Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1045-464-2013].doc
Bylos nr.: 2A-1045-464/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vaikų teisių apsaugos skyrius 188710061 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Tėvų teisės ir pareigos vaikams:
Ginčai dėl vaikų:
Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
Fakultatyvus bylos sustabdymas:
Bylos sustabdymas, kai teismas paskiria ekspertizę
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Įrodinėjimo priemonės:
Rašytiniai įrodymai:
Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
Eksperto išvada:
Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
Atsiliepimai į apeliacinį skundą

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1045-464/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-21094-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2, 77.4.3.; 78.2.1.

(S)

  


 


VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Dainiaus Rinkevičiaus,

sekretoriaujant A. D.,   

dalyvaujant ieškovui I. S. ir jo atstovui adv. R. M.,

atsakovei R. S. ir jos atstovei adv. L. G.,

VTAS atstovei A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovei R. S. ir pagal atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui I. S. dėl jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybės institucija, duodanti išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

ieškovas I. Sadeckas 2010-12-08 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, kurį 2012-06-08 patikslinęs (b.l. 1-4, 213-217), prašė: 1) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus M. S. gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės 400 Lt išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, 3) priteisti iš atsakovės 6400 Lt išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti jo siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jis ir atsakovė yra nepilnamečio M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys gyveno kartu, tačiau santuokos sudarę nebuvo. Bendras šalių gyvenimas nutrūko 2009 metų vasario mėnesį dėl skirtingų charakterių ir požiūrių į gyvenimą. Nuo 2009 metų rugpjūčio šalių sūnus M. gyvena kartu su ieškovu ir jo nauja šeima – sutuoktine D. S., jos nepilnamečiu sūnumi T. G., gimusiu (duomenys neskelbtini) , bei nepilnamete dukra U. S., gimusia (duomenys neskelbtini). Vieno mėnesio sūnaus išlaikymo išlaidos sudaro 1000 Lt per mėnesį, atsakovė vaikui išlaikymo neteikia nuo vaiko gyvenimo su tėvu pradžios, t.y. nuo 2009-08-04. Iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko  pilnametystės, bei 6400 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas nuo 2009-08-04 iki ieškinio teismui pateikimo dienos - iki 2010-12-08, t.y. už 16 mėn., skaičiuojant po 400 Lt.

Atsakovė R. S. atsiliepimu (b.l. 15-18, 232-234) su ieškiniu nesutiko.

Atsakovė R. S. priešieškiniu (b.l. 101-104, 218-219) prašė: 1) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su mama – atsakove; 2) priteisti iš ieškovo 700 Lt išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, 3) nustatyti jos siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vaikas po mokyklos lanko prailgintos dienos grupę iki 17 val. 50 min., kur ir paruošia namų darbus, dėl ko tėvui po darbo nebereikia skirti sūnui papildomo laiko namuose, o visus savaitgalius vaikas praleidžia su motina. Ieškovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir dalyvavimo tinkamoje jo priežiūroje. Ieškovo namuose gyvena jo sutuoktinė, jų bendras vaikas ir sutuoktinės vaikas, o atsakovės namuose šalių sūnui yra visi savi, nėra svetimų žmonių. Ieškovo sutuoktinė, turėdama ir savų vaikų, negali suteikti vaikui tiek dėmesio ir šilumos, kaip motina. Vaikui reikalinga motinos globa, jos švelnumas, dėmesys, vaikui niekas neatstos motinos dėl gamtos nulemtų jos išskirtinių savybių.

