo ieškinyje.

3.       Atsiliepime atsakovė V. Z. prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime, be jau minėtų argumentų atskirajame skunde, papildomai nurodė šiuos argumentus:

10.1.       Ieškovas melagingai teigia, kad atsakovė su vaikais gyvena krizių centre. Juolab, nenurodo, kokia aplinka krizių centre nėra saugi. Būtent krizių centro paskirtis ir yra sukurti saugią aplinką, kas ir yra vykdoma, o ta aplinkybė, kad ieškovas buvo krizių centre sukėlęs kartu su savo motina triukšmą ir buvo išprašytas lauk, tik patvirtina, jog būtent krizių centre atsakovei su vaikais yra ženkliai saugiau;

10.2.       Ieškovas prieš atsakovę yra naudojęs smurtą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau, jiems susitaikius, buvo nutrauktas. Ieškovas nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko jam atimta teisė vairuoti transporto priemones tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, prarado darbus. Negana to, už pakartotinį vairavimą neblaiviame stovyje, iš ieškovo buvo konfiskuota transporto priemonė;

10.3.       Ieškovas nurodo, kad gali pasirūpinti vaiku, tačiau vaiko išlaikymui 200 Eur dydžio pinigines lėšas pervedė tik prasidėjus mediacijos procesui.

4.       Atsiliepime ieškovas A. A. prašo atsakovės V. Z. atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo A. A. atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

11.1.       Atsakovė galimai siekia suklaidinti teismą, tvirtindama, kad ieškovui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, nes jo sūnus, neva, jo šalinasi ir savo tėvo nepažįsta. Šioms aplinkybės paneigti, ieškovas teikia teismui nuotraukas iš 2024 m. rugpjūčio 13 d. išvykos. Išvyka buvo į Latviją su 6 nakvynėmis, kurių metu ieškovas leido laiką su savo sūnumi. Siekdamas kuo geresnių santykių su atsakove, ieškovas kartu vežėsi ir pačią atsakovę bei apmokėjo jos ir jos dukros išlaidas. Iš teismui teikiamų fotonuotraukų matyti, kad vaikas, leisdamas laiką su savo tėvu, jaučiasi puikiai. Manytina, kad jei ieškovas ir vaikas neturėtų tarpusavio ryšio, vaikas į ieškovą nesikreiptų žodžiu „Tete“ ir nebėgtų link jo, jį išvydus, o atvykus į ieškovo gyvenamąją vietą, nebėgtų į ieškovo kambarį. Be to, 2024 m. spalio 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje pati atsakovė pripažino, kad šiais metais vaikas su ieškovu bendravo keliaujant į Palangą, vyko kartu į cirką, todėl akivaizdu, jei vaikas ieškovo nepažinotų, kaip tvirtina atsakovė, vaikas su ieškovu niekur vykti nenorėtų;

11.2.       Priešingai nei teigia atsakovė, ne ieškovas, o būtent pati atsakovė sukėlė konfliktą krizių centre, nes pradėjo šaukti ant ieškovo, vos tik jį išvydo. Atsakovė buvo labai pasipiktinusi dėl to, kad Vaiko teisių teisų apsaugos tarnyba ieškovui nurodė jo sūnaus buvimo vietą ir tarpininkavo užtikrinant ieškovo ir vaiko susitikimą. Būtent minėto susitikimo metu atsakovė plėšė vaiką iš močiutės glėbio, o pastarajai pasakius, kad atsakovė nurimtų ir nedraskytų vaiko, atsakovė pradėjo elgtis neadekvačiai. Be to, kadangi atsakovė kreipiasi į policijos pareigūnus net tuo atveju, kai ieškovas paklausia kur šiuo metu yra jo sūnus ir kaip jam sekasi, tai, jeigu jis tariamai būtų sukėlęs konfliktą, neabejotina, kad atsakovė nedelsiant būtų iškvietusi policijos pareigūnus, tačiau to nepadarė, nes pati puikiai suvokė, kad jos elgesys buvo netinkamas ir traumuojantis vaiką;

11.3.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad vaikas yra maitinamas mamos pienu, todėl laiko tarpas nuo 10 val. iki 15 val. yra per ilgas. Šiame kontekste ieškovas pažymėjo, kad dar 2024 m. rugpjūčio mėnesį vaiko žindymas buvo faktiškai nutrūkęs, nes nei kelionių metu, nei savaitgaliais vaikas dienomis nebūdavo maitinamas. Prasidėjus teisminiam procesui, ir tikėtina, atsakovei nerandant kitų priemonių, kaip tik užkirsti kelią ieškovui bendrauti su sūnumi, 2 metų vaikas, tariamai, pradėtas maitinti dažniau nei naujagimis. Kita vertus, ieškovas akcentuoja, kad vaikas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, ten vaikas yra paliekamas ir, kaip nurodyta 2024 m. spalio 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje, vaikas maitinamas tik pagal paties vaiko poreikį. Jei jau atsakovė yra įsitikinusi, kad tokio amžiaus vaikas vis dar turi būti žindomas, tuomet yra sudaromos visos galimybės ieškovui perduoti nutrauktą pieną, kurį ieškovas, esant poreikiu, duotų savo vaikui. Be to, vaikas valgo įvairų maistą, pati atsakovė leidžia vaikui gerti sultis, kurios nėra itin sveikas produktas tokio amžiaus vaikui, todėl ieškovas turi visas galimybes patenkinti vaiko poreikius maistui;

11.4.       Ieškovas akcentuoja, kad atsakovė jau maždaug nuo vienerių metų vaikui duoda telefoną, įjungia „youtube“ programėlę ir leidžia žiūrėti filmukus, tam, kad pati turėtų ramesnį laiką ir nereikėtų užsiimti su vaiku. Todėl ir ieškovo bendravimas telefonu su sūnumi neturėtų būti traktuojamas kaip kenkimas vaikui. Juolab, kad, kaip nurodo atsakovė, vaikas dažnai eina miegoti 19 val., tačiau ieškovui pareiškus prašymą duoti pabendrauti su vaiku 18 val., ji staiga pareiškia, kad vaikas net 18 valandą miega ir neleidžia pabendrauti ieškovui su sūnumi. Manytina, kad tokia atsakovės pozicija tik dar kartą patvirtina, jog ieškovui yra trukdoma bendrauti su vaiku;

11.5.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad nustatytoje laikinoje bendravimo tvarkoje nėra įtvirtintas įpareigojimas ieškovui informuoti atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku. Ieškovas akcentuoja, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad ieškovas bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį, todėl akivaizdu, kad joks atskiras pranešimas atsakovei nėra reikalingas. Jeigu ieškovas vaiko negalėtų pasiimti, tokiu atveju atsakovė būtų informuojama, apie tai, kad teismo nutartyje nurodytu laiku ieškovas vaiko negali pasiimti. Ieškovas pažymi, kad atsakovė gali planuoti savo savaitgalius taip, kaip ji nori, bet jos planai negali pažeisti ieškovo teisės bendrauti su sūnumi, juolab, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje ir taip nustatytas itin minimalus bendravimo laikotarpis. Atsiliepime, kuris parengtas 2024 m. spalio 8 d., ieškovas nurodė, savo vaiką matė tik 2024 m. rugsėjo 3 d., t. y. pagal skundžiamą teismo nutartį ieškovas su vaiku turėjo bendrauti 2024 m. rugsėjo 28 d., tačiau susitikimas neįvyko, nes atsakovė, žinodama, kad ieškovas atvyksta pasiimti savo vaiko, iš krizių centro pasišalino;

11.6.       Atsakovė nepagrįstai akcentuoja, kad ieškovo elgesys yra netinkamas, todėl jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Ieškovas pažymi, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovės minimas orderis buvo panaikintas, teismui pažymint, kad išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis šioje situacijoje tapo įrankiu apriboti vaiko ir ieškovo bendravimo galimybes. Taigi, minėta teismo nutartis tik dar kartą patvirtina, kad atsakovė imasi visų priemonių, tikslu apriboti ieškovo ir vaiko bendravimo galimybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta nustatyti laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir nustatyta bendravimo su skyriumi gyvenančiu ieškovu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prie š tai išsprendus procesinio pobūdžio klausimus.

Dėl naujų įrodymų

6.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

7.       Šalys į bylą kartu su apeliacinės instancijos teismui adresuotais procesiniais dokumentais pateikė 2024 m. rugsėjo 27 d. medicininę pažymą, kurioje patvirtinama, kad pacientas A. A. maitinamas mamos pienu, bei fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas, galimai, atostogaujantis ieškovas su sūnumi, bei šalių sūnus su mobiliuoju telefonu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais, konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimas, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima atsakovo pateiktus dokumentus.

Dėl ginčo esmės

9.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovo prašymo bylos nagrinėjimo metu nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tačiau nustatė jo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val., o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį iki 10:00 val. ir grąžindamas jį atsakovės gyvenamosios vietos adresu tą pačią dieną 15:00 val. Ieškovas tvirtina, kad laikina vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, o jeigu, teismas šio prašymo netenkintų, tai jo ir jo sūnaus bendravimo tvarka turėtų būti racionalesnė, labiau užtikrinanti jo dalyvavimą vaiko auklėjime ir jo priežiūroje – jis su vaiku turėtų bendrauti kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki pirmadienio 10 val. Atsakovė tvirtina, kad jos gyvenamoji vieta yra saugi vaikui, todėl teismas pagrįstai vaiko gyvenamosios vietos nenustatė su ieškovu, tačiau nustatyta bendravimo tvarka yra ydinga, nes (i) ieškovas neturi ryšio su vaiku, todėl būtinas pereinamasis laikotarpis, siekiant atkurti vaiko ir tėvo emocinį ryšį; (ii) iki trejų metų amžiaus vaikams nerekomenduojamos jokios ryšio priemonės, todėl šalių dvimečiui sūnui nėra galimybės bendrauti su ieškovu telefonu, juolab, kad nustatytas laikas yra vakare, kuomet, jis dažniausiai užmiega; (iii) vaikas yra maitinamas motinos pienu, todėl negali būti nustatomi ilgalaikiai ieškovo ir sūnaus bendravimo laikotarpiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais šalių argumentais ir nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.

10.       Pirma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, kuris, kaip civilinių teisių gynimo būdas, nėra neleistinas ar neįmanomas. Ieškovas taip pat pakankamai aiškiai išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, pagrindžia ieškinio faktinį pagrindą, nurodė teisinius argumentus. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai jam palankus teismo sprendimas, nėra. Be to, ar ieškinys pagrįstas, teismas nuspręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

11.       Antra, ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismas taip pat turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Nr. AC-34-2, p. 17). Neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Nr. AC-34-2, p. 12). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad atsakovės ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su šalių nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-241-687/2018).

12.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad dviejų metų amžiaus vaiko geriausius interesus labiausiai atitiktų jo gyvenimas su mama (atsakove), su kuria, skirtingai nei su ieškovu, jis gyvena nuo gimimo. Juolab, kaip paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, kad mažametis vaikas vis dar yra maitinamas motinos pienu. Todėl nepilnamečio vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ir įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimas be mamos neatitiktų geriausių vaiko interesų. Ir, nors, kaip teigia ieškovas, atsakovė su vaikais, tame tarpe ir šalių bendru mažamečiu sūnumi gyvena krizių centre, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad krizių centras yra netinkama vieta vaikui gyventi. Juolab, kad nuo 2024 m. spalio 28 d. atsakovė nurodo gyvenanti Klaipėdos mieste, adresu (duomenys neskelbtini). O Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. lapkričio 13 d. išvadoje Nr. 10SD-3472 nurodė, jog „V. Z. su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kurio plotas apie 56 m2. Būste visi patogumai centralizuoti, apsilankymo metu namuose švaru ir tvarkinga. Vienas kambarys skirtas dukroms, kitame kambaryje – mama su sūnumi A. A.. Vaikas turi daug žaislų, knygučių. Sudarytos visos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Namuose yra visi būtini namų apyvokos daiktai“. Taigi, byloje nėra duomenų, kad šalių vaikui su atsakove gyventi būtų nesaugu, ji netinkamai rūpintųsi savo vaiku ar neužtikrintų jo poreikių patenkinimo. Be to, minėtoje išvadoje nurodyta, jog „atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su mama, juos sieja artimas emocinis ryšys, nėra nustatyta, kad šiuo metu motinos šeimos aplinka, kurioje vaikas auga, jam būtų fiziškai ar emociškai netinkama bei nesaugi, taip pat atsižvelgiant į vaiko teisę nebūti atskirtam nuo kartu su juo augančių nepilnamečių seserų, Skyriaus nuomone šiuo metu A. A. gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina V. Z. labiau atitiktų mažamečio vaiko interesus“.

13.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiėmė priemonių laikinai pakeisti šiuo metu egzistuojančią faktinę situaciją, kuomet šalių vaikas nuo gimimo nuolat gyvena su savo mama (atsakove). Nesant duomenų apie netinkamą aplinką ar berniuko nepriežiūrą, nėra pagrindo šiuo atveju spręsti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės šalių nepilnametis sūnus turėtų gyventi su tėvu (ieškovu). Ir tai nepaneigia ieškovo, kaip šalių vaiko tėvo, indėlio rūpinantis, prižiūrint ir auklėjant jį nuo gimimo, kaip ir neatleidžia jo nuo šių pareigų iki vaikas taps pilnamečiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnametis vaikas neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankiu. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu, nepaisant su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Todėl teismas skatina šalis, nepaisant jų tarpusavio santykių, ieškoti ir rasti tarpusavio kompromisus, užtikrinant vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustųsi, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

14.       Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas bus nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį) ir kt.. Taigi, vaiko gyvenamosios vietos ir kiti byloje keliami reikalavimai bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

15.       Trečia, konstatavus, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta laikinai nebuvo nustatyta su tėvu, toliau spręstini kiti atskiruosiuose skunduose keliami klausimai, t. y. dėl bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (ieškovu).

16.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią jis su nepilnamečiu sūnumi bendrauja mobiliuoju telefonu kiekvieną dieną nuo 18:00 val. iki 20:00 val., o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį iki 10:00 val. ir grąžindamas jį atsakovės gyvenamosios vietos adresu tą pačią dieną 15:00 val. Su tokia bendravimo tvarka nei ieškovas, nei atsakovas nesutinka, nurodydami, kad ji yra ydinga – ieškovo požiūriu, jis su vaiku turėtų bendrauti kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki pirmadienio 10 val., o atsakovės įsitikinimu, šalių sūnus dėl savo amžiaus negali su ieškovu bendrauti nei telefonu, nei ilgalaikiuose pasimatymuose, tačiau jokio alternatyvaus pasiūlymo kaip ji siūlytų užtikrinti ieškovo dalyvavimą rūpinantis, prižiūrint ir auklėjant savo sūnų nepateikė.

17.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju buvo nustatyta bendravimo tvarka lygiai tokia pati, kokią siūlė ieškovas nustatyti atsakovės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė optimalų skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri nepažeidžia nė vieno iš tėvų ar šalių vaiko interesų, todėl keisti skundžiama nutartimi nustatytą laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką nėra pagrindo. Šiuo atveju nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tarpu šalių nurodytos aplinkybės, susijusios su jų galimybėmis užtikrinti kitokią bendravimo su vaiku tvarką bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės; būtent bylos nagrinėjimo metu bus išsiaiškinti tikrieji tėvų bendravimo su vaiku poreikiai ir galimybės, todėl nustatyta bendravimo tvarka bus patikslinta ar net visiškai pakeista. Juolab, kad šalys, bendradarbiaudamos ir iš tiesų siekdamos paties geriausio savo vaikui, turės galimybę abipusiu susitarimu pakeisti net ir šiuo metu skundžiamą nutartimi laikinai nustatytą bendravimo tvarką.

18.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje išsprendė teisingai, atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirieji skundai atmetami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

19.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas