Civilinė byla Nr. e2A-135-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01058-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.6.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Panevėžio autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – antstolė Valentina Žydelienė.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Panevėžio autobusų parkas“ prašė pripažinti, kad prievolės atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Kortas“, kilusios iš Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 patvirtintos 2018 m. spalio 25 d. taikos sutarties (toliau – Taikos sutartis), dalis dėl 3 297,43 Eur skolos yra pasibaigusi įskaitymu; įpareigoti atsakovę per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nutraukti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0113/19/01545 pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-535-252/2018; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Taikos sutartimi ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 90 000 Eur skolą, mokėjimą išdėstant taip, kad 45 000 Eur skolos dalis turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, o likusi 45 000 Eur skolos dalis turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ieškovė 45 000 Eur skolos dalį atsakovei sumokėjo 2018 m. lapkričio 9 d., o iš likusios 45 000 Eur skolos dalies sumokėjo 41 702,57 Eur (2019 m. gegužės 31 d. – 11 227,90 Eur, 2019 m. liepos 19 d. – 15 300 Eur, 2019 m. rugsėjo 2 d. – 15 174,67 Eur).
3. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 2 d. sudarė sutartį Nr. PS-2016-16 dėl UAB „Panevėžio autobusų parkas“ gamybinės bazės darbo projekto parengimo ir statybos darbų (toliau – Rangos sutartis), kurios pagrindu atsakovė atliko ieškovei gamybinės bazės statybos darbus. Atsakovei užbaigus statybas, ieškovė nustatė statinio trūkumų, kurių atsakovė, nepaisant daugkartinių raginimų, neištaisė. Dėl to ieškovė defektus ištaisė pati su trečiųjų asmenų pagalba. Defektų nustatymo ir pašalinimo išlaidos sudaro 3 297,43 Eur. Ieškovė 2019 m. vasario 12 d. raštu informavo atsakovę, kad pagal Rangos sutarties 8.2 punktą nurodytą sumą išskaičiuos iš atsakovei mokėtinos sumos. Atsakovė šio įskaitymo neginčijo, tai patvirtina į atsakovės buhalterinę apskaitą įtraukta 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra, kurios bendra suma 3 297,43 Eur.
4. Atsakovei 2019 m. gegužės 15 d. iškelta bankroto byla. Atsakovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, prašymu Panevėžio apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-535-252/2018 dėl 4 874,28 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės. Šią sumą sudaro 3 297,43 Eur tariamai nesumokėtos skolos likutis ir priskaičiuotos 1 576,85 Eur palūkanos. Šio vykdomojo rašto pagrindu antstolė Valentina Žydelienė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0113/19/01545 ir pradėjo išieškojimo veiksmus iš ieškovės.
5. Ieškovė mano, kad atsakovė neturi teisės reikalauti sumokėti 3 297,43 Eur skolos dalies ir 1 576,85 Eur palūkanų, nes ši ieškovės prievolė pasibaigė 2019 m. vasario mėn., taikius vienašalį įskaitymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. spalio 25 d. sudarė Taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2018 m. spalio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Ieškovė įsipareigojimų, prisiimtų Taikos sutartimi, laiku neįvykdė – 45 000 Eur skolos dalies, kurią ieškovė buvo įsipareigojusi sumokėti iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki nurodyto įsipareigojimų įvykdymo termino nesumokėjo. Tik 2019 m. gegužės 3 d. sumokėjo 11 227,90 Eur, 2019 m. liepos 19 d. – 15 300 Eur, 2019 m. rugsėjo 2 d. – 15 174,67 Eur. Taigi, ieškovė iki 2019 m. vasario 12 d. pranešimo apie įskaitymą atsakovei nebuvo sumokėjusi nė dalies skolos, kurią privalėjo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ieškovei nevykdant teismo patvirtintos Taikos sutarties, buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas vykdyti antstolei.
8. Ieškovės reikalavimo vykdytinumas grindžiamas tik materialiosios teisės normomis. Atsakovės prievolė dėl 3 297,43 Eur sumos kildinama iš šalių Rangos sutarties, t. y. atsakovės pareigos ištaisyti atliktų darbų defektus. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš ieškovės pateiktų raštų atsakovei, jau 2018 m. rugsėjo mėnesį ji nurodė nustatytus darbų trūkumus, tačiau 2018 m. spalio 25 d. Taikos sutartimi šalys patvirtino, kad visi ginčai išspręsti, neturi viena kitai pretenzijų.
9. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra buvo pateikta atsakovei ir apskaityta jos buhalterijoje, nereiškia, jog atsakovė sutiko su atliktu įskaitymu, ir neįrodo įskaitymo teisėtumo. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pateiktų duomenų matyti, kad PVM sąskaita faktūra, ieškovės išrašyta 2019 m. kovo 31 d., atsakovės apskaitoje registruota 2019 m. balandžio 18 d. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) jau 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
10. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, sutikdamas su atsakove, sprendė, kad ieškovės ir atsakovės reikalavimai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu nelygiaverčiai, todėl nebuvo galimas ieškovės reikalavimo vienašališkas įskaitymas. Kadangi nebuvo galimas vienašalis įskaitymas, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti prievolę pagal Taikos sutartį pasibaigusia įskaitymu. Teismas nurodė, kad tai neužkerta kelio ieškovei reikšti prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą LUAB „Kortas“ bankroto byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė UAB „Panevėžio autobusų parkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės ir atsakovės reikalavimai buvo nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai, kad atsakovė įtraukė apeliantės 2018 m. kovo 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą į savo buhalterinę apskaitą, deklaravo VMI ir jos neginčijo, patvirtina, kad atsakovė pripažino atliktą įskaitymą. Tą patvirtina ir tai, kad atsakovė į apeliantės pranešimus dėl atlikto įskaitymo jokių prieštaravimų nepareiškė. Ta aplinkybė, kad iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius pakeitė poziciją tuo pačiu klausimu, negali būti pagrindas iki tol susiklosčiusius tarpusavio santykius traktuoti kitaip, nes būtų pažeistas susiklosčiusių teisinių santykių stabilumo principas.
11.2. Nagrinėjamu atveju įskaitymo atlikimo metu buvo visos įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas šių sąlygų apskritai nenagrinėjo.
11.3. Priešingai nei nurodė teismas, apeliantės reikalavimas nesirėmė vien materialiosios teisės normomis, o aplinkybė, kad atsakovė neginčijo nei paties reikalavimo (jo fakto ir dydžio), nei įskaitymo ir juos pripažino, tik patvirtina, kad šioje byloje kasacinio teismo praktikoje įtvirtintas draudimas atlikti įskaitymą netaikytinas.
11.4. Vien aplinkybė, kad dėl vieno iš reikalavimų nėra priimtas teismo sprendimas, atsižvelgus į aplinkybių visumą, neužkerta kelio pripažinti, kad abu reikalavimai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu yra lygiaverčiai.
11.5. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis teismo sprendime cituotais kasacinio teismo išaiškinimais dėl reikalavimų nelygiavertiškumo, nes atsakovė nei defektų nustatymo fakto, nei paties įskaitymo fakto neginčijo, o tokį ginčą pradėjo kelti tik bankroto administratorius.
11.6. Taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad neturi pretenzijų dėl civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 nagrinėtų klausimų (apmokėjimo už atsakovės atliktus darbus pagal Rangos sutartį), ir juo labiau nenumatė, kad neturės pretenzijų dėl kitų klausimų ateityje, kurių Taikos sutartis neapima.
11.7. Taikos sutarties vykdymo (ne)tinkamumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir niekaip nepaneigia įskaitymo taikymo galimybės. Nėra ginčo, kad įskaitymo atlikimo metu apeliantės prievolė sumokėti atsakovei 45 000 Eur buvo galiojanti. Atsakovė neginčijo nustatytų defektų fakto, savo pareigos defektus ištaisyti ir atlikto įskaitymo. Atsakovė 2019 m. balandžio 1 d. rašte nurodė, kad sutinka ištaisyti defektus.
11.8. Įskaitymas buvo atliktas prieš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą ir nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą bei įsiteisėjimą. Tuo metu nebuvo jokio įstatyme numatyto draudimo atlikti įskaitymą.
12. Atsakovė LUAB „Kortas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į apeliantės argumentus:
12.1. Ieškovės ir atsakovės reikalavimai viena kitai buvo aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, nes atsakovės reikalavimo vykdytinumas ir akivaizdumas ieškovei buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o ieškovės reikalavimas atsakovei atsirado iš sutarties, kuris gali būti ginčijamas, o jo pagrįstumas ieškininės teisenos tvarka nebuvo patikrintas.
12.2. Ieškovė apeliaciniame skunde cituoja ir savo poziciją grindžia kasacinio teismo išaiškinimais, kurie neturi jokio ryšio su vienašališko įskaitymo galimumu / negalimumu, ir kuriuose vienašalis įskaitymas nebuvo nei nagrinėjimo, nei įrodinėjimo dalykas.
12.3. Ieškovė 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovei pateikė jau tuomet, kai atsakovė jokios realios veiklos nevykdė ir rengė dokumentus teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant tokioms aplinkybėms, klausimas dėl ieškovės pateikto reikalavimo pagrįstumo buvo paliktas spręsti po bankroto bylos iškėlimo paskirtam atsakovės bankroto administratoriui.
12.4. Buvę atsakovės valdymo organai prie teismui pateikto 2019 m. balandžio 19 d. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pridėtame debitorių sąraše UAB „Panevėžio autobusų parkas“ skolą atsakovei nurodė 45 000 Eur, t. y. tiek, kiek ieškovė pagal Taikos sutarties nutartį atsakovei buvo nesumokėjusi ir ieškovės pateiktoje 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma nesumažino. Tai patvirtina, kad buvę atsakovės valdymo organai ieškovės atlikto vienašalio įskaitymo kaip teisėto ir pagrįsto nepripažino.
12.5. Apie defektus, iš kurių kildinama atsakovės 3 297,43 Eur skola, ieškovei jau buvo žinoma nagrinėjant bylą, kuri užbaigta Taikos sutartimi. Todėl tikėtina, kad ieškovė už atsakovės atliktus darbus visiškai neatsiskaitė ir toje byloje savo prievolę visiškai atsiskaityti su atsakove ginčijo būtent paaiškėjusiais atsakovės atliktų darbų trūkumais. Taikos sutartimi visi ginčai tarp šalių civilinėje byloje yra išspręsti ir šalys patvirtino, kad neturi viena kitai jokių pretenzijų ir / ar reikalavimų.
12.6. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl šios skolos priteisimo ir šio reikalavimo pagrįstumo teismas nėra vertinęs. Šio reikalavimo ieškovė nėra pateikusi ir atsakovės bankroto byloje. Tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja objektyvi galimybė, jog atsakovės bankroto administratorius nesutiktų su ieškovės reikalavimu patvirtinti 3 297,43 Eur finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje ir šio reikalavimo pagrįstumą perduotų spręsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės vienašališkai atlikto įskaitymo teisėtumo. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų, įtvirtintų įstatyme. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).
15. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad minėtų sąlygų visuma lemia tai, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
18. Šioje byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos Rangos sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti UAB „Panevėžio autobusų parkas“ gamybinės bazės darbo projekto parengimo ir statybos darbus. Sutarties darbų kaina su PVM 2 777 200,78 Eur. Sutartyje numatyta, kad už atliktus darbus apmokama 95 procentai kainos ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos ir 5 procentai – ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po to, kai rangovas pagal sutartį baigia darbus.
19. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 patvirtinta Taikos sutartimi ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 90 000 Eur skolą už atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Pagal šalių susitarimą 45 000 Eur skolos dalis turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, o likusi 45 000 Eur skolos dalis turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ieškovė 45 000 Eur skolos dalį atsakovei sumokėjo 2018 m. lapkričio 9 d., o iš likusios 45 000 Eur skolos dalies sumokėjo 41 702,57 Eur (2019 m. gegužės 31 d. – 11 227,90 Eur, 2019 m. liepos 19 d. – 15 300 Eur, 2019 m. rugsėjo 2 d. – 15 174,67 Eur).
20. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu pranešė atsakovei, kad netinkamai veikia dūmų nutraukimo sistema, prašė atlikti oro srautų matavimus ir pateikti šios sistemos pasą. 2018 m. spalio 30 d. raštu ieškovė pakartotinai siūlė atlikti oro srautų matavimus defektiniam aktui surašyti ir įspėjo, kad to nepadarius per nurodytą terminą (iki 2018 m. lapkričio 5 d.), šiuos matavimus atliks pati arba trečiųjų asmenų pagalba atsakovės sąskaita. 2018 m. lapkričio 22 d. raštu ieškovė pranešė atsakovei, kad tos pačios dienos 13 val. suvirinimo ceche bus atliekamas suvirinimo ventiliacijos matavimas, kvietė dalyvauti. 2018 m. gruodžio 6 d. raštu ieškovė informavo atsakovę apie UAB „Enersa“ atstovo E. R. atliktų vėdinimo sistemos matavimų, už kuriuos sumokėjo 160 Eur, rezultatus ir siūlė iki 2018 m. gruodžio 10 d. pranešti, kokiu būdu atsakovė ketina ištaisyti defektą. 2019 m. vasario 12 d. raštu pranešė atsakovei, kad nesulaukusi atsakymo ieškovė pati organizavo atsakovės atliktų darbų defekto ištaisymą ir tai kainavo 3 137,43 Eur. Nurodė, kad iš viso ieškovė patyrė 3 297,43 Eur (3 137,43 Eur + 160 Eur) išlaidų, kurias išskaičiuos iš atsakovei mokėtinų sumų vadovaudamasi Rangos sutarties 8.2 punktu, pagal kurį užsakovė turi teisę be atskiro išankstinio įspėjimo sulaikyti ir / ar išskaičiuoti iš rangovei pagal sutartį mokamų sumų visas nuostolių kompensavimo sumas, vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą atitinkamai sumai.
21. Pažymėtina, kad atsakovė neneigė minėto darbų defekto, 2019 m. balandžio 1 d. raštu patvirtino, kad sutinka taisyti defektus, tačiau nurodė, kad defektų taisymo eiga priklausys nuo to, kada ieškovė sumokės 45 000 Eur skolą pagal Taikos sutartį. Nors atsakovė minėtame rašte nurodė, kad ieškovė pagal Taikos sutartį yra skolinga 45 000 Eur, tačiau atsakovė neginčijo ieškovės 2019 m. vasario 12 d. raštu vienašališkai atlikto 3 297,43 Eur priešpriešinio reikalavimo įskaitymo. Apie atliktą įskaitymą ieškovė dar kartą patvirtino 2019 m. balandžio 3 d. raštu, tačiau atsakovė jokių prieštaravimų dėl to nepareiškė. Be to, ieškovė byloje pateikė iš VMI gautus duomenis, kurie patvirtina, kad ieškovės išrašyta 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra 3 297,43 Eur defekto šalinimo išlaidoms apmokėti 2019 m. balandžio 18 d. įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė sutiko su ieškovės atliktu įskaitymu. Kaip minėta, atsakovė iš esmės pripažino atliktų darbų defektą, kurį ieškovė ištaisė savo lėšomis, neginčijo ieškovės patirtų išlaidų dydžio ir negrąžino ieškovei 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros 3 297,43 Eur defekto šalinimo išlaidoms apmokėti kaip nepagrįstai išrašytos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismui pateiktas 2019 m. balandžio 19 d. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, į debitorių sąrašą įtraukta UAB „Panevėžio autobusų parkas“ su 45 000 Eur skola. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovės 2019 m. vasario 12 d. raštu atlikto vienašališko įskaitymo teisėtumo, kuris iki bankroto bylos iškėlimo atsakovės nebuvo ginčijamas. Juolab kad klausimas dėl minėto defekto buvo iškeltas dar 2018 m. rugsėjo mėnesį.
23. Pažymėtina ir tai, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo Taikos sutarties nevykdymo pagrindu. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 išdavė BUAB „Kortas“ vykdomąjį raštą pagal Taikos sutartį. Minėtoje byloje, nagrinėjant BUAB „Kortas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nebuvo remiamasi ieškovės 2019 m. vasario 12 d. raštu atliktu vienašališku įskaitymu, todėl ginčas dėl šio įskaitymo teisėtumo toje byloje nebuvo išspręstas.
24. Šalys, 2018 m. spalio 25 d. sudarydamos Taikos sutartį, patvirtino, kad visi ginčai tarp šalių civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 yra išspręsti ir jos neturi viena kitai jokių pretenzijų ir / ar reikalavimų, išskyrus dėl Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Taikos sutarties 7 punktas). Minėta, kad apie netinkamai veikiančią vėdinimo sistemą ieškovė pranešė atsakovei 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. dar iki Taikos sutarties sudarymo. Tačiau, kaip matyti iš Liteko duomenų, civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018, kuri užbaigta teismui patvirtinus šalių sudarytą Taikos sutartį, nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl aptariamo defekto. Šio defekto aktas buvo parengtas jau po Taikos sutarties sudarymo, atlikus suvirinimo ventiliacijos matavimus 2018 m. lapkričio 22 d., ir pateiktas atsakovei kartu su 2018 m. gruodžio 6 d. ieškovės raštu, kuriame buvo siūloma ištaisyti šį defektą. Taigi, reikalavimas, susijęs su aptariamo defekto ištaisymu, nebuvo nagrinėjimo dalykas minėtoje civilinėje byloje ir Taikos sutartimi nėra išspręstas.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad šiuo atveju įskaityti reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Atsakovės reikalavimas ieškovei kyla iš įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos Taikos sutarties. Ieškovės reikalavimas atsakovei grindžiamas išlaidomis, patirtomis šalinant nustatytą konkretų atsakovės atliktų darbų defektą. Atsakovė šio defekto neneigia, tačiau per ieškovės nustatytą terminą jo neištaisė, taip pat neginčija ieškovės patirtų defekto ištaisymo išlaidų dydžio. Taigi, abu reikalavimai yra priešpriešiniai ir vienarūšiai, aiškiai apibrėžti, įskaitymo atlikimo momentu abu reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, abu reikalavimai yra pakankamai lygiaverčiai – nors vienas iš jų nebuvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tačiau nebuvo ir ginčijamas, todėl yra akivaizdžiai vykdytinas materialiosios teisės normų prasme. Pažymėtina, kad įskaitymas atliktas iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei, todėl šiuo atveju įstatyme nustatytas draudimas atlikti įskaitymą nėra pažeistas (CK 6.134 straipsnis).
26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos pripažinti ieškovės 2019 m. vasario 12 d. raštu atliktą įskaitymą teisėtu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas nustatant minėtas įskaitymo sąlygas, todėl neteisingai išsprendė šį ginčą. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad ieškovės prievolės atsakovei, kilusios iš Taikos sutarties, dalis dėl 3 297,43 Eur skolos yra pasibaigusi įskaitymu.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo
27. Ieškinyje apeliantė prašė, patenkinus ieškinį, įpareigoti atsakovę per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nutraukti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0113/19/01545 pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-535-252/2018.
28. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. vasario 8 d. gautas apeliantės prašymas atgręžti panaikinto Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymą ir priteisti iš atsakovės LUAB „Kortas“ administravimui skirtų lėšų 3 297,43 Eur ieškovės naudai. Prašyme apeliantė nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0113/19/01545 pagal vykdomąjį raštą vykdant pagal Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį dėl Taikos sutarties patvirtinimo, iš apeliantės buvo išieškota (nurašyta) visa skolos suma (5 525,44 Eur), įskaitant ir ginčo sumą šioje byloje (3 297,43 Eur). Išieškotos piniginės lėšos buvo skirtos atsakovės administravimo išlaidoms dengti.
29. Apeliantės kartu su prašymu pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš apeliantės lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 5 525,44 Eur suma, vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0113/19/01545.
30. Pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės.
31. CPK 760 straipsnyje nustatyti tokie pagrindai atgręžti sprendimo įvykdymą: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Be to, galima atgręžti teismo sprendimo įvykdymą ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje. Taigi, sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).
32. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovės prievolės pagal Taikos sutartį 3 297,43 Eur dalis yra pasibaigusi 2019 m. vasario 12 d. atliktu įskaitymu, bei iš pateiktų duomenų nustačius, kad ši suma jau yra išieškota atsakovės naudai, yra pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų 3 297,43 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
34. Pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovė patyrė šias bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas: 75 Eur žyminis mokestis už ieškinį; 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, 4 144 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (900 Eur už ieškinio parengimą, 825 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 300 Eur už atskirojo skundo parengimą, 1 200 Eur už dubliką, 75 Eur už prašymą VMI dėl informacijos suteikimo ir PVM nuo šių sumų). Šios išlaidos, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ginčo sumos dydį, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), dalis jų viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus nurodytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už tokio pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas (pvz., už procesinio prašymo parengimą). Dėl to, naikinant skundžiamą sprendimą ir priimant naują sprendimą tenkinti apeliantės ieškinį, jos naudai iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteistina tik dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 151 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2 000 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, iš viso 2 151 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
35. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 064,70 Eur išlaidų, kurias sudaro: 74 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; 627,70 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 181,50 Eur už prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo; 181,50 Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pastarosios išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), todėl, vadovaujantis minėtais kriterijais, patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jos naudai iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteistina dalis šių išlaidų, t. y. 74 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 700 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, iš viso 774 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ prievolės atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“, kilusios iš Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-535-252/2018 patvirtintos 2018 m. spalio 25 d. taikos sutarties, dalis dėl 3 297,43 Eur skolos yra pasibaigusi įskaitymu.
Taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ (juridinio asmens kodas 149660899) bankroto administravimui skirtų lėšų 3 297,43 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 43 ct) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ (juridinio asmens kodas 147024322) naudai.
Priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ (juridinio asmens kodas 149660899) bankroto administravimui skirtų lėšų 2 151 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 774 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ (juridinio asmens kodas 147024322) naudai.
Teisėjai Marius Bajoras
Romualda Janovičienė
Vigintas Višinskis