Ieškovas I. Sadeckas atsiliepimu (b.l. 108-112, 235-237) su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-09-10 sprendimu (b.l. 246-253) ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: 1) nustatė nepilnamečio M. S. gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-12-08 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisė iš atsakovės nepilnamečiui sūnui 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminis nepilnamečio vaiko  atstovas – tėvas; 5) nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: a) vaiko motina bendraus su sūnumi kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip kas antrą savaitgalį nepertraukiamai, sūnų paimant kas antrą penktadienį nuo 18 val. ir atvežant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 18 val., konkretų laiką kiekvieną mėnesį šalys suderina abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir šalių darbo laiką; b) atsakovei negalint bendrauti su vaiku dėl jos ligos ar kitų svarbių priežasčių, šalių susitarimu praleistoji diena gali būti pakeičiama į kitą artimiausią šalių suderintą dieną; c) atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime kitu, nei nustatyta šioje sutartyje, laiku iš anksto suderinusi tai su ieškovu; d) atsakovė turi teisę pusę vaiko mokyklinių atostogų laiko praleisti su sūnumi, pasiimant jį iš ieškovo gyvenamosios vietos bei grąžinant po atostogų sūnų į ieškovo gyvenamąją vietą; e) atsakovė turi teisę vaiko vasaros atostogų metu vieną mėnesį ir dvi savaites atostogauti su sūnumi, pasiimant jį iš ieškovo gyvenamosios vietos bei grąžinant po atostogų sūnų į ieškovo gyvenamąją vietą; šalys susitaria, kad šis kasmetinių vasaros atostogų laikas bus derinamas iš anksto, tačiau ne vėliau, nei likus 1 mėnesiui iki numatomų sūnaus vasaros atostogų; atsakovė, likus dviem savaitėm prieš rugsėjo pirmąją dieną, privalo sūnų gražinti tėvui į ieškovo gyvenamąją vietą su tikslu, kad vaikas būtų tinkamai parengtas ir paruoštas mokyklai; f) atsakovė turi teisę su sūnumi išvykti aplankyti sūnaus giminaičius iš motinos pusės iš anksto tai suderinusi su ieškovu; g) atsakovė privalo informuoti ieškovą apie sūnaus ligą ar kitą įvykį, susijusį su jo sveikata, atsitikusį sūnui būnant su atsakove; šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą anksčiau šioje sutartyje nurodyto termino; h) sūnus kas antrą savo gimtadienį, kas antras Šv. Kalėdas, kas antrus Naujuosius metus ir kas antras Šv. Velykas praleidžia su tėvu, pradedant nuo 2012 metų, su savo motina – atitinkamai, pradedant nuo 2013 metų; 6) priteisė iš atsakovės valstybės naudai 252 Lt žyminio mokesčio ir 1709,36 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui; 7) priteisė iš ieškovo 599,88 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei; 8) nurodė sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių vaikas gyvena su ieškovu, taigi yra nusistovėjusios jo gyvenamoji, mokslo, laisvalaikio, savaitgalių praleidimo aplinkos tvarka. Vaikas daugelį savaitgalių ir dalį atostogų praleidžia su motina. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų apie motinos ar tėvo netinkamą valdžios įgyvendinimą. Tačiau vaikas išgyvena stiprią emocinę įtampą dėl jam tenkančios užduoties pasirinkti vieną iš tėvų, abu tėvai vaikui yra vienodai reikšmingi ir svarbūs. Teismas, atsižvelgęs į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, o taip pat į vaiko interesus, vaiko emocinę būklę, renkantis vieną iš tėvų, pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju yra svarbu išlaikyti nusistovėjusios vaiko gyvenamosios tvarkos, aplinkos ir bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarkos, susiformavusių santykių su visais šeimos nariais stabilumą, todėl nepilnamečio M. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu.

Spręsdamas išlaikymo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas gauna 7000 - 8000 Lt darbo užmokestį, atsakovės pajamos sudaro 1000-1200 Lt per mėnesį, be to, atsakovė išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų E. S.. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad M. išlaikymo išlaidos vienam mėnesiui sudaro 1000 Lt. Įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, aplinkybę, kad sūnus su motina praleis nemažai laiko ir ji tuo metu patirs papildomas jo išlaikymo išlaidas, teismas ieškovo reikalavimą dėl 400 Lt išlaikymo vaikui priteisimo teismas tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 300 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo tada, kai sūnus pardėjo gyventi pas tėvą, t.y. nuo 2009-08-04, iki ieškinio teismui pateikimo dienos - iki 2010-12-08, po 300 Lt už 16 mėnesių.

Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir atsakovės pastabas dėl ieškovo siūlomos motinos bendravimo su sūnumi tvarkos bei atsižvelgęs į vaiko ir abiejų tėvų interesus, pakoregavo ieškovo pasiūlytą nepilnamečio bendravimo su motina tvarką.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Atsakovė R. S. 2012-10-08 apeliaciniu skundu (b.l. 254-257) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-09-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu iš esmės motyvavo tikslingumu išlaikyti susiklosčiusius faktinius santykius, kadangi sūnus faktiškai ginčo metu gyveno su tėvu. Tačiau nepilnametis M., apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog ilgisi daugiau gyvenimo su mama, norėtų pas mamą, su mama jam labiau patinka. Byloje taip pat buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios metu specialistai aiškinosi, su kuriuo iš tėvų nepilnametis M. norėtų gyventi. Iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog nepilnamečio M. prisirišimas prie motinos yra didesnis, negu prie tėvo. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, su kuriuo iš tėvų nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, šį klausimą turėjo motyvuotai išspręsti, o ne priimti sprendimą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją. Teismas net nemotyvavo, kodėl stabilios padėties palikimas šiuo atveju labiau atitinka vaiko interesus, negu gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiks nepilnamečio sūnaus interesus.
  2. Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio, nurodė, jog ieškovo pajamos yra 7 kartus didesnės negu atsakovės, tačiau sprendė, jog 300 Lt dydžio išlaikymo iš atsakovės priteisimas kas mėnesį yra teisingas, protingas ir sąžiningas, atitinka proporcingumo principą. Atsakovės darbo užmokestis yra kintamas, jis priklauso nuo išdirbtų per mėnesį valandų skaičiaus. Jis ne visuomet siekia 1200 Lt, todėl tokio dydžio darbo užmokestis laikytinas maksimaliu. Dažniausiai atsakovei mokama apie 1000 Lt. Su atsakove gyvena dar vienas nepilnametis sūnus E., todėl ir šiam sūnui atsakovė turi teikti išlaikymą pagal savo finansines galimybes. Atsakovei kartu su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas neprisideda prie turto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, išlaikymo, jis niekada nėra sumokėjęs už šio buto šildymą (1/2 dalį) nuo to laiko, kai bute nebegyvena. Atsakovė viena sumoka už šio buto šildymą žiemos sezonu. Tokios išlaidos siekia apie 500 Lt. Nepilnametis sūnus iki ieškinio teismui padavimo dienos su motina praleisdavo nemažai laiko, o tai reiškia, jog motina skyrė sūnaus išlaikymui dalį lėšų. 300 Lt dydžio išlaikymas yra neproporcingas atsakovės turtinei padėčiai. Tam tikra laiką bylos nagrinėjimo metu atsakovė neturėjo darbo, buvo registruota darbo biržoje ir gaudavo tik pašalpą. Akivaizdu, jog nedirbant sutaupyti lėšų, kad būtų galima išmokėti teismo priteistą įsiskolinimo sumą (4800 Lt), objektyviai yra nerealu.
  3. Atsakovė nori bendrauti su sūnumi maksimaliai, todėl tokia tvarka, kokia yra nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės yra įmanoma bendrauti. Apeliacinio skundo patenkinimo atveju, nustatytina tvarka, kuri išdėstyta atsakovės priešieškinio papildyme.

 

Ieškovas I. Sadeckas 2012-10-26 atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 270-274) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-09-10 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, vaiko interesus, emocinę būklę, bei pripažino, kad svarbu išlaikyti nusistovėjusios vaiko gyvenamosios tvarkos, aplinkos, bendravimo su kiekvienu iš tėvų tvarkos, susiformavusių santykių su kitais šeimos nariais stabilumą. Byloje nustatytos aplinkybės rodo visiškai atsainų atsakovės požiūrį į vaikų auklėjimą ir savo, kaip motinos, pareigas. Kitas atsakovės sūnus E. lankydavo mokyklą tik tada, kai namie būdavo ieškovas. Dėl atsakovės kaltės jos vaikai nesugeba socialiai adaptuotis visuomenėje bei būti pilnavertiškais jos nariais. Būdamas su tėvu, sūnus daug dėmesio skiria mokslams, gauna gerus pažymius. M. dar iki šio ginčo jau 2 metus gyveno su tėvu, o motina, kadangi iš jos nebuvo nieko reikalaujama, niekada dėl to neprieštaravo. Sūnus dėl pasirinkimo gyventi su tėvu nei iki ginčo, nei ginčo metu neišreiškė kitokios savo nuomonės ne tik tėvui, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Akivaizdu, kad teismo posėdžio metu apklausiant sūnų, jis prieš tai buvo įtakotas motinos išreikšti būtent motinai palankią nuomonę dėl gyvenimo su vienu iš tėvų. Visus tuos metus, kai sūnus gyveno su tėvu iki ieškinio padavimo, motina sūnų pasiimdavo tik sūnaus pageidavimu ir tik jo iniciatyva. Telefonu sūnus su motina bendraudavo taip pat tik jam paskambinus, pati motina sūnui nepaskambina iki šiol. Po ieškinio padavimo, motinai pradėjus rodyti išskirtinį dėmesį sūnui, pradėjus juo domėtis, pateikus keletą pramogų, natūralu, kad vaikas norėjo dažniau su ja matytis.
  2. Teismo sprendimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas. Atsakovė nenurodo dalies gaunamų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovė gauna papildomas pajamas iš nelegalios veiklos - kontrabandos. Padavus ieškinį, atsakovė buvo bedarbė ir tik tuomet, kai reikėjo parodyti savo galimybę išlaikyti vaiką, ji įsidarbino ir teismo proceso metu kelis kartus keitė darbą. Atsakovė jau dabar bando išvengti atsakomybės, kuri susijusi su vaiko išlaikymu. Vaiko motinai priteistas išlaikymas yra simbolinis, leidžiantis patenkinti tik mažą dalį vaiko poreikių. 300 Lt mėnesinis išlaikymas netgi gaunant minimalias pajamas nėra toks neadekvačiai didelis, kad motina negalėtų skirti jo savo sūnaus poreikiams tenkinti. Motina turėtų būti labiau suinteresuota vaiko gerove ir tobulėjimu, būti pasiryžusi paaukoti dėl to dalį savo poreikių. Ieškovas nuo buto įsigijimo dienos, kuris ieškovui priklauso kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise  iki ieškovo išsikėlimo iš šio buto, t.y. apie 10 metų, mokėjo visas su minėto buto išlaikymu susijusias išlaidas. Ieškovui išsikėlus iš buto ir paprašius atlaisvinti jam priklausančią minėto buto dalį, atsakovė su tokiu pasiūlymu kategoriškai nesutiko, todėl kaip kompromisas buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovė neatlygintinai naudojasi visu butu ir apmoka visas išlaidas, susijusias su ieškovo turto dalimi, tame tarpe ir komunalines paslaugas. Ieškovas nuo išsikėlimo iš buto dienos apskritai negali į jį patekti, atsakovė neužtikrina galimybės bendrasavininkui patekti į butą. Be to, ieškovui išsikėlus iš buto, bute gyveno ne tik atsakovė, bet ir jos nepilnametis sūnus (iš pirmosios santuokos), taip pat kito sūnaus (iš pirmosios santuokos) vaikas ir vaiko motina, bet ir atsakovės besikeičiantys sugyventiniai.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Byloje yra keliamas klausimas dėl šalių sūnaus M. gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo pareigos tėvams paskirstymo, taip pat iš dalies ir dėl bendravimo tvarkos, dėl to teisėjų kolegija ir pasisako.

Nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų M. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l.6). Nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. vaikas gyvena su tėvu ir jo naująja šeima (b.l. 8-9, 7,11, 38-39, 98-99). Ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką U. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.7), jo sutuoktinė taip pat turi vaiką iš pirmosios santuokos T. G., gimusį (duomenys neskelbtini), su kuriuo šalių sūnus M. dalinasi kambariu (b.l. 39). Ieškovo vidutinis darbo užmokestis (atskaičius įmokas SODRAI) pastaruoju metu siekia apie 8069 Lt per mėnesį (b.l. 292-293), jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 52), kur visa jo šeima gyvena, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui už butą (b.l. 38-39). Apeliantė per mėnesį gauna vidutiniškai  864 Lt darbo užmokestį (atskaičius įmokas SODRAI) (b.l. 290-291). Ieškovui ir apeliantei bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) (b.l.26-28). Apeliantė ir gyvena nurodytame bute kartu su savo nepilnamečiu sūnumi E. S., čia su jais praleidžia savaitgalius ir nepilnametis M., turi savo erdvę ir lovą (b.l. 41). Pilnametis apeliantės sūnus A., bylos duomenimis, kartu negyvena, yra sukūręs savo šeimą (b.l. 125, 129). Byloje yra įrodymai, kad apeliantės sūnui A. ne vieną kartą buvo paskirtos administracinės nuobaudos (b.l.149-150), du kartus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vagystę ir plėšimą (b.l. 138-139), nebaigė vidurinės mokyklos, kartojo kursą antrus metus (b.l. 129-131, 145). Kitas jos sūnus E. taip pat kartojo 7 klasės kursą antrus metus (b.l. 146). Tuo tarpu šalių sūnui M., kaip matyti iš šiam posėdžiui pateiktos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2013-01-30 pažymos, mokslai sekasi puikiai, jo gauti pirmojo mokslų pusmečio įvertinimai yra 9 ir 10 balų.

 

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

 

Galiojantis įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatoma vaikų gyvenamoji vieta su kuriuo tai iš skyrium gyvenančių tėvų. Pagal CK 3.174 str., vadovaujamasi vaiko interesais ir atsižvelgiama į vaiko norą, jeigu šis dėl savo amžiaus objektyviai gali savo norus suformuluoti. Taigi vienintelis objektyvus įstatymo nustatytas kriterijus yra vaiko noras, į kurį neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybe, todėl įvertintina, ar aplinkoje, kurioje gyvena kiekvienas iš tėvų, atsižvelgiant į tėvų charakterio savybes, gyvenimo būdą ir kita, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas.

Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados dėl ginčo, šeimų aplinkos sąlygų tyrimo aktų, šiam posėdžiui pateiktos VšĮ Šeškinės poliklinikos psichologės 2013-02-01 atliktos psichologinio vertinimo santraukos, posėdyje dalyvavusios VTAS specialistės nuomonės matyti, kad M. pas tėvą, su kuriuo jis, apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iš esmės išreiškė norą ir toliau pasilikti gyventi, sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, visapusiškai vystytis.  M. įvardijo ir tokio savo apsisprendimo motyvus – tėtis jam padeda ruošti pamokas, savo gyvenamojoje aplinkoje ir mokykloje jis turi draugų ir nenorėtų keisti mokymosi įstaigos, o (duomenys neskelbtini) kur gyvena mama, jokių interesų ar draugų jau neturi.

Aplinkybių, kurios teismui leistų nepaisyti vaiko nuomonės ir norų arba prieštarautų jo interesams, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nėra duomenų apie tai, kad tėvas, kuris turi vienodas teises ir pareigas savo vaikui, kaip ir motina (CK 3.156 str.), tėvo valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką sūnui. Priešingai, tėvas tinkamai vaiką motyvuoja ir skatina mokytis, rūpinasi jo ateitimi ir gerove. Ieškovas  dirba, gauna reguliarias pajamas, rūpinasi kasdienių vaiko poreikių užtikrinimu, jo poilsiu, užtikrina jam būstą, galiausiai vienas sūnų išlaiko jau ne vienerius metus (nuo 2009-08-04), kadangi ir pati apeliantė neneigia neprisidėjusi prie vaiko išlaikymo iki buvo inicijuota ši byla dėl faktiškai susiklosčiusios vaiko gyvenamosios vietos įteisinimo teismo sprendimu ir išlaikymo iš apeliantės vaikui priteisimo. Tokie argumentai, kad vaikui labiau reikia motinos šilumos ir meilės, nėra teisiškai reikšmingi ir negali paneigti išsakyto vaiko noro ir toliau nieko nekeisti, gyventi su tėvu, jie negali sudaryti prielaidų nepaisyti vaiko nuomonės, į kurią turėtų būti atsižvelgiama bet kuriame su juo susijusiame ginče (CK 3.177 str., CPK 280 str.).

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, sprendimą pakeisti ir nustatyti M. gyvenamąją vietą su apeliante teisinio pagrindo nėra.

 

Dėl vaiko išlaikymo pareigos

 

Priimant domėn nurodytas aplinkybes, kad M. realiai su tėvu gyvena nuo 2009-08-04, o šiuo laikotarpiu pats tėvas jį ir išlaikė, teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės išlaikymo įsiskolinimą už 16 mėn. laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo. Kadangi byloje nekilo ginčo dėl vaiko poreikių dydžio (1000 Lt per mėnesį), teismas paskirstė vaiko išlaikymo naštą šalims tokiomis proporcijomis – 300 Lt apeliantei, taigi atitinkamai likusi 700 Lt išlaikymo suma atitenka ieškovui. Tokios proporcijos atitinka tėvų turtinę padėtį bei jų finansines galimybes, juo labiau, kad abi šalys turi ir kitų išlaikytinių. Dar labiau mažinti apeliantei tekusią išlaikymo dalį jau nebūtų protinga, teisinga ir sąžininga, tai reikštų vaiko išlaikymo pareigos beveik visa apimtimi perkėlimą ieškovui. Apeliantė yra darbinga ir sveika, taigi objektyviai turi galimybių ieškoti papildomų pajamų šaltinių (geriau apmokamo darbo), iki turės pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje išlaikymo klausimas jau nebuvo aktualus ir apeliantei, neginčijusiai priteisto sprendimu kasmėnesinės išlaikymo sumos dydžio.     

 

Dėl bendravimo tvarkos

 

Ginčo tarp šalių dėl nustatytos teismo sprendimu bendravimo tvarkos ydingumo nekilo. Tačiau apeliantė, remdamasi darbo pobūdžiu ir atitinkamu jo rėžimu (darbas pamainomis), prašo į tai atsižvelgti ir leisti jai su sūnumi bendrauti ne mažiau, kaip du savaitgalius per mėnesį, o ne kas antrą savaitgalį. Toks jos noras yra nulemtas objektyviai egzistuojančios aplinkybės (jos darbo sąlygų), todėl teisėjų kolegija į šį norą, taip pat į vaiko interesą maksimaliai bendrauti su motina, atsižvelgia ir pakoreguoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytą apeliantės bendravimo su sūnumi tvarkos 1 punktą, išbraukdama žodžius „kas antrą“ savaitgalį ar penktadienį ir įrašydama žodžius “du savaitgalius“,  iš esmės nekeisdama paties teismo sprendimo (CPK 328 str.). Taip pat ši tvarka papildytina 11 p., kuriame nustatytina tėvo pareiga neriboti vaiko pasimatymų su motina ir kitu  metu (ne pagal nustatytą tvarką), jeigu pats vaikas to pageidautų. Pažymėtina, kad tokio tvarkos papildymo poreikis atsirado ne dėl apeliantės skundo argumentų, o išklausius apeliacinės instancijos teisme patį vaiką (CK 3.177 str., CPK 280 str.).

  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Netenkinant apeliacinio skundo, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos šios instancijos teisme jai nekompensuotinos.

Ieškovo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas - 1100  Lt (b.l. 276) ir 500 Lt  (kvitas pateiktas į šį posėdį) tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija remiasi Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, jose nustatytais kriterijais bei dydžiais. Ši byla nėra sudėtinga, joje nėra keliami jokie teisės klausimai, pasižymintys naujumu ar taikymo neaiškumu. Ginčas apeliacinės instancijos teisme yra tik dėl įrodymo vertinimo. Pati byla nedidelės apimties, o advokatas yra susipažinęs su jos medžiaga, nes dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl už vieno procesinio dokumento (atsiliepimo) parengimą bei vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą iš apeliantės ieškovo naudai priteistina 500 Lt (CPK 98 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 12,10 Lt (b.l. 289), šios išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 3 p.,  92 str., 96 str.).

 

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytą R. S. bendravimo su sūnumi M. tvarką patikslinti ir jos 1 punktą išdėstyti taip:

„1. Vaiko motina R. S. bendraus su sūnumi M. S., a/k (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip du savaitgalius nepertraukiamai, sūnų paimant penktadienį nuo 18.00 val. ir pristatant jo gyvenamojoje vietoje sekmadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val. Konkretų laiką kiekvieną mėnesį šalys suderina abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir šalių darbo laiką.“

Papildyti šią tvarką 11 punktu:

„11.  Įpareigoti vaiko tėvą I. S. neriboti vaiko pasimatymų su motina ir kitu  metu, nei nustatyta šioje tvarkoje, jeigu pats vaikas to pageidautų.“

Priteisti iš R. S. 500 (penkis šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų I. S. naudai.

Priteisti iš R. S. 12 (dvylika) litų 10 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

 

 

 

Teisėjai                                                        Romualda Janovičienė

 

 

Dalia Kačinskienė

 

 

Dainius Rinkevičius

 


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK3 3.174 str. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
  • CK3 3.156 str. Tėvų valdžios lygybė
  • CK3 3.177 str. Vaiko teisė reikšti savo nuomonę
  • CPK 280 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktinių įrodymų, sprendimui įsiteisėjus
  • CPK 328 str. Draudimas naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 325 str. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